Marcos 8
Sbö Tjl̈õkwo (TFRNTPO) vs AAI
1 Dbar kjwara ga nopga shrono töno l̈öng ara Jesús sök l̈ishko. Dl̈i l̇l̇ëm kuzong ga ba oppinggaga rokara Jesúsdë tek ba zl̈ong bäng, ga tjl̈ẽ ba kong ga
1 Veya nati wanawananamaim sabuw rou’ay gagamin tabo hiru’ay maiye. Nati ana maramaim sabuw isah men abistan ta ma’am boro hita’aan aurih bay en. Jesu ana bai’ufununayah eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo,
2 «Nopga kjwe l̈öng bor tjok na öötong dbargwo mya, ga l̇l̇ëye uako l̇l̇ëme. E kjĩshko ga songe l̈ër.
2 “Ayu sabuw iti ai’itih abiyababan anayabin hina bairi ama’am veya tounu sawar naatu boun boro abistan hina’aan.
3 Jek ichër ba ushko ië l̇l̇ëm ga äe. Kjone kjone tjwe pjola dwayo. E kjĩshko ga wopjir irbo kjwe» l̈e.
3 Ayu a murumurubih aniyafarih au bar hinanan, asir boro efamaim bayumih matah nabib anayabin sabuw afa ef yok hina.”
4 Kuya l̈ok ga tjl̈ẽ ba kong ga «¿Nopga träk l̇l̇ëm kjwe së̃y sorë? ¿Kjok no l̇l̇ëmshko ëre dl̈i wl̈ẽy kjone?» l̈e.
4 Naatu bai’ufununayah Jesu hiya’afut hi’u, “Iti i arar yan tama’am, bay boro menamaim tanab sabuw tanituwih?”
5 Kuya ga tjl̈ẽ ba kong ga «¿Pjãy pjl̈ung shosho suk pjir tjeng kjwobi?»
5 Jesu ibatiyih eo, “Bo kwa aur rafiy bai’ab tema’am?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Rafiy fafar etei umat roun rou’ab.”
6 Eni ga nopga l̈i ichara Jesúsdë wl̈ar uunkong töshko. Pjir ga pjl̈ung shosho suk pjir kjwo kjäk (7) l̈i, e kjrara, ga tjl̈ẽ Sbö kong ga «Tjawa kong dl̈i tworop ëre. Tjawa ber wopjl̈ú bop tjok e kjĩshko» l̈e. E irgo ga dl̈i l̈i tora, twara ba oppinggaga kong. Ga pjl̈orgara l̈ok nopga tjeng kës l̈i kong.
6 Jesu sabuw iuwih me yan himarir naatu rafiy fafar etei umat roun rou’ab bow God ana merar yi naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
7 Mã tjeng kjl̈öbö chilawa bakoe. Eni ga Jesús tjl̈ẽ Sbö kong ga «Tjawa kong dl̈i tworop ëre. Tjawa ber wopjl̈ú bop tjok e kjĩshko» l̈e. E irgo ga mã l̈i twara ba oppinggaga kong, pjl̈orgue l̈ok nopga tjeng kës l̈i kong wl̈o.
7 Na’atube siy gidigidih matan ta auman bow God ana merar yi naatu ana bai’ufununayah iuwih hibow sabuw hifaramih.
8 Eshko ga nopga uunkong iono beno l̈öng bö tjung, wopjl̈úe. E irgo ga dl̈i worbo töna ba oppinggagarë l̈ok shing roshko, beno tjeng shing kjwo kjäk (7), tjung tjunge.
8 Sabuw etei’imak hi’aa hai fofonin bai, naatu bay hi’aa ufunamaim momosarih bai’ufununayah hibiwanen sakasak etei umat roun rou’ab awah hikartanen.
9 Domerga iono uunkong ga dogl̈o sak dbäw dbäw pjl̈ogl̈o pkëng (4,000) dik. Wal̈ëga, kjwozirga, e shtak l̇l̇ëme.
9 Sabuw etei i 4,000 na’atube hiru’ay, imaibo Jesu sabuw iyafarih hai ubar hin.
10 Jesús opyono kjyong roshko ba oppinggaga tjok, ga to ey dwayo, jek öötong l̈öng Dalmanuta kjokyo.
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi wa tafan hiyen hin tafaram Daramanuta wanawananamaim hitit.
11 Eshko ga fariseoga tek shrono l̈öng Jesús shwoy, ba tjl̈ĩk wl̈o. Tjl̈ẽ ba kong ga «L̇l̇ëbo ĩydëba l̇l̇ëm wl̈eniyo shäryos borwa kong kjrina, pja ichaga Sbörë jl̈õre miydërwa e go wl̈o» l̈e.
11 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit hibusuruf hibabatiy baikubibiruwin isan, hai kok i ina’inan ta marane tasinaf hita’itin.
12 Kuya ga tjwl̈õ shrono rong, ga tjl̈ẽ ba kong ga «¿Eerishko dbaryo sopga, woydëmi ga l̇l̇ëbo jyãgl̈o shäryër bomi kong ega? L̈ër bomi kong jl̈õkoyo ga shäryër l̇l̇ëme» l̈e,
12 Jesu kwairin tom naatu iyafutih eo, “Aisim iti boun ana sabuw ina’inanen itin isan tefefeyan? Anababatun a tur ao’owen, ina’inan ta boro men iti boun ana sabuw isah ana sinaf hina’itinimih!”
13 ga rayara beno l̈öng eshko. E irgo ga opyono kjyong roy, ga dipzono jek di bäng buk kësbang l̈i kjwo kal̈ëkong.
13 Basit nati’imaim sabuw ihamiyih wa afe’en yen rabon harew kukuf rewan rounane.
14 Ga jek l̈öng kjyong roshkoshko ga miydara ba oppinggagarë l̈ok ga dl̈i söra l̈ok l̇l̇ëm, pjl̈ung shosho suk pjir beno buk kjwara eröe.
14 Bai’ufununayah nuhih bur rafiy ta baina’e i rafiy fafar ta’imonamo hibai hitit wa hisra’at hirabon.
15 Ga Jesús tjl̈ẽ ba kong l̈ok ga «Pjãy sjëk fariseoga, Herodes, ba pjl̈ung shosho uukkl̈o wl̈e tjok» l̈e.
15 Jesu iten ya’ih eo, “Mata toniwa’an kwanakaifi gewas, Pharisee naatu Herod bairi hai faraw ra’ara’at wabin yeast isan.”
16 Eni ga epga tjl̈ẽ l̈ok ëng kong ga «Shji pjl̈ung shosho suk pjir söno l̇l̇ëme. L̈e shäng bi kong eni e kjĩshko» l̈e.
16 Naatu bai’ufununayah taiyuwih hima hibabatiyih, “Iti eo anayabin it rafiy ta men tabai tanan isan.”
17 Tjl̈ẽ l̈öng ëng tjok l̇l̇ë l̈i miydara Jesúsdë kuzong ga tjl̈ẽ ba kong ga «¿“Shji pjl̈ung shosho suk pjir söno l̇l̇ëme” l̈ëmi ega? ¿Bor tjl̈õkwo l̈i l̇l̇ë l̈okl̈o miydomirë l̇l̇ëm obire? ¿L̇l̇ëye kumi woydë l̇l̇ëm obire?
17 Jesu so’ob i abistan isan hima hio, imih ibatiyih, “Aisim rafiy baina’e tanan isan kwama kwao’o? Kwa mata men toiwa’an naatu tur naniyan men kwabaib? Dogor boro’ika tefofokar?
18 Pjãy bokkwo tjok, gueniyo pjãy kjok ĩgö l̇l̇ëme. Pjãy kwomgwo tjok, gueniyo pjãy kjok kugö l̇l̇ëm bakoe. ¿L̇l̇ëye woyo bomi kong l̇l̇ëmdo?
18 Mata ema’am baise men kwa’i’itin, tain ema’am baise men kwanonowar? Naatu men kwanotanot,
19 ¿Domerga sënor dogl̈o sak dbäw dbäw pjl̈ogl̈o shkëng (5,000), pjl̈ung shosho suk pjir kjwo shkëng (5) goshko ga dl̈i beno obi tönomi shingyo kjwobi?»
19 Ayu rafiy fafar etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw etei 5,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?” Bai’ufununayah hiya’fut hio, “Sakasak etei 12.
20 Eshko ga tjl̈ẽ ba kong l̈ok obi ga «¿Domerga sënor dogl̈o sak dbäw dbäw pjl̈ogl̈o pkëng (4,000), pjl̈ung shosho suk pjir kjwo kjäk (7) goshko ga dl̈i beno obi tönomi shingyo kjwobi?»
20 Bo rafiy etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw 4,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?”
21 Eni ga tjl̈ẽ ba kong l̈ok ga «¿Eni ga bor tjl̈õkwo l̇l̇ë l̈okl̈o miydëmi l̇l̇ëm obire?» l̈e.
21 Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Sakasak etei umat roun rou’ab.” Jesu iuwih eo, “Kwa i boro’ika kwakakasiy.”
22 E irgo ga Jesús öötong shäng Betsaida kjokyo. Eshko ga domer sök kjl̈ara kjok ĩgö l̇l̇ëme. E söraba shrono l̈öng Jesús zl̈ong bäng, ga tjl̈ẽ l̈ok ba kong ga «Rokërwa bop kong ga domer ëre porwos sira, poptëp wl̈o» l̈e.
22 Hina tafaram Bethsaida hitit imaim sabuw afa orot matan fim hibai hina Jesu biyan hitit butubunin isan hifefeyan.
23 Kuya ga domer l̈i orkwo shara, ga söra jek u l̈okshko l̈i worbo go. Öötong l̈öng eshko ga Jesús tröng twono domer l̈i bokkwo go, orkwo iara ba bokkwo kjing go, ga tjl̈ẽ ba kong ga «¿L̇l̇ëbo ĩgöpde?» l̈e.
23 Jesu orot matan fim uman bai hairi bar merar hihamiy hitit hin sa’ab, Jesu orot matan kwaitutur uman matanamaim rumum naatu ibatiy, “Sawar afa ku’i’itah?”
24 Eshko ga kjok roĩno, ga tjl̈ẽ ga «Ĩn ga no jëk jonge. Gueniyo ga ĩgör yõtso l̇l̇ëme. E kjĩy ga nopga jëk l̈öng l̈i ĩn ga so kjor kjoyoe» l̈e.
24 Orot nuw ra’at naatu eo, “U, ayu sabuw ai’itih, baise ai’itih i boun ai’ibe hibat tereremor.”
25 Eni ga Jesús orkwo iono ba bokkwo kjing go jek obi. Eshko ga bokkwo poptono, beno kjok ĩgö wẽl̈ëe.
25 Jesu iban maiye umanamaim orot matan rumum. Imaibo orot matan kubuna nuw naatu sawar itih gewagewas.
26 E irgo ga Jesús tjl̈ẽ ba kong ga «Pja nom bop ushko. Pja jek äär Betsaida kjokyo guing l̇l̇ëme» l̈e.
26 Jesu orot ana ubar biyafar iu, “Men ina’intabir maiye inan nati bar merar inatitamih.”
27 E irgo ga Jesús, ba oppinggaga, e jek l̈öng Filipo Cesarea kjokyo shto obl̈ë obl̈ë. Eshko ga jek l̈öng irbo ga Jesús tjl̈ẽ ba kong l̈ok ga «¿Kumi ga tja ë l̈ëba?»
27 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar Caesarea Philip i wanawananamaim hitit, efamaim hinan ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwao anowar, sabuw ayu isou i mi’itube te’o kwanonowar?”
28 «No kjone kjone tjl̈ẽ ga pja Juan No Waga l̈i woshrokdo l̈e. Kjone kjone tjl̈ẽ ga pja Sbö tjl̈õkwo l̈aga tek dënashko so Elías tjwayde shäng l̈e. Kjone kjone obi tjl̈ẽ ga pja Sbö tjl̈õkwo l̈agaga tek dënashko so kjl̈ara l̈i woshrokdo l̈e» l̈e l̈ok ba kong eni.
28 Hiya’afut hio, “Sabuw afa te’eo o i John Baptist, afa Elijah, naatu afa i dinab orot ta.”
29 Kuya ga tjl̈ẽ ba kong ga «E ga pjãy e, ¿tja ë l̈ëmi?» l̈e.
29 Naatu Jesu ibatiyih, “Bo kwa mi’itube ayu isou kwa’o?” Peter iya’afut eo, “O i Roubininenayan.”
30 Kuya ga tjl̈ẽ ba kong l̈ok ga «Tja ë l̈ëmi ë kong l̇l̇ëme» l̈e.
30 Naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen ayu isou.”
31 Eshko jek l̈ëkong ga Jesús tjl̈ẽ ba oppinggaga kong ga «Äär dbar kjwara ga no to ter kjok dogo dwayo ëre shdungoba ara guing. Judío tjl̈apgaga kjok l̇l̇gwega wl̈eniyo, syõshtaga kägäyoga, no pinggaga kjok l̇l̇gwekkl̈o tara Moisésdë l̈i go, tja wl̈okjre l̈ok l̇l̇ëme. Ga tja zrökoba, gueniyo äär dbargwo mya ga tja woshre Sbörë iröng obi» l̈e eni.
31 Naatu Jesu busuruf ma i’obaibiyih eo, “Orot Natun i boro sawar moumurih wanawanan narun ni’akir. Jew sabuw hai ukwarih, firis ukwarih, ofafar kirumayah boro hinakwahir naatu hinarab namorob, baise veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 L̇l̇ëbo shäryëba ba kong tjwe l̈i, e l̈ara ba oppinggaga kong wẽl̈ë, miyde l̈ok wl̈o.
32 Tur bebeyan iti na’atube eo hinowar, Peter bai hairi hin sa’ab naatu busuruf Jesu kwarar eofafar.
33 Gueniyo ga Jesús bojono, ba oppinggaga l̇l̇amo beno tjeng l̈i ĩk wl̈o. Eshko ga tjl̈ẽ Pedro kong ga «¡Ä, pja opkjos bor zl̈ong dwayo! L̇l̇ëye woyde Sbörë l̈i woyotjl̈ĩp shäng l̇l̇ëme. L̇l̇ëye woyde norë l̈i woyotjl̈ĩpdë shäng eröe» l̈e.
33 Baise Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah nuw naatu Peter kwarar iu, “Au’uf kwen Satan mowan, o a not i men Godane enan, baise orotone enan.”
34 Eshko ga ba oppinggaga rokara tek ba zl̈ong bäng, nopga tjeng l̈i rokara eni bakoe. Ga tjl̈ẽ ba kong ga «Ëye jëk woydë bor tjok jl̈õkoyo ga ber shäng bor woyotjl̈ĩk ĩyado, wotjl̈ĩk l̇l̇ëbo shäryë kjok ëre kjing goshko ame bakoe. Bor kjĩshko ga l̇l̇ëye shäryëba ba kong l̇l̇ë pogoshko l̈i, e zrökoba pjang kjl̈ös go ëmdë ga e ba kong ga l̇l̇ëye l̇l̇ëme.
34 Jesu ana bai’ufununayah sabuw bairi eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait nakok ayu bai’ufununu’umih taiyuwin nakwahir ana onaf na’abar ayu ni’ufnunu.
35 Ëye wotjl̈ĩk opdë om go, zrökoba bor kjĩshko l̇l̇ëm wl̈o l̈e ga äär kjok dogo l̇l̇ëme. Gueniyo ëye jëk bor tjok jl̈õkoyo, e zröraba bor kjĩshko, l̇l̇ëm ga Sbö tjl̈õkwo roy pjl̈ú kjĩshko ëmdë ga era ber sök së ĩyado kjok dogo.
35 Anayabin orot yait taiyuwin ana yawas ebobotan boro nikasiy, baise orot yait ayu wabu isan naatu tur gewasin isan ana yawas nakwakwahir boro natita’ur.
36 Ëye l̇l̇ëbo tjeng kjok ëre kjing go kës l̈i kjrara tjeng ba wl̈oy ëmdë ga e l̇l̇ëno l̇l̇ëme. Wol̈ono ga öötong kjok dogo l̇l̇ëm ga to jeno ba l̇l̇ëbo l̈i tjok.
36 Orot tafaram tutufin etei nab nabiyasisir wanawanan i namomorob ana gewasin boro abisa nab?
37 Shji ber l̈öng së ĩyado Sbö tjok wl̈o ga tjwl̈ẽkkl̈o kjok ëre kjing goshko drete.
37 Men abisa ta ema’am boro orot nab ana yawas natubun nab maiye.
38 »Nopga l̈öng eerishko dbaryo l̈i owa, so domer orkwosmok shäng pjir, gueniyo jëk shäng wal̈ë obl̈ë tjok kjoyoe. L̇l̇ono ga no to ter kjok dogo dwayo ëre tjwe bor Data dbo kãl̈ã goshko, bor parkagaga kjok dogo so tjok. Eerishko ga ëye, tja l̈ökyokjre nopga owa bokshto ga eshko ga l̈ökyokjrër eni bakoe» l̈e.
38 Anayabin iti boun i veya kakafin, God bat ufutin naatu tenagogor i erara’at, imih yait ayu isou naatu au tur isan biya na’ohow, Orot Natun boro obo isa biyan na’ohow Tamah ana marakaw wanawanan ana tounamatar kakafiyih bairi hinanan ana veya’amaim.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.