Marcos 5

Sbö Tjl̈õkwo (TFRNTPO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesús, ba oppinggaga, e dipzono jek öötong l̈öng di bäng buk kësbang l̈i kjwo kal̈ëkong, Gadara kjokyo.
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi harew Galilee hirabon hina tafaram Gerasa imaim hitit.
2 — ausente —
2 Jesu wa wanawanan tit bisure auman, mar ta’imonamo orot ta afiy kakafih hitounbubur ma’am rahane tit na biyan tit.
3 — ausente —
3 Iti orot i rahamaim in ma reremor, naatu sabuw murab fokarih anababatun hifafatum men karam.
4 — ausente —
4 Anayabin mar etei an uman murab fokarihimaim tefafatumen, baise eyi erab an uman murab tetoro’oro’omen naatu aur tetatafofor, fair kwanekwan men karam boro hitarouh.
5 — ausente —
5 Fai mar rahamaim naatu oyawemaim in ma itar koukuw taiyuwin biyan agimamaim bobeyabeyaten reremor.
6 — ausente —
6 Jesu no ef yokaika nan itin, nunuw in nanamaim ra’iy sun yowen. Demon mowan Jesu nanamaim sun eyoyowen|alt="demoniac kneel b4 Jesus" src="CN01710B.TIF" size="col" loc="Mrk 5.6" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.6"
7 — ausente —
7 Naatu fanan aumetawat na’in iwow eo, “O ayu biyau’umaim abisa kukokok, Jesu God auyom ma’ama’anin Natun? God wabinamaim abifefeyan men biyababan initu’umih!”
8 — ausente —
8 Anayabin Jesu iu, “O afiy kakafin orot biyanane kutit!”
9 Kuya ga tjl̈ẽ ba kong ga «¿Pja ko l̇l̇ë?»
9 Naatu Jesu ibatiy, “O
10 Eshko ga tjl̈ẽ l̈ok ba kong obi ga «Rokër bop kong sira ga tjawa ichëp kjok ëreshko dwayo l̇l̇ëme» l̈e ba kong eni kop arae.
10 Naatu Jesu fefeyan kikin men hikok boro tiyafarih hitatit tafaram nati hitihamiy.
11 Epga l̈öng l̈ishko soshko ga köchi tjeng träk l̇l̇ëm dl̈up pogl̈o go, ië.
11 For burut kakafin nati yubin heher ta sisibinamaim hima hi’u’ufar.
12 Eni ga sëyaga l̈i tjl̈ẽ Jesús kong ga «Rokërwa bop kong sira ga tjawa ichos jek köchi tjeng kjwe go» l̈e.
12 Afiy kakafih Jesu hifefeyan hio, “Karam boro iti yafari atan for wanawanah atarun?”
13 Kuya ga «Jöl̈ö» l̈e, ga sëyaga l̈i opkjono to l̈ok domer l̈i go dwayo, ga jek l̈ok köchi l̈i go shara. Wop eni l̇l̇ëm ga köchi tjeng l̈i zrono jer ri ri dl̈up pogl̈o go, optono l̈ok jer uunkong di bäng buk kësbang l̈i roshko, ga shteno l̈ok dret eshko. Köchi shteno l̈i kop sak dbäw dbäw pjl̈ogl̈o pjök (2,000) dik.
13 Jesu afiy kakafih baibasit itih, orot biyanane hitit hin for wanawanah hirun, for 2,000 na’atube heher sisibin hinunuw hira’iy harew yan hire hi’ar tomatom himorob.
14 Eni ga köchi dagaga tjeng l̈i töktong jek ey dwayo, ga öötong l̈öng nopga l̈öngshko ga l̇l̇ëye shäryono l̈i roy l̈ara nopga kong pjire. Kuya l̈ok ga tek shrono l̈öng ara ba ĩk.
14 Orot iyab hima for hibituw hinunuw hin bar merar gagamin naatu bar merar afa hai tur hi’owen. Naatu sabuw abisa mamatar itininamih hitit hina.
15 Shrono l̈öng Jesús shäng l̈ishko ga ĩya l̈ok ga domer dämär ga goshko Ä sëya l̈i, e wl̈ẽna l̈ok bë sök eshko, doyono pjir shwong go, skwẽ ame, poptono sök pjl̈úe. Ĩya l̈ok eni ga beno l̈öng sëya l̇l̇ëme.
15 Hina Jesu biyan hitit hinuwanuw orot afiy kakafih hitounbububur ma’am, i boun ana not rumutufur faifuw gewasin iyoun mare ma’am hi’i’itin ana maramaim hibir.
16 L̇l̇ëye shäryono domer l̈i tjok, köchi l̈i tjok, e l̈ara ba ĩgaga tjeng eshko l̈irë nopga shrono tjeng l̈i kong.
16 Sabuw iyab matah yan orot afiy hitounbububur ma’am isan mi’itube mamatar, naatu for isah abisa mamatar hi’i’itan sabuw hai tur hi’owen.
17 Eshko ga nopga l̈i tjl̈ẽ Jesús kong ga «Rokërwa bop kong sira ga pja opshis kjok ëreshko dwayo» l̈e.
17 Naatu sabuw Jesu hifefeyan hai tafaram baihamiyinamih hiu.
18 Kuya ga jl̈õ l̈ara. Jer opyë kjyong royshko ga domer poptono l̈i tjl̈ẽ ba kong ga «Rokër bop kong sira ga tja ios jek bop tjok» l̈e.
18 Jesu wa afe’en yenamih orot afiy hitounbububur ma’am na Jesu ifefeyan hairi namih.
19 Kuya ga tjl̈ẽ ba kong ga «L̇l̇ëme. Pja nom bop ushko iröng dey. L̇l̇ëye shäryara Tjl̈apgarë bop kong l̈i, pja songe l̈ara sorë l̈i, e l̈ëp bop pjeyoga uunkong kong, miyde l̈ok wl̈o» l̈e.
19 Baise Jesu men ibasit, naatu orot iu, “O kwen a bar hinat tamat naatu taituwa, Regah ana gewasin o isa sisinaf naatu ana kabeber bit i hai tur ku’owen.”
20 Kuya ga jl̈õ l̈ara, ga to jek öötong shäng kjokyo ko Decápolis. Eshko ga e poptara Jesúsdë sorë l̈i roy l̈e öötong shäng oba kong eshko. Kukoba ga woyotjl̈ĩkoba beno l̈öng arae.
20 Basit orot nati’imaim ihamiyih Bar Merar Etei Umat Roron imaim remor Jesu mi’itube biyawas sabuw hai tur eowen, naatu sabuw hinonowar i hifofofor men kafaita.
21 E irgo ga Jesús dipzono jek iröng di bäng buk kësbang l̈i kjwo kal̈ëkong. Öötong shäng di kjako ga oba töno l̈öng träk l̇l̇ëm eshko.
21 Jesu ibanak maiye wa isra’at rabon harew rounane hitit, naatu re riy sisibin bat, imaibo sabuw moumurih na’in hina hi’arbebera’uh.
22 Eshko ga domer shäng kjl̈ara ko Jairo. Judíoga syõ uyo jong eshko l̈i kägäyoga shäng kjl̈ara l̈i e. Jesús ĩya ga tek shrono shäng ba zl̈ong bäng ga kjök tono, kjujono bokdo kjl̈ay kl̈ung go,
22 Naatu Kou’ay bar ana ukwarin orot wabin Jairus na tit, nuw Jesu i’itin ana maramaim na anamaim ra’iy.
23 tjl̈ẽ ba kong ga «Bor wa wal̈ë buk ba l̇l̇ëmdo, shinmotkokdoe. Rokër bop kong sira ga kayo ĩp bor kong. Pja orkwo ië ba kjing go, poptëp wl̈o, shinmotkë l̇l̇ëm wl̈o» l̈e.
23 Naatu fefeyan kikin eo, “Ayu natu babitai i emomorob, akokok inan umamaim au kek biyan inabutun saise nayawas!”
24 Kuya ga to jek ba tjok.
24 Naatu Jesu orot Jairus hairi hin, sabuw himour kwanekwan hibi’ufunun naatu yaten hiyey.
25 L̈öng l̈i tjrëko wal̈ë shäng kjl̈ara swl̈o ara l̈u pjl̈ogl̈o sak kjwara kjingsho pjök (12) tjän. Ba dbar ĩya ĩyado, poptë l̇l̇ëme.
25 Wanawanahimaim i babin ta, baibin hai sawow bai ma kwamur etei 12 sawar.
26 Öör shäng dwl̈omnega ara shwoy ga ba dburwa tjeng l̈i zana drete. Eni ëmdë ga poptono l̇l̇ëme. Miga beno shäng ro bang ara jek këgong.
26 I’akir manin na’in, adanafur bowayah ta ta isah run tit kabay gagamin na’in ibaiyanih, baise men yawas ta tita’ur ana sawowone i rara’at sasa.
27 — ausente —
27 Jesu ana tur nowar, naatu sabuw wanawanahimaim inan babin Jesu ufunane tit ana faifuw butubun.
28 — ausente —
28 Anayabin i na’at not, “Ayu ana faifuw ana butubun boro ana yawas.”
29 ga poptono jekdo eshko. Opkuk ga beno shäng pjl̈ú, swl̈o ame.
29 Naatu bubutubun mar ta’imonamo rara nununuw nutanub naatu biyan wanawanan naniyan tatatam nati bai’akirane yawas.
30 Jekdo eshko ga Jesús wotjl̈ĩk ga «Miydër ga ëbo poptono, l̇l̇ëbo shäryono bor dbo kësbang go» l̈e. E kjĩshko ga ĩya iröng ga tjl̈ẽ oba kong ga «¿Bor shwong porwaga ërë?» l̈e.
30 Jesu fair biyanane titit i naniyan tatam, sabuw wanawanahimaim tatabir ibatiyih, “Yait ayu au faifuw butubun?”
31 Kuya ba oppinggagarë l̈ok ga tjl̈ẽ ba kong ga «Nopga ara kuzong ga pja pol̇l̇iya l̈öng bop zl̈ong bäng pjl̈or kar kare. ¿Eni ga “¿Tja porwaga ërë?” l̈ëp sorëro?» l̈e.
31 Ana bai’ufununayah hiu, “O sabuw moumurih na’in yate teyey, naatu baise o kubibat, yait ayu butubuni?”
32 Gueniyo jl̈õ l̈ara l̇l̇ëme. Ĩya beno shäng obi kjl̈arashko kjl̈arashko, porwaga ërë miyde wl̈o.
32 Baise Jesu bat inuwanuw menatan sisinaf itininamih.
33 Eni ga wal̈ë l̈ira ommiydë shäng pjl̈úe. Ga tek shäng Jesús zl̈ong bäng ga kjök tono sök kjl̈o dete erä. Eshko ga l̇l̇ëye shäryono ba kong l̈i l̈ara ba kong pjire.
33 Naatu babin biyanamaim abisa mamatar i so’ob, imih tit Jesu nanamaim ra’iy an uman hi’oror mi’itube isan mamatar etei eorerereb.
34 Kuya ga tjl̈ẽ ba kong ga «Pja mär bor go kuzong ga pja poptonoe. Pja nom wopjl̈ú bop ushko. Pja woydë ame. Bop swl̈o, e wen bop kong ame» l̈e.
34 Naatu babin iu, “Natu, o abaitumatumamaim iyawasi, tufuwamaim kwen, a bai’akirane o arufami kutitit.”
35 Jesús tjl̈ẽ shäng wal̈ë l̈i kong wopro ga nopga tek shrono l̈öng Jairo ushko dwayo ga tjl̈ẽ Jairo kong ga «Bop wa yẽ shinmotkonoe. Tjl̈apga no pingga kjwe twëy tjötö ame» l̈e.
35 Jesu bat eo’o auman, sabuw afa Kou’ay Bar orot ukwarin ana barene hina Jairus hiu, “O natu babitai i morob, Bai’obaiyenayan men inarowenbibibir.”
36 Kuya Jesúsdë ga jl̈õ l̈ara l̇l̇ëme. Tjl̈ẽ Jairo kong ga «Pja woydë l̇l̇ëme. Pja mär bor go erä» l̈e.
36 Abisa hio Jesu nowar, natu Jairus iu “Men inabir o initumatum.”
37 Eshko ga Jesús to jek Jairo ushko. Ba oppinggaga tjeng ba tjok dogl̈o mya l̈i jek söra ba yorkë, Pedro, Santiago, Santiago kjl̈arayo Juan bakoe. L̇l̇amo söra jek ba tjok l̇l̇ëme.
37 Sabuw etei eotanih hima, i Peter, James naatu John akisihimo iuwih bairi hin.
38 Öötong l̈öng ushko ga ĩya Jesúsdë ga nopga sl̈ar wopjl̈uk jong träk l̇l̇ëm, kjl̈oshtë ara bakoe.
38 Hina Jairus ana bar hititit ana veya sabuw yababan gagamin na’in buwih fanah aumetawat na’in hima hirererey Jesu nowar.
39 Eni ga opzrëno jek shäng u l̈i roy ga tjl̈ẽ l̈öng l̈i kong ga «¿Pjãy sl̈ar ara kjweni ega? Kjogl̈o, e wol̈ono l̇l̇ëme. Buk pë erä» l̈e.
39 Naatu bar wanawanan run sabuw iuwih, “Kwa aisim kwarererey? Iti kek i men morobomih, i matan fot inu’in.”
40 Kuya l̈ok ga joywe l̈ok jong erä.
40 Baise sabuw Jesu eo isan himarib. Naatu Jesu sabuw iuwih ufun hitit, kek hinah tamah naatu ana bai’ufununayah akisihimo hirun hin kek inu’inumaim hitit.
41 Eshko ga kjogl̈o l̈i orkwo shara, ga tjl̈ẽ ba kong ga «¡Talitá cum!» l̈e. (E «Kjwozirwa, pja kojõzong» l̈okl̈o.)
41 Kek babitai umanamaim bai naatu iu, “Talitha koum!” Nati anayabin i iti na’atube, “Babitai kafai o au’uwi kumisir!”
42 Jekdo eshko ga kjogl̈o l̈i kojono, ga jëktonge. Kjogl̈o l̈i l̈u pjl̈ogl̈o sak kjwara kjingsho pjök (12). Ĩya l̈öng l̈irë ga beno l̈öng yëy l̈e erä.
42 Mar ta’imonamo babitai misir an yan bat remor, babitai ana kwamur 12 iti mamatar i hi’oror sa’ir hai kasiy ra’at hifofofor men kafaita.
43 Gueniyo Jesús tjl̈ẽ ba kong l̈ok ga «L̇l̇ëye shäryono jũshko ëre l̈ëmi ë kong l̇l̇ëme» l̈e. Ga ba data, ba mekë, e ichara ba wa l̈i sëng.
43 Jesu ofafarih uwih eo, “Men sabuw hai tur kwana’owenamih, bay kwabai babitai kwaitin eaan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.