Marcos 1

Sbö Tjl̈õkwo (TFRNTPO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesucristo, e Sbö Wa. E roy pjl̈ú l̈i soyozl̈ong eni.
1 Iti i Tur Gewasin ana busurufin i Jesu Keriso God Natun isan.
2 Kjibokwo tara Sbö tjl̈õkwo l̈aga tek dënashko so Isaíasdë. Tjl̈ẽno beno eni:
2 Ana tur i dinab orot Isaiah kikirum imaim busuruf eo.
3 Kjok dogro no l̇l̇ëmshko ga ëbo tjl̈ẽ shäng dbo go ga
3 Orot ta fanan arar yanamaim eafa’af,
4 — ausente —
4 John arar yanane tit na dogor baikitabir bapataito bain, saise God bowabow kakafih notawiyen isan binan.
5 — ausente —
5 Judea bar merar tutufin etei naatu Jerusalem sabuw tutufin etei hitit hin biyan hitit. Hai kakafih hi’e’en naatu Jordan harewamaim bapataito itih.
6 — ausente —
6 John ana faifuw i camel bunibunin sakir iyoun, naatu ana kikir i bobaituw ta kanabin e’afuw naiwan kik, ana bay i sisik naatu kutor tafu.
7 Ga Juan tjl̈ẽ oba kong ga «No tjwe bor irgo kjl̈ara. Bek wl̈o ga tja ba drepkwota dök wl̈o l̇l̇ëm, e tjwl̈õ ara bor kjinmo anmoyõ kjĩshko.
7 Ana tur i iti binan, “Orot ta ayu ufu’umaim enan ana fair i ra’at ayu natabiru, an ana sumasum ayu men karam boro ana kwafure anarufam. John Baptist ebibinan|alt="John the baptist" src="CN01653b.tif" size="col" loc="Mrk 1.7" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="1.7-8"
8 Pjãy wër shäng di goshko, gueniyo domer tjwe bor irgo l̈ira, pjãy go Sbö Sëya iche tjwe ber kësbang bomi tjok» l̈e.
8 Ayu i harewamaim bapataito abit, baise i boro Anun Kakafiyinamaim bapataito nit.”
9 Eshkoshko ga Jesús opshino jek Nazaret kjokyo dwayo, e Galilea kjokyo obi, ga öötong shäng Jordán diyo, Juan shängshko. Eshko ga wara Juandë jer Jordán diyo roshko.
9 Nati ana veya’amaim tafaram gagamin Galilee wanawanan bar merar Nazarethane Jesu na Jordan harewamaim John bapataito itin.
10 Wara pjir ga Jesús opshik tëm shäng di roy dwayoshko ga ĩya ga kjok dogo roshwino beno oojong erä, ga Sbö Sëya to ter kjok dogo dwayo so dunggwo kjoyo, ga opyono sök ba go.
10 Jesu harewane yey ana maramaim, mar botawiy, Anun Kakafiyin mamu imak na’atube re na tafan yey itin.
11 Eshko ga ybö kuraba kjok dogo dwayo, tjl̈ẽ ga «Bor wa l̈i pja. Pja woydër ara. Tja wopjl̈ú bop tjok» l̈e.
11 Naatu maramaim orot fanan tit eo, “O i ayu Natu, ayu Natu au yabow, o isa ayu abiyasisir.”
12 E irgo ga Jesús söra Sbö Sëyarë jek öötong shäng kjok dogro no l̇l̇ëmshko,
12 Mar ta’imonamo Anun Kakafiyin iunawiy arar yan tit.
13 äya kjl̈oshko so tjeng ara l̈ishko, ga beno shäng eshko dbargwo sak pkëng (40). Eshko ga tjl̈ĩna Ärë ara, l̇l̇ëbo owa shäryë wl̈o l̈ara. Ga Sbö parkagaga kjok dogo so shrono tjeng ba tjok kjl̈öbö ba kjimtë.
13 Veya 40 na’atube imaim ma, Satan routobon itin. Sigarafor yumatah ta ta wanawanahimaim, naatu tounamatar nati’imaim i hina hitatafafar.
14 Juan bängzaraba shäng no shdũzl̈ong uyo roshko irgo ga Jesús jek öötong shäng Galilea kjokyo. Eshko ga Sbö tjl̈õkwo roy pjl̈ú l̈e shäng oba kong,
14 John dibur hiyayari’iy ufunamaim Jesu na Galilee tit, naatu God ana tur gewasin binan eo,
15 tjl̈ẽ ga «Dbar iara Sbörë l̈i öötonge. Sbö ber no pjl̈uyo wl̈o l̈i, e dbaryo döröe. E kjĩshko ga l̇l̇ëbo owa shäryëmi l̈öng l̈i, e owa jl̈õe l̈ozĩ, ga rayozĩa. Sbö tjl̈õkwo roy pjl̈ú l̈ër shäng bomi kong l̈i, e kjrozĩa» l̈e.
15 “Veya anababatun i na tit, God ana aiwob i na iyubin, bowabow kakafin kwasisinaf i kwanihamiyen kwanamatabir tur gewasin kwanitumitum!”
16 Domer shäng kjl̈ara ko Simón. Kjl̈ara obi ko Andrés, e Simón l̈ëng. Epga mã shaga. Pjl̈ara ga l̈öng ba kjl̈a mã shakkl̈o dbuk Galilea di bäng buk kësbang, shkung, so dl̈ung kjoyo l̈i roshko. Eshko ga Jesús jek jëk shäng diksor go, ga ĩya ga domerga l̈i bë l̈önge.
16 Naatu Jesu harew Galilee kukuf dones yan remor inan, siy bowayah orot rou’ab itih, Simon Peter tain Andrew hairi buwatamaim siy hibowabow.
17 Eshko ga tjl̈ẽ ba kong ga «Pjãy tek bor tjok, pjãy pin wl̈o. Pjãy to l̈öng mã shak ame. Pjãy iër to ber l̈öng no töng bor kong shara» l̈e.
17 Jesu iuwih eo, “Kwai’ufnunu bairi tan ayu boro ani’obaiyi sabuw kwanabow.”
18 Kuya l̈ok ga ba kjl̈a rayara jekdo, ga to jek ba tjok.
18 Mar ta’imonamo hai buwat hihamiyen naatu hi’ufunun bairi hin.
19 Jek këgo sit ga domerga l̈öng do pjök ko Santiago, Juan. E data Zebedeo. Epga l̈öng ba kjl̈a mã shakkl̈o bängyë kjyong roshko ba data tjok. Ga Jesús jek shäng eshko ga domerga do pjök l̈i ĩna,
19 In kikiminamo orot rou’ab itih, James tain John hairi, orot Zebedee natunatun, hai wa wanawanan hima hai buwat hiyayabuna.
20 ga rokara jek ba tjok, opping ba tjok wl̈o. Kuya l̈ok ga ba data rayara jekdo, beno sök ba kjyong roshko ba parkagaga tjok, ga to jek l̈ok Jesús tjok.
20 Jesu e’afa’af ana veya hairi matah kabiy himisir tamah Zebedee ana bowabow sabuw bairi wa afe’en hihamiyih hima, i Jesu hi’ufunun bairi hin.
21 E irgo ga to l̈ok öötong l̈öng Capernaúm kjokyo. Öötong woshtozl̈ong dbaryoshko ga Jesús opzrëno jek judíoga syõ uyo jong eshko l̈i roshko, ga nopga pina.
21 Jesu ana bai’ufununayah bairi hina tafaram Capernaum hitit, naatu Baiyarir ana veya na Kou’ay Bar run naatu busuruf i’obaiyih eo.
22 Tjl̈õkwo l̈ara jl̈õkoyo, dbo ara go, l̈e no pinggaga kjok l̇l̇gwekkl̈o tara Moisésdë go l̈irë dik l̇l̇ëme. E kjĩshko ga nopga l̈öng ba kuga l̈i beno l̈öng yëy l̈e erä.
22 Sabuw hinonowar hifofofor men kafaita. Anayabin bai’obaiyen bitih ana itinin i roubabaruwen ana fairamaim bi’obaiyih, men Ofafar bai’obaiyenayah na’atube’emih.
23 Eshko ga domer shäng kjl̈ara, goshko Ä sëya kjl̈ara. Ga Jesús ĩya sëya l̈irë ga öö l̈e ba kong dbo goshko, tjl̈ẽ ga
23 Men yok afiy kakafin orot iwanasum ma’am na Kou’ay Bar run ikirir eo,
24 «Jesús, Nazaret so, ¿pja tek shäng borwa barwë ega? ¿Pja tek shäng borwa pjigare? Pja ë miydër pjl̈úe. Pja iak beno shäng dboy Sbö kong» l̈e.
24 “Jesu Nazareth mowan, aki biyai’imaim o abisa sinafumih kukokok? O kukokok aki inagurusi’imih? Ayu aso’ob o i yait, O i God ana Orot Kakafiyin!”
25 Kuya ga sëya l̈i wl̈ona, tjl̈ẽ ba kong ga «Pja kjinkozong. Pja opkjos domer kjwe go dwayo» l̈e.
25 Jesu afiy kakafin kwarar iu, “Awa efot orot biyanamaim kutit!”
26 Kuya ga domer l̈i iara jek kl̈an kjl̈ul̈u erä. Eshko ga öö l̈e sëya l̈irë dbo goshko, ga opkjono to domer l̈i go dwayo.
26 Afiy kakafin orot iyuwiyuw naatu fanan auman bihir tit.
27 Ĩya nopga tjeng eshko l̈irë ga beno l̈öng yëy l̈e erä, ga tjl̈ẽ ëng kong ga «¿Kjwe l̇l̇ëro? ¿Tjl̈õkwo tjagl̈ën wl̈eniyo bi kongdo l̇l̇ëm? Tjl̈õkwo kjwe dbo ara. Ä sëyaga iche ga kol̈e bakoe» l̈e.
27 Sabuw etei hifofofor men kafaita naatu taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti anayabin i abisa? Bai’obaiyen boubun roubabaruwen ana fair auman, anayabin afiy kakafih eo biyunih i fanan tebaib!”
28 Eshko jek l̈ëkong ga Jesús roy shdöktong jekdo Galilea kjokyo kjok kjwang jĩkong.
28 Naatu Jesu ana tur saisewat tasasar tit tafaram Galilee ana uman men sanet hima’am eretei tur hinowar.
29 E irgo ga Jesús opshino judíoga syõ uyo l̈i roshko dwayo Santiago, Juan tjok, ga jek öötong l̈öng Simón, Andrés ushko.
29 Kou’ay Bar hibihamiy ufunamaim James, John hairi mutufor hin Simon Andrew hairi hai bar hitit.
30 Eshko ga Simón ëm buk ba bukkl̈o kjing go, kjl̈irkono buk träk l̇l̇ëme. Roy l̈ara Jesús kongshko ga
30 Simon rawan babin sawow biyan fora’ab inu’in Jesu na titit ana veya ana tur hi’owen,
31 jek öötong shäng swl̈o buk l̈ishko. Eshko ga orkwo shara, kojona, ga kjl̈ik l̈i zenoe. Eni ga wal̈ë l̈i dl̈i shäryono ba kong.
31 Naatu na biyan tit uman bai ibais misir, nati’imaim sawow ihamiy busuruf bow.
32 Jek kjok ro zar ga swl̈opga, nopga goshko Ä sëyaga, e söraba ara Jesús kong.
32 Nati rabirab veya re’er auman sabuw sawusawuwih naatu afa demon hitarsumih hima’am hibuwih hina Jesu isan.
33 Kjok eshko sopga uunkong töno shrono l̈ok u bäng l̈i bokshto.
33 Sabuw nati bar merar hima’am etei hiru’ay nati bar nanamaim,
34 Nopga swl̈o l̇l̇ë ara poptara Jesúsdë, Ä sëyaga tjeng oba goshko l̈i ichara to bakoe. Jesús, e ë miyde Ä sëyaga tjeng oba goshko l̈irë owa l̇l̇ëme. E kjĩshko ga ichara Jesúsdë tjl̈ẽ l̇l̇ëme.
34 Jesu sawow yumatah ta ta hibow hinan etei iyawasih naatu demon moumurih nunih hitit, men ibasit boro demon tihamiyih tur hitao, anayabin i hiso’ob i yait.
35 Wẽshko kjok shröngto ga Jesús kojono, opshino jek kjok eshko dwayo, to jongya ëye l̇l̇ëmshko, syõshtë Sbö kong wl̈o.
35 Mar tomih ana gugumin iu’ufiy auman Jesu misir bar ihamiy tit remor in bar merar gagamin natabir na efan noutanubinamaim tit imaim ma yoyoban.
36 E irgo ga Simón to shäng ba pjeyoga oppingga tjok ba wl̈ẽk.
36 Baise Simon ana ofonah bairi hitit hinuwih hin.
37 Wl̈ẽnashko ga tjl̈ẽ l̈ok ba kong ga «Oba uunkong to l̈öng bop wl̈ẽk» l̈e.
37 Naatu hititita’urih ana veya hi’u, “Sabuw o tenunuwihi.”
38 Kuya ga tjl̈ẽ ba kong ga «Shji to jongya kjok shto obl̈ë obl̈ë, Sbö tjl̈õkwo roy l̈ër eshko wl̈o, miydëba wl̈o. Tja shrono shäng e kong wl̈o» l̈e.
38 Baise Jesu iyafutih eo, “It tanan bar merar afa iti bar merar gagamin sisibinamaim auman isah anabinan, anayabin nati isan ayu ana.”
39 Eni ga to shäng Sbö tjl̈õkwo roy pjl̈ú l̈ë Galilea kjokyo kjrina kjrinashko, judíoga syõ uyo l̈ok kjwobi l̈i roshko. Ga Ä sëyaga tjeng oba goshko l̈i iche to bakoe.
39 Imih Galilee wanawanan etei remor hai Kou’ay Baremaim binan naatu demon kakafih nunih hitit.
40 Pjl̈ara ga domer shrono shäng kjl̈ara Jesús shwoy. Domer l̈i pogl̈o go swl̈o ara, sho an do jĩkong. Öötong shäng Jesús zl̈ong bäng ga kjök tono ba bokshto, tjl̈ẽ ba kong ga «Tja poptëp woydë ga tja poptëp ga pjl̈úe» l̈e.
40 Orot biyan kokom ani’anin na Jesu nanamaim tit sun yowen baibaisin isan ifefeyan eo, “Inakokok na’at basit iniwa’an anigewasin.”
41 Ĩya ga songe l̈e, ga porwara ba orkwo go, ga tjl̈ẽ ba kong ga «Pja poptër woydë. Pja ber pjl̈ú shara» l̈e.
41 Jesu dogoron wanawanan yababan awan karatan uman ru’atayan naatu biyan butubun eo, “Ayu akokok. Kwigewasin!”
42 Jekdo eshko ga domer l̈i poptonoe.
42 Mar ta’imonamo orot biyan kokom hihururuwih hire naatu igewasin.
43 — ausente —
43 Baise Jesu ana baimatnuwen tur fokarinaka orot iu naatu biyafar eo,
44 — ausente —
44 “Inanowar men yait ta ana tur ina’owen, baise mutufor inan firis biyan inatit o biya nanutitiy, naatu Moses eo na’atube sibor inayai, saise orot babin matahimaim hinaso’ob o igewasin.”
45 Gueniyo ga domer poptono l̈i to shäng kjone pogoshko ga tjl̈ẽ ga «Tja poptara Jesúsdë» l̈e ë kong pogo. E kjĩshko ga Jesús jek opzrëk u ara tjeng l̈ishko ga äe. To jek wl̈eni ga oba tön ba shwoy ara anmoyõ kjĩshko. Eni ga beno shäng no l̇l̇ëmshko. Eni ëmdë ga ĩkoba äär träk l̇l̇ëme.
45 Baise orot tit in busuruf tur bosemor tafaram etei bai. I ana turamaim Jesu men karam boro bebeyan tan bar merar tarun, imih i efan noutanubinamaim ma, baise sabuw efan ta ta i boro’ika hina biyan hititit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.