Atos 15

GOD IMI WENG (TLF) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kale Yuudiya kasel maak iyo Provins Yuudiya uyo kupkaa tal abiip Antiok tal-nilipta, Kristen tinum bilip iyo kafale-bom bogobe-nilip e, “Ninggil ibaa. Ibo Moses imi kuguup uyo waafu-nilip aalabal bogobelip tebe ipmi kaal uyo ukan kebesaalip umdii, dogobeta God iyo tebe ibo imdep meng ilami miit tem daalan-temaala o,” agan-bilip e bole,
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Fol so Banabas so alop iyo yan-togon-bom-nilip e, wengaal digin-kalip kale, Yesus imi ilak dolin tinum unang iyo Fol so Banabas so Antiok tinum iip maak maak so ninggil iyo ulaa imdu bogobe-nilip e, “Ibo no Jerusalam unipta, Yesus imi kalaan tinum so Kristen imi kamogimal migik so ipsino ibo kaal ukan kemin umi weng boyo telelalin o,” agelip ko.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Kale Kristen tinum unang iyo imdalipta bole, ninggil iyo daage no Provins Fonisia tono, Provins Samaria tono, abiip Jerusalam unum o age-nilipta, abe-bom-nilip e, Kristen iyo maak itamip umdii, bogobe-nilip e, “Asit kek kek unang tinum iip maak maak iyo aget fupkela ko Yesus imi ilak uyo dugan kwep tebesip o,” agelipta, Kristen iyo tinangku-nilipta, deng kup tebemip ko.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Kale ninggil iyo tal abiip Jerusalam tal tamipta, Kristen unang tinum so Yesus imi kalaan tinum so Kristen imi kamogimal migik so iyo tambaliim kup weng umobe fet dobelip e, Fol so Banabas so alop iyo alugum kanumin kanumin God tebe dong dogopma kanumsip umi sang uyo baga-emip ko.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Kuta Falosi maak Yesus imi ilak dosip iyo fen mo bogobe-nilip e, “Alop ipmi baga-em tiinemip uyo, weng atuk maak daga no ke-nilipta, asit kek kek tinum imi bogobe-nilip e, ‘Ipmi aalabal iyo bogobelipta, iyo tebe ipmi kaal uyo ukan kebelip e minte, ibo Moses imi ulo boyo waafuu no kelipta, God iyo tebe ipmi fengmin uyo kupkapkelak o,’ age baga-em tiinemin o,” agan-kalip ko.
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Kale Yesus imi kalaan tinum so Kristen imi kamogimal migik so iyo, weng boyo telelamum o age-nilipta, tala tala ke-nilip e,
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 weng yamyam uyo tegen-bii kupkalip e bole, Fita iyo fen mo bogobe-nala e, “Nugumal ibaa. Ipkil utamsip kale, siin uyo God iyo tebe ipmi iibak tem kwegal ulaa nimdu-nala e, ‘Kapta nimi weng tambal uyo asit kek kek unang tinum imi baga-em tiine-balapta, tinangku-nilipta, nimi ilak uyo dugamin o,’ age-se kale,
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 God iyo alugum unang tinum imi aget tem uyo utamsa kale, ilami aget fugunin uyo, asit kek kek unang tinum imi tebe nimi ilak dugan-bilip boyo tambaliim kale, niyo Juda kasel iyo kafalebelita, utamin o age-nalata, siin ilami Sinik Tambal numi dobe-se ulutap mungkup asit kek kek imi dobe-se kale,
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 God iyo nugulumi weng umaak kobe-nala e minte, igilimi weng umaak kobe no kesaala kale, weng maagup uta kup kobe-nala e, itamata e, bilip iyo nimi ilak uta dolip kalaa age-nalata, bilip imi fengmin uyo kupkabe-se kuba.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Kale Juda kasel numi ulotu kemin umi ulo waafunamin boyo bong fagamin kale, sugamiyok numi olal so nuso dogonubeta bagang-kale waafu-numup binim kale, di kamaa kota ipkil weng uyo Yesus imi ilak dolin unang tinum bilip imi kobe-nilip e, ‘Waafulin o,’ agelipta, bong fagan-bii mafaganan-temip kuba. Kale intaben o ageta ipkil God imi kamaa weng bogo-nala, ‘Kupkalin o,’ age-se uyo kupka-nilipta, bogo-nilip e, ‘E-e. Ibo kanumin o,’ agan-bilip a? Umbae.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Nuyo utamupta e, Kamogim Yesus iyo numi i-filin daa kaan-nalata, numi fengmin uyo kupkan kebelata, waalanan-temup kalaa age-sulup kale, bilip igil mungkup kanubeta waalanan-temip o,” age-nalata, Fita iyo kam agan-kala ko.
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Kale kam agan-kala e bole, alugum iyo sining age-bom-silip e, Banabas so Fol so alop iyo baga-emip kale, alop imi weng boyo, alop no asit kek kek tinum imi finang no tamip God tebe dong dogobela mirakel ko age kuguup ugulumi migik maak telela-bii-silip umi sang uta baga-e-bilipta, tinangkamip ko.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Kale alop iyo baga-em-siit kupkalip e, Yesus imi niing Jems isiik bogola ko. “Nugumal ibaa. Nimi weng uyo tinangku-silipta.
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Mep Saimon bemi weng ipmi bogobela boyo, God iyo kamaki asit kek kek unang tinum i-filin daa iip maak maak iyo ulaa imdula ilami unang tinum aligaap kebe-silip umi sang uta bogobela kale,
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 sugayok God imi profet ko age weng kem baga-emin tinum bilip imi weng bogosip boyo Saimon bemi weng ulutap kale, imi suuk kon diim kwek uyo dola ko-nilip e,
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 ‘Bisel iyo bogo-nala e, “Siin uyo King Devit imi man ilop maak isiik unang tinum iyo tiin mo-biila tiin mo-biila ke-bii-silip kuta, kamaa kota am dalata tebesu ulutap ke binimanu kupkalip kale, bii-nilita, asok tal-nilita, asok am dinan-kalin ulutap ke-nilita, Devit imi man ilop iyo maak ulaa dulita, ita unang tinum iyo tiin molan-tema kale,
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 kanube-nilita, Juda kasel ba kale, tinum migik migik min, asit kek kek maak, ‘Nimi o,’ age ulusi bilip ita Bisel nimi fen-bom-nilipta, nitamin o age-nilita, kanubelan-temi o,” age-nalata,
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Bisel iyo kam age-se kale, sugayok uyo beyo bomi sang uyo numi olal imi baga-e-bii-se o,’
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 “Kale nimi aget fugunin uyo, ‘Nuyo asit kek kek imi aget fupkela ko God imi ilak do-silip iyo weng kem umaak kupka-e-bulup bong faga-bom waafunamin ba kale,
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 nusiik suuk kon uyo dola kobe-nulup e, “Ibo mufekmufek tinum tebe men amem uyo aman duga-e-bilip boyo ibo felepmuta, unan-kalin ba e minte, sa dagamin ba e minte, tolop mam kamipmip kaanu min, isak min boyo unan-kalin ba no o,” age-nulupta, dola kobelum o,’ agan-bii kale,
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 sugayok uyo Juda kasel iip maak maak iyo alugum abiip afalik kugol na na ke-bom-nilip e, God imi ifin am daanan-nuubu kota, suun kup no imi ulotu am tam tamip e, Moses imi suuk kon uyo tikilip tinangka-bom-nilip e minte, Moses imi weng uyo baga-e-bom kafale-bilip tinangka-bom no ke-bomta utamsip (kale, weng bomi bogobelan-temup uyo, bilip iyo utam bam daata, waafulan-temup boyo felepman-temu kalaa agelan-temip) o,” age-nalata, Jems iyo baga-ema ko.
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Kale Yesus imi kalaan tinum so Kristen imi kamogimal migik so alugum Kristen unang tinum so iyo aget fuguno-nilip e, bogolip, “Felepmu kale, numi tinum alop iyo maak ulu imdalup no-nilipta, Fol sino Banabas so ninggil iyo abiip Antiok unin o,” age-nilipta, ilimi tinum alop imi tok bagan-bomip ita ululip kale, Judas imi win migik uyo Basabas so e minte Sailas so alop iyo suuk kon maak kobe-nilip e, imdalip unip kale,
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 suuk kon umi weng uyo kam age-nilip e,
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 nuyo tinangkulupta e, numi tinum maak no-nilipta, weng maak ipmi baga-e-bilipta, ibo aget yamyam uyo fugun-bom-nilipta, amon amon ke-bilip kalaa agelup kuta, bilip iyo nugol imdalup no talbaalip kuba.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 — ausente —
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 — ausente —
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Judas so Sailas so alop iyo imdalup no-nilipta, suuk kon tem weng kaa dola-bulup koyo asok imi bon tem weng uyo ipmi bogobe no kelin o age-nulupta, imdalup no tilip ko.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 — ausente —
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 — ausente —
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Kale Kristen bilip iyo ninggil iyo imdalip no abiip Antiok no-nilip e, Kristen unang tinum iyo afeta ko-nilip e, suuk kon uyo kobelip e bole,
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 tiki-nilipta, suuk kon bomi kuntuk saanin weng umi deng kup tebemip ko.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Kale Judas so Sailas so alop iyo God imi profet ko age weng kem baga-emin tinum kale, alop igil weng kwiin tagang uyo Kristen imi baga-e-bilipta, bilip iyo Yesus imi ilak dugamin uyo titil fagalu ko.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Kale alop iyo abiip Antiok kugol bii ilugolipta, Kristen bilip iyo, imdalup unin o age-nilipta, bogobe-nilip e, “Jerusalam imi Kristen bilip iyo alop ibo imdalip talbip kale, alop ibo numi weng koyo kwep no weng umobelin o,” agelip e,
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 [Sailas ita bogo-nala e, “E-e, niyo unon-temaali kale, niyo kagal ni o,” agelata, Judas ita una ko.]
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Kale Fol so Banabas so alop iyo abiip Antiok kugol bom-bilip e, alop iso e minte Kristen tinum migik kwiin tagang sino ninggil iyo Kamogim Yesus imi weng uyo unang tinum imi baga-e-bom kafalemip ko.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Kale sinan sinan unom-nilip e, Fol iyo Banabas imi bogobe-nala e, “Kabaa. Alop nuyo asok daage no alugum abiip maak maak siin Kamogim Yesus imi weng baga-em tiinan-bii kupkaa ti-sulup uyo nota Kristen iyo itamupta, tambal albip kalaa, mafak albip kalaa agelum o agela kale,
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Banabas iyo, Jon-Mak iso ninggil unum o agela kuta,
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Fol iyo aget fuguno-nala e, “Tinum beyo yak Provins Pamfilia kugol nuyo bisat imkala alop nulusinon ogok kem tiinan-bii-sulup kale, tinum beyo kaa daaluta, dep unon-temup o,” agan-bala e,
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 alop iyo wengaal kup digin-bom-nilipta, yagalami ilep maak una una kelip kale, Banabas iyo Jon-Mak iyo duptamo sip tem ilep yak kafin Saiprus una kale,
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Fol iyo Sailas iyo ulaa dula e, Kristen iyo bogobe-nilip e, “Kamogim iyo dong dogobela tambaliim unon-temip o,” agan-bilipta, alop unip kale,
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 no Provins Siria tono, Provins Silisia tono abe-bom-nilip e, Kristen unang tinum iyo baga-em abe-bom-nilip e, kuntuk saanem tam tam kem unip ko.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.