Atos 4
Maaron Saveeŋ Toni Patabuaŋ (TUC-O) vs AAI
1 Petrus yesuru Yoan tisavsaav pa tamtoghon sone, ve ndiran pida to watooŋrau, ve daba to yes uraata to tiŋgin Rumai Tiina, toman Sadusi pida tiŋarua di tinim.
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 Yes tinim toman atedi yabyab pasa, yesuru tipatoot tamtoghon pa Maaron aliŋa, ve tivovotia saveeŋ padi tighaze yes to tinim Yesu le ve tineep tuŋia ila toni, Maaron pale ipamundigin di pa mateeŋ. Mbaŋ 17:18, 23:6
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 Sawa tonenen, rabrab izi wa. Tovenen tikis yesuru, ve tighur di tilooŋ tila ruum to yabyabuuŋ. Leso tineep tonowe ve ndugizau, ghoro titiir saveeŋ todi.
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Yes to tilooŋ saveeŋ to yesuru, katindi titoor ŋgar todi ve tighur ila to Yesu. Tovenen tiŋgal yes to muŋginadi ne, le tinim ival kat. Nditamoot todi moghon irau ndiŋndiŋ liim (5000) ma venen.
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 Mboŋ ndugizau, ghoro pooza to yes Yuda, toman ŋginiiŋa todi ve ndiran ŋgara pida to tutuuŋ tilup di izi Yerusalem.
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 Ve Anas to daba muŋgina to watooŋrau, toman Kaiapas to igham Anas ina, Yoan, Aleksander, ve Anas siŋ toni pida, yes tisob tineep ila lupuuŋ tonowen paam.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 Tilup di ve tinepneep, ve tigham Petrus yesuru Yoan tinim, ve tipayoon di ila matadi, ve tighason di tighaze: “Ai, mbeb to noor ivot, yamru agham tapirimim vena, to agham mbeb tonenen ivot? Ve agham uraat tonenen ila sei iza?”
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 Avuvu Patabuaŋ izeev Petrus, ve ye isaav padi ighaze: “Yam pooza ve yam ŋginiiŋa, vena?
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 Aazne, aghaze aghason ghei pa uraat poia to ivot pa ŋgeu narape tonene, ve ataam to ye tini poia pani, tauto agham ghei ninim ne?
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 Poia. You naghaze yamŋa Israela asob awatag kat tovene: Yesu Krisi to Nasaret to yam arabi izala ai pambarooŋ ve imaat, ve Maaron ipamundigini pa mateeŋ, ila ye iza ve tapiri, ŋgeu to aazne iyondyood ila matamim ne tini poia. Mbaŋ 3:13+
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Yesu tonene to muuŋ timbood saveeŋ iza toni tighaze:
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 “Yesu moghon to Maaron ighuri inim Volaaŋa pait. Tamtoghon ite paam to taan le iza pa uraat tovene maau. Ila ye iza moghon, tauto Maaron igham mulin ghiit pa pataŋani to sosor toit, ve taneep pooi.” Mt 1:21; Mbaŋ 10:43; Ro 10:13
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Yes daba tonowen tiwatag: Petrus ve Yoan, yesuru tamtoghon to paanu moghon. Tila skul tiina eta maau. Eemoghon tighita yesuru timatughez maau, ve tiyoon ariaŋa kat pa savsaveeŋ. Tovenen tigham ŋgar naol padi, ve tighilaal di tighaze muuŋ, yesŋa Yesu tilaghlaagh.
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Ve tighita narape to yesuru tighami aghe poia ne, yesŋa tiyondyood. Tovenen irau tisavia saveeŋ eta maau.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 Tauto tizurun Petrus yesuru Yoan pa lupuuŋ todi ve tivot tila pumuri, ve yes moghon tiwasavon di.
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 Tighaze: “Laak, pale tagham vena pa yesuru? Pasa, mbeb gharatooŋa tiina to tighami, nene ipatooŋ Maaron tapiri ivot ighazooŋ, ve ival tiina to tineep Yerusalem ne, tisob tiwatagi wa. Tovenen ighaze tatoova pa tatatan saveeŋ to yesuru taghaze kaarom, nene irau tamtoghon tilooŋ ghiit maau. Yo 11:47
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Eemoghon iit irau tarab matin saveeŋ tonene. Pa vene, varu ilaan ila ve tamtoghon tisob tiwatagi. Tovenen taŋgalsekin di ariaŋa. Leso tivotia saveeŋ pa tamtoghon ila ŋgeu tonowen iza muul sob.”
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 Tiwasavon di le isob, ghoro tipoi mbaŋooŋa ru tonenen tilooŋ tinim muul, ve tisaav ariaŋa padi tighaze tisavia saveeŋ eta pa tamtoghon ila Yesu iza malep, ve tipatoot di pani muul malep. Mbaŋ 5:28,40
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 Eemoghon yesuru tipamuul aliŋadi tighaze: “Yam taumim aŋgabiiz: Ŋgar sine to deŋia ila Maaron mata? Pale nilooŋ yam aliŋamim ve nitaghoni, ma nitaghon Maaron aliŋa? Mbaŋ 5:29
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Pasa, mbeb tiina to yeru nighita ve nilooŋa, nene irau neneeŋamai pani maau. Pale nisasavia moghon tovene.”
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 — ausente —
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 — ausente —
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Yes daba tonenen tipul Petrus yesuru Yoan tila, ve malmalidi tila to nditadi, ve tipaesia saveeŋ to yes daba to watooŋrau ve yes ŋginiiŋa tisavia padi.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Nditadi tilooŋ paesiiŋ todi, ve tisob tilup lolodi inim ee moghon, ve titaŋ roran Maaron tighaze: “Tiina tiei, yom ughur sambam, taan, ve te, toman mbeb tisob to tineep ila, ve uŋgin di.
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 Muuŋ, Avuvum Patabuaŋ ipamundigin timbumai David to mbesooŋa tiom, ve isaav tovene:
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 Yes kinik to taan tigham aghedi tighaze tigham malmal.
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 “Saveeŋ tonene, aazne anoŋa ivot wa. Pasa, yom taum ughur Yesu, to mbesooŋa tiom patabuaŋ, inim Mesia. Eemoghon Erod yesuru Piladus toman yes to Yuda maau ne, ve ival tiina to Israel paam, tilup di izi ndug tiina tonene, ve tikaal ataam pa tizoor saveeŋ toni ve titatani. Tauto tirabi imaat. Lu 23:7+
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Eemoghon ŋgar to tigham pani, nene itaghon taum ŋgar tiom. Matam iŋgal muuŋ wa ughaze ila taum tapirim, yom pale ugham mbeb tonene ivot. Mbaŋ 2:23
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 O Maaron, saveeŋ matughezaaŋ to tighamgham payei ne, yom uwatagi wa. Tovenen yei to ninim mbesooŋa tiom ne, nitaŋ roran ghom nighaze upalot ghei. Leso nimatughez sob, ve niyoon ariaŋa pa votiaaŋ saveeŋ tiom. Mbaŋ 13:46; Ep 6:19+; Pil 1:14
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 Upatooŋ tapirim ivot ighazooŋ, ve ugharaat yes moroghooŋa le tinidi popoia, ve ugham mbeb gharatooŋadi tintina tivot ila mbesooŋa tiom patabuaŋ Yesu iza, leso tinim ghilalooŋ pa tamtoghon, ve tighur ila toni.”
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 Tisuŋ le isob, ghoro Maaron tapiri itok ndug to tilup di pani, le irur inimale yoŋgyoog itok. Ve Avuvu Patabuaŋ izeev di tisob. Tauto timatughez maau, ve tiyoon ariaŋa pa votiaaŋ Maaron aliŋa pa tamtoghon. Mbaŋ 2:2+
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 Yes to tighur ila to Yesu, tisob lolodi ve ŋgar todi ee moghon, ve tiwaulan di. Todi eta iŋguruut mbeb toni ve isaav ighaze nene mbeb to tau moghon ne maau. Tighita mbeb todi tisob tighaze nene mbeb to ival tisob. Lu 12:33; Mbaŋ 2:44+
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 Ve yes mbaŋooŋa tipariaaŋ saveeŋ pa mundigiiŋ to Tiina toit Yesu, leso tamtoghon tighur ila toni. Ve uraat todi ilandaad toman tapiri. Tauto Maaron poia toni tiina inepneep toman di tisob.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 — ausente —
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 — ausente —
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 — ausente —
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 — ausente —
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.