Atos 16

Maaron Saveeŋ Tooni Patabuyaaŋ (TUC-T) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Paulus yesuru Silas tila tivot nugh Derbe, ra tisakia tila pa nugh Listara. Nugh tawe, ŋeer ee tau itaghon Yesu ilepleep, eeza Timoti. Tiina, i Yuda tinazi tau ighur ila to Yesu. Ve taama, i Grik tamazi.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Yes toŋvetaz to Krisi tau tileep nugh Listara ve nugh Ikonium na, tisov tipait Timoti vaaru tighe i ŋeer poia.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Tauvene Paulus ighe ighamu, leso yesŋa tilaagh pa uraat. Eemon Yuda katini tau tileep ta sewe, tiwatagh tighe Timoti taama, i Grik tamazi. Tauvene Paulus irav Timoti waaro. Leso yes Yuda tiyau avozi pani sov.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Ra Paulus gha Silas, ve Timoti tipaburigin laghooŋ toozi muul, ve tilaagh irau nugh nugh, ve tipaesia yes mbaŋooŋa ve ŋginiiŋa tau tileep izi Yerusalem na aliŋazi pazi. Leso tiwatagh saa ŋgar tau daaba tawe tighuru pa yes tau Yuda mako na to titaghoni.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Saveeŋ toozi ipalot lupuuŋ to Krisi irau nugh nugh le ghuruuŋ ila toozi iyaryaaŋ le iyaryaaŋ kat. Ve saawe isov tamtamon paghpaaghu tiloŋloŋ tila tomani zi. Tauta lupuuŋ to Krisi tivot timin tintiina irau nugh nugh.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Paulus tomania zeetŋa tilaagh timbut taan sirivu to Galesia ve Pirigia. Eemon tila pa taan sirivu to Asia mako. Pasaa, Avuvu Patabuyaaŋ ipoon zi ighe tivotia Maaron aliiŋa ta sewe sov.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Tilaagh tila tivot taan to Misia ziige, ve tighe tivool pa taan sirivu to Bitinia. Eemon Yesu Avuvu
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Tauvene tilaagh timbut taan sirivu to Misia, ve tizila tivot nugh Troas tau igheen izi nari.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Ve mboŋ, tandaghiiŋ ee ivot pa Paulus. I ighita ŋeer ee to Masedonia iyozyooz, ve ipoipoi ighe: “Paulus, uraav ulam uvool pa Masedonia, leso uul ghei.”
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Paulus ighita tandaghiiŋ tana le isov, ve rekia mon yeŋa niburig, ve niil eez to nila nivool pa taan sirivu to Masedonia.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Tauvene yei nizaa waaŋ izi Troas, ve nighau duduuŋ nila nivot sisi Samotres. Mboŋ le nughizau, ra niraav muul nila, le nilooŋ nugh Neapolis tau igheen taan tiina.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Ra nilaagh taan, ve niloŋ nila pa Pilipai. Pilipai, ene nugh tiina ee to taan sirivu to Masedonia. Yes Roma tipaburigin nugh tawe ila taan to yes Grika.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 ra umbom patabuyaaŋ to Maaron ivot.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Yes zilivaa tawe, toozi ee, eeza Lidia. I to nugh Tiatira. Ve irauraukol pa uuli popoiazi tau ŋgeretazi imin dagilgil. I Yuda tinazi mako. Eemon ighur ila to Maaron ve itaghon eez tooni, ve tomania yes Yuda tiluplup zi pa suŋuuŋ. Saawe tau i ilooŋ Paulus saveeŋ tooni, Maaron igham uraat ila loolo le ighur ila Paulus aliiŋa.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Tauvene i tauu ve yes tau tileep tomania ila ruum tooni na, tigham yaa. Le isov, ra isaav payei tauvene: “Isaav ighe yam aghit ghau aghe yau naghur ila kat to Tiina toit, o alam ruum tsiau, ve aleep tomani ghau.” I isaav ariaaŋ payei, tauvene nilooŋ aliiŋa, ve nila ruum tooni.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Saawe ee, yei nighe nimuul nila pa suŋuuŋ niia tau igheen yaa ziige na. Nila le nizaa to besooŋa livaa ee. I, avuvu saghati izeeva le irau ivotia gabua siriv tau murei pale tivot. Tauvene yes daaba tooni tiyauyau maet tiina ila uraat tooni tawe.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 I ighita yeŋa Paulus, tauvene itaghon ghei ve iboboob ighe: “Ai, aghita. Zeran tane, yes besooŋa to Maaron Tiina Tau Iliiv Zimaronŋa Tisov. Yes tilam to tivotia eez to Maaron igham mulin gham, ve aleep poi.”
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Mataaz ta naol ne, i inoknok bobaaŋ mon le Paulus tiini imum pani kat. Tauta saawe ee, itoor ghi, ve iyaon avuvu saghati tawe ighe: “Ai! Yau nasaav ariaaŋ payo ila Yesu Krisi eeza: Upul livaa tana, ve ughau ula!” Saawe duduuŋ tana, avuvu saghati ipul livaa tawe, ve ighau.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Tauvene yes daaba to livaa tana atezi yavyav kat pa Paulus yesuru Silas. Pasaa, yes tighita eez toozi to ghamuuŋ maet, ene ivool wa. Tauvene tikis yesuru, ve tisasaar zi tila maaran, leso tipayooz zi ila yes pooza to nugh naghozi.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Tigham zi tila, ve tipayooz zi ila yes pooza naghozi, ra tiŋgal saveeŋ pazi tighe: “Zeran tane, yes Yuda. Tilam nugh toit, ve tigherev pataŋani naol ivotvot ila nugh loolo.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Ve yesuru timalaaŋ pa tutuuŋ toit Roma paam. Pasaa, tipapazaagh tamtamon to tigham ŋgar siriv tau tutuuŋ toit iŋgalsekin ghiit pani na.”
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Eval tiina tau tilam pa lupuuŋ na, tilooŋ saveeŋ toozi, le anazi atezi yavyav pa yesuru, ve tiŋgal saveeŋ pazi paam. Tauvene yes pooza to nugh tisaav gha tiraŋgat nonoghiiŋa to yesuru, ve timbaaŋ tamtamon siriv to tigham toon ve tilos zi.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Tilos katin zi le naghozi isaghat. Ra tigham zi tila, ve tisik zi tiloŋ tila ruum to yavyavuuŋ loolo, ve tisaav ariaaŋ pa ŋeer tau iŋgin ruum to yavyavuuŋ na, tighe i aat iŋgin poghani zi.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Ŋeer tawe ilooŋ aliŋazi, ve isasaar zi tiloŋ tila ruum loolo tau igheen looŋa kat. Ra ikapis aghezi pa ai tintiina ru, ve ikau ai tawe matazi le tuŋia.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Paulus gha Silas tilepleep le mboŋ anooŋa. Yesuru tisuŋsuŋ ve timboumbou mbouŋ to tipakur Maaron, ve zeran siriv tau tileep tomani zi iloŋ ila ruum to yavyavuuŋ loolo na, tighurghur taliŋazi pazi.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Malau mako ve yogyoog tiina kat itok taan le ivatoki ruum to yavyavuuŋ tawe, ve ataman tisov tikaak. Ve sen tau tikau tamtamon pani na, tisov timazugh tizi.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Ŋeer tau iŋgin ruum to yavyavuuŋ na, irur iburig, ve maata ila le ighita ataman tisov tikaak. Tauvene ighe pa tamtamon tisov tighawaar tila wa. Tauta ipas mbuzaagh tooni, ve ighe ighurum tauu imaat.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Eemon rekia mon Paulus iboob ila pani ighe: “Ai, ukaria taum sov! Yei nisov nilepleep ne. Tsiei eta ighau mako.”
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Ŋeer tana iboob ila, ve tigham yaryarooŋa ilam. Ra ilaan iloŋ ila toman roiŋ tiina, ve itap izi Paulus gha Silas aghezi puughu.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Ra iburig muul ve igham zi tivot tila muuri, ve ighason zi ighe: “Zolman tsiau ru, pale nagham mindai, leso Maaron igham mulin ghau ve naleep poi?”
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Yesuru tiyol aliiŋa tighe: “Ughur ila to Tiina tsiei Yesu, leso igham mulin ghom tomania yes tau tileep ila ruum tsio na paam.”
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Ra ŋeer tana iyau yes tau tileep tomania ila ruum tooni na tilam, ve Paulus yesuru Silas tivotia saveeŋ to Tiina toit pazi.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Mboŋ eemon tana, i igham yesuru tila, ve imin mbotozi. Le isov, ra rekia mon i tomania yes tau tileep tomania ila ruum tooni na, tisov tigham yaa.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Ra igham Paulus gha Silas tiloŋ tila ruum tooni loolo, ve igham lezi aniiŋ. I loolo poia kat. Pasaa, yesŋa zeetŋa tisov tau tileep tomania ila ruum tooni na, tighur ila to Maaron wa.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Nughizau, ra yes pooza to nugh timbaaŋ tataliiŋ siriv tila to ŋeer tau iŋgin ruum to yavyavuuŋ na, ve tisaav pani tighe: “Zeran ru tana, upul zi tila.”
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Tauvene i ila ve ipaesia yes tataliiŋ aliŋazi pa Paulus ighe: “Yes pooza timbaaŋ ghau nalam tighe yau napul gham ala. Tauvene yamru avot ala toman lolomim poia.”
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Eemon Paulus isaav pani ighe: “Mako kat! Yes pooza to nugh tane timalaaŋ pa tutuuŋ to Rom wa. Pasaa, yeiru tamtamon to Rom. Eemon yes titiir poghania saveeŋ tsiei mako, ve tilos sorokin ghei ila eval tiina matazi, ve tizeev ghei niloŋ nila ruum to yavyavuuŋ loolo. Ve aazne, tighe tiziir ghei imin yoŋgaaŋ? Ene aat mako! Tauzi tilam, o tigham ghei nivot nila.”
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Tauvene yes tataliiŋ timuul tila, ve tipaesia Paulus aliiŋa pa yes pooza. Saawe tau yes pooza tilooŋ tighe Paulus gha Silas, yesuru tamtamon to Rom, roiŋ tiina igham zi.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Tauvene tauzi tila, ve tirav yesuru atezi, ve tighason zi to tipul sosor toozi. Ra tigham zi tivot tila muuri, ve tighason zi to tipul nugh toozi ve tila.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Yesuru tipul ruum to yavyavuuŋ, ve tiŋarui Lidia ruum tooni tila. Tila peria ve yesŋa yes toŋvetaz to Krisi tilup zi ta sewe. Ve tipalot zi pa saveeŋ siriv le isov, ra tipul zi ve tila.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.