Atos 24
Si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj Xa̱ngaꞌ (TRQ) vs AAI
1 Ni̱ ngaa gachin u̱nꞌunꞌ güi, ni̱ guxuman chrej aꞌninꞌ xumanꞌ Cesarea huin síꞌ Ananías nga̱ do̱j ni tsínj huin achij nej, nga̱ ꞌngo̱ tsínj aꞌmi nataj gu̱ꞌnaj síꞌ Tértulo. Ni̱ hué ni tsínj daj ganꞌanj rian gobernado sisi̱ ga̱ꞌuiꞌ ni sij gaquinꞌ xiꞌí Pablo.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Ngaa ni̱ nicaj ni sij gaꞌna̱ꞌ sij Pablo. Ni̱ gaxi̱ꞌi gaꞌuiꞌ Tértulo gaquinꞌ xiꞌí síꞌ. Ni̱ gataj sij gunun gobernado Félix:
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Daranꞌ ni yuꞌuj, ni̱ ni̱nanj huin nia̱ꞌ ruhua únj nga̱ sinduj guiꞌyaj manꞌán re̱ꞌ rian únj huín re̱ꞌ Félix tsínj sa̱ꞌ ni̱nꞌ ruhua.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Ni̱ ri̱an hua chruj rián re̱ꞌ, ni̱ nitaj si huin ruhuāj ga̱ꞌmi xa̱cānj gu̱nun re̱ꞌ. Ngaa ni̱ gui̱ꞌyáj re̱ꞌ sinduj gu̱nun sa̱ꞌ re̱ꞌ ga̱ꞌmi chreꞌ ni únj.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 ’Hué dan ni̱ xacaj ni únj cuenta sisi̱ tsínj nan huin ꞌngo̱ tsínj letu ni̱nꞌ ruhua. Ni̱ ununꞌ ni du̱güiꞌ ni tsínj israelita nne ni̱nꞌ ga̱chraꞌ chruhua xungüi̱, ꞌyaj sij nej. Ni̱ hué sij huin tsínj chra̱ rian ni tsínj nazareno nej.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Ni̱ gui̱ꞌyaj xi̱ꞌi sij chruhua nuhui nico, ruhua sij. Xiꞌí daj ni̱ guidaꞌa ni únj manꞌan sij. Daj si ruhua ni únj na̱guiꞌyaj yya únj xiꞌí sij rúnꞌ ataj si-ley únj.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Sani̱ gaꞌna̱ꞌ snado huin achij gu̱ꞌnaj Lisias. Ni̱ gaꞌna̱ꞌ síꞌ, ni̱ guxun ni̱nꞌ ruhua síꞌ tsínj nan raꞌa únj.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Ni̱ gaꞌninꞌ síꞌ sun rian ni tsínj huin ruhua ga̱ꞌuiꞌ gaquinꞌ xiꞌí tsínj nan sisi̱ ga̱ꞌnaꞌ ni síꞌ rian manꞌán re̱ꞌ. Ni̱ ngaa na̱guiꞌyaj yyá re̱ꞌ xiꞌí sij, ni̱ ga̱ꞌue ga̱ra daꞌngaꞌ ruhuá re̱ꞌ u̱n sin xi̱ꞌi huin aꞌuiꞌ únj gaquinꞌ xiꞌí sij rian manꞌán re̱ꞌ. ―Daj gataj tsínj gu̱ꞌnaj Tértulo gunun gobernado.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Ni̱ uyan gaꞌmi ango ni tsínj gataj ni sij sisi̱ hua yya si-nu̱guanꞌ Tértulo.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Ngaa ni̱ digyán raꞌa gobernado sisi̱ ga̱ꞌue ga̱ꞌmi Pablo. Ngaa ni̱ gataj síꞌ:
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Ga̱ꞌue ga̱ra daꞌnga ruhuá re̱ꞌ si da síj xu̱huij güi asi̱j guisī xumanꞌ Jerusalén ga̱ꞌmi saꞌāj rian Yanꞌanj xa̱ngaꞌ.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 ’Ni̱ nun nariꞌ ni tsínj israelita gunūnj nga̱ ni̱ a̱ ꞌngo̱ ngüi̱ mánj. Ni̱ nun gui̱ꞌyā si gaꞌman ruhua ni ngüi̱ chruhua nuhui nico nga̱ chruhua ango hueꞌ diguiꞌyun únj si-nu̱guanꞌ Moisés mánj. Ni̱ nitaj si dugunūnj ni ngüi̱ chruhua cayu mánj.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Ni̱ naꞌue gui̱riꞌ ruhua ni sij sisi̱ daꞌuīj gaquinꞌ da̱j rúnꞌ aꞌuiꞌ ni sij gaquinꞌ xiꞌīj.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 ’Sani̱ ga̱taj yyāj rián re̱ꞌ sisi̱ hua yya nicōj Yanꞌanj xa̱ngaꞌ huin Yanꞌanj guinicoꞌ ni xi únj. Ni̱ ataj ni sij sisi̱ chrej xi̱ꞌi huin chrej achéj ni únj. Sani̱ xuman ruhuāj daranꞌ si hua ni̱ca ꞌna̱ꞌ rian si-ley Moisés nga̱ si garun ni tsínj gaꞌmi si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj asi̱j hua ná.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Ni̱ uyan anaꞌuij manꞌānj nga̱ ni tsínj israelita sisi̱ ga̱naꞌnij ni níman, gui̱ꞌyaj Yanꞌanj huin ni tsínj sa̱ꞌ nga̱ ni tsínj sé si sa̱ꞌ aj.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Xiꞌí daj yaꞌyoj ni̱ hua cuidadōj si ga̱ sa̱ꞌ nimānj rian Yanꞌanj nga̱ rian ni ngüi̱ nej.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 ’Ngaa gachin gaꞌi̱ yoꞌ, ni̱ gahuin ruhuāj nanicā xān gui̱ꞌyā caridad rian ni ngüi̱ niqui, ni̱ ga̱ꞌuīj ofrenda rian Yanꞌanj nej.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Ni̱ hué daj guiꞌyā ngaa nariꞌ ni sij manꞌānj chruhua nuhui nico. Ni̱ hua gahuin saꞌāj rian Yanꞌanj da̱j rúnꞌ aꞌninꞌ ley sun rian únj. Ni̱ nitaj nico ni tsínj guimán ngāj mánj. Ni̱ nun gununꞌ ni tsínj mán, guiꞌyā mánj. Ni̱ ni tsínj nariꞌ yūnj, ni̱ ꞌna̱ꞌ ni síꞌ estado Asia.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Hué ni tsínj daj hua nia̱n ga̱ꞌnaꞌ rián re̱ꞌ ga̱ꞌmi gaquinꞌ ni sij sisi̱ hua si daꞌuīj rian ni sij.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Ni̱ sisi̱ nitaj, ngaa ni̱ ga̱taj ni tsínj mán nan sisi̱ nariꞌ ni sij ꞌngo̱ gaquinꞌ guiꞌyā, ngaa niquīnj rian junta nico rian ni tsínj israelita.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Níꞌ xa̱ngaꞌ sisi̱ guiꞌyā gaquinꞌ ngaa gaguā scanij ni sij sisi̱ xuman ruhuāj sisi̱ ga̱naꞌnij ni níman gahuiꞌ. Xiꞌí daj gaꞌuiꞌ ni sij gaquinꞌ riānj, si ruhuaj. ―Daj gataj Pablo gunun gobernado.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Ni̱ ngaa gunun tsínj gu̱ꞌnaj Félix nuguanꞌ daj, ni̱ duna acuanꞌ síꞌ nuguanꞌ daj. Daj si niꞌi sa̱ꞌ sij xiꞌí si-du̱cuanj Jesucristo. Ni̱ gataj sij:
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Ni̱ gaꞌninꞌ sij sun rian snado centurión sisi̱ du̱gumi ni snado Pablo. Sani̱ si̱ dugumi ran ni síꞌ. Ni̱ gataj sij sisi̱ ga̱ꞌue ga̱ꞌnaꞌ ni dugüiꞌ Pablo chra̱cuij ni síꞌ manꞌan sij.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Ni̱ ngaa gachin do̱j güi, ni̱ guisíj tsínj gu̱ꞌnaj Félix nga̱ nica̱ sij gu̱ꞌnaj Drusila huin únꞌ yunꞌunj israelita. Ni̱ gaꞌninꞌ Félix sun sisi̱ ga̱quinj ni sij ga̱ꞌnaꞌ Pablo rian sij. Ni̱ gunun sij si gataj Pablo xiꞌí si xuman ruhua síꞌ niꞌi síꞌ Jesucristo.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Ni̱ gaꞌmi Pablo xiꞌí si hua nia̱n gui̱ꞌyaj ni̱ca néꞌ si-du̱cuanj néꞌ. Ni̱ hua nia̱n du̱gumi néꞌ manꞌan néꞌ gui̱ꞌyaj sa̱ꞌ néꞌ. Ni̱ gaꞌmi sij xiꞌí si gui̱ꞌyaj yya Yanꞌanj daranꞌ ni gaquinꞌ ngaa ga̱nahuij xungüi̱. Hué dan ni̱ guxuꞌuiꞌ Félix, ni̱ gataj sij:
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Ni̱ gahuin ruhua Félix sisi̱ ga̱ꞌuiꞌ Pablo sanꞌanj raꞌa sij sisi̱ na̱ꞌnij raꞌa sij síꞌ. Xiꞌí daj ni̱ nico̱ꞌ huaj gaquínj sij ga̱ꞌnaꞌ síꞌ ga̱ꞌmi síꞌ nga̱ sij.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Ni̱ ngaa gachin hui̱j yoꞌ, ni̱ nu̱n gue̱ Pablo ducuaga̱ꞌ. Ngaa ni̱ gahui Félix gobernado. Ni̱ ganatúj tsínj gu̱ꞌnaj Porcio Festo rian sij. Ni̱ nun gaꞌnij raꞌa Félix Pablo si huin ruhua sij gui̱ꞌyaj sij sinduj rian ni tsínj israelita.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.