Atos 10
Mi Namani Tino (TBF) vs AAI
1 Io, mi ka a nga mon i Kaesarea, mi asan e Konelius. Eie mi muomuo simi kulou ni minakiur sibu Roma, mi gargar gi ta vuotongie va bu Italia.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Eie ma ken tietie kokouk gi nga ko mangaran e Raban. Ma a nga ko kulie buer bu Iuda gi ta nga mogos sinaortsak, ma a nga ko no rakot se Raban.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Simi ra mene, a nga malan va simi 3 kilok sireivreiv, e Konelius a nga pare mi baidendeng a nga katsep beitsak. A nga pare mi angelo se Raban ta nga rubukien nge pevien, “Konelius!”
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 E Konelius a nga motou beitsak ma a nga deng vangvangasie nge pevien, “Mi Nguts, misa e lalaron?”
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Nevere, turan kaba ka rakot i Ioppa nia kerie mi ka mi asan e Simon, mi asan mene e Petro.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Eie a mon si ken vonuo e Simon, mi ka tsangtsang piripiri bulumakau. Ken vonuo a mon i koen.”
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Mi angelo a nga pevien malan ine se Konelius ma a nga sorvekenan. Ma e Konelius a nga kukuo ken ba petspets luo ma mi ka simi minakiur. Ine mi ka simi minakiur a nga ko rengeir rakot se Raban, ma guor nga ko mon e Konelius.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 I murien ta nga pengan segituo misa ta nga tsorubeit sien, a nga tura gituo rakot i Ioppa nia ra kerie e Petro.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Simi ra vemusurie sien ian ba ka tour gituo ta nga vor ve veisveis rakot vatavatat simi taon i Ioppa, e Petro a te nga vaen i popon mi vonuo nia ra no. A nga malan va sisiat potaram.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 E Petro a te nga vitor ma a nga lalaro ngou. Sien gi ta nga vor ve rorrois ngan mi nginonginou, a nga pare mi baidendeng.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 A nga pare mi rangit ta nga katsep ma a nga pare mi kepineits malan mi lavlav leong gi nga popor ka siba tangatson voveit nge vunurie peuk i keim.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 A nga vous ngan bu suasuada vinavinar kaek voveit, bu vinavinar gi ta dodoil simi kaber, ma bu ma simi mariu.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Samo mi ien a nga oeng sien, “Petro! Tamtuir! Keda kavo mene nge nganie.”
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 E Petro a nga kuil nama, “O kap oit tuktuk, mi Nguts! O kap ngas nganie ka kepineits ivie mi vinuor sibu Iuda ta nga gol kitipan nia nganie ma gi vuotongie va a kap melemelen.”
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Mi ien a nga oeng sien te buer, “Kian va e ta vuotongie ka kepineits va a kap melemelen ian e Raban tate nga vara melemelen ngan.”
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Ine mi kepineits a nga beit votour. Ma ian ngas te gi nga por muerngan ine mi lavlav leong kien i kur simi rangit.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Sien e Petro ta ngas nga vor ve vodovodon surie man vuevue ine ken baidendeng, ba ka e Konelius ta nga tura gituo, gituo te nga beit si ken vonuo e Simon ma gituo nga tuir simi rumrubukien.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Ma gituo nga virei va e Simon mi asan mene e Petro a mon ian o, kap.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Sien e Petro ta ngas nga vor ve vodovodon surie ine ken baidendeng, mi Morumoruan mi Nguts a nga oeng sien, “Petro, ba ka tour gituo nesie no.
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Tsuok tamtuir nge rovotsour. Kian va e ta meikmekikir nia nomeie gituo simi vunan eou ngas te o tura gituo.”
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 E Petro a nga rovotsour nge pevien segituo, “Mi ka ngatuo ta nesie, arie eou mo. Ngatuo nesie iou surie misa?”
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Gituo nga kuil nama, “E Konelius, mi muomuo simi kulou ni minakiur sibu Roma, a tura gatuo. Eie mi ka duis ma a ko mangaran e Raban, ma bu Iuda gi ko mangaran. Ken angelo e Raban a nga oeng sien va ta tuturei surie no va e ta nemei si ken vonuo, terengien va ta mang rongomie misa va e ta vokokotie.”
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Samo, e Petro a nga oeng segituo va gituo ta be nga mon meie mi kati kes.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Simi ra vemusurie, gi nga so beit i Kaesarea. E Konelius a nga rosie gie. A nga kuk kakuon bu patsan ma bu palapalan tuktuk nemei si ken vonuo.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Sien e Petro ta nga visi rubukien, e Konelius a nga suoeie e Petro, ma a nga sege pukupukukaek nge rengeir rakot seie.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Eiekesen e Petro a nga tsuok voturie nge oeng sien, “Tsuok tamtuir. Eou buer mi ka mo.”
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 E Petro a nga vor ve patapatar se Konelius sien guor ta nga veis rubukien, ma a nga vorotan palan bu mei gi ta nga mon en.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Ma a nga pevien, “Nga telekiran a kap duis si kegei vinuor va ka mei sibu Iuda va ta mon meie o, iro ka kibang. Eiekesen e Raban a te vasangan va eou o ta kap pevien ngan ka mei va a kap tamat, o, a kap melemelen.
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Io, sien nga ta tuturei surie iou, o nemei senga, ma o kap oeng ngan ka nama va o ta kap nemei. O ta vereie nga, surie misa nga ta tuturei surie iou?”
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 E Konelius a nga kuil nama, “Ba ra voveit a te rovoriu, o nga no rakot se Raban i aron kong vonuo simi 3 kilok sireivreiv. Samo o nga pare mi ka ta nga tuir i matoung, ma man sar tsetstseik gi nga kutsukutsuleip.
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Ian mi ka a nga pevien seou, ‘Konelius! E Raban a te rongomie ke sar nono, ma a vodonomie ke tienebeir nia kulie bu sinaortsak.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Turan kaba ka rakot i Ioppa nia ra kerie mi ka, mi asan e Simon, mi asan mene e Petro. Ine mi ka a mon simi vonuo se Simon, eie mi ka tsangtsang piripiri bulumakau. Ken vonuo a mon i koen.’
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Ma ian ngas te, o nga tuturei surie no, ma a kalei sien e beit vorota gei. I matan e Raban, gei rorois nia rongomie misa magiet Nguts a oeng ngeisngeis sevoi va e ta pengan segei.”
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Io, e Petro a nga tsuok vakaek nge vinakokoit, “Ine o nangba katsep va a tuktuk rovoriu va e Raban a kap ko puluo mo ka ba mei eiekesen a ko lalaron bu suasuada mei kokouk.
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Sibu vuna enamon kokouk, eie ese ta mangaran e Raban ngan mi mientou nge tsana mi sinavei duis, e Raban ta sunurie va seie.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Nga telekiran mi nama e Raban ta nga terie sibu Israel. Ine mi nama a vavatei ngan man banga vinavatei mi molu ian ta nga beit ngan e Iesu Karisito. Eie mi Nguts sibu mei kokouk.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Nga telekiran mi sana kepineits tate nga tsorubeit simi enamon kokouk i Iudea vakaek i Galili, i murien e Ioanes ta nga vavatei ngan mi sinusuruiv.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Ma nga telekiran surie e Iesu kovuni i Nasaret va e Raban a nga vokunie ngan mi Moromoruo Tamat ma mi ngeisngeis. E Raban a nga mon meie. Io, e Iesu a nga rakot sibu enamon kokouk nge tsana mi kienlei ma a nga vatoa bu mei kokouk gi ta nga mon i pakien mi ngesengesien mi tsaka moromoruo.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 “Egei gei vara tuktuk ngan bu kepineits kokouk ta nga tsana gie simi enamon sibu Iuda ma i Ierusalem. Gi nga vetekiuo simi koitskoits.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Eiekesen, simi ra a tourngan, e Raban a nga vatoa, ma a nga tsana va ta nga tsorubeit vasvas simi kulou.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 A kap va simi kulou kokouk, eiekesen segei mo ese e Raban tate nga viel tsana va gei ta vara tuktuk ngan bu kepineits tate nga tsorubeit. Egei gei nga un nge ngou meie i murien e Iesu ta nga to muerengei simi miensei.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Ma e Iesu a nga tura gei va gei ta vavatei ngan mi nama rakot simi kulou kokouk ma a nga tura gei va gei ta vakokoit vasangan va eie mi Ka e Raban tate nga vile nia vuortie egie gi ta ngas to ma egie gi tate maet.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Bu propet kokouk gi nga vakokoit katsep ngan va mi kulou kokouk gi ta vodovodon tuktuk sien, kegi sar sinavei tsokor e Raban ta vodon rivie ngan mi ngesengesien mi asan.”
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Sien e Petro ta ngas nga vor ve vakvakokoit, mi Moromoruo Tamat a nga peuk i popogie gi ta nga rongomie ine mi vinavatei.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Bu Iuda simi vodovodon tuktuk gi ta nga nomeie e Petro, gi nga kudier va e Raban a nga terie mi Moromoruo Tamat sibu Kibang buer.
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 Simi vunan, gi nga rongomie gie va gi nga vakokoit ngan bu suada nama sibu enamon mene nge puongan e Raban.
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 “Ine mi kulou gi te suvuon mi Moromoruo Tamat malan mo egiet. Vasa, ka mei a oit nia tuir biritie gie va gi ta por sinusuruiv ngan mi da?”
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Ma a nga oeng ngeisngeis segie va gi ta por sinusuruiv simi asan e Iesu Karisito. Ma gi nga vereie e Petro va ta nga mon meie gie si kaba ra.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.