Atos 16
GOD IMI WENG (TLF) vs AAI
1 Kale Fol so Sailas so iyo no abiip Debe tono, abiip Listra tono unip kale, abiip Listra boyo Yesus imi ilak dolin tinum maak alba bemi win uyo Timoti kale, beyo Juda kayaak unang maak Kristen kesu umi man kuta, aalap iyo Grik tinum ko.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Kale abiip Listra so Aikoniam so bomi Kristen iyo bogo-nilip e, “Timoti beyo tinum tambal kup tebesa o,” agan-nuubip kale,
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Fol imi aget fugunin uyo, Timoti beyo nuso ninggil unum o age-nala e, ulaa dula kuta, Fol iyo aget fugunolata e, alugum Juda kasel abiip maak maak albip iyo atamipta e, Timoti bemi aalap iyo Grik tinum kalaa age-nilipta, bogobe-nilip e, “Kabo asit kek kek tinum o,” agelan-temip tap kalaa age-nalata, Juda kasel imi kuguup uyo ku imi kaal uyo ukan kebe-nala e, duptamo una ko.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Kale ninggil iyo ilep abe-bom-nilip e, yang abiip maak maak uyo yakyak kem no bogobe-nilip e, “Siin uyo Yesus imi kalaan tinum so Kristen kamogimal migik so abiip miton Jerusalam kugol albip iyo tegen-bii kupkaa bogo-nilip e, ‘Asit kek kek Kristen kesip iyo bota kanu-bom-nilipta o,’ age-silip o,” age ninggil iyo weng boyo Kristen imi baga-em yakyak kem tiine-bilipta,
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 abiip maak maak umi Kristen unang tinum igil mitam titil kup fagaa God imi ilak uyo dugamip kale, alugum am daanan-nuubu uyo, unang tinum migik iyo mitam mitam ke-nilipta, bilip imi iibak tem iinipta, sengan-bii-suu ko.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Kale God imi Sinik Tambal iyo tebe ninggil imi bogobe-nala e, “Ibo no Provins Esia no-nilipta, nimi weng uyo baga-em-nimip o,” agela utam daage no Provins Galesia umi atuk Frigia tono,
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Provins Misia umi mep so tilip kale, ninggil iyo, yang Provins Bitinia kuunum o agelip kuta, Yesus imi Sinik Tambal iyo ninggil iyo fegelepmata,
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 kupkaa Misia umi ilep uyo no abe-nilipta, daak abiip Troas daak unip ko.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Kale mililep kota Fol iyo ilam maak dolata, Provins Masedonia tinum maak mo Fol imi olabe-nala e, “Kabo sip tem ilep mek Provins Masedonia mek-nalapta, numi dong daga-emal o,” agan-be kalaa agela ko.
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Ilam uyo dola e bole, ninggil so Luk niso nuyo utamupta e, God iyo numi olabe-nala e, “Ibo yak-nilipta, nimi weng tambal uyo Provins Masedonia unang tinum imi kupka-emin o,” agela kalaa age-nulupta, yuut kan ke-nulupta, sip umaak utam-nulupta, Provins Masedonia unum o age-nulupta, kan ke unup ko.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Kale ninggil nuyo abiip Troas uyo kupkaa sip tem ilep tol kup yak abiip Samotres yak sulup nala e, kupkaa yak abiip Neapolis yak abe-nulupta,
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 sip uyo kupkaa met abiip Filipai met unup kale, Filipai boyo Provins Masedonia umi abiip miton kale, sugayok uyo Rom kasel iyo tal abiip fuko-bii tonsip ko. Kale nuyo kugol siit ilugo-nulupta bole,
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 God imi ifin am daanu kota, nuyo aget fugunolupta e, Juda kasel imi God imi aman duga-emin baan diim uyo ok bal kugol tap kalaa age-nulupta, tam abiip bomi daam tem sep abe-nulupta, no ok bal no ton-bom-nulupta, unang tala tala kelip bilip imi baga-e-bulupta bole,
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 unang maak numi weng tinangkan-bo bomi win uyo Lidia kale, boyo abiip Tayataira kayaak unang kale, bomi ogok uyo ilim isagulut uta kulep tal to-buluta, saan-bilipta, mufekmufek soyaap unang kesu kale, boyo Grik unang kuta, God iyo aman duga-em-nuubu kale, kota Bisel iyo boyo dong dogobelata, Fol imi weng uyo tele tolong doluta,
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 uso ulumi am maagup nin so bilip iyo ok sam ugu-nilip e, Lidia boyo numi bogobe-nulu e, “Ninggil ibo nimi kuguup uyo utamipta, aafen Kamogim Yesus imi ilak uyo dobu kalaa nagelip umdii, ibo tal nimi am kagal bom-nilipta o,” ageluta, nuyo, “Suguul o,” age nota bii-sulup ko.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Kale am maak daanu e, nuyo, God imi aman duga-emin baan diim unum o age-nulupta, abe-bom-nulupta, bisop sok de imolip tinum maak imi ogok kemin unang amaat maak utamup kale, unang boyo sinik mafak kusu kale, sinik mafak iyo dong daga-e-balata, usong ke-nuluta, kanumin kanumin mufekmufek mitam tolon-temu umi sang uyo baga-em-nuubu kale, unang tinum iyo tal tal ke-bilipta, kupkem daga-bom baga-e-buluta, bilip iyo tisol uyo unang amaat umi tiin molin tinum bilip imi kuga-e-bilipta, mani so kasel kesip ko.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Kale unang boyo Fol iso nuso numi daang begebe-nuluta, ol-bom-nulu e, “Tinum ninggil kalip iyo Atin Win Tibin God imi ogok kemin tinum kale, kalip iyo ipmi intap intap nulip God dong dogobela fengmin uyo kupkaa waalanan-temip umi sang uyo ipmi baga-em talbip o,” agan talan-bo ko.
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Kale suun kup unang boyo kanumin kup ke-buluta bii, am kwiin tagang ke-nala e, Fol iyo daal tebepmu e, fupkela sinik mafak imi bogobe-nala e, “Yesus Krais titil tebesa bemi win tolop diim bagake-bii kale, kabo unang boyo kupkaa yak iinaal o,” agela e bole, maak fagalin tap sinik mafak iyo kupkaa yak iina ko.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Kale unang umi tiin molin tinum bilip iyo utamipta e, Bei. Nulumi tisol kwan-nuubup umi magam uyo binim kelu kalaa age-nilipta bole, Fol so Sailas so alop iyo yaafuu dilili imdep no abiip umi mat kugol abiip umi kamogimal imi diim tolum o ageta kulep no
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Rom kasel imi yegemin tinum bilip imi diim to-nilipta, bogobe-nilip e, “Ibaa. Tinum alop kalip iyo Juda kasel kale, alop kalip iyo tal-nilipta, numi abiip unang tinum iyo ifak dagan-bilip kale,
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 alop bilip iyo Juda kasel imi kuguup uyo kafale-bilip kuta, Rom kasel nuyo tinangku-nulup waafulan-temup boyo felepman-temaalu o,” agelip e,
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 abiip unang tinum igil tebe alop bilip iyo yan-togon-bilipta, yegemin tinum bilip iyo un tubulin bilip imi bogobelipta, alop imi ilim uyo dalata kogon kebe-nilip e, ifet ku-nilipta, alop iyo saal dagamip ko.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Kale alop iyo saal daga-bilipta bii, imka-nilip e bole, imdep no kalabus am no-nilip e, ilibe imdalip am kutam iinip e, kalabus tiin molin tinum imi bogobe-nilip e, “Tele tiin mo-bom-nalapta o,” agelipta,
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 weng kanupmin boyo tinangku-nala e, imdep tam am maak kutam daala tonip e, alop imi yaan uyo kulep te daak at maak tem kalosip kutop tobe-nalata, sok de imola ko.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Kale am tiip tiip faa-buluta, Fol so Sailas so alop iyo God imi aman duga-e-bom-nilip e minte, aseng uyo kwaa-e-bom no ke-bilipta, kalabus kutam iyo tinangka-bom bom-silipta,
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 maak fagalin tap bim afalik uyo mitam abeluta, kalabus am uyo mep so balaa kwaalan o angbu kota, maak fagalin tap kalabus am umi faal uyo alugum bitolu e minte, alugum kalabus de imobip imi ain sok ko age sen uyo telep daak abe no kelu ko.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Kale kalabus tiin molin tinum iyo fen no abomu, kalabus am umi faal uyo alugum bitolu kalaa age-nala e, alugum kalabus kutam iyo bilii daaginip tap ko age-nalata bole, yagal ilami kamogimal imi atul finano-nalata, benat ko age un kong uyo ulaa ku-nala e, binoli mek-nuluta, nangkoluk o agan-salata,
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Fol iyo fomtuup ol daa-nala e, “Kabaa. Alugum nuyo kalbup kale, kapmi, nangkoluk o agan-balap boyo kupkalal o,” agela e,
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 kalabus tiin molin iyo ol daalata, tinum maak yagal yuut yogon uyo ke kwep tal tamata, yuut tam kalabus am tam-nala e, bamban keng keng ke-bom-nala e, Fol so Sailas so imi miit tem kugol katuun duung fegela daak ton-nala e bole,
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 alop iyo kulep mitam sep to-nala e, bogobe-nala e, “Nugum alop ibaa. Niyo dogonube-nilita, God iyo dong dogopnelata, fengmin uyo kupkaa waalanan-temi o?” agela e bole,
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 alop isiik bogobe-nilip e, “Kabo Kamogim Yesus imi ilak uyo dolapta, God iyo kapmi fengmin uyo kupkapkelata, waalanan-temap kale, kapso kapmi am maagup nin so ipta alugum waalanan-temip o,” age-nilip e bole,
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 alop iyo Kamogim Yesus imi sang uyo tinum kuso e alugum ilami am maagup nin so imi baga-emip ko.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Kale am tiip tiip fan-bo kota, kalabus am tiin molin tinum iyo alop bilip iyo tam am kulep to imi abang uyo diing daabela e bole, alop isiik bemi kalel min, man min, alugum ulimal iyo yuut ok sam uyo ugobelip e bole,
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 alop iyo imdep tam ilami am daa-nala e, iman kupka-e-bala unan-kalip ko. Kale tinum kuso alugum ilami am maagup nin so iyo, “Suguul ke God imi ilak uyo dolup o,” agan-bom-nilip e, deng kup tebemip ko.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Bom-silip am daanu e, Rom kasel imi yegemin tinum bilip iyo un tubulin maak imdalip tal kalabus umi tiin molin tinum imi bogobe-nilip e, “Kabo tinum alop bilip iyo talaa imdalap unin o,” agelip e,
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 iyo bilip imi weng uyo Fol imi bogobe-nala e, “Yegemin tinum bilip iyo weng kwaalip talta, ‘Alop bilip iyo talaa imdalap unin o,’ agelip kale, alop ibo mitam abiip abe-nilip e, aget tambalanepmu unin o,” agela e,
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Fol isiik un tubulin bilip imi bogobe-nala e, “Alop nuyo Juda kasel kuta, numi win uta Rom kugol dola kosipta, ‘Alop bilip iyo Rom tinum o,’ agan-nuubip kuta, Rom kasel bilip iyo yega dobe-nilipta, numi fengmin umaak utam-nilipta, sok de imosaalip kale, un tubulin iyo bogobelipta, iyo bisop kugol alop nuyo unang tinum imi tiin diim uyo ifet tuup saal daga-bii-nilip e, imdep tal kalabus am daa-maansip kale minte, kamano am kaa daanbu kota, fulmabe-nulupta, bantap kululup unin o agan-bilip aga? Umbae. Igil tal-nilipta, alop nuyo imdep tam abiip daalipta o,” agela e bole,
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 un tubulin iyo no Fol imi weng uyo yegemin tinum imi bogobelip tinangkulipta e, Bei. Tinum alop bilip iyo Rom tinum kesip kalaa age-nilipta, finano-nilip e,
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 no alop imi bogobe-nilip e, “Usap kale, utamupta, alop ibo Rom tinum kesip kalaa agelin-tem ke-bom-nulupta, un tubulin iyo bogobelupta, ibo bisop ifet tuup saal dagan-maansip o,” age-nilip e, imdep tam abiip daa-nilip e, bogobe-nilip e, “Abiip koyo kupka-nilipta, alop unin o,” agelip ko.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Kale alop iyo kalabus am kupka-nilip e, daage no Lidia umi am no-nilip e, Kristen iso ton-bom-nilip e, kuntuk saanin weng uyo baga-e-bii kupka-nilip e, daaginip ko.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.