Marcos 14
Sbö Tjl̈õkwo (TFRNTPO) vs AAI
1 Eshko ga Israel tjëyoga döktong tek Egipto kjokyo dwayo dbaryo shrëkkl̈o, pjl̈ung shosho suk pjir shäryak ba uukkl̈o tjok l̇l̇ëm dbaryo kjwe dbar pjök obi. Eshkoshko ga syõshtaga kägäyoga, no pinggaga kjok l̇l̇gwekkl̈o tara Moisésdë l̈i go, e töno l̈ok, ga tjl̈ẽno l̈ok ëng kong ga «¿Jesús, e shay, zröy wl̈o sorë ga pjl̈ú? Shay wl̈o ga jyõyotkëy.
1 Tar Nowaten naatu Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw i veya rou’ab nahimaim bat. Naatu firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah i wa’iwa’iramaim ef hinuwet mi’itube Jesu hitab hita’asabun isan.
2 Gueniyo dbar shrëzl̈ong dbaryo l̇l̇ëme. L̇l̇ëm ga oba ara ga wl̈ikëba äe» l̈e.
2 Naatu hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawanan tanasinafumih, anayabin rakit boro tanaku’ub.”
3 Jesús jek öötong shäng Betania kjokyo, Simón ushko. Dënashko ga Simón l̈i pogl̈o go swl̈o ara, sho an do jĩkong, gueniyo poptonoe. Jesús sök Simón ushkoshko ga wal̈ë shrono shäng kjl̈ara, wl̈oshko poshtikkl̈o bapkwo tjwl̈õ ara shäryak akkwo ko alabastro go, roshko poshtikkl̈o l̈õ pjl̈ëbl̈ë tjwl̈õ ara wl̈eniyo. Eshko ga söra jek Jesús sök ië l̈ishko, ga ba bapkwo l̈i dl̈ora, ga poshtikkl̈o l̈i tyara ba dl̈u kjing go.
3 Jesu in Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana bar wanawanan run, ma bay eaau basit babin ta kibub kabayamaim hikwak raiy yamurin gewasin hisuwai batabat bai narun, iti raiy i ana baiyan gagamin, kibub sikan ana gigiwaiyomaim takakir Jesu aribun yan isuwai re.
4 Ĩya no kjone kjone tjeng eshko l̈irë ga iirkë jong, tjl̈ẽ l̈ok ëng kong ga «¿Kjwe zãya kjweni ega?
4 Sabuw afa nati’imaim hima’am hi’i’itin yah so’ar naatu taiyuwih hima higam hio, “Aisim iti raiy yamurin gewasin asir ebisuwai kwanikwaniy?
5 Soynena kjwe ga dburyo shaya bayo domer parkë dbargwo sak dbäw pjl̈ogl̈o mya (300) ãska wl̈eni, oba song wl̈eniyo kjimtokl̈o wl̈o dey» l̈e. Ga wal̈ë l̈i wl̈ona l̈ok ara.
5 Iti raiy i 300 denari tafanamaim auman boro hitatubun naatu kabay sabuw bai’akirayah hitibaisih!” Naatu babin hi’i’iyab higam hiu kwanikwaniy.
6 Eni ga Jesús tjl̈ẽ ba kong ga «¡Wẽyẽ! ¿Wal̈ë kjwe l̈ãywëmi kjweni egaro? L̇l̇ëye shäryara bor kong ëre beno pjl̈úe.
6 Baise Jesu eo, “Babin kwaihamiy! Aisim kwaowa’awa’an? Sawar gewasin maiyow ayu isou sinaf.
7 Oba song wl̈eniyo l̈öng bomi tjok ĩyado, ga kjimtëmi, woydëmi l̇l̇ono ga eshko. Gueniyo tjara ber shäng bomi tjok ĩyado l̇l̇ëme.
7 Kwa boro mar etei bai’akirayah bairi kwanama, veya afa baibaisih isan kwanakokok boro kwanibaisih. Baise ayu boro men mar etei bairit tanama’amih.
8 L̇l̇ëye shärye bor kong ga pjl̈ú l̈i, e shäryayde bor kong. Poshtikkl̈o l̈i tyara bor doyo go, ëre bor poshäryayde, tja iëba ber buk sakshko wl̈o.
8 Babin abistan sisinaf i karam ayu isou sinaf, raiy yamurin gewasin biyau imaim isuwai re’er i ayu yanowahu biyau eyayabunai ufibo hinayai.
9 L̈ër bomi kong jl̈õkoyo ga kjok kjwang jĩkong kjone pogo ga Sbö tjl̈õkwo roy pjl̈ú l̈ëbashko ga l̇l̇ëye shäryara wal̈ë kjwerë bor kong ëre woyoshrëba, ga roy l̈ëba bakoe» l̈e.
9 Anababatun a tur ao’owen, iti Tur Gewasin tafaram tutufin wanawanan hinao hinabibinan, iti babin abisa sisinaf sabuw boro isan hinao naatu hinanuh.”
10 Jesús oppinggaga dogl̈o sak kjwara kjingsho pjök (12) kjl̈ara ko Judas Iscariote. E öör shäng syõshtaga kägäyoga ĩk, Jesús soyneya, twe ba kong l̈ok wl̈o l̈e.
10 Imaibo Judas Iscariot Jesu ana bai’ufununayan orot ta nah 12 wanawanahimaim tit in firis ukwarih biyah tit saise ef tanuwet Jesu umahimaim tayai hitarab tamorob.
11 Kuya l̈ok ga beno l̈öng wopjl̈ú, ga tjl̈ẽ l̈ok ba kong jl̈õkoyo ga «Enira pja potjwl̈ẽnwa» l̈e.
11 Naatu abistanawat eo hinonowar hiyasisir men kafaita, naatu kabay baitinin isan hi’omatan. Judas misir ef ana gewasin nuwet imaim Jesu tab titih hita’asabun isan.
12 E irgo ga pjl̈ung shosho suk pjir shäryak ba uukkl̈o tjok l̇l̇ëm dbaryo l̈i öötonge. E dbaryo ga öng wl̈ẽp ushko so l̇l̇gwokl̈ë zröya, sho suya, Israel tjëyoga döktong tek Egipto kjokyo dwayo dbaryo shrëkkl̈o. Eshko ga ba oppinggaga tjl̈ẽ ba kong ga «¿Israel tjëyoga döktong tek Egipto kjokyo dwayo dbaryo shrëkkl̈o l̈i, e dl̈iyo shäryërwa kjone ga pjl̈ú?» l̈e.
12 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw aa ana veya wantoro’ot ebubusuruf, nati’imaim Tar Nowaten ana hiyuw aa isan bobaituw sheep natunatuh wabih lamb imaim terouw tisisibor. Imih Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “O kukokok boro menamaim Tar Nowaten ana hiyuw ana bogaigiwas o isa?”
13 Kuya ga tjl̈ẽ ba oppinggaga do pjök kong ga «Pjãy nom jek u l̈ok arashko. Eshko ga domer wl̈ẽmi shäng kjl̈ara, di bapkwo sök jong kjwara, roshko di. Pjãy jek ba irgo.
13 Basit Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih eo, “Kwanan bar oto’otowen kwanatitit nati’imaim orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nan bairi kwanitar,
14 Ĩmi ga opzrëk jek u roy ga pjãy tjl̈ẽ u sogo kong ga “Tjl̈apga no pingga tjl̈ẽ ga ‘¿Israel tjëyoga döktong tek Egipto kjokyo dwayo dbaryo shrëkkl̈o l̈i, e dl̈iyo uër bor oppinggaga tjok l̈i kjëryo kjone?’ l̈e” l̈ëmi ba kong eni.
14 naatu kwani’ufunun bairi kwanan, bar menatan erur imaim kwanarun. Nati’imaim bar matuwan kwanau, ‘Bai’obaiyenayan ebibat bar awan menatan ayu au bai’ufnunayah bairi Tar Nowaten ana hiyuw anaa?’
15 Eni ga pjãy kong, kjër pĩya jong kjomo kjwara kësbang, poshäryak pjire. L̇l̇ëye uëy wl̈o l̈i shäryëmi pjir ber tjeng bäm go eshko» l̈e.
15 Naatu bar tafantoro’ot awan ta gewasin hiyabun inu’in nabi’obaiyi imaim kwanabogaigiwas.”
16 Eni ga ba oppinggaga do pjök l̈i to jek öötong l̈öng u l̈ok arashko ga l̇l̇ëye l̈ara Jesúsdë ba kong l̈i wl̈ẽna tjeng eshko uunkong eni. E irgo ga dbar shrëkkl̈o l̈i dl̈iyo poshäryara l̈ok.
16 Bai’ufnunayah hitit hin bar oto’otowen hitit naatu Jesu iu’uwih na’atube sawar etei’imak hitita’uren, naatu Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
17 Öötong kjok shkë ga Jesús öötong shäng eshko, ba oppinggaga dogl̈o sak kjwara kjingsho pjök (12) l̈i tjok.
17 Veya re birabirab Jesu ana bai’ufununayah 12 bairi hina
18 L̈öng ië wopro ga Jesús tjl̈ẽ ba kong ga «L̈ër bomi kong jl̈õkoyo ga pjãy l̈öng ië bor tjok kjl̈ara, tja soyneya, twe oba kong» l̈e.
18 hima bay hi’aa wanawanan Jesu misir eo, “Anababatun a tur ao’owen kwa wanawananamaim orot ta boro babau nao anamorob, nati orot i ayu airi efan ta’imon ama a’au.”
19 Kuya l̈ok ga beno l̈öng woydë arae. Ga kjl̈ara kjl̈ara tjl̈ẽ Jesús kong ga «¿Tja l̇l̇ëm l̇l̇ëmdo?» l̈e.
19 Bai’ufununayah gubamih hurir himisir ta’ita’imon Jesu hibabatiyih, “O kunotanot ayu ai en?”
20 Kuya ga tjl̈ẽ ba kong ga «Pjãy dogl̈o sak kjwara kjingsho pjök (12) kjl̈ara. Ëye sök bor tjok, ba pjl̈ung shosho suk pjir pöya sök bor tjok iokl̈o kjwaraso roy ga bor soynega l̈i e.
20 Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12 wanawanamaim yait ana rafiy nab ayu airi tew yan anabubutu’ub orotoban nati.
21 No to ter kjok dogo dwayo ëre wol̈on, tak pjang Sbö tjl̈õkwo go sorë l̈i eni. Gueniyo bor soynega, era song jl̈õe. Weno l̇l̇ëm kjwe ga pjl̈ú ba kong dey» l̈e.
21 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikikirum na’atube, baise yait Orot Natun baban eo emomorob i boro bai’akir kakafin maiyow nab, gewasin nati orot iti tafaramaim men tatufuw.”
22 L̈öng ië wopro ga pjl̈ung shosho suk pjir kjrara Jesúsdë kjwara, ga tjl̈ẽ Sbö kong ga «Tjawa kong dl̈i tworop ëre. Tjawa ber wopjl̈ú bop tjok e kjĩshko» l̈e. E irgo ga pjl̈ung shosho l̈i tora, twara sira sira ba oppinggaga kong, ga tjl̈ẽ ba kong l̈ok ga «Kjrozĩ, ëre bor sho wl̈eni» l̈e.
22 Bay hi’aa wanawanan Jesu rafiy bai merar yi yoyoban sawar imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Kwabai kwa’aan, iti i ayu biyou.”
23 E irgo ga di iokl̈o kjrara kjwara, roy kjil̇l̇gwo bo dyo dbo ara, ga tjl̈ẽ Sbö kong ga «Tjawa kong kjil̇l̇gwo bo dyo tworop ëre. Tjawa ber wopjl̈ú bop tjok e kjĩshko» l̈e. E irgo ga twara ba oppinggaga kjl̈ara kjl̈ara kong, ga iara l̈ok sira sira uunkong.
23 Naatu kerowas bai God ana merar yi sawar, ana bai’ufununayah itih etei’imak hitom.
24 Ga Jesús tjl̈ẽ ba kong l̈ok ga «Ëre bor srëng wl̈eni. E go ga tjl̈õkwo twara Sbörë, beno ĩyado wl̈o l̈i, e shärye. Bor srëng l̈i kwon, nopga ara kong.
24 Naatu iuwih eo “Iti i ayu au rara au Obaibasit Boubun kwa etei isa abisuwai.
25 Gueniyo l̈ër bomi kong jl̈õkoyo ga kjil̇l̇gwo bo dyo iër ame, äär jong Sbö ber no pjl̈uyo dbaryoshko jã. Eshko ga iër obi» l̈e.
25 Anababatun a tur ao’owen, Ayu iti wine boro men anatom maiye, anama’am wine boubun Tamai ana aiwobomaimibo anatom.”
26 E irgo ga tono l̈ok pjl̈ara Sbö kong, ga to jem l̈ok Olivos dl̈upyo.
26 Naatu ew hitabor sawar himisir hitit hin Olive oyawemaim hitit.
27 Öötong l̈öng eshko ga Jesús tjl̈ẽ ba kong ga «Sbö tjl̈õkwo tak pjang eni:
27 Jesu ana bai’ufununayah hai tur eowen eo, “Kwa etei’imak boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, anayabin Bukamaim iti na’atube hikirum.”
28 Gueniyo ga tja wol̈ono, ga tja woshrara Sbörë iröng obishko ga tja äär Galilea kjokyo bomi bäm go. Pjãy koshër shäng eshko» l̈e.
28 Baise morobone ana mimisir ufunamaim ayu boro wan anan Galilee anatit.”
29 Kuya Pedrorë ga tjl̈ẽ ba kong ga «L̇l̇amora, pja rayara uunkong pjir ëmdë ga tjara, pja rayër l̇l̇ëme» l̈e.
29 Peter iya’afut eo, “Au ofonah boro hinabihir, baise ayu boro men anihamiy ana bihiramih.”
30 Kuya ga tjl̈ẽ ba kong ga «L̈ër bop kong jl̈õkoyo ga pjesit kjok shränto ga kjörkö kjl̈untë pjl̈ogl̈o pjök l̇l̇ëm obishko ga “Jesús, e ë miydër l̇l̇ëme” l̈orop oba kong pjl̈ogl̈o mya tjän» l̈e.
30 Jesu Peter isan eo, “Anababatun a tur ao’owen boun gugumin o mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro mar rou’ab nao’o inanowar.”
31 Gueniyo kuya ga tjl̈ẽ ba kong obi ga «Eni l̇l̇ëme. Tja zrökoba jek bop tjok ëmdë ga “Jesús, e ë miydër l̇l̇ëme” l̈ër ë kong l̇l̇ëme» l̈e.
31 Peter fair raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo nati tur ana’omih, ayu o airit morobomih wabin abatun.” Naatu bai’ufununayah etei’imak tur ta’imon hio.
32 E irgo ga jek öötong l̈öng Getsemaní kjokyo. Eshko ga Jesús tjl̈ẽ ba oppinggaga kong ga «Tja to syõshtë Sbö kong wopro ga pjãy wl̈ar ber tjeng na» l̈e.
32 Naatu hina efan wabin Gethsemane imaim hitit, Jesu ana bai’ufununayah isah eo, “Iti’imaim kwanama ayu anan anayoyoban.”
33 Eni ga jek syõshtë l̈ishko ga ba oppinggaga tjeng l̈i söra jek ba tjok dogl̈o mya, Pedro, Santiago, Juan. Jek l̈öngshko ga Jesús wosong, woydë ara ba pjl̈úshko.
33 Peter, James, naatu John buwih bairi hin. Dogoron wanawanan busuruf yababan naatu biyababan ana bit tatam.
34 Ga tjl̈ẽ ba kong l̈ok ga «Tja woydë ara bor pjl̈úshko. Kur ga tja wol̈on kjoyoe. Pjãy ber tjeng na, ga pjãy sjëke» l̈e.
34 Naatu ana bai’ufununayah nah tounu isah eo, “Dogorou wanawanan yababan i ra’at kwanekwan kafa’imo nimfufuru, imih iti’imaim kwamare naatu mata nanuw kwanama.”
35 Eni ga opkwono jek këgo sit, ga kjök tono sök, kjujono bokdo kjl̈ay kl̈ung go, ga rokara Sbö kong ga l̇l̇ëbo wen owa ba kong l̇l̇ëm wl̈o,
35 Jesu in kafa’imo yumatan aubabe me yan ra’iy naatu yoyoban saife ef tama’am na’at bai’akir ana veya tanan men tab.
36 tjl̈ẽ ga «Abba, Data, l̇l̇ëye shäryëp woydë l̈i shäryëp ga pjl̈úe. Rokër bop kong sira ga l̇l̇ëbo wen owa dörö l̈i, e tjwe bor kong l̇l̇ëm kjwe dey. Woydër eni, gueniyo ga e l̈aga tjarë l̇l̇ëme. E l̈aga ber pjarë» l̈e.
36 Jesu yoyoban eo, “Tamai, Taimaya! Sawar etei i hamehamen karam boro inasinaf iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok baise o a kok.”
37 E irgo ga tek shrono shäng ba oppinggaga dogl̈o mya beno tjeng l̈ishko ga wl̈ẽna bë tjeng pëe. Eni ga tjl̈ẽ Pedro kong ga «Simón, ¿pja buk përe? ¿Pja sök së wop sira ga äre?» l̈e.
37 Naatu Jesu matabir maiye nan ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih Peter isan eo, “Simon o mata fot ku’inu’in? Karam boro one hour ana fofonin mata hitanuw bairit tatama?”
38 Ga tjl̈ẽ mya jĩkong l̈i kong ga «Pjãy pë l̇l̇ëm, pjãy syõshtos dey. Eni ga pjãy tjl̈ĩya Ärëshko ga pjãy kjimte Sbörë, l̇l̇ëbo owa shäryëmi l̇l̇ëm wl̈o. Pjãy l̇l̇ëbo pjl̈ú shäryë woydë jl̈õ, gueniyo pjãy womae» l̈e.
38 Nah tounu isah eo, “Mata to’iwa’an kwayoyoban saise men routobon kwanab, ayub i ekokok baise biya i himorob.”
39 E irgo ga jek syõshtë obi. Ga tjl̈ẽno jek obi, l̈ara bäm go sorë l̈i eni.
39 Jesu matabir maiye yoyobanamih in, tur ta’imonabanak eo yoyoban.
40 Syõshtono pjir ga tek shrono shäng iröng obi ba oppinggaga beno tjeng l̈ishko, ga wl̈ẽna bë tjeng pë obi, bokkwo l̇l̇ir woydë ëng go poywõrë kjĩshko. Eni ga to dboryara l̈ok l̇l̇ëme.
40 Naatu matabir maiye nan ana bai’ufununayah biyah tit matah koun bit sawar hi’inu’in itih, naatu Peter tur o isan kasiy awan bit.
41 E irgo go ga öör pjl̈ara obi. Shrono shäng iröng pjl̈ogl̈o mya go ga tjl̈ẽ ba oppinggaga kong ga «¿Pjãy l̈öng pë, woshtë obire? ¡Kjweni ga bue! No to ter kjok dogo dwayo ëre twëba ber tjeng nopga owa wl̈oshko l̈i dbaryo öötonge. Ĩzĩa.
41 Jesu mar baitounin matabir maiye na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa i boro’ika kwai’in kwabiyarir? Kwaiyariraka! Mata tenuw. Orot Natun i sabuw kakafih umahimaim hiyai hinab hinafatumimih.
42 Bor soynega kjwe tek shäng tjän. Pjãy kojõzong. Shji to ëng dowl̈ẽk ba tjok» l̈e.
42 Kwamisir tan, kwa’itin, orot yanuwayan i natitaka, nabuwu’umih.”
43 Jesús tjl̈ẽydë pjitë l̇l̇ëm obishko ga ba oppinggaga dogl̈o sak kjwara kjingsho pjök (12) kjl̈ara ko Judas, e shrono shäng eshko. Nopga shrono l̈öng träk l̇l̇ëm ba tjok, kjone kjone wl̈oshko dröng, kjone kjone wl̈oshko wl̈ëng no shpokkl̈o. Epga ichaga syõshtaga kägäyoga, no pinggaga kjok l̇l̇gwekkl̈o tara Moisésdë l̈i go, judío tjl̈apgaga kjok l̇l̇gwega wl̈eniyorë.
43 Jesu ana tur eo sawara’e, bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim Judas yanuwayan, firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in kou’ay gagamin kaiy kefat auman Judas nawiyih bairi hina hitit.
44 L̈unashko ga l̇l̇gwera Judasdë nopga l̈i kong pjir tjän, Jesús, e ë miyde l̈ok wl̈o. Tjl̈ẽno ba kong ga «Ĩmi ga ëye l̈õ shir ga domer l̈i e. E shami, ga sömi, dëmi yõtso» l̈ara eni.
44 Yanuwayan i kou’ay eobaimanih, “Orot menatan ayu anab ana mamamay kwa a kok orotoban nati, kwanab kwanafatum naatu kwanakaif auman kwanan.”
45 Eni ga Judas jek öötong shäng Jesús zl̈ong bäng ga tjl̈ẽ ba kong ga «¡Miga, Tjl̈apga no pingga!» l̈e ba kong, ga l̈õ shira.
45 Basit hina hititit ana veya Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Bai’obaiyenayan!” Naatu mamay.
46 Eni ga shakza l̈ok pjä erä.
46 Naatu Jesu hibai hirab hifatum.
47 Eshko ga nopga l̈öng Jesús zl̈ong bäng kjl̈ara dröng shino kjwangna, ga syõshtaga kësbangyo l̈i parkaga kwomgwo zakza tas jer l̈on pjik buk töshko erä.
47 Baise orot ta nati’imaim batabat kaiy bai firis ukwarin ana akir wairafin tainin buru’um.
48 Eshko ga Jesús tjl̈ẽ nopga l̈i kong ga «¿Pjãy tjwe bor shak dröng tjok, wl̈ëng no shpokkl̈o tjok kjweni ega? ¿Tja shamishko ga tja ëngkjwë bomi tjok l̈ëmiro?
48 Jesu awan tara’ah kou’ay isah eo, “Kwa a kaiy, a kefat kwaiteten kwanan ayu fatumu’umih ana itinin ayu i bainowan orot na’atube.
49 Tja öör shäng oba ping ara, Sbö u zl̈ong bäng, pjãy l̈öng l̈ishko. ¿Tja sharomi eshko l̇l̇ëm egaro? Gueniyo ëre shäryë jũni, Sbö tjl̈õkwo tak pjang l̈i ber jl̈õkoyo wl̈o» l̈e.
49 Mar etei Tafaror Baremaim ama abibinan men imaim kwatafatumu? Baise abisa Bukamaim hi’o hikikirum i nan niturobe.”
50 Eshko ga ba oppinggaga Jesús rayono uunkong, ga töktong to l̈ok ey dwayo.
50 Nati’imaim ana bai’ufununayah etei’imak hihamiy hibihir.
51 Eshko ga dwl̈as jek shäng kjl̈ara ba irgo, taywono kjingokl̈o pjl̈ubl̈ún wl̈eniyo go döe. Ĩya nopga jek tjeng Jesús söga l̈irë ga shakza l̈ok pjä l̈e,
51 Orot boubun ta ana faifuw baban akisin ius Jesu bi’ufunun, hisinaftobon hitab hitafatumimih,
52 miga shara l̈ok uriso, beno l̈öng ba shwong l̈i shayde erä. Eni ga opdöno jek wl̈es, ba shwong l̈ira beno tjeng nopga l̈i wl̈oshko erä. Ey ga töktong jek shäng kjl̈op drete.
52 baise ana faifuwawat hibai i segar bihir.
53 — ausente —
53 Firis Gagamin, orot ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah, etei hiru’ay hima’am Jesu hibai hina firis ukwarih ana baremaim hirun.
54 — ausente —
54 Peter ef yokaika i’ufnunih bairi hina Firis Gagamin ana bar merar hitit imaim ma’utenayah wairaf hi’asir hima rararih i na bairi hima rarih.
55 — ausente —
55 Firis ukwarih naatu kanisel ana kou’ay sabuw tutufin etei hisinaftobon baifuwen tur hibow hitit saise imaim Jesu hita’asabun isan, baise ana kakafin men ta hitita’urimih.
56 — ausente —
56 Sifrubonayah moumurih maiyow Jesu isan hifufuwen, baise hai tur hio men Jesu sisinafumaim hi’o’omih.
57 E irgo ga domerga kojono obl̈ë, ga Jesús jyõyotkara jek obi. Tjl̈ẽ ga
57 Naatu sabuw afa himisir Jesu isan baifuwen tur hibow hit hio.
58 «Kjwe kurorwa, tjl̈ẽ ga “Sbö u ëre shäryak norë, e shdör dret, ga äär dbargwo mya ga shäryër kjwara obi shäryak norë l̇l̇ëme” l̈e eni» l̈e.
58 “Aki eo anowar, ‘Sabuw umahimaim Tafaror Bar hiwowowab ayu boro anataraboun nare naatu veya tounu ufunamaim boro ana wowab maiye, men sabuw umahimaim hiwowowab na’atube.’”
59 Gueniyo epga tjl̈ẽno bek l̇l̇ëm, tjl̈ẽno l̈ok obl̈ë obl̈ë erä.
59 Baise hai tur hio men ta sisinafumaim hi’o’omih.
60 Eni ga syõshtaga kësbangyo l̈i kojono nopga töno tjeng l̈i bokshto, ga tjl̈ẽ Jesús kong ga «Pja rote l̈öng ara. ¿Dboryëp l̇l̇ëmde?» l̈e.
60 Imaibo Firis Gagamin misir sabuw nahimaim bat Jesu ibatiy, “Orot hairi sif hirurubon inowar naatu boro hai tur wan inay ai en?”
61 Kuya ga beno shäng kjinge. Dboryara l̇l̇ëme. Eni ga syõshtaga kësbangyo l̈i tjl̈ẽ ba kong ga «¿No pjl̈uyo ichara Sbörë shrono shäng l̈i, e pjare? ¿Sbö poshrërwa l̈i, pja ba Ware?» l̈e.
61 Baise Jesu men kafa’imo tur ta eomih, Firis Gagamin ibanak ibatiy maiye, “O i Roubininayan God Baigegewasinayan Natun?”
62 Kuya ga tjl̈ẽ ga «Ëng, e tja. Sbö, l̇l̇ëye shärye woydë l̈i shärye ga pjl̈úe. Ga l̇l̇ono ga no to ter kjok dogo dwayo ëre ĩmi sök ba orkwo kël̈ëkong, tja ĩmi ter tjwe kjok dogo pjäng sho tjrëko bakoe» l̈e.
62 Jesu iya’afut eo, “Ayu i Natun, naatu kwa etei boro Orot Natun God fairin uman asukwafune namare rofom wanawanan nanan kwana’itin!”
63 Kuya syõshtaga kësbangyo l̈irë ga ba shwong dwl̈ëkza tjã tjã iirdë. Tjl̈ẽ ga «¿Rotaga wl̈ẽy obi l̇l̇ëno?
63 Naatu Firis Gagamin iti tur nonowar ana faifuw bow seb naatu eo, “Aki men akokok sif rubonayah!
64 ¡Domer kjwe shäng Sbö l̈ãywë owa, ber tjwl̈õ l̇l̇ëm wl̈o l̈e! E kuromi pjir tjän. ¿Kumi ga sorë?» l̈e.
64 Baigigimen tur eo kwanowar, mi’itube kwanotanot?” Etei’imak hio, “I bowabow kakafin sinaf naatu i boro namorob?”
65 Eshko ga kjone kjone, Jesús go tröng twara l̈ok, bokkwo go shwomzrëng kjrochara l̈ok tuke. Eni ga yokza l̈ok pjök pjök, ga tjl̈ẽ ba kong ga «Pja yoga ërë l̈os borwa kong» l̈e. E irgo ga Sbö u dagaga omsöno, ga shpokza l̈ok pjök pjök erä.
65 Sabuw afa Jesu yumatan hikwaitututur naatu matan faifuwamaim hisum hirab hio, “Kuo anowar yait o rabi?” Ma’utenayah auman rebareban hifafar.
66 E wopro ga Pedro sök kjoko, u bongkjako. Eshko ga kjogl̈o shäng kjl̈ara, syõshtaga kësbangyo parkaga wl̈eniyo.
66 Peter ufun bar meraraka ma’am basit Firis Gagamin ana akirwairafin babitai na sisibinamaim tit,
67 Ĩya ga Pedro sök iökkok. Ga ĩya yõtso robyë wẽl̈ëshko ga tjl̈ẽ ba kong ga «¿Nopga jëk l̈öng Jesús, Nazaret so tjok l̈i kjl̈arayo pja l̇l̇ëmdo?»
67 Naatu Peter ma wairaf rarar babitai bat itin kikin naatu eo, “O auman Jesu airi Nazarethane kwana.”
68 «¡Jyõ! E ë miydër l̇l̇ëme. L̇l̇ëye l̈ëp shäng l̈i miydër l̇l̇ëm bakoe» l̈e ba kong. Ga jek öötong shäng kjër pjl̈or kal̈ëkong. Eshko ga kjörkö sök kjwara, ga kjl̈uno pjl̈ara.
68 Baise Peter youb, “Ayu men aso’ob o abitur ku’o.” Basit i bar merar ana etawan gagamin ufunane tit, naatu kokorere eo.
69 Eshko ga ĩya kjogl̈o l̈irë jek obi ga tjl̈ẽ nopga tjeng l̈i kong ga «Kjwe ëmdë ga ba kjl̈arayo» l̈e.
69 Akir babitai Peter itin maiye, naatu nati’imaim sabuw hibatabat tur ta’imon hai tur eowen, “Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta!”
70 Kuya Pedrorë ga tjl̈ẽ nopga l̈i kong ga «¡Jyõ!» l̈e obi.
70 Baise Peter ibanak youb maiye, hima kikimin sabuw bairi hibatabat Peter hiu, “Tur anababatun o i Jesu ana bai’ufununayan orot ta, anayabin o auman i Galilee orot.”
71 Kuya ga tjl̈ẽ ba kong ga «¡Jyõ! L̈ër bomi kong jl̈õkoyo ga domer l̈ëmi l̈öng l̈i, e ë miydër l̇l̇ëme. Eni l̇l̇ëm ga rokër Sbö kong ga tja shdũya» l̈e.
71 Peter eobaifaro eo, “Anababatun a tur ao’owen, God baimakiy nitu ayu ana bifufuwen na’at, ayu nati orot men aso’ob!”
72 Jekdo eshko ga kjörkö l̈i kjl̈uno jek pjl̈ara obi, öötong pjl̈ogl̈o pjök. Eshko ga woyoshre Pedrorë kjl̈ay ga Jesús tjl̈ẽno ba kong ga «Kjörkö kjl̈untë pjl̈ogl̈o pjök l̇l̇ëm obishko ga “Jesús, e ë miydër l̇l̇ëme” l̈orop oba kong pjl̈ogl̈o mya tjän» l̈ara. Eni ga woroyë ga ä, ga sl̈atonge.
72 Mar ta’imonamo kokorere mar bairou’abin eo, naatu imaibo Peter nuhin taseb Jesu mi’itube eo not, “Kokorere mar rou’ab nao ana veya o boro mar tounu ayu inayoubu.” Naatu Peter busuruf rerey.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.