João 5
Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs NAA
1 Jerusɨləm|alt="Jerusalem" src="hk00379b.tif" size="span" loc="Jhn 5:1; Luk 19:41; Mat 20:17; Mrk 10:32; Luk 2:22" copy="BFBS (Knowles)" ref="Jon 5:1" Uərisɨg e nian əha, Iesu təməri muvən e taun u Jerusɨləm, mətəu-inu katol lafet kəti rəha nətəm Isrel əha ikɨn əha.
1 Passadas essas coisas, havia uma festa dos judeus, e Jesus foi para Jerusalém.
2 E Jerusɨləm, noan nəhu asoli kəti əpəha ikɨn, iətəm kətaig lan. E nəghatiən rəha nətəm Isrel kətəni nərgɨn məmə Petseta. Kəni nimə kəti tətəhtul iuəkɨr o noan nəhu əha. Nimə u, fərantə lan, faif. In iuəkɨr əmə o ket u e nɨkalɨ taun u, nərgɨn u, Ket rəha Sipsip.
2 Existe ali, junto ao Portão das Ovelhas, um tanque, chamado em hebraico Betesda, o qual tem cinco pórticos.
3 — ausente —
3 Nestes jazia uma multidão de enfermos, cegos, coxos, paralíticos
4 — ausente —
4 [esperando que a água se movesse. Porque um anjo descia de tempos em tempos, agitando-a; e o primeiro a entrar no tanque, uma vez agitada a água, sarava de qualquer doença que tivesse].
5 Kəni suah kəti əha ikɨn tətapɨli. In təmatɨmɨs mɨnos rəkɨs nu tate-eit.
5 Estava ali um homem enfermo havia trinta e oito anos.
6 Kəni Iesu təmeruh suah u tətapɨli, kəni in mɨnəhrun məmə suah u təmɨmɨs nuvəh nəuvetɨn, kəni tətapuəh ohni məmə, “?Təhro? ?Nəkolkeikei məmə onəkəuvɨr?”
6 Jesus, vendo-o deitado e sabendo que estava assim havia muito tempo, perguntou:
7 Iətəmi tatɨmɨs əha təni=pən kəm in məmə, “Iətəmi asoli, iətəmi tɨkə məmə otələs iəu meiuaiu muvən e noan nəhu əha nian nəhu təlauəl. Nian rəfin, iəu iətalkut pɨk məmə iəkeiuaiu muvən e nəhu, mətəu nətəmimi nəuvein ilah kotapirəkɨs iəu moteiuaiu məhuvən. Kəni ilah motaupən motek nəhu.”
7 O enfermo respondeu: — Senhor, não tenho ninguém que me ponha no tanque, quando a água é agitada. Quando tento entrar, outro enfermo chega antes de mim.
8 Kəni Iesu təni=pən kəm in məmə, “!Əhtul! Mos rəham nɨmahan maliuək matuvən.”
8 Então Jesus lhe disse:
9 Kəni rəueiu agɨn suah kəha təməuvɨr mɨn. Kəni maiu-aiu rəhan nɨmahan mos matuvən.
9 Imediatamente o homem se viu curado e, pegando o leito, começou a andar. E aquele dia era sábado.
10 kəni nətəmi asoli mɨn rəha Isrel kəmotahi suah kəha iətəm tɨnəmiəgəh e rəhan nɨmɨsiən, motəni məmə, “Nian u rəueiu rəha Sapət; kəni təsəhruahruiən e Lou rəhatah məmə onəkos lanko rəham nɨmahan.”
10 Por isso, os judeus disseram ao que tinha sido curado: — É sábado, e neste dia você não tem permissão para carregar o seu leito.
11 Kəni in təni=pən kəm nətəmi mɨn u məmə, “Mətəu suah u təmol vivi iəu, in təməni=pa məmə iəkos rəhak nɨmahan maliuək matuvən.”
11 Ao que ele lhes respondeu: — O mesmo que me curou me disse: “Pegue o seu leito e ande.”
12 Kəni ilah kəmotətapuəh ohni məmə, “?Suah pəh ko təməni=pɨnə kəm ik məmə onəkol nati u?”
12 Perguntaram-lhe: — Quem é o homem que disse a você: “Pegue o seu leito e ande”?
13 Mətəu suah u təruru nərgɨ Iesu, mətəu-inu nətəmimi tepət ikɨn əha, kəni Iesu təmɨkə=pən əmə əpəha e nɨkilah.
13 Aquele que tinha sido curado não soube responder, porque Jesus tinha se retirado, por haver muita gente naquele lugar.
14 Kəni uərisɨg, Iesu təmeruh suah kəha e Nimə Rəha Uhgɨn, kəni təni=pən kəm in məmə, “!Ei! !Eruh-to! !Ik nɨnəuvɨr rəkɨs! Mətəu onətətəu ik məmə nəsol mɨniən təfagə tərah mɨn. Nəmə nəkol, nərahiən kəti otos mɨn ik, iətəm tərah pɨk mɨn.”
14 Mais tarde, Jesus o encontrou no templo e lhe disse:
15 Kəni suah kəha təmuvən məni pətɨgəm kəm nətəmi asoli mɨn rəha Isrel məmə, “Suah u iətəm təmol vivi iəu, nərgɨn ko, Iesu.”
15 O homem se retirou e disse aos judeus que tinha sido Jesus quem o havia curado.
16 Kəni tol lanəha, nətəmi asoli rəha nətəm Isrel, ilah kɨnautohtəu-ohtəu Iesu məmə okotol nərahiən kəm in, mətəu-inu ilah kauteruh in tatol natimnati mɨn tol lanəha e nian rəha Sapət kəni nati u tol ilah kəutəməki lan.
16 E por isso os judeus perseguiam Jesus, porque fazia essas coisas no sábado.
17 Mətəu Iesu təməni=pən kəm lah məmə, “Nian rəfin rəhak Tatə in tatol uək, kəni iəu mɨn iatol uək.”
17 Mas Jesus lhes disse:
18 Kəni nəghatiən u, tol nətəlɨgiən rəhalah təskasɨk təhmɨn mɨn, məmə okotohamu in tɨmɨs. Mətəu-inu rəueiu əha, səniəmə məmə tətatgəhli əmə Lou rəha Sapət, mətəu nati asoli agɨn, in tətəni məmə rəhan Tatə əhruahru Uhgɨn, kəni tol lanəha, in matol məmə in təhmen əhruahru e Uhgɨn.
18 Por isso, os judeus cada vez mais queriam matá-lo, porque além de desrespeitar o sábado, também dizia que Deus era seu próprio Pai, fazendo-se igual a Deus.
19 Kəni Iesu təni=pən kəm lah məmə, “Nɨpəhriəniən agɨn u iətəni kəm təmah, Nətɨ Uhgɨn təruru noliən nati kəti e rəhan aru əmə nətəlɨgiən. Təhrun əmə noliən natimnati mɨn u iətəm tateruh Tatə Uhgɨn tatol, mətəu-inu natimnati rəfin u iətəm Tatə Uhgɨn tatol, Nətɨn, in mɨn in tatol.
19 Então Jesus lhes disse:
20 Nətɨn təhrun noliən lanəha, mətəu-inu Tatə Uhgɨn tolkeikei pɨk Nətɨn, kəni in tətəgətun in e natimnati rəfin iətəm in tatol. Kəni in otəpanəgətun in e natimnati rəfin iətəm in tatol. Kəni in otəpanəgətun mɨn natimnati mɨn kəm in iətəm iahgin mɨn kotapirəkɨs in mɨn u, məmə otol itəmah narmɨtəmah tatiuvɨg pɨk ohni.
20 Porque o Pai ama o Filho e lhe mostra tudo o que faz; e maiores obras do que estas lhe mostrará, para que vocês fiquem maravilhados.
21 “Mətəu-inu Tatə Uhgɨn tatol nətəm kəmohmɨs ilah kotəmiəgəh mɨn, kəni e noliən kətiəh əmə, Nətɨn təhrun nəfəniən nəmiəgəhiən kəm nətəmimi nətəm nɨkin tagiən məmə otəfən kəm lah.
21 Pois assim como o Pai ressuscita e vivifica os mortos, assim também o Filho vivifica aqueles a quem quer.
22 Mətəu-inu səniəmə Tatə Uhgɨn iətəm in otakil nətəmimi, mətəu in təmələhu=pən rəfin nakiliən e nəhlmɨ Nətɨn,
22 E o Pai não julga ninguém, mas confiou todo julgamento ao Filho,
23 məmə nətəmimi ilah rəfin okotɨsiai Nətɨn, təhmen əmə məmə inu kəutɨsiai lanəha Tatə Uhgɨn. Iətəmimi iətəm təsɨsiaiən Nətɨn, ko təsɨsiaiən Tatə Uhgɨn u iətəm təmahli=pa Nətɨn.
23 para que todos honrem o Filho assim como honram o Pai. Quem não honra o Filho não honra o Pai que o enviou.
24 “Nɨpəhriəniən agɨn u iatəni kəm təmah məmə, iətəmimi iətəm tətətəu rəhak nəghatiən, kəni mətəhatətə e Uhgɨn iətəm təmahli=pa iəu iəkuva, in tɨnatos nəmiəgəhiən itulɨn. Ko in təsəhtuliən e nəhmtək məmə oiəkəni pətɨgəm nalpɨniən rəhan. In tɨnagɨm rəkɨs e nɨmɨsiən, kəni mɨnuva o nəmiəgəhiən.
24 — Em verdade, em verdade lhes digo: quem ouve a minha palavra e crê naquele que me enviou tem a vida eterna, não entra em juízo, mas passou da morte para a vida.
25 Nɨpəhriəniən agɨn u iatəni kəm təmah, məmə o nian kəti iətəm tətuva, nətəmi mɨn u kəmohmɨs, ilah okotətəu nəuia Nətɨ Uhgɨn, kəni nətəmi mɨn u ilah kəutətəlɨg lan, ilah okotos nəmiəgəhiən. Kəni nɨpəhriəniən, nian əha tɨnuva rəkɨs.
25 Em verdade, em verdade lhes digo que vem a hora — e já chegou — em que os mortos ouvirão a voz do Filho de Deus; e os que a ouvirem viverão.
26 Tatə Uhgɨn in Nəukətɨ Nəmiəgəhiən, kəni e noliən kətiəh əmə, in təmol məmə Nətɨn in mɨn Nəukətɨ Nəmiəgəhiən,
26 Porque assim como o Pai tem vida em si mesmo, também concedeu ao Filho ter vida em si mesmo.
27 kəni in təmələhu=pən nəsanəniən mɨne nepətiən e nəhlmɨ Nətɨn məmə in otakil noliən mɨn rəha nətəmimi, mətəu-inu in Nətɨ Iətəmimi.
27 E lhe deu autoridade para julgar, porque é o Filho do Homem.
28 “Təsəuvɨriən məmə narmɨtəmah otiuvɨg pɨk o nati u, mətəu-inu nian əha ikɨn tətuva iətəm nətəm kəmohmɨs okotətəu nəuia Nətɨn,
28 Não fiquem maravilhados com isso, porque vem a hora em que todos os que se acham nos túmulos ouvirão a voz dele e sairão:
29 kəni ilah okotəhtul e rəhalah mɨn suvət, ilah mɨn u aupən kəmautol noliən təuvɨr mɨn okotəkeikei motəhtul mɨn motos mɨn nəmiəgəhiən, mətəu nətəmi mɨn aupən ilah kəmautol noliən tərah mɨn, ilah okotəkeikei motəhtul mɨn e nɨmɨsiən kəni motəhtul e nəhmtɨ Tatə Uhgɨn məmə Nətɨn otəni pətɨgəm rəhalah nalpɨniən.
29 os que tiverem feito o bem, para a ressurreição da vida; e os que tiverem praticado o mal, para a ressurreição do juízo.
30 “Iəu iəkəruru nol aruiən nati kəti e rəhak əmə nəsanəniən. Iəu iətakil noliən mɨn rəha nətəmimi mɨn, mətəu iatol əhruahru əmə məmə rəhak Tatə tətəni mɨne məmə oiəkol. Kəni nian iəkakil noliən rəha nətəmimi, iəkəhrun məmə iəkol təhruahru, mətəu-inu oiəsolkeikeiən məmə iəkol əmə e rəhak nətəlɨgiən. Iəkəkeikei mol təhmen e nətəlɨgiən rəha Uhgɨn iətəm təmahli=pa iəu iəkuva.”
30 — Eu nada posso fazer por mim mesmo; assim como ouço, julgo. O meu juízo é justo, porque não procuro a minha própria vontade, e sim a daquele que me enviou.
31 Nəmə iəu pɨsɨn əmə iətəhtul pətɨgəm mətəghati aru lak, kəni rəhak nəghatiən ko təsəhtuliən.
31 Se eu dou testemunho a respeito de mim mesmo, o meu testemunho não é verdadeiro.
32 Mətəu iətəmi kəti mɨn əha ikɨn in tətəhtul pətɨgəm kəni matol nəfɨgəmiən ohniəu, kəni iəu iəkəhrun məmə nəghatiən mɨn u rəhan iətəm tətəni lak ilah nɨpəhriəniən.
32 Outro é o que dá testemunho a respeito de mim, e sei que o testemunho que ele dá a respeito de mim é verdadeiro.
33 “Aupən, itəmah nəmotahli=pən rəhatəmah mɨn nətəmimi məmə okəhuvən motətəlɨg e nəghatiən rəha Jon, kəni in təmətəhtul pətɨgəm o nɨpəhriəniən.
33 Vocês mandaram mensageiros a João, e ele deu testemunho da verdade.
34 Iətəghati lanu lan, mətəu iəsarəriəiən e nəghatiən rəha iətəmimi əmə kəti məmə təhrun noliən nəfɨgəmiən ohniəu. Kəpə. Təsoliən lanəha. Iətəghati e nəghatiən rəha Jon lanu mətəu-inu iəkolkeikei məmə Uhgɨn otosmiəgəh itəmah.
34 Eu, porém, não recebo testemunho humano, mas digo essas coisas para que vocês sejam salvos.
35 Jon u, təhmen e lait kəti. Tatuəu məhagəhag vivi, kəni nɨkitəmah təmagiən ohni o nian əkuəkɨr əmə.
35 — João era a lâmpada que estava acesa e iluminava, e, por algum tempo, vocês quiseram se alegrar com a sua luz.
36 “Mətəu rəhak uək mɨn, ilah mɨn kautol nəfɨgəmiən ohniəu. Kəni ilah kotəsanən motapirəkɨs nəghatiən mɨn u Jon təmatəni. Uək mɨn u, rəhak Tatə təməfa kəm iəu mə iəkol naunun e lah. Kəni uək mɨn u rəhak, ilah kəutəni pətɨgəm iəu, kəni ilah mautol əpu iəu məmə rəhak Tatə in təmahli=pa iəu.
36 Mas eu tenho maior testemunho que o de João; porque as obras que o Pai me confiou para que eu as realizasse, essas que eu faço testemunham a meu respeito de que o Pai me enviou.
37 Kəni Tatə Uhgɨn iətəm təmahli=pa iəu, inəha iətəm tɨnatəhtul pətɨgəm ohniəu. In tətəni pətɨgəm pau iəu, mətəu itəmah nəsotətəu agɨniən nəuian aupən mətəuarus=pa u rəueiu mɨne, kəni itəmah nəsoteruhiən nəhmtɨn.
37 O Pai, que me enviou, esse mesmo é que tem dado testemunho de mim. Vocês nunca ouviram a voz dele, nem viram a sua forma.
38 Kəni nəghatiən rəhan təsatɨg viviən e nɨkitəmah, mətəu-inu itəmah nəsotəhatətəiən lak, iəu u, iətəm in təmahli=pa iəu iəkuva.
38 Também não têm a palavra dele permanente em vocês, porque não creem naquele a quem ele enviou.
39 “Itəmah nəutafin pɨk nəghatiən mɨn e Nauəuə Rəha Uhgɨn, kəni motəhatətə e nəghatiən mɨn əha məmə itəmah onəkotos nəmiəgəhiən iətəm naunun tɨkə. Mətəu oteruh-to. Nəghatiən mɨn əha e Nauəuə Rəha Uhgɨn, ilah kəutəghati lak, məutəni pətɨgəm iəu.
39 Vocês examinam as Escrituras, porque julgam ter nelas a vida eterna, e são elas mesmas que testificam de mim.
40 Mətəu itəmah nəutəpəh nuvaiən ohniəu məmə nəkotos nəmiəgəhiən ohniəu.
40 Contudo, vocês não querem vir a mim para ter vida.
41 “Iəsoliən nati agɨn e nəni-viviən rəha nətəmimi. Kəpə.
41 Eu não aceito glória que vem de pessoas;
42 Mətəu mə itəmah ko, iəu iəkəhrun vivi itəmah, kəni iəu iəkəhrun vivi məmə nolkeikeiən rəha Uhgɨn tɨkə e nɨkitəmah.
42 sei, entretanto, que vocês não têm o amor de Deus em vocês.
43 Iəu iəmuva e nərgɨ Tatə rəhak, mətəu itəmah nəsotosiən iəu e nɨkitəmah, nɨkitəmah təsagiəniən ohniəu; mətəu nəmə iətəmi kəti tətuva e nərgɨn aru əmə, kəni nɨkitəmah tos, kəni motagiən ohni.
43 Eu vim em nome de meu Pai, e vocês não me recebem; se outro vier em seu próprio nome, vocês certamente o receberão.
44 Nian rəfin itəmah nəkotolkeikei məmə nəkotos nəni-viviən rəhatəmah mɨn, mətəu nəsotalkut agɨniən məmə onəkotol nati kəti iətəm Uhgɨn u, in pɨsɨn əmə in Uhgɨn, otəni-vivi itəmah ohni. ?Onəkotəhatətə əhro lanu lak nian nautol noliən əha?
44 Como podem crer, vocês que aceitam glória uns dos outros e não procuram a glória que vem do Deus único?
45 “Təsəuvɨriən məmə nɨkitəmah otəhti məmə, iəu oiəkəni pətɨgəm noliən tərah mɨn rəhatəmah e nəhmtɨ Tatə Uhgɨn. Kəpə. Mətəu Mosɨs pəhriən, nian rəfin itəmah nəutəsal=pən ohni, in otəni pətɨgəm noliən tərah mɨn rəhatəmah.
45 Não pensem que eu os acusarei diante do Pai; quem acusa vocês é Moisés, em quem puseram a sua esperança.
46 Mətəu-inu nəmə itəmah nəmotəhatətə pəhriən e nəghatiən mɨn rəha Mosɨs, kəni itəmah onəkotəhatətə mɨn e rəhak nəghatiən mɨn. Mətəu-inu təmətei nəghatiən mɨn kəutəghati lak.
46 Porque, se vocês, de fato, cressem em Moisés, também creriam em mim; pois ele escreveu a meu respeito.
47 Mətəu itəmah nasotəhatətəiən e nəghatiən mɨn iətəm in təmətei, tol lanəha, suaru tɨkə agɨn məmə onəkotəhatətə lak.”
47 Se, porém, não creem nos escritos dele, como crerão nas minhas palavras?
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.