Atos 10

Sbö Tjl̈õkwo (TFRNTPO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Cesarea kjokyoshko ga domer sök kjl̈ara ko Cornelio, e ëngkjwaga kägäyo. Tjwe Italia kjokyo dwayo, parkë sök Cesarea kjokyo, ga ba ëngkjwagaga kowëba Italia sopga.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Domer, e Sbö poshrëk shäng enido wl̈eniyo, ba pjeyoga l̈öng ba ushko l̈i eni bakoe. Ga dbur twe ara judíoga song, l̇l̇ëye l̇l̇ëm wl̈eniyo kong ba kjimtokl̈o, ga syõshtë Sbö kong ĩyado.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Dbar kjwara dl̈o töy wl̈eni ga ëbo ĩna wẽl̈ë gueniyo shji yoĩno wl̈eni. Eshko ga Sbö parkaga kjok dogo so weno shäng ba kong kjl̈ara, ga tjl̈ẽ ba kong ga «Cornelio» l̈e.
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Ĩya ga beno shäng sëya l̇l̇ëm, ĩya beno shäng drëng erä. Eshko ga tjl̈ẽ ba kong ga «¿L̇l̇ë?, Tjl̈apga.»
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 — ausente —
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 — ausente —
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 ga to jek ey dwayo.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 L̇l̇ëye shäryono ba tjok kës l̈i l̈ara ba kong pjir, ga ichara to jek Jope kjokyo.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Wẽshko dl̈o dl̈uw dik ga epga jek l̈öng irbo bäng ääto Jope kjokyoshko ga Pedro jem sök ba u dbo kjing sdok l̈i kjing go, syõshtë wl̈o l̈e.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Eshko ga pjl̈i ara, ië woydë, ga kong dl̈i shäryëba u roshko wopro ga l̇l̇ëbo ĩna, gueniyo shji yoĩno wl̈eni.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Eshko ga kjok dogo ĩya jem drëng ga döktong beno jong oojong, ga l̇l̇ëbo ter tjwe pjang kjok dogo dwayo so kjinyokl̈o kjoyo, kjarbo kjrochak kjringgwo pkëng (4) beno pjang pogl̈o kjoyo, l̈ono ter pjang töshko.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Roshko tjeng öng, äya kjl̈oshko so, sënwa, l̇l̇ëbo uako wl̈eniyo obl̈ë obl̈ë, l̇l̇ëbo uako l̇l̇ëm wl̈eniyo obl̈ë obl̈ë bakoe.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Eni ga ëbo ybö kura pjl̈ara, tjl̈ẽ ba kong ga «Pedro, pja kojõzong. Kjwe zrös, ga uozong» l̈e. Pedro l̇l̇ëbo ĩno, shji yoĩno wl̈eni (Hechos 10.9-17)|src="CN01945B.TIF" size="span" ref="Acts 10.11 "
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Kuya ga tjl̈ẽ ga «L̇l̇ëme, Tjl̈apga. L̇l̇ëbo uako l̇l̇ëm wl̈eniyo, e uotë l̇l̇ëme» l̈e.
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Eshko ga ybö l̈i kura jek pjl̈ara obi, tjl̈ẽ ba kong ga «L̇l̇ëye iara Sbörë beno pjl̈ú ba kong wl̈o l̈i, e owa l̈ëp l̇l̇ëme» l̈e.
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Shäryono eni pjl̈ogl̈o mya. E irgo ga kjinyokl̈o kjoyo l̈i poyono jem kjok dogo iröng obi.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Eshko ga Pedro beno sök wotjl̈ĩk ara, woydë buke. L̇l̇ëye ĩna, kura l̈i l̇l̇ë l̈okl̈o woyotjl̈ĩya ara.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 tjl̈ẽno l̈ok dbo go, tjl̈ẽ ga «Simón, ¿domer kowëba Pedro l̈i sök jũshkore?» l̈e.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Eni ga Pedro shäng wotjl̈ĩk l̇l̇ëbo ĩna, kura l̈i kjĩy obishko ga Sbö Sëya tjl̈ẽ ba kong ga «Simón, tja kuzong. Domerga tjwe l̈öng bop wl̈ẽk dogl̈o mya.
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Pja kojõs, pja opl̈õs jer dew ba ĩk. Pja jek ba tjok, ga “Tja jek l̇l̇ëme” l̈ëp l̇l̇ëm, epga ichaga tjarë kjĩshko» l̈e.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Kuya ga jer opl̈ono töshko, tjl̈ẽ domerga shrono l̈öng l̈i kong ga «Wl̈ẽmi l̈öng l̈i tja. ¿Pjãy to l̈öng l̇l̇ë?»
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 «Tjawa ichaga ëngkjwaga kägäyo ko Corneliorë. Domer, e pjl̈o bek, Sbö poshrëk shäng enido wl̈eniyo, roy pjl̈ú judíoga kong, woyde l̈ok pjl̈ú tjë jĩkong. Kjupke ga Sbö parkaga kjok dogo so weno shäng ba kong kjl̈ara, ga ichara bop wl̈ẽk, pja jek ba shwoy wl̈o, l̇l̇ëye l̈ëp l̈i kuya wl̈o» l̈e ba kong.
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Kuya ga epga rokara jek kjër roshko, ga e shkëyo ga beno l̈öng ba tjok eshko. Wẽshko ga Pedro to jek ba tjok, ga Jesús tjl̈õkwo kjragaga l̈öng eshko Jope kjokyo l̈i kjong kjong jek ba tjok bebi.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Kjö̃shko ga jek öötong l̈öng Cesarea kjokyo, koshe Corneliorë sök l̈ishko. Eshko ga ba pjeyoga töna l̈öng ba tjok, oba obl̈ë ba miydë pjl̈ú wl̈eniyo mana beno l̈öng ba tjok eshko bakoe.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Pedro öötong shäng ba ushkoshko ga Cornelio opshik tek tjwe shäng ba wl̈okjrë, ga kjök torgö, kjujongö sök ba dre zl̈ong, Pedro poshrëk wl̈o l̈ara.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Gueniyo Pedro tjl̈ẽ ba kong ga «¡Pja kojõzong! Tja no, so pja kjoyo eröe» l̈e.
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Shäng l̈an ba tjok wopro ga opzrëno jek ba tjok u roshko, ga ĩna ga oba töno tjeng ara eshko.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Eshko ga tjl̈ẽ ba kong l̈ok ga «Miydëmi pjl̈ú ga tjawa judíoga borwa kjok l̇l̇gwekkl̈o go ga tjawa tön nopga judío l̇l̇ëm wl̈eniyo tjok l̇l̇ëm, tjawa äär ba ushko l̇l̇ëm bakoe. Gueniyo ga tja pina Sbörë ga ëye iara beno pjl̈ú ba kong wl̈o l̈i, e owa l̈ër l̇l̇ëme.
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 E kjĩshko ga tja rokoromishko ga tja to tek mal̈ing bomi shwoy, l̇l̇ëye l̈oror eshko l̇l̇ëme. Eni ga tja rokoromi l̇l̇ëno miydër woydë» l̈e.
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Kuya Corneliorë ga tjl̈ẽ ba kong ga «Eeri ga öötong dbargwo pkëng (4), kjok eni ga tja sök syõshtë bor ushko, shäryër dl̈o töy enido wl̈eni. Eshko ga domer weno shäng kjl̈ara bor bokshto, shwong kãl̈ã shjiye.
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Ga tjl̈ẽ bor kong ga “Bop syõkwo l̈i kura Sbörë, ga oba song wl̈eniyo kjimtorop sorë l̈i ĩna.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 No ichos kjl̈ara jek Jope kjokyo. Domer sök eshko kjl̈ara ko Simón, kowëba Pedro bakoe. E sök Simón obl̈ë, l̇l̇ëbo shäryaga öng kwota go wl̈eniyo ushko. U l̈i jong dl̈ung kjako. Simón Pedro l̈i rokos tek jũshko bop shwoy” l̈e.
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 »Eni ga nopga ichoror jekdo bop wl̈okjrë, ga pja opshäryono pjl̈ú, pja to tek. Eni ga tjawa l̈öng jũshko tjë jĩkong Sbö bokso, l̇l̇ëye l̈ara bop kong l̈i l̈ëp borwa kong, kurwa wl̈o» l̈e.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Kuya ga tjl̈ẽ ba kong l̈ok ga «Era miydër kjwl̈ë ga shji tjëyoga obl̈ë obl̈ë woyde Sbörë uunkong, shji ber tjeng dboy dboy ame.
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Eni ga nopga kjok shto obl̈ë obl̈ë so ë pogo ba bangkjrë, l̇l̇ëbo pjl̈o bek l̈i shäryë wl̈eni ga wl̈okjre Sbörë uunkong.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Sbö tjl̈õkwo ichono Israel tjëyoga kong, tjl̈ẽ ga nopga uunkong pjl̈uyo l̈i, e Jesucristo, ga ba kjĩshko ga shji ber l̈öng wl̈ẽp Sbö tjok ga pjl̈úe.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 »L̇l̇ëye shäryono Judea kjokyo kjok kjwang jĩkong l̈i, e miydëmi pjire. Bäm go ga domer weno shäng kjl̈ara Galilea kjokyo ko Juan, tjl̈ẽ ga “Woyde Sbörë ga shji wëba jer di roshko” l̈e eni.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 E irgo ga Jesús, Nazaret so l̈i weno shäng Galilea kjokyo. Go Sbö Sëya ichara Sbörë shrono beno kësbang ba tjok, ga kong dbo twara kësbange. Sbö shäng ba tjok kjĩshko ga to jek shäng l̇l̇ëbo pjl̈ú shäryë, ga nopga tjeng Ä wl̈oshko l̈i poptara uunkong.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 L̇l̇ëbo shäryara Jesúsdë ara Judea kjokyo, Jerusalén kjokyo bakoe. Ga tjawa beno l̈öng e ĩnorwa jl̈õe l̈aga.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Gueniyo öötong dbargwo mya ga woshrara Sbörë iröng obi, ga pina borwa kong, ĩnwa wl̈o.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Gueniyo ga pina oba uunkong kong l̇l̇ëm, ëye kjrara Sbörë ber e ĩnorwa jl̈õe l̈aga l̈i kong eröe. Woshrara Sbörë iröng obi irgo ga tjawa iono ba tjok.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 »Tjawa ichara l̇l̇ëye ĩnorwa l̈i roy l̈ë oba kong, Jesús iara Sbörë beno nopga l̈öng sëre, wol̈onore, e l̇l̇gwega l̈ë oba kong bakoe.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Tek dënashko ga Sbö tjl̈õkwo l̈agaga l̈öng kës l̈i tjl̈ẽno ba kjĩshko. Tjl̈ẽ ga ëye mär ba go ga owa pjang ba go l̈i l̈ö̃ya Sbörë ber dret Jesús kjĩshko» l̈e.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Pedro shäng tjl̈ẽ obishko ga nopga l̈öng kës tjl̈õkwo kuga l̈i go Sbö Sëya shrono beno kësbang ba tjok.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 — ausente —
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 — ausente —
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Eni ga Pedro tjl̈ẽ judíoga l̈i kong ga «Nopga kjwe go Sbö Sëya shrono ba kong, shrono bi kong dik bakoe. ¿Eni ga wëy ga ä l̈aga ërë?» l̈e.
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Eni ga Jesús tjl̈õkwo kjragaga judío l̇l̇ëm wl̈eniyo l̈i rokara Pedrorë tek ba shwoy, we Jesucristo ko goshko wl̈o. Ga rokara l̈ok Pedro kong ga ber sök ba tjok eshko dbar kjwöböso guing l̈e.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.