Marcos 14
Anut san bilaluŋ foun (TBC) vs AAI
1 Tumanek tubun ak yaŋan Pasova dubol dan san saen idu san, nal uraru o lian yen da. An itout gup, tumanek aenta yaŋan Bret Yis Aman Tia ak San Soubul dubol dan ilasa wa. Pris gurman adi agod kubiaeŋ san girek maŋau adi iŋ dal ta pasak nam ate Jesus diabip dufuni imat san niŋen o abaŋ diabi se ya.
1 Tar Nowaten naatu Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw i veya rou’ab nahimaim bat. Naatu firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah i wa’iwa’iramaim ef hinuwet mi’itube Jesu hitab hita’asabun isan.
2 Agog dubol, “Soubul nal tutubu e ilasa den lo ta tigane na wa, kabelan tamolpein dile dop dumasap ager diganep aben daoŋ dupani banau.”
2 Naatu hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawanan tanasinafumih, anayabin rakit boro tanaku’ub.”
3 Jesus iŋ Betani panu na imado dugo, tamol ta yaŋan Saimon tinin lepra aman da yak san ab lo ida dumado se ya. Iŋ tebol giraŋen na imasig imado dugo inuai se ya. Ago dugo pein ta iŋ gureŋ, pat butol alabasta nam digane yan siŋaokan ak, isinig san na ipalu ya. Butol an ilon lo gureŋ naon lak na geig ak, yaŋan nard dubol dan, awan isa. Aria, Jesus anaŋ yani dugo pein an ilasag, butol buron ibalsinig gureŋ an kabuŋan fufo na iwali idu ya.
3 Jesu in Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana bar wanawanan run, ma bay eaau basit babin ta kibub kabayamaim hikwak raiy yamurin gewasin hisuwai batabat bai narun, iti raiy i ana baiyan gagamin, kibub sikan ana gigiwaiyomaim takakir Jesu aribun yan isuwai re.
4 Saen aenta ate dumado yan mel ago dile man, tiŋaed saian go nug lo dubol ila iso se, “En ata wo oŋ gureŋ kawan bidani dak i?
4 Sabuw afa nati’imaim hima’am hi’i’itin yah so’ar naatu taiyuwih hima higam hio, “Aisim iti raiy yamurin gewasin asir ebisuwai kwanikwaniy?
5 Gidad tubuseip, tamol didad pe moni tubun mi lo tiŋane wa. Tamol ta anaŋar kisaek urat igane dak san naon, moni nek ago yak ka tiŋane wa. Ago dop tamol filiad tia yak ka tupidinai a.” Agog ru dabai nam pein an dupei a.
5 Iti raiy i 300 denari tafanamaim auman boro hitatubun naatu kabay sabuw bai’akirayah hitibaisih!” Naatu babin hi’i’iyab higam hiu kwanikwaniy.
6 Ak man Jesus ibol irupidai, “Aŋ pein en abisei! En ata wo muruan apani dak i? Iŋ man ŋai niŋeg o kulob siŋaokan geig ak igane ya.
6 Baise Jesu eo, “Babin kwaihamiy! Aisim kwaowa’awa’an? Sawar gewasin maiyow ayu isou sinaf.
7 Saen fidian tamolpein filiad tia yak dida amado da, agod aŋ ka aŋanem ilobol lo abinawai a, ak gug ŋai man saen milaen aŋ da ta tumado na wa.
7 Kwa boro mar etei bai’akirayah bairi kwanama, veya afa baibaisih isan kwanakokok boro kwanibaisih. Baise ayu boro men mar etei bairit tanama’amih.
8 Iŋ mel kabelan igane wo idaisuda yan ago igane ya. Iŋ ŋai tinig fufo gureŋ iwali an lo man, iŋ ŋaisag sisanug mutou lo digane wak san dal ikubune ya.
8 Babin abistan sisinaf i karam ayu isou sinaf, raiy yamurin gewasin biyau imaim isuwai re’er i ayu yanowahu biyau eyayabunai ufibo hinayai.
9 Ŋai ru rumok ŋurupaiaŋ da. Tan dugon te bilaluŋ uyanan en dubol ilasa wan, ante dam kulob e pein emaiak igane yen niŋen o dubol ilasap, lo pein en niŋen o ilo sou digane wa.”
9 Anababatun a tur ao’owen, iti Tur Gewasin tafaram tutufin wanawanan hinao hinabibinan, iti babin abisa sisinaf sabuw boro isan hinao naatu hinanuh.”
10 Agog Jesus san megeloum 12 an ilon lo tamol kisaek, yaŋan Judas Iskeriot, imasag pris gurman adi sad na yaug, Jesus ager adi banid lo igane wo ilon ago ibol dan irupidai a.
10 Imaibo Judas Iscariot Jesu ana bai’ufununayan orot ta nah 12 wanawanahimaim tit in firis ukwarih biyah tit saise ef tanuwet Jesu umahimaim tayai hitarab tamorob.
11 Ru an duloŋ go ilod uyanan a, ago tag iŋ moni dupani wo ru dufuni a. Amaiak niŋen o nal an log ipalu, dal uyan ak ta ilep ate Jesus banid lo igane san niŋen o abaŋ yabi se ya.
11 Naatu abistanawat eo hinonowar hiyasisir men kafaita, naatu kabay baitinin isan hi’omatan. Judas misir ef ana gewasin nuwet imaim Jesu tab titih hita’asabun isan.
12 Bret yis aman tia yak san soubul gun, iŋsan nal malmalan lo, megeloum adi Jesus san na dupalu ya. Nal an san saen lo man Isrel adi Pasova san sipsip nanun dufu dumat san a. Megeloum Jesus san na dilasag dusumianig dubol, “Oŋsa ilo lo, dugon te maup melmel mukubinep oŋ ate Pasova san anaŋ wani wo ubol dak i?”
12 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw aa ana veya wantoro’ot ebubusuruf, nati’imaim Tar Nowaten ana hiyuw aa isan bobaituw sheep natunatuh wabih lamb imaim terouw tisisibor. Imih Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “O kukokok boro menamaim Tar Nowaten ana hiyuw ana bogaigiwas o isa?”
13 An lo Jesus megeloum nuŋod uraru itarpasaig igo irupidai, “Aŋ aup taun tubun ak lo aladu wa. Ante man tamol ta you kapen anda isini ipalu dop iliaŋ a. Ago dop ŋien aban ari wa.
13 Basit Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih eo, “Kwanan bar oto’otowen kwanatitit nati’imaim orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nan bairi kwanitar,
14 Ab dugon te iladu wan, aŋ dam ilon lo asudap, ab taman igo abol arupei, ‘Girek Maŋau igo isumiaeŋ a, galuŋ dugomaiak lo, ate ŋaineg megeloum dida Pasova anaŋ mani wak i?’
14 naatu kwani’ufunun bairi kwanan, bar menatan erur imaim kwanarun. Nati’imaim bar matuwan kwanau, ‘Bai’obaiyenayan ebibat bar awan menatan ayu au bai’ufnunayah bairi Tar Nowaten ana hiyuw anaa?’
15 Agop galuŋ tubun a ab fufo yen dan, agod ilon lo mel fidian dukubune lag idaisuda yen dan ikubiai panaŋ a. Ante idsad anaŋ akubune wa.”
15 Naatu bar tafantoro’ot awan ta gewasin hiyabun inu’in nabi’obaiyi imaim kwanabogaigiwas.”
16 Megeloum uraru an dal diabig taun tubun ak lo diau a. Ante mel fidian Jesus ibol ago mi dile ya, agog Pasova san anaŋ dukubune ya.
16 Bai’ufnunayah hitit hin bar oto’otowen hitit naatu Jesu iu’uwih na’atube sawar etei’imak hitita’uren, naatu Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
17 Gurai idu dugo Jesus iŋanen megeloum 12 dida dupalu ya.
17 Veya re birabirab Jesu ana bai’ufununayah 12 bairi hina
18 Saen iŋ sisem tebol giraŋen na dumasig anaŋ diani dugo, Jesus igo ibol, “Ŋai rumok ŋurupaiaŋ da, tamol ta ete ŋai da anaŋ tani tumado den, iŋ ŋai ager adi banid lo iginiag ŋau a.”
18 hima bay hi’aa wanawanan Jesu misir eo, “Anababatun a tur ao’owen kwa wanawananamaim orot ta boro babau nao anamorob, nati orot i ayu airi efan ta’imon ama a’au.”
19 Ru an duloŋ go ilod muruan idu ya. Agog iŋsed kisaek kisaek Jesus dusumianig dubol se, “Dugo ŋai tia i?” Ago ago dubol yau se ya.
19 Bai’ufununayah gubamih hurir himisir ta’ita’imon Jesu hibabatiyih, “O kunotanot ayu ai en?”
20 Jesus ru naon ibol, “Tamol en man megeloum 12 luluŋam lo imado da. Tamol nek a bret iŋanep daeg san tuor lo ŋai da sisem banima idu dan, nek amaiak ŋai ibilag pe ager banid lo ŋau a.
20 Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12 wanawanamaim yait ana rafiy nab ayu airi tew yan anabubutu’ub orotoban nati.
21 Tamol Nanun iŋ nek ibol ru buk lo iŋ niŋen o digire an, nek ago mi yau da. Ak gug tamol enti a Tamol Nanun iganep iŋanen ager adi sad tuod lo yau an, rumok iŋ muruan tubun kasik ak ile wa! An lo gidad tamol an san tinan ta igansi na tap, an iŋ o uyanan mok a.”
21 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikikirum na’atube, baise yait Orot Natun baban eo emomorob i boro bai’akir kakafin maiyow nab, gewasin nati orot iti tafaramaim men tatufuw.”
22 Aria, iŋ anaŋ diani dugo Jesus bret iŋaneg, Anut ilo uyan ru ipanig yafuteg, iŋanen megeloum ipidinai dugo ibol, “Aŋ aŋane, en man ŋaisag tinig.”
22 Bay hi’aa wanawanan Jesu rafiy bai merar yi yoyoban sawar imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Kwabai kwa’aan, iti i ayu biyou.”
23 Agog wain gab iŋaneg, Anut ilo uyan ipanig, iwae pidinaig, iŋ fidian lo duluk a.
23 Naatu kerowas bai God ana merar yi sawar, ana bai’ufununayah itih etei’imak hitom.
24 Agog iŋ irupidaig ibol, “En man kontrak san dar, tamolpein wei mi sad aupasek isuas o ŋuwali idu wa.
24 Naatu iuwih eo “Iti i ayu au rara au Obaibasit Boubun kwa etei isa abisuwai.
25 Ŋai rumok ŋurupaiaŋ da, ŋai fon ai wain san nuŋon lo ta ŋaluk na wa, ago yaup nal amaiak ante ŋai fon aŋ da Anut san kagin panek aben lo taluk la gup ilasa wa.”
25 Anababatun a tur ao’owen, Ayu iti wine boro men anatom maiye, anama’am wine boubun Tamai ana aiwobomaimibo anatom.”
26 Agog iŋ Isrel san bar ta diabig itout go galuŋ an dibiseig Did Oliv fo na disuda diau a.
26 Naatu ew hitabor sawar himisir hitit hin Olive oyawemaim hitit.
27 Diau dugo Jesus iŋanen megeloum adi ru igo irupidai, “Gamu tidom nek en lo, aŋ fidian mi ŋai niŋeg o ilom idu yaup abisawag a. Man dugo, Anut san girek lo ru igo ibol,
27 Jesu ana bai’ufununayah hai tur eowen eo, “Kwa etei’imak boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, anayabin Bukamaim iti na’atube hikirum.”
28 Ak man Anut ŋai ibiagsap fon ŋumasa la gup, ŋai aŋ naom na imug mi Galili na ŋau a.”
28 Baise morobone ana mimisir ufunamaim ayu boro wan anan Galilee anatit.”
29 Pita irupeig ibol, “Tamol fidian iŋ bo oŋ niŋe wo ilod idup dubusawo wak gug, ŋai man tia wa!”
29 Peter iya’afut eo, “Au ofonah boro hinabihir, baise ayu boro men anihamiy ana bihiramih.”
30 Jesus awan yabig ibol, “Ŋai rumok ŋurupaio da, gamu tidom nek en lo kurek saen uraru gamugo ibob dop, nal utol oŋ ŋai utot a.”
30 Jesu Peter isan eo, “Anababatun a tur ao’owen boun gugumin o mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro mar rou’ab nao’o inanowar.”
31 Ak man Pita ru dabai ak nam irupei, “Gidad, ŋai oŋ da tamat bo man, ŋai oŋ niŋe wo ta ŋatot na wa, tia geig a!” Ago dugo megeloum fidian mi nek ago mi dubol se ya.
31 Peter fair raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo nati tur ana’omih, ayu o airit morobomih wabin abatun.” Naatu bai’ufununayah etei’imak tur ta’imon hio.
32 Ago man Jesus iŋ dida, aben ta yaŋan Getsemani dubol dan ate diau a. Ante iŋ megeloum adi irupidai, “Aŋ ente amasip amado dop, ŋai titin onte ŋaup gudanek ŋigane wo da.”
32 Naatu hina efan wabin Gethsemane imaim hitit, Jesu ana bai’ufununayah isah eo, “Iti’imaim kwanama ayu anan anayoyoban.”
33 Agog iŋ Pita, Jems agod Jon dida iŋal go diau a. Saen an lo iŋ fun iganeg ilon ipapao dugo ilon dam muruan idu se ya.
33 Peter, James, naatu John buwih bairi hin. Dogoron wanawanan busuruf yababan naatu biyababan ana bit tatam.
34 An lo igo irupidai, “Ŋai ilog tubun mi muruan dugo ŋamat o sumeik da. Aŋ gidad ete ŋai da malad ipuk pe tumado wa.”
34 Naatu ana bai’ufununayah nah tounu isah eo, “Dogorou wanawanan yababan i ra’at kwanekwan kafa’imo nimfufuru, imih iti’imaim kwamare naatu mata nanuw kwanama.”
35 Ago dugo iŋ ipar kitek ilag, sen ibilig tan fo idug yen dugo Anut igudani man, isop Anut ilon tap, nal en san muruan ka ipasi pani wa.
35 Jesu in kafa’imo yumatan aubabe me yan ra’iy naatu yoyoban saife ef tama’am na’at bai’akir ana veya tanan men tab.
36 Iŋ igo ibol, “Bai, ŋai Tamag, oŋ mel fidian ka gane wo idaisuda ya. Oŋ gab en ŋai banig lo ka pasi wa. Ak gug oŋ ŋaisag ilog ta uri na wa, tia, oŋ man oŋsina ilo mi uri wa.”
36 Jesu yoyoban eo, “Tamai, Taimaya! Sawar etei i hamehamen karam boro inasinaf iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok baise o a kok.”
37 Agog iŋ iŋanen megeloum adi sad na ipalug, malan yaug dien dugo yil a. An lo iŋ Pita irupeig isumiani, “Saimon, en dugo, oŋ ŋioŋ wabi di? Oŋ auwa kisaek ŋai da malad ipuk pe tumado san ta idaisuda na yak i?
37 Naatu Jesu matabir maiye nan ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih Peter isan eo, “Simon o mata fot ku’inu’in? Karam boro one hour ana fofonin mata hitanuw bairit tatama?”
38 Oŋ mala ipuk dop mosiai a, man dugo, kabelan mel ta ikubiano san ipalup ilio banau. Rumok, ilo ibol dak gug tini dabai ama tia ya.”
38 Nah tounu isah eo, “Mata to’iwa’an kwayoyoban saise men routobon kwanab, ayub i ekokok baise biya i himorob.”
39 Iŋ saen uraru imul yaug ago mi imosiai a.
39 Jesu matabir maiye yoyobanamih in, tur ta’imonabanak eo yoyoban.
40 Saen imul ipalu man ŋioŋ diabi dugo yil da ya, man dugo, malad muruan geig a. Iŋ ata ru durupei san ta duloŋ na ya.
40 Naatu matabir maiye nan ana bai’ufununayah biyah tit matah koun bit sawar hi’inu’in itih, naatu Peter tur o isan kasiy awan bit.
41 Saen utol imosiai itout gug, megeloum adi fon sad na ipalug igo irupidai, “Aŋ ŋioŋ abi dugo yaes abal yau dak i? An nek a! Ale, ŋaisag saen idu wo da, Tamol Nanun aupasek tamol adi tuod lo digane san saen idu la ya.
41 Jesu mar baitounin matabir maiye na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa i boro’ika kwai’in kwabiyarir? Kwaiyariraka! Mata tenuw. Orot Natun i sabuw kakafih umahimaim hiyai hinab hinafatumimih.
42 Amasap, tau o da. Ale, tamol enti a ŋai ager tuod lo isodudunag san man sumeik ipanad la ya!”
42 Kwamisir tan, kwa’itin, orot yanuwayan i natitaka, nabuwu’umih.”
43 Jesus iŋiŋeŋ go imado dugo Judas ipalu ya. Iŋ megeloum nuŋod 12 ak luluŋad lo mi aben aman da ya. Iŋ ipalu dugo ida tumanek malan tubun ak iŋ sabiri agod tok dam duburoug naon na dilasa ya. Pris tutubu yak, kubiaeŋ san girek maŋau adi, agod Isrel adi sad tamol gurman didinaig dupalu ya.
43 Jesu ana tur eo sawara’e, bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim Judas yanuwayan, firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in kou’ay gagamin kaiy kefat auman Judas nawiyih bairi hina hitit.
44 Imug mi palaŋ niganag tamol a iŋ tuod lo igane san man, kob ta dam niŋen o igo irupidai, “Tamol a ŋai musuk ŋupani dop ale wan, nek an Jesus, aŋ tamol amaiak abip yu tamol adi dulubanip diŋanep dida diau a.”
44 Yanuwayan i kou’ay eobaimanih, “Orot menatan ayu anab ana mamamay kwa a kok orotoban nati, kwanab kwanafatum naatu kwanakaif auman kwanan.”
45 Aria, iŋ Jesus san na ipalu kisaek oŋ go ibol, “O girek maŋau” Ago ibol go musuk ipani a.
45 Basit hina hititit ana veya Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Bai’obaiyenayan!” Naatu mamay.
46 Agog iŋ Jesus duparsikawig diabig dusubani a.
46 Naatu Jesu hibai hirab hifatum.
47 An lo man tamol ta iŋ Jesus siŋiren na itur an, sinan sabiri igursi go pris gurman san urat pinein ifunig, kududon ituteg idu ya.
47 Baise orot ta nati’imaim batabat kaiy bai firis ukwarin ana akir wairafin tainin buru’um.
48 Jesus iŋanen ager adi irupidaig ibol, “En ata wo aŋ sabiri iŋ ai tok da asinig aliag pe abiag o apalu yak i? Ak dugo, ŋai man wagai adi gabman mabi idu san gurman igo woŋ ago ilom isou di? Nal fidian ŋai tempel aben lo ŋumasi dugo ŋupiteŋanai se ya, ak gug aŋ ŋai ta abiag na ya.
48 Jesu awan tara’ah kou’ay isah eo, “Kwa a kaiy, a kefat kwaiteten kwanan ayu fatumu’umih ana itinin ayu i bainowan orot na’atube.
49 Ak man melmel en fidian ilasa san fun man, ru gubak mi Anut san buk lo digire yan gamu en nuŋon ilasa wa.”
49 Mar etei Tafaror Baremaim ama abibinan men imaim kwatafatumu? Baise abisa Bukamaim hi’o hikikirum i nan niturobe.”
50 Agog megeloum adi fidian mi Jesus dubuseig dusol go diau a.
50 Nati’imaim ana bai’ufununayah etei’imak hihamiy hibihir.
51 Pinein ta, tinin yamel ta itabug oŋ, Jesus ŋien aban iri se ya. Saen Jesus san ager adi pinein en dile man, diabi wo duparsikawi a. Iŋsan yamel diabi a, gug iŋ yamel iragalig, banid lo ikisaluk ilasag,
51 Orot boubun ta ana faifuw baban akisin ius Jesu bi’ufunun, hisinaftobon hitab hitafatumimih,
52 yamel banid lo ibiseig taen kawan isol go yau a.
52 baise ana faifuwawat hibai i segar bihir.
53 Tamol adi Jesus diabi an, diŋaneg pris gurman san ab lo diau a. Ante man kubiaeŋ san girek maŋau adi, pris tutubui adi agod Isrel san gurman adi dutumani lag malan digane se ya.
53 Firis Gagamin, orot ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah, etei hiru’ay hima’am Jesu hibai hina firis ukwarih ana baremaim hirun.
54 Ak man Pita iŋ Jesus ŋien aban irig diau ak gug, iŋ kitek asau mi imado ya. Iŋ pris gurman san ar lo iladug ai katuk adi dida dumado ya. Tidom an madid niŋen o yai lo tinid isue dugo dumado se ya.
54 Peter ef yokaika i’ufnunih bairi hina Firis Gagamin ana bar merar hitit imaim ma’utenayah wairaf hi’asir hima rararih i na bairi hima rarih.
55 Pris tutubui adi, agod kaunsil fidian mi, tamol aenta digiaig sewak ru dubol dop, Jesus kagin saiak ta igane yak tap, ate dufunip imat san dal ta dile wo dukubiai na ya.
55 Firis ukwarih naatu kanisel ana kou’ay sabuw tutufin etei hisinaftobon baifuwen tur hibow hitit saise imaim Jesu hita’asabun isan, baise ana kakafin men ta hitita’urimih.
56 Ak man tamol wei mi sewak ru amad da yan naod na dilasa bo man, dal ta dile man tia ya, man dugo, ru ta naon kisaek dubol ilasa man tia ya.
56 Sifrubonayah moumurih maiyow Jesu isan hifufuwen, baise hai tur hio men Jesu sisinafumaim hi’o’omih.
57 Agog tamol aenta dutur man Jesus tinin lo dusupaleg igo dubol,
57 Naatu sabuw afa himisir Jesu isan baifuwen tur hibow hit hio.
58 “Maŋ ru igo ibol dugo maloŋ a. ‘Ŋai tempel e tamol banid nam dususe yen ŋurubep, nal utol lo mi foun ak ŋabisa wa, an man tamol banid nam ta dususe na ya.’”
58 “Aki eo anowar, ‘Sabuw umahimaim Tafaror Bar hiwowowab ayu boro anataraboun nare naatu veya tounu ufunamaim boro ana wowab maiye, men sabuw umahimaim hiwowowab na’atube.’”
59 Gug dal sensen lo dam ru an dubol se ya, ru naon kisaek tia ya.
59 Baise hai tur hio men ta sisinafumaim hi’o’omih.
60 Ago dugo pris gurman iŋ naod na itur dugo igo ibol Jesus isumiani, “Oŋ ru naon ta ubol san tia yak i? Ru e oŋ niŋe wo tamol emaiak dubol den dugo yak i?”
60 Imaibo Firis Gagamin misir sabuw nahimaim bat Jesu ibatiy, “Orot hairi sif hirurubon inowar naatu boro hai tur wan inay ai en?”
61 Ak man Jesus ru ta ibol man tia ya, itokubol itur se ya.
61 Baise Jesu men kafa’imo tur ta eomih, Firis Gagamin ibanak ibatiy maiye, “O i Roubininayan God Baigegewasinayan Natun?”
62 Ago man Jesus igo ibol irupei, “Awo, ŋai mi Kristus. Aŋ murna gup Tamol Nanun iŋ Dabai Tubun Geig ak san banin won ak ate imasi dop ale wa. Agod Tamol Nanun keit san timtaen fufo na imado dop ipalu wa, mel amaiak dam ale wa.”
62 Jesu iya’afut eo, “Ayu i Natun, naatu kwa etei boro Orot Natun God fairin uman asukwafune namare rofom wanawanan nanan kwana’itin!”
63 Agog pris gurman, ru an niŋen o imasa saian go iŋanen kulos irasireg igo ibol, “Gidad, tamol taidam, tamol en san kagin niŋen o dubol ilasa san id ta tigiai na wa.
63 Naatu Firis Gagamin iti tur nonowar ana faifuw bow seb naatu eo, “Aki men akokok sif rubonayah!
64 Man dugo, gamu geig iŋanen ru lo Anut yaŋan irube idu yan aŋsem aloŋ a. Aŋsam ilo sou lo, dugo woŋ id tamol en niŋen o tigane wak i?”
64 Baigigimen tur eo kwanowar, mi’itube kwanotanot?” Etei’imak hio, “I bowabow kakafin sinaf naatu i boro namorob?”
65 Ago man iŋ Jesus naon fo na dulusu se ya. Aenta Jesus yamel nam malan dufoug banid nam dufuni dugo naon dugufute oŋ dugo igo dubol se, “Profet ru ubol ilasa!” Ago dugo yu tamol adi tinin dusue ditare se ya.
65 Sabuw afa Jesu yumatan hikwaitututur naatu matan faifuwamaim hisum hirab hio, “Kuo anowar yait o rabi?” Ma’utenayah auman rebareban hifafar.
66 Aria, Pita iŋ ab patun fo ar ilon lo imado dugo, pris gurman san urat pein ta siŋiren na ipalu ya.
66 Peter ufun bar meraraka ma’am basit Firis Gagamin ana akirwairafin babitai na sisibinamaim tit,
67 Saen Pita yai giraŋen na tinin isue dugo ile man, malan ti ibol go irupei, “Oŋ dam Nasaret tamol amaiak ida amado na ya.”
67 Naatu Peter ma wairaf rarar babitai bat itin kikin naatu eo, “O auman Jesu airi Nazarethane kwana.”
68 Ago dugo Pita ru a pein ibol an niŋen o itot go igo ibol, “Ru oŋ ubol dan ŋai ta ŋaloŋ na ya, ŋai mel en niŋen o ŋiŋaoŋ geig a.” Ago ibol go yaug ar san dalawan te imado.
68 Baise Peter youb, “Ayu men aso’ob o abitur ku’o.” Basit i bar merar ana etawan gagamin ufunane tit, naatu kokorere eo.
69 Murna gug dalawan te imado dugo, urat pein an fon ileg niŋen o tamolpein sumeik dumado yan fidian irupidai, “Tamol en iŋ luluŋad lo imado se ya.”
69 Akir babitai Peter itin maiye, naatu nati’imaim sabuw hibatabat tur ta’imon hai tur eowen, “Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta!”
70 Pita fon itot a.
70 Baise Peter ibanak youb maiye, hima kikimin sabuw bairi hibatabat Peter hiu, “Tur anababatun o i Jesu ana bai’ufununayan orot ta, anayabin o auman i Galilee orot.”
71 Agog Pita iŋ Anut misilanek ru ka ipani wan niŋen o ru naok ago yan lo, fun iganeg sen imisilanig igo ibol, “Ŋai tamol en niŋen o abol den ta ŋaloŋ na ya.”
71 Peter eobaifaro eo, “Anababatun a tur ao’owen, God baimakiy nitu ayu ana bifufuwen na’at, ayu nati orot men aso’ob!”
72 Iŋ ru ibol itout dugo, kurek saen uraru ibob kisaek oŋ a. Ago dugo Pita iŋ Jesus ru ibol an ilon isou a, “Kurek gamugo saen uraru ibob dop, saen utol ŋai ta uloŋ na yak ubol a.” Ago man iŋ ilon ipapaog tinaŋ tubun mi igane se ya.
72 Mar ta’imonamo kokorere mar bairou’abin eo, naatu imaibo Peter nuhin taseb Jesu mi’itube eo not, “Kokorere mar rou’ab nao ana veya o boro mar tounu ayu inayoubu.” Naatu Peter busuruf rerey.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.