1 Coríntios 15

Mi Namani Tino (TBF) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Bu kasiung, o lalaro oeng veteringa nga ngan mi Banga Vinavatei o tate nga vateie nga ngan ian nga tate nga suvuon nge tuir surie.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Ma ine mi Banga Vinavatei ta so vatoa nga, sien va nga ta por vangvangasie ine mi nama o tate nga vateie nga ngan. Sien va ta kap, kenga vodovodon tuktuk ta sasavoir mo.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 O nga terie senga mi nama o tate nga muna suvuon ian ta potokivout beitsak. Ine mi nama arie man vinavatei ken miensei e Karisito surie kegiet sar sinavei tsokor vemusurie bu nama simi Pakpak Leong.
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Gi nga puonongie ma simi ra ta tourngan a nga to muerengei simi miensei vemusurie bu nama simi Pakpak Leong.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Io, a nga beit vasvas se Petro ma samo sibu madar tovtov mi sinangavur kes ma luo.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Ma i muir, a nga beit vasvas segie mi kulou vodovodon tuktuk sien gi ta nga beit kokouk. Mi aesaes a nga rio bu sinangavur mi napaririem koboit (500). Palan segie gi ngas to, eiekesen bu mei mene gi te nga maet.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Samo a nga beit vasvas se Iakobo ma samo sibu aposol kokouk.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 I muir ba te, a nga beit vasvas seou buer. O nga malan mi natu madar ta beit matakut.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Eou mi mei lili beitsak i kotubuon bu aposol, ma o kap kalei oit va gi ta vuotongie iou va mi aposol, simi vunan o nga vikikinie mi kulou vodovodon tuktuk se Raban.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Eiekesen si ken tentoiv e Raban a me tsana iou va o tate tsorubeit malan ine o tate malan, ma ken tentoiv nemei seou a kap nga sasavoir. O nga tsatsang rio bu aposol kokouk, ma a kap va eou eiekesen ken tentoiv e Raban ta nga mon seou.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Misasien va eou, o nga vavatei o, egie, gi nga vavatei, eie a kokouk mo. Enga kokouk nga nga vodovodon tuktuk simi Banga Vinavatei.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Sien va gei vavatei ngan va e Karisito a nga tino muerengei simi miensei, surie misa bu mei mene senga gi ta pevien va a kap ka tino mumuerengei sibu miensei?
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Sien va kap ka tino mumuerengei sibu miensei, e Karisito buer a kap nga oit nia tino muerengei simi miensei.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Ma sien va e Karisito a kap nga tino muerengei, va kegei vinavatei a sasavoir mo meie buer kenga vodovodon tuktuk.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 I popon ine, gi ta vorotan va gei vavatei ngan mi namani binit surie e Raban, simi vunan gei nga vakokoit katsep ngan va e Raban a nga vatoa e Karisito simi miensei. Sien va kap ka tino mumuerengei simi miensei, va e Raban a kap nga vatoa e Karisito.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Ma sien va a kap ka tino mumuerengei simi miensei, va e Karisito buer a kap nga to muerengei.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Ma sien va e Karisito a kap nga to muerengei, va kenga vodovodon tuktuk a sasavoir ma nga ngas mon i pakien mi ngesengesien kenga sar sinavei tsokor.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Sien va a malan ine, egie ese gi ta nga mesei meie kegi vodovodon tuktuk se Karisito, va gi te nga tsereiv buer.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Ma sien va kegiet vodovodon rorrois surie e Karisito va nian mi tino ine simi kaber mo, egiet bu sinavoir rovoriu simi kulou kokouk.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Eiekesen e Karisito a te nga to muerengei simi miensei, ma a te tsorubeit mi vuovuo vourvour sibu miensei ian va gi ta ba so to muerengei.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Simi vunan mi miensei a nga beit surie mi ka, kegi tino mumuerengei bu miensei buer a beit surie mi ka.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Ma surie e Adam bu mei kokouk gi ta maet, ma surie e Karisito bu mei kokouk gi ta tino.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Eiekesen gi ta to muerengei vemusurie kegi sar keipkepide ra. Vourvour e Karisito muna, ma ken kulou kokouk ba simi ra va e Karisito ta muerengei.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Samo mi votovoto ta beit, ma e Karisito ta terie ken mangmagoso Nguts rakot se Raban mi Tam i murien va tate vatsarerie bu vinuor, bu ngeisngeis ma bu duis kokouk.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Simi vunan eie ta ngas vuor tuir oit va ta pop terie man sar matakorot kokouk i pakien ba kamen.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Mi matakorot vekvekitip va ta vatsarerie eie mi miensei.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Eiekesen mi Pakpak Leong a pevien, “E Raban a nga terie bu kepineits kokouk i pakien ba kamen.” Sien ta pevien va ‘bu kepineits kokouk a te nga terie i pakien’, a katsep va ine mi nama a kap pok kakuon e Raban, ese ta nga terie bu kepineits kokouk i pakien e Karisito.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Sien va tate teir vaton bu kepineits kokouk i pakien mi ngesengesien mi Nout, mi Nout buer ta terie eie kesen i pakien mi ngesengesien eie ese ta nga terie bu kepineits kokouk i pakien, terengien va e Raban ta mang tsiroup si kegi tino kokouk ma sibu kepineits kokouk.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Io, sien va kap ka tino mumuerengei, mi sana man kienelei segie ese gi ta por sinusuruiv nia teie terie mi tino sibu miensei? Sien va bu miensei gi ta kap to muerengei, surie misa bu mene gi ta por sinusuruiv nia teie terie mi tino sibu miensei?
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Ma egei, surie misa gei ta sunuir nia suoeie bu bienabas sibu ra kokouk?
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Bu kasiung, o oeng tuktuk senga, o suoeie mi miensei sibu ra kokouk. O oit nia pengan senga ine, simi vunan o res beitsak surie nga ese nga ta tsok se Karisito Iesu magiet Nguts.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Sien va o nga veveken meie bu vinavinar tso i Epeso surie ka kepineits simi kaber, mi sana kienlei a nga terie seou? Sien va kap ka tino mumuerengei simi miensei,
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Kian va nga ta sunuir va gi ta bitie nga. Bu palapalanga mi sinavigie ta tsak, gi ta vara vatsakatie bu sinavinga.
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Kenga sar vienviendon ta ngas muerengei simi sinavei duis ma kian va nga ta tsana bu sinavei tsokor. O vokokotie ine nia vamangarie nga simi vunan bu mei mene senga gi kap telekiran e Raban.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Kovo mei senga gi ta virei, “Vasa bu miensei gi ta to muerengei ven? Ma mi sana suada kuirkuir gi ta suvuon?”
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Enga bu be! Mi pei nga ta tsuorkie ta ngas muna mesei ma i muir ta ba to.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Sien nga ta tsutsuor, nga kap ko tsuorkie mi ei pu, eiekesen nga ko tsuorkie mi pei, tavakier bu wit ma bu kepineits mene buer a malan.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Eiekesen e Raban kesen mo a terie mi piripirien mi pei vemusurie ken lalaron. Io, bu ei keskes gi to vemusurie kegi suada pei.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Ma a kap kokouk bu kuirkuir. Mi kurikurien bu mei a kokouk mo, eiekesen bu vinavinar gi suvuon mi suada kuirkuir mene, bu ma gi suvuon mi suada kuirkuir mene, ma bu ie gi suvuon mi suada kuirkuir mene.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Ma bu kuirkuir simi rangit ma bu kuirkuir simi kaber buer a mon. Mi matvinavaso sibu kuirkuir simi rangit eie mi suada matvinavaso mene, ma mi matvinavaso sibu kuirkuir simi kaber eie mi suada matvinavaso mene.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Mi matanias a suvuon mi suada matvinavaso mene, ma mi vura mi suada matvinavaso mene, ma bu kaemkaem gi suvuon mi suada matvinavaso mene. Ma bu kaemkaem keskes gi suvuon magi sar matvinavaso ian ta kekineits.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Io, kegi tino mumuerengei bu miensei buer ta malan. Gi ta puonongie misa ta oiv nge kopop, eiekesen misa va ta so to muerengei, eie ian mi kuirkuir ta kap oiv nge kopop.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Misa gi ta puonongie meie ngan mi minogumiets, ta so to muerengei meie ngan mi matvinavaso. Gi ta puonongie misa ta kap ngeisngeis, eiekesen ta so to muerengei meie ngan mi ngeisngeis.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Gi ta puonongie mi kuirkuir simi kaber mo, eiekesen mi kuirkuir simi moromoruo ta so to muerengei.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Mi Pakpak Leong a pevien malan ine, “Mi ka vourvour, e Adam a nga tsorubeit mi mei ian ta tino.” Mi Adam vekvekitip, a te nga tsorubeit mi moromoruo ian ta teir tino.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Mi kuirkuir simi moromoruo a kap nga muna beit, eiekesen mi kuirkuir simi kaber a nga muna beit, ma i muir mi kuirkuir simi moromoruo.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Mi ka vourvour a nga kuvu simi pier simi kaber, ma mi ka a luongan a nga kuvu simi rangit.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Bu mei kokouk i popon mi kaber gi suvuon bu suada kuirkuir malan ian simi ka ta nga kuvu simi kaber. Io, malan be mo, bu mei kuvu simi rangit gi suvuon mi kuirkuir malan ian simi ka ta nga kuvu simi rangit.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Giet te suvuon mi patsapatsan mi mei kuvu simi kaber, malan mo, giet ta ba so suvuon buer mi patsapatsan ian mi ka kuvu simi rangit.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Bu kasiung, o oeng senga. Mi pirpir ma mi dar guor ta kap oit nia suvu vavatamaes kuvu si ken mangmagoso Nguts e Raban, ma buer mi mei ta oiv nge kopop ta kap oit nia so suvuon mi kepineits ian ta kap oiv.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 — ausente —
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 — ausente —
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Simi vunan mi kuirkuir ian ta oiv nge kopop ta ngas vuris rakot simi kuirkuir ian ta kap oiv nge kopop. Ma mi kepineits ian ta kap mon rovoriu ta vuris rakot simi kepineits ian ta mon rovoriu.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Simi ra mi kuirkuir ian ta oiv ta tsekie mi kuirkuir ian ta kap oiv, ma sien mi kepineits ta kap mon potaram ta vuris rakot simi kepineits va ta mon rovoriu, ine mi namanien e Raban ta tsorubeit tuktuk, ‘Mi miensei a te kor simi vinevineken.’
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 “Evoi, mi miensei, iva ngan ke ngeisngeis nia tseiptseiprio?
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Ken bambas mi miensei eie mi sinavei tsokor, ma mi ngesengesien mi sinavei tsokor eie mi vinuor.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Eiekesen giet ta vuot kalei se Raban! A nga turan magiet Nguts e Iesu Karisito va giet ta mang tseiptseiprio mi vinevineken.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Io, bu banga kasiung, nga ta ngas tuir ngeisngeis nge onvidit. Ka kepineits ta masi ura nga. Ma nga ta teir putan kenga tino si ken tsientsang mi Nguts, simi vunan nga telekiran va kenga bieneroik surie mi Nguts a kap va mi kepineits sasavoir.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.