Lucas 21

GOD IMI WENG (TLF) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesus iyo ulotu am miton kutam kal ton-bom-nala e, unang tinum, tuumon God imi kopmum o age-nilip kulep tal tet kiim tem abu-bilip uyo dagak diibe-bomta e, mufekmufek so kasel isiik tuumon uyo kulep tal tet tem abula abula ke-bilip kalaa agan-bomta,
1 Jesu Tafaror Bar wanawanan siwar ya’aya ana efamaim mare ma sabuw kabay wairafih hina hai siwar tew wanawanan hibiwanen itih.
2 kek fenata e, unang kaluun mufekmufek binim maak tal tuumon ken tibin alop maak dulep tal tet tem abulu kalaa age-nala e,
2 Naatu kwafur babin yababan wairafin auman na ana kabay gidigidih rou’ab tew wanawanan biwan itin.
3 — ausente —
3 Naatu sabuw iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, iti kwafur babin, yababan wairafin ana siwar God bitin i sabuw etei natabirih.
4 — ausente —
4 Anayabin sabuw afa i totobuyoy wairafih, imih hai siwar gagamin na’in hiyai, baise iti kwafur babin ana efanamaim abisa i isan yai inu’in i etei bai na ana siwar yai.”
5 Kale Yesus imi okumop man iip maak maak iyo ulotu am miton umi sang bogo-nilip e, “Bilip iyo tuum tambal kobe som, minte ket kon ko age am umi diimin mufekmufek tambal kobe no ke-nilip e, bota kulu God imi am uyo telela kolip kasagansu o,” agan-kalip e,
5 Jesu ana bai’ufununayah afa Tafaror Bar hiwowowab ana gewasin hi’itin, naatu kabay hitar hikikirum isan, na’atube siwar ta ta God isan hiyasairen bar hibi’abur hi’itah isan hio hibifofofor. Baise Jesu eo,
6 Yesus iyo bogobe-nala e, “Am uyo mep so tulu e, waasi iyo tal mufekmufek tambal kamano komi utaman-bilip boyo alugum kufak daa-nilip e, am uyo alugum kano dalata ko-nilip e, tuum tambal tip tip ke daam fogosip uyo segela kululip daak abe-bulu bii, biniman ugulumi kup nu nu kelan-temu o,” age Yesus iyo bogopma ko.
6 “Sawar iti etei kwa’itih kwa’o, mar boro kabay iti etei boro nihururuw nare narubar na’in, boro men ta iti hai efanamaim hina’inumih.”
7 Kale Yesus imi okumop man iyo dagalip, “Numi kafalemin kabaa. Dogap kota waasi iyo tal-nilipta, ulotu am miton boyo dalata kolan-temip a? Minte dogonupmin umi kuguup usiik mitam tuluta, utamupta e, kuguup mafak uyo ko mitam tolon o angbu kalaa agon-temup o?” agelip e,
7 Sabuw Jesu hibatiy hio, “Bai’obaiyenayan, mar i boro biy iti sawar hinamatar, naatu ina’inan i boro abisa namatar saise aki ana’itin ana so’ob veya i na tit?”
8 Yesus iyo ilami asok tolon-tema umi sang uta bogobe-nala e, “Tele utama-bom-nilipta. Bisop weng baga-emin tinum bilip imi weng uyo tinangkamin ba ko. Tinum kwiin tagang iyo tal nimi win uta dugola kufu-bom-nilip e, tinum iip maak maak iyo tal buguna buguna ke-bom-nilip e, ‘Niyo God imi ulaa nimdula kamok kesi tinum o,’ agela agela ke-bilip e minte, tinum iip maak maak ita bogobe-nilip e, ‘Am afungen tem uyo tulu kale, God imi ulaa dula kamok kesa tinum iyo tolon o angba o,’ agan-bom no keman-temip kuta, ibo bilip imi weng boyo, ‘Fen o,’ age tinangkamin ba ko.
8 Jesu iuwih eo, “Mata toniwa’an, men koko’aw na’atube hinifufuwimih. Anayabin orot moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinao, ‘Ayu i Keriso, naatu Veya i na kabom.’ Men kwani’ufnunih.
9 Kale ibo tolong dolipta, tinum miit maak iyo fiko kulep no daala miit maak so waasi dinan-bala e minte, am waasi uyo ugaa kulu dinan-bala no ke-bilip uyo mitam senganu kalaa agelan-temip uyo, ibo boyo, ‘Afungen tem mitam tulu o,’ age-nilip bomi atul uyo finanin ba ko. Kamaki uyo kanupmin kuguup bosiik mitam tolon-temu kuta, boyo kanum ti-suluta, kutam-tele am afungen uyo yuut mitam tolon-temaalu ko.
9 Hinabiyow tur kwananonowar men kwanabir, naatu yababan nara’at ef hinafofokar auman men kwanabir, anayabin sawar nati na’atube boro wan hinamatar, baise men kwananot mar yomanin i na kabom.”
10 “Kafin maak umi tinum iyo tebe kafin migik tinum sino dinan-bilip e minte, kamok maak imi tinum igil kamok migik imi tinum isino dinan-bilip no e minte,
10 Naatu iban iuwih maiye eo, “Tafaram ta ta boro taiyuwih hinagam hiniyow na’atube bar merar ta ta boro taiyuwih hinagam hiniyow.
11 kafin kaa kutufosu koyo bim afalik mitam tele-bulu e minte, iman tebok sino mafak ilinok am so uyo daanan tele-bulu no ke-bulu e minte, mufekmufek ugulumi migik utamamin binim uyo abiil tigiin ilota malaak tuluta, unang tinum iyo kanupmin kuguup bomi alugum utaman-temip uyo atin finan-bilip no keman-temip o,” age Yesus iyo bogobe-nala e minte,
11 Iriyoy gagamih boro hinamatar, baimar kakafin, sawow yumatah ta ta tafaram wanawanan boro awan nakaratan, maramaim sawar itah birubir boro hinamatar.
12 tam maak uyo waasi imi tal ulotu am miton dalata kolan-temip umi sang uyo bogobe-nala e, “Kanupmin kuguup bo mitam tolon-temu kuta, boyo mitam tilin-tem bom-suluta, kek kek iyo tebe, ibo Yesus imi okumop man kalaa age-nilipta, yaafuu kuguup mafak uyo kupka-e-bom imdalip no Juda kasel kamogimal imi sagaal diim abelipta, ita ulotu am kal yege-bom imdalip tam kalabus am unon-temip min, kulep no Rom kasel imi kiyabal so kamogimal king so bilip imi diim daalip e, ita im-kugu-bom yegeman-temip ko.
12 Wabu’umaim kwabowabow isan, hinarab hini’a’akir, hinabuw hinafatumi kwanan Kou’ay Bar hai ukwarih umahimaim hinayai, naatu i boro hinabuw kwanan dibur hinayariyi, tafaram ana aiwob na’atube orot gagamih nahimaim kwanatit hinibabatiy.
13 Kale bomi kanuman-temu kwek uyo, ibo utamipta, God imi weng umi ilep uyo kulbu kalaa age-nilipta, unang tinum iyo nimi sang umdii baga-eman-temip ko.
13 Imih nati’imaim kwanatitit, veya keboroban i nati, ayu mi’itube kwaitutumu kwabowabow i hai tur kwana’owen.
14 Ibo, mep so imdep no weng telelmin tinum imi diim daalum o agan-bilip kota, ibo aget yamyam fugun-bom, ‘Ko so kube. Weng kwep mek numi tem tililan-temip uyo, dogonupmin weng uta yan kepman-temup o?’ agan-kalin ba kale, bilili age-bomta o ageta ko.
14 Naatu baibatiyimih hinabuw kwananan men bogaigiwas taiyuw was fafari isan kwananot kwaniyababanamih.
15 Bomi am daanan-temu uyo, ipkil weng bagaman-temaalip kale, ipmi weng bagaman-temip boyo, nagal aget fugunin tambal kobe-nili e, weng tambal bagaman-temip uyo kafalepmita, waasi imi weng uyo kubaganuta, ipmi weng bagaman-temip uta uta keluta, imi weng uyo ilubelan-temip ko.
15 Anayabin ayu boro tur anit a not hinarerekab tur kwanao a kamabiy sabuw hinanonowar boro men karam a tur hinarukouw naatu bairi kwanibasamih.
16 “Minte ilipmi amalabal min, figal min, nagalal min, duup-afin min God imi ilak dolin binim bilip ita ibo imkem daa imdalip no kamogimal bilip imi sagaal diim abelipta, kamogimal ilimi waasi dinan-kalin tinum bogobelip iip maak maak ibo inolip kaanan-temip ko.
16 Hinat, tamat, taituwa, a ofonah boro baba hinao, hinabuw orot gagamih umahimaim hinaya’i, baimakiy hinit naatu kwa afa boro hina’asbuni kwanamorob.
17 Kale ibo nimi ilak uyo duga-bom nimi ogok ke-bilip kalaa age-nilipta, unang tinum kwiin tagang iyo tebe ibo olsak kupka-e-bom itafinonan-temip kuta,
17 Sabuw etei boro hinifa’ifai, anayabin ayu kwabi’ufnunu isan.
18 — ausente —
18 Baise ukwarimaim arib ta boro men nakasiyomih.
19 — ausente —
19 Naatu kwa a batkikinamaim yawas boro kwanatita’ur kwanab kwanama gewas.
20 Yesus iyo weng maak uyo bogobe-nala e, “Son-temu uyo, ibo utamipta e, waasi dinan-kalin tinum iyo tal abiip miton Jerusalam uyo falala kolip kalaa agelan-temip uyo, kota utamipta, abiip uyo kufak daalip yuut binimanan-temu kalaa agon-temip kale,
20 Baiyowayah sabuw Jerusalem hina’ar bebera’uh kwana’i’itin kwa i kwanaso’ob, Jerusalem rabin baitaiyin isan ana veya i kabom.
21 kota waasi bilip iyo imkaa bilii unin o ageta kale, ibo Provins Yuudiya kagal albip umdii, ipmi abiip uyo kupkaa bilii daage no amdu tem tem kal waanamin o ageta kale minte, ibo abiip miton Jerusalam kal albip umdii, yuut kupkaa bilii daage no waanamin ko. Minte ibo ilipmi ilanggiip kal albip umdii, asok abiip unemin ba kale, yuut kupkaa yang waanamin ko.
21 Sabuw iyab Judea wanawanan tema’am boro hinabihir hinan oyaw wan hinayen, sabuw iyab Jerusalem tema’am boro tafaram hinihamiy, sabuw iyab bar meraramaim tema’am boro men hinan Jerusalem hinatit.
22 Sugayok uyo God imi suuk kon tem weng uyo dola ko-nilip e, God imi Jerusalam kasel imi yuum yan kebe kaal fuyap kupka-eman-tema umi sang uyo bogosip kale, waasi imi tolon-temip kota, weng ko bogosip boyo mitam tol kelan-temu ko.
22 Anayabin nati i baimakiy ana veya, saise abisa bukamaim hikirum inu’in nan niturobe.
23 Bomi mitam tolon-temu kota, God iyo olsak kobe-nalata, Yuudiya kasel iyo kaal fuyap uyo kobe-nala e minte, kuguup mafak mafak uyo bilip imi kobe no kelan-tema ko. Minte unang kumun so so e minte unang manok so bilip iyo bilii unon-temip umi ilep uyo bong faga-bom-nilip e minte, kaal fuyap kiim kwaa-bom no keman-temip kale, niyo bilip iyo i-filin-bii ko.
23 Nati ana veya’amaim baibin iyab yah auman naatu hai kek sosof auman bihir isan boro nafokar, yababan gagamin na’in boro iti tafaramamaim namatar naatu sabuw boro baimakiy hinab.
24 Tinum waasi iyo tebe Yuudiya kasel iip maak maak iyo benat ko age un kong umi tuup inolip kaanip e minte, iip maak maak ita yaafuu sok de imo-nilip e, imdep unanbu no anang migik to yakyak ke-nilip e, waasi igil ilimi anang uyo kupkaa tal abiip Jerusalam uyo tiin mo-bom-nilip e, kufak daga-bilip biita, God imi imdala ilimi anang unon-temip umi am uyo tulu kalaa age-nalata, asok imdala daaginon-temip o,” age Yesus iyo baga-ema ko.
24 Sabuw afa boro ahay wan hinayen hina morob, afa boro hinabow hinan tafaram ta ta’amaim dibur hinaya. Naatu Eteni Sabuw Jerusalem boro hinarab nare tafan hinatet, naatu hinama hinakaif hai veya God bitih na’atube nan niturobe.
25 Asok Yesus iyo weng migik maak bogobe-nala e, “Afungen tem mitam tolon-temu uyo, atanim so kayop so biningok so iyo igilimi migik kelan-temip kale, kafin diim koyo yol ok umi daang kun uyo aliin aliin ke-bii kwiin kiim ke-nulu e, ku sek mo yak ok kan tem abe biileng afek unan-bii yakyak keman-temu ko.Kale alugum tinum miit maak maak iyo bomi utaman-temip uyo, finanin kiim uyo ke-bom-nilip e, aget iluum tebepman-temu ko.
25 “Maramaim veya, sumar, daman boro ina’inan yumatah ta ta hinamatar. Tafaram tutufin wanawan etei boro ayay hinabosair abisa namamatar isan, yabat boro namisir, gis nayen ana’itin boro birubir kakafin.
26 Abiil tigiin umi mufekmufek iyo ilimi ilep uyo kupkaa sigin-bii ilep migik ilep tiine-bala tiine-bala keman-temip kale, unang tinum iyo itamipta, kanu-bilip kalaa age-nilip e, abiin uyo tele tonan-temaalip e minte, finanin afalik uyo ke-bom-nilip e, bogolip, ‘Kwiin ee. Kafin diim koyo dogonupmin kuguup mafak uyo tal, numi diim abelan o agan-bo o?’ agelan-temip ko.
26 Sabuw boro hai bir nara’at hinimamayay hinao, ‘Abisa tafaram wanawan emamatar.’ Anayabin maramaim sawar etei ti’inu’in hai efan boro hinasa’iren nanabin hinan.
27 Kale bilip imi ilep migik ilep te yang iinon-temip kota, Mo Tibil imi Man niyo iip tem ku-tele talanbu talan-bilita, alugum unang tinum iyo kiit fen nitamipta, titil kiim uyo ku imi dong uyo tiin bulusii kup sigin-bii talan-be kalaa age nitaman-temip ko.
27 Imaibo Orot Natun sakukuw wanawanan ana fair ana marakaw bonamanamarin auman natit nanan hina’itin.
28 Kale ibo utamipta, kanupmin kuguup uyo tulu kalaa age-nilipta, kota utamipta, niyo yuut ipmi ilim bo-eman-temi kalaa age-nilipta, ipmi aget iluum taban-bilip uyo kugol diliit ke-nilipta, ipmi aget uyo titil fagaa mo kiit fen-nilip e, nimi ilep uyo tiin daga-bom fenipta, tolon o,” age Yesus iyo deng tebemin weng uyo kupka-e-bom baga-ema ko.
28 Sawar iti hinabusuruf hinamamatar ana veya’amaim, kwanamisir kwananuw ra’at, anayabin God ana sabuw baiyawasih isan ana veya i na rukabom.”
29 — ausente —
29 Imaibo Jesu oroubon ta eo, “Ai fafou kwana’itin naatu ai afa auman kwana’itah.
30 — ausente —
30 Hiw ana veya natitit kwa boro kwanao, ai abeb ana veya na, ai rourih hina’abebemih.
31 ulutap mungkup utamipta, nimi kuguup kanum tolon-temu umi sang baga-em tebesi uyo mitam tulu kalaa agelan-temip uyo, kota ibo utamipta e, God imi nimdala tal unang tinum alugum tiin molan-temi umi am uyo mep so tulu kalaa agelan-temip ko.
31 Imih ef i boro nati ta’imon, ana veya’amaim sawar iti na’atube hinamatar kwana’i’itah, kwa boro kwanaso’ob, God ana aiwob namih ana veya i na kabom.
32 “Nimi weng bogobelan-temi koyo tinangku-silipta.Unang tinum iip maak maak kamano tiin kafan albip iyo kaanin-tem bom-silipta, nimi weng bogobe-nili, ‘Son-temu uyo, mufekmufek mafak mafak uyo mitam Juda kasel imi diim abelan-temu o,’ agebi uyo mitam tolon-temu ko.
32 Anababatun a tur ao’owen sabuw iti tema’am boro moroboe hinama’am sawar iti hinamatar.
33 Am maak daanan-temu kota, abiil so kafin so uyo binimanan-temu kuta minte, nimi weng uyo biiluta, maak binimanan-temaalu binim kale, suun kup bomta tuluun nan-temu o,” age Yesus iyo baga-ema ko.
33 Mar tafaram boro nasawar, baise ayu au tur i boro men nasawaramih.
34 — ausente —
34 Mata toniwa’an, men aa tom namomon, naatu iti tafaram ana yawas isan a yababan nara’at, anayabin veya i boro naniyan meyemeye
35 — ausente —
35 warasa na’atube nabuw kwana’oror. Sabuw iti tafaram wanawanan boro etei isah namatar.
36 Ibo suun kup nimi tolon-temi uyo utama-bom fen-bilipta a. Minte fen-bom-nilip e, suun kup God iyo beten ke-bom dagaga-bilipta, God yagal titil uyo kupka-e-balata, kuguup mafak tal ipmi diim abelan-temu uyo, ipmi aget fugunin uyo kufak daapman-temaalu kale, suun titil faga-bom-bilipta bii, afungen tem tolon-temu kota, finanin binim, Mo Tibil imi Man nimi diim kal molan-temip o,” age Yesus iyo weng kem baga-ema ko.
36 Imih mata toniwa’an mar etei kwanayoyoban, saise fair kwanab sawar iti hinamamatar wanawanahimaim kwanahaiw kwan Orot Natun nanamaim kwanabat.”
37 Yesus imi Jerusalam kal bom-nala uyo, am daanin diim uta ulotu am miton kutam kal mo-bom God imi weng uyo unang tinum imi kafale-bom-nala e minte, mililep uta daak abe tam Oliv Tigiin kal bom beten ke-bom no ke-balata minte,
37 Jesu veya etei Tafaror Baremaim na sabuw bi’obaibiyih, baise rabirab en Olive Oyawemaim inu’in.
38 unang tinum kwiin tagang iyo no tamup, ulotu am miton kal Yesus imi weng uyo baga-e-bala tinangkamum o age-nilipta, kutim uyo suun kup tal tal kem-nuubip ko.
38 Baise mar etei mar auman sabuw i tena Tafaror Baremaim eo tema tenonowar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.