Atos 26

Maaron Saveeŋ Toni Patabuaŋ (TUC-O) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Tovenen kinik Agripa isaav pa Paulus ighaze: “Yo, yom anam usavia saveeŋ tiom.”
1 Agripa iu, “O i baibasit abit taiyuw isa inao.” Paul uman bora’ah naatu taiyuwin wasfafar eo,
2 — ausente —
2 “Aiwob Agripa, ayu i abiyasisir anayabin boun o namaim Jew sabuw abisa isan ayu ubar hibitu i boro ana wasfafaru anao inanowar. Paul aiwob Agripa isah ibibinan|alt="Paul speaking to crowd" src="cn01993b.tif" size="col" loc="Act 26.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.1-2"
3 — ausente —
3 Iti ao i turobe, anayabin o i Jew sabuw hai binanakwar naatu hai ofafar iso’ob kwanekwan, imih o abifefeyani yatenanub inama ana’o inanowar.
4 “Ŋgar tiou ve gabuag to pain ghou ve inim aazne, nene Yuda tisob tiwatagi. Ŋgar to naghami izi taug ndug tiou Tarsus, ve izi Yerusalem paam, nene tikankaan pani maau.
4 Jew sabuw etei ayu kek ana veya mi’itube ama’am i hiso’ob, ayu au yawas no aneika au tafaramamaim mi’itube ama’am ana Jerusalem atit ama’ama etei i hiso’ob.
5 Yes Yuda tiwatag katin ghou. Muuŋ ve inim ne, you ŋgeu tutuuŋa eez. Lupuuŋ tiei, nizuaria ghei kat nighaze le nitaghon katin tutuuŋ tisob to Maaron. Mbesooŋ tiei ilib pa Yuda tisob. Ighaze nditag tonene lolodi pa tiuul ghou, nene irau taudi tipariaaŋ saveeŋ tiou tonene.
5 Ayu i manin maiyow bairi ama, imih ayu i hisu’ubu kwanekwan. Hinakokok na’at hina’orereb. Anaika ayu i Pharisee orot, kwafiren ana ofafar fokarin wanawanan i ayu ama, naatu men kafa’imo ofafar ta astu’ub.
6 Saveeŋ mbuaaŋ to Maaron toman nditimbumai, you naghurghur matag pa sawa to anoŋa toni ivot. Tauto aazne, tipayoon ghou pa savsaveeŋ to sualen. Mbaŋ 13:32+, 23:6, 28:20
6 Naatu boun ayu iti ubar tibitu anayabin God ana’omatanen ai a’agir bitih imaim ayu nuhufot ama’am isan, ubar hitu bairi tao.
7 Yei Yuda rumai tiei saaŋgul ve ru nighurghur matamai pa saveeŋ mbuaaŋ tonowen, ve suŋuuŋ tiei iŋaŋarua Maaron irau mboŋ ndag nighaze igham anoŋa toni ivot. O kinik, you paam naghur matag pa saveeŋ mbuaaŋ tonenen, tauto yes Yuda tiŋgal saveeŋ naol payou.
7 Iti omatanen i aki ai big etei 12 hibitumitum mi’itube hita’itin titurobe, imih fai mar dogoroh tutufin etei God hikwakwafir, naatu anayabin iti baitumatum isan. Aiwobomon, Jew sabuw ayu ubar hitu iti tao.
8 Pughu vena to yam pida aghita aghaze Maaron irau ipamundigin yes mateeŋa maau?
8 Kwa Jew sabuw iyab iti kwabatabat aisim God sabuw murumurubih ibiyawasih baitutumin isan kwa isa efofokar?
9 “Muuŋ, ŋgar tiou iyaryaaŋ naghaze you irau nagham ŋgar naol pa nawaghamun Yesu to Nasaret iza, ve natatan saveeŋ toni. Mbaŋ 8:3; 1Kor 15:9; Ga 1:13; 1Tim 1:13
9 Ayu auman mat i na’atube anot, sawar moumurih na’in ata sinaf Jesu Nazareth mowan wabin ati’ib isan.
10 You nagham tapirig ila to yes daba to watooŋrau, ve nagham tovene izi Yerusalem muuŋ. Nakis Maaron tamtoghon toni patabuaŋa katindi, ve naghur di tilooŋ tila ruum to yabyabuuŋ. Ve sawa to yes daba timbua saveeŋ pa rabuuŋ di timatmaat, you paam nayok pa ŋgar todi ve naghaze nene poia pa tirab di.
10 Naatu nati na’atube Jerusalemamaim asinaf. Firis ukwarih biyahine fair abai God ana sabuw moumurih maiyow abow dibur aya. Naatu rouw morobomih teo ana veya ayu auman aibasit terouw temomorob.
11 Sawa naol, you nalaghlaagh irau yes Yuda rumai todi, ve naghurghur pataŋani padi. Ve naghamgham ariaŋa padi naghaze le tighur muridi pa Yesu, ve tipiyaav saveeŋ samia pani, ghoro poia. You ateg yabyab padi kat. Tovenen nalaghlaagh nala ndug ndug to mala we paam. Leso nakis tamtoghon todi to tighur ila to Yesu, ve nagham ŋgar raraate moghon padi.”
11 Mar moumurih maiyow Kou’ay Bar efan tata’amaim abow biyababan aitih, naatu hai baitumatum baihamiyin isan a’okikimih. Na’atube hai baitumatum baigigimin isan a’okimih, naatu atit an menah tatabirih hai bar hai meraramaim bai akir kakafin maiyow aitih.
12 Paulus iseeŋ saveeŋ toni ighaze: “Tauto sawa eez, nagham tapirig ila to yes daba to watooŋrau, ve timbaaŋ ghou nala ndug Damaskus, leso nagham ŋgar raraate moghon izi tonowe.
12 Ana’an iti isan ayu firis ukwarih biyahine fair hitu hiyunu an Damaskas atit.
13 “Nalaagh taghon ataam nala le ndag anunu iza inim bobodaaŋ. Ghoro ŋguruba tiina kat ineep sambam ve izi inim isul luvutin ghou, ve yes to tilaagh toman ghou ne paam. Ŋguruba tonowen, tapiri ilib pa ndag mata.
13 Baise efamaim anan bi’auyit auman, Aiwobomon, marakaw no marane, mamarakaw men veya na’atube, marakaw kwanekwan re ayu au sabuw bairi anan tarbebera’uhi.
14 Yei nisob nitap nizi taan, ve nalooŋ ŋgeu eez aliŋa. Isaav payou ila saveeŋ Hibru ighaze: ‘Saul, Saul, pughu vena to yom unoknok ghuruuŋ pataŋani payou. Ŋgar tiom to uzorzoor ghou ne, tauto iwaghamun taum. Yom unumale bapolo to iyel pa ataam ve tiŋgal dige pa ai mata, leso tipasaluŋgani.’
14 Aki etei’imak me yan are, naatu ayu orot fanan anowar Hebrew turamaim iuwu eo, ‘Saul! Saul! aisim ayu irabu kubia’akiru? Ayu kubi’a’akiru i o taiyuw biya irab kubi’a’afiy.’
15 “Tovenen you naghasoni naghaze: ‘Tiina, yom sei?’
15 Ayu aibatiy ao, ‘O yait Regah?’ Naatu Regah eo, ‘Ayu i Jesu, o irabu kubia’akiru.
16 Umundig uyoon. You navot tiom pa naghur ghom unum uraata tiou. Mbeb to aazne ughita, toman mbeb pida to muri pale navotia di payom, yom irau uvotia di pa tamtoghon, leso upariaaŋ di pa tighur inim tiou.
16 Baise kumisir kubat, ayu o isa abirerereb ana rubini isou inabow naatu boun abisa isa mamatar sabuw afa hai tur ina’owen. Naatu abisa isa namamatar boro ani’obaiyi.
17 Ighaze yes Yuda ve yes to Yuda maau ne, titoova pa tiwaghamun ghom, you pale napas ghom uvot pa nimadi. You pale nambaaŋ ghom pa yes to Yuda maau ne.
17 Ayu o a sabuw Jew umahine naatu Ufun Sabuw umahine boro anatafafari. Ayu abiyafari nati sabuw wanawanahimaim inan,
18 Ve yom pale upaghazoŋan di payou. Leso titoor ŋgar todi, ve tighur muridi pa Sadan tapiri ve ŋgar samsamia to ndoroom, ve tiŋarua Maaron ve ghazooŋa toni. Ighaze tigham tovene, nene pale nareu sosor todi ilale. Ve sawa to Maaron irei mbeb popoia pa tamtoghon toni patabuaŋa, nene pale yes ledi ndamodi paam. Pasa, tighur inim tiou ve tinim ye le wa.’ Yo 8:12; Mbaŋ 2:38; Ep 1:18, 5:8; Kol 1:13
18 matah inabotawiy naatu guguminane inanawiyih hinatit marakawamaim hinarun. Naatu Satan umane inabow God initin, saise bowabow kakafihine notawiyen hinab, naatu God ana rourubin sabuw wanawanahimaim hai efan hinab hinamare.’
19 “O kinik Agripa, mbeb to you naghita, nene ilaagh sambam ve izi inim. Tovenen irau nazoora maau.
19 Nati isan Aiwobomon Agripa, ayu abisa marane re ai’itin men ai fanasair.
20 Tauto navotia saveeŋa izi ndug Damaskus muuŋ, ghoro navotia izi Yerusalem, ve irau taan suruvu to Yudea. Muri ghoro, navotia pa yes to Yuda maau ne paam. You nasavsaav pa tamtoghon naghaze tipul ŋgar todi samsamia, ve titaghon Maaron ŋgar toni. Leso tipatooŋ taudi tighaze titoor ŋgar todi wa. Mt 3:8; Mbaŋ 9:20+
20 Bowabow wantoro’ot i Damaskas imaim abusuruf naatu ana sabuw iyab Jerusalem hima’am isah atit, Judea wanawanan etei abinan naatu Eteni Sabuw wanawanahimaim auman a binan. Abibinan anayabin sabuw bowabow kakafihine God isan hitatatabir naatu hai bowabowamaim titurobe i dogor baikitabir hibai.
21 Pughu tonene to yes Yuda tikis ghou ilooŋ ila sirsiir to Rumai Tiina lolo, ve tighaze tirab ghou namaat.
21 Ana’an nati isan Jew sabuw ayu Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hibuwu hifatumu rabu morobomih hiwa’an.
22 Eemoghon muuŋ ve inim, Maaron iuluul ghou. Tauto aazne, naneep matag iyaryaar, ve nayoon ila matamim. You napariaaŋ Yesu saveeŋ toni ila tamtoghon tisob matadi, leso nagham di tighur ila to Yesu. Yes to ledi izadi maau, ve yes to izadi tintina ne paam. Ve saveeŋ to nasasavia ne, paghu maau. Mbeb to muuŋ Mose ve yes propeta tisavia tighaze muri pale ivot, tauto nasavia. Lu 24:27,44+; Mbaŋ 10:43; Ro 3:21
22 Baise God tafafaru yawasu ama ana it boun atit, imih o namaim abat orot babin kikimin yen in orot babin gagamin etei matahimaim abisa isou mamatar i ao’orerereb. Ayu au tur ao i dinab oro’orot naatu Moses sawar abisa mataramih hi’o inu’in mamatar imaim ao.
23 Pasa muuŋ, tisaav tighaze Mesia pale iyamaan yabyabuuŋ ve imaat, ve imundig pa mateeŋ muuŋ. Ghoro ivotia ghazooŋa to Maaron pa tamtoghon. Yes Israela, ve ndug ndug to Yuda maau ne paam.” 1Kor 15:20,23; Kol 1:18
23 Roubininenayan boro biyan nababan ni’akir naatu morobone, moroboyah wanawanahimaim i boro wan namisir marakaw ana yawas Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah nakurereb.”
24 Paulus ipasob saveeŋ toni sone, ve Festus isaav pani toman aliŋa tiina ighaze: “Paulus, ŋgar tiom iwaghamgham! Tipatoot ghom pa ŋgar naol, tauto dabam isami!” Yo 10:20; 1Kor 2:14; 2Kor 5:13
24 Paul iti na’atube taiyuwin wasfafar eo inan auman Festus Paul isan iwow eo, “O i kubikoko’aw so’obamaim nawiyi in kubikoko’aw!”
25 Eemoghon Paulus ipamuul aliŋa ighaze: “Tiina tiou Festus, dabag isami maau. You nasavia saveeŋ onoon moghon toman ŋgar.
25 Paul iya’afut eo, “Ayu i men abikoko’aw, au Aiwobomon! Tur abisa ao i turobe hai yabih auman.
26 Mbeb to nasavia di ne, kinik Agripa iwatag di tisob wa. Eta iyooŋ pa mata ma taliŋa maau. Pasa, mbeb tonene ŋgozaaŋa maau. Tauto namatughez maau, ve nasaav ghazooŋa pani.
26 Aiwob Agripa, ayu o namaim men erebir auman ao’omih, anayabin iti sawar etei o iso’ob, naatu sawar iti himamatar boro men karam nuhinaburumih. Anayabin iti sawar men ta umasusunamaim mataramih.
27 O kinik Agripa, yom ughur ila saveeŋ to yes propeta, ma maau? You nawatag naghaze yom ughur ila.”
27 Aiwob Agripa o dinab orot kubitutumih? Ayu aso’ob o kubitumatum!”
28 Kinik Agripa ipamuul aliŋa ighaze: “Wai Paulus, nene vena? Ughaze rikia moghon ugham ghou nanim Krisi le to aazne?”
28 Aiwob Agripa Paul iya’afut eo, “O kunotanot iti veya ta’imon o boro ayu dogorou inikitabir anan Kirisiyan anamatar?”
29 Paulus isaav pani tovene: “Ighaze aazne, ma sawa ite paam, nene poia moghon. Ve you naghaze le Maaron igham ghom toman tamtoghon tisob to aazne tiloŋlooŋ saveeŋ tiou ne paam, atoor ŋgar tiam ve ataghon ŋgar to you nataghoni, ghoro poia. Eemoghon tikau aghemim ma nimamim pa sen, ve tighur gham alooŋ ala ruum to yabyabuuŋ animale you malep.”
29 Paul iya’afut eo, “Veya kabumin o veya manin ayu au yoyoban God isan i men o akis baise kwa iyab iti boun ao kwanonowar i mi’itube kwatan ayu ama’am na’atube kwatamatar. Baise men akokok hinafatum dibur hinayariyi kwanama.”
30 — ausente —
30 Naatu Aiwob orot, gawan orot Bernis, naatu sabuw afa hima’am etei himisir.
31 — ausente —
31 Efan hima tur hinonowar hihamiy hitit, naatu taiyuwih turahinah bairi hibidudur hio, “Iti orot i men abisa ta kakafin sinaf boro namorob o dibur narun.”
32 Ve Agripa isaav pa Festus ighaze: “Ŋgeu tonowen izoorndug ighaze kinik tiina to Rom itiir saveeŋ toni, tauto pale ila toni. Inimale maau, tone tapuli ila.” Mbaŋ 25:11
32 Naatu Aiwob Agripa Festus isan eo, “Iti orot Caesar isan baifefeyanina’e tama’am, iti boun boro ata botait.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.