Atos 24

Maaron Saveeŋ Tooni Patabuyaaŋ (TUC-T) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Mboŋ liim ilam ila, ra Ananias tau daaba to watooŋrau, yesŋa ŋginiiŋa siriv to yes Yuda tizila pa Sisarea tighe tipayooz Paulus ila gavana Feliks naagho. Ŋeer ŋgara ee tau iwatagh katin tutuuŋ to Rom na, ilaagh tomani zi paam, leso igham avozi ve iuul zi pa savsaveeŋ. Eeza Tertulus.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 — ausente —
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 — ausente —
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Eemon irau naseeŋ saveeŋ tsiau malau geeg mako. Pale umbuzir pa aliŋag. Yo ŋeer poiam. Tauvene naghason ghom: Irau ulooŋ saveeŋ tsiei tuuku tane?
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 “Yei nighita ŋeer tane nighe ŋgar tooni poia mako. I imin moroghooŋ saghati. Pasaa, i ipapaburigin parzoraaŋ ve malmal tintiina ila yes Yuda sosozi irau taan naol isov. Yo uwatagh: Yes tau titaghon Yesu to Nasaret na, tipet tauzi tila soghan pa yes Yuda ve tipaburigin lupuuŋ paaghu wa. Tauta yes eval tirere pazi. Ve ŋeer tane, i imuŋmuuŋ pa lupuuŋ toozi.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Ve itoova to ivaghamunia Rumei Tiina paam, leso ighamu isaghat ila Maaron maata. Tauta nikisi. Yei nighe taumai nipayooze, ve nitiir saveeŋ tooni itaghon tutuuŋ tsiei.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Eemon Lisius tau iŋgin zaaba tisov to Yerusalem na, ilam ireu ghei, ve isandi ila nimamai, ve iŋguaaza ila. Ra isaav payei ighe nilam nighit ghom, ve nisaav ghazooŋa payo pa sosor tooni.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Tauvene poia to taum ughason poghania ŋeer tane pa saveeŋ tooni. Leso ughilaal ughe saveeŋ isov tau yei nisavia pa sosor tooni ne, ene onoon mon.”
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Tertulus isavia saveeŋ tane le isov, ra Yuda siriv anazi tiburig ve tipariaaŋ saveeŋ tooni tighe saveeŋ isov tau i isavia na, ene onoon mon.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Ra Feliks itotoi ila pa Paulus, leso aana isaav. Tauvene Paulus ipaburigin saveeŋ tooni ighe:
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Saveeŋ tane, pataŋani mako. Isaav ighe yo ughason tamtamon pani, ene pale tisaav payo tauvene: Wariiz mon, mboŋ saŋavul ve ru tau ila wa, yau nazala pa Yerusalem pa suŋuuŋ.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Yeiru tamtamon eta niparzoor iloŋ ila sirsiir to Rumei Tiina loolo mako. Ve napazaagh tamtamon pa gabua eta iloŋ ila yes Yuda rumei toozi, ma ila nugh tiina loolo, ene mako paam. Yes tau aazne tiŋgal saveeŋ payau ne, toozi eta ighit ghau nagham tauvene ne mako.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Tauvene saveeŋ ŋgaliiŋ toozi tau iŋarui ghau ne, ene tauzi tisaav. Ve lezi gabua eta tau ipalot saveeŋ toozi ve itotoia ighe ene onoon ne mako. Tisaav sorok.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 “Eemon saveeŋ toozi ziiri ee, ene yau nayok pani. Yau nasaav ghazooŋa payo: Yau nabesbees pa Maaron to timbumaiŋa itaghon eez to Krisi tau yes tirere pani na. Eemon ŋgar isov tau itaghon tutuuŋ to Mose, tomania saveeŋ isov tau igheen ila rau to yes propet, ene yau naghur ila.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Yeŋa yes zeran tane, ŋgar tsiei eemon. Pasaa, nisov nighur matamai pa saawe tau Maaron pale ipaburigin yes mateegha. Yes zeran duduŋazi, ve yes sasaghatizi paam.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Tauta saawe isov, yau nazuari ghau naghe le lolog tomania ŋgar tsiau isov iŋgalaaŋ mon ila Maaron maata, ve tamtamon matazi paam.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 “Yau nala naleep irau nugh nugh ndaman siriv wa. Tauta namuul nalam taug nugh tsiau, leso naghita tamtamon tsiau ve naghur uleeŋ siriv pa yes mbolaaŋa. Ve naghe nagham watooŋrau siriv pa Maaron paam.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Yau naghe nagham uratoi gabua tana, tauta naloŋ nala sirsiir to Rumei Tiina loolo. Saawe tau tighit ghau izi sewe, yau nagharaat taug gha naŋgalaaŋ ila Maaron maata wa. Ve eval tileep tomani ghau mako, ve napaburigin oroor mako.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Eemon Yuda siriv tau tileep taan sirivu to Asia ve tilam na, tighit ghau ve tipaburigin pataŋani tane. Tauta isaav ighe zeran tawe tighita tighe yau nagham sosor eta, o poia pa tauzi tilam tiyooz ila yo naghom, ve tisavia payo.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Ve isaav ighe mako, ene yes tau yeŋa niyozyooz ne, tauzi irau tisaav ghazooŋa payo. Saawe tau tipayooz ghau pa savsaveeŋ ila daaba to yes Yuda lupuuŋ toozi na, tindeeŋ saa sosor kat tau yau naghamu ne?
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Aat saveeŋ tsiau ziiri ee, ta ireu lolozi. Saawe tau nayozyooz ila sosozi, naboob naghe: ‘Yau naghur matag pa burigiiŋ to yes mateegha, tauta aazne tipayooz ghau pa savsaveeŋ ila naghomim!’”
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Feliks, i ighazooŋ kat pa ŋgar to yes tau titaghon eez to Yesu. Tauvene Paulus isavsaav le isov, ra Feliks irav motin saveeŋ toozi ighe: “Poia. Saveeŋ aat imuul tauvene, ve tasaŋan Lisius tau daaba to yes zaaba to Yerusalem na. Tauu izilam, o nagabiiz saveeŋ tsiam, ve nagharaata.”
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Ra isaav pa daaba to yes zaaba ighe ighur Paulus iloŋ ila ruum to yavyavuuŋ, ve iŋgin poghania. Eemon ighur pataŋani pani sov, ve ipuli ilaagh ve ileep sorok ila ruum to yavyavuuŋ loolo. Ve isaav ighe Paulus zeetŋa tilam to tiuule pa le aniiŋ ma gabua siriv, na iŋgalsekin zi sov.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Mboŋ siriv ilam ila, ra Feliks yesuru azaawa Drusila tilam. Drusila, i Yuda tinazi. Feliks imbaaŋ ila pa Paulus ighe ilam ve yesŋa tisavsaav. Paulus ilam ivot toozi, ve aavo ila pa eez to taghur ila to Yesu Krisi, ve yesuru tiloŋlooŋa.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Paulus ipaghazoŋai Feliks pa ŋgar duduuŋa, ŋgar to ŋginiiŋ tauun poi, ve gabizooŋ ve ghuruuŋ atuya tau pale Mboŋ Murei ivot. Feliks ilooŋ saveeŋ tana le iroi. Tauvene irav motin saveeŋ ighe: “Poia. Imuul ta sene. Umuul ula, ve naghita saawe poia eta, o nambaaŋ payo umuul ulam, ve tavasavo ghiit muul.”
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Feliks ighur maata ighe Paulus igham le maet siriv imin gholiiŋni, leso ipuli ila. Tauvene saawe naol imbaŋmbaaŋ pani ilamlam, ve yesuru tisavsaav.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Ndaman ru isov, ra Feliks isov pa uraat, ve Porsius Festus igham niia. Feliks ighe igham yes Yuda lolozi poia pani, tauvene ipul Paulus ileep iloŋ ila ruum to yavyavuuŋ.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.