Atos 24
Anut san bilaluŋ foun (TBC) vs AAI
1 Murnag nal 5 itout go pris malan te yaŋan Ananaias, iŋ matu aenkadi dida, agod tamol ta Tertulus dubol dak ida Sisaria na diaug, Filiks naon na Pol kot an digane ya. Tertulus iŋ ŋiŋeŋ san kamaŋ tamol, ago yan lo Juda awad iŋaneg kot lo iŋiŋeŋ o dipiliani a.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Agog Filiks Pol iwagig ipalu gug, Tertulus fun iganeg Pol ŋiŋeŋ ipanig ibol,
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Maŋ aben fidian lo mel an niŋen o mamat da. Agod niŋe wo iloma tubun kasik uyan dugo oŋane binawek miŋane dan dam niŋen o iloma uyanan da.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Ŋai oŋane saen ta ŋibidani na wa. Ago yak niŋen o ŋusumiano da, gidad, ilo panamap tamol en sad awad ŋiŋane la ya, ago yak niŋen o sad ru katukan en ŋabol dop uloŋ.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Maŋ tamol en mile yak iŋ fun saian. Juda tamolpein aben fidian dumado dan silei digane wo ated isue da. Agod iŋ biatitek ta yaŋad Nasarin dubol dan iŋsad gurman ta.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Iŋ dam tempel lo iladug Anut malan lo nun ipani wo igane dugo ante mabi a. Agog maŋsiganema kubiaeŋ iri panim muruan en mukubune wo migane se ya.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Ak man yu tamol sad gurman tubun ak Lisias dubol dan ipalug silei nam banima na iŋane ya.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Agog Lisias irupaiama, tamol en oŋ nao na kot an migane wo ibol. Oŋse tamol en sumiani gup, mel fidian niŋen o mabol dan uloŋ a.”
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Agog Juda fidian awad dutumanig, Tertulus san ru dabai dupani se ya.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Agog Rom gurman Pol iŋiŋeŋ o tuad ipani tag Pol ru fun iganeg ibol,
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Isop oŋ sumianai gup ka uloŋ a, nal 12 gamugo yau dugo, ŋai Jerusalem na Anut yai ŋigane pani wo ŋisida ŋau a.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Juda adi ŋai tempel lo tamolpein dida nug aen matog dugo ta diliag na ya. Iŋsad ubou ab fidian lo, agod Jerusalem na dam tamolpein ated ŋusueg uŋaoŋ ilasa wo ago ŋigane ta dubol na wa.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Agod gamu ru e oŋ nao na ŋai dupanag den dabai dupani san iŋ dal ad tia ya.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Gug mel en niŋen o ŋai malak malak ŋabol ilasa san an niŋen o miai ta ifunag na da. Ŋaisiganeg ubou leil Anut ŋupani duman, ilo rumok san dal e ‘Dal En’ dubol demaiak iri panim, tubum bagema sad Anut ubou an mi ŋile da. Juda adi ilo rumok san ‘Dal En’ iŋ biatitek dubol da. Gug ŋaisag ilo sou lo man an biatitek tia ya. Ŋai ru kagin fidian Moses san kubiaeŋ lo, agod ru fidian profet adi digire yan dam fidian niŋen o ilog rumok da.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Ŋai Anut niŋen o mala nouk ŋumado dak ago mi Juda adi e dutur den iŋsad mala nouk dam naon kisaek mi a. Mala nouk nek en lo, mitep nal ta ilasa dop lo tamolpein itaot ak, agod a ta itaot na yan dam fidian mateŋ lo dumasa da wa.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Ago yan lo ŋai pempem igo maeg ŋigane da, mel ta Anut iŋ tamol dida ŋigane pidinai an niŋen o ŋaisag kankan muruan ta ipanag na da.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 “Ŋai wagam mi Jerusalem ŋubiseig ŋator se ya. Anaŋar kitek wei mi ibisawag gug, afon ŋamul o dugo, moni a Juda tia yan dutumanig dupanag go ŋisinig ŋupalu ya. Moni an lo Juda adi mel ta lo katukadi dop lo ŋibinawai san an ŋisinig Jerusalem na ŋupalu ya.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Saen an lo, ŋai midaeŋ lo ikok ŋilasa la gug tempel lo ŋator dugo diliag a. Ago dugo ŋai atna doup ta dida mumado man tia, agod leiŋ dam tia ya.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Gug Juda aenkadi Esia provins lo yan saen an dumado dugo ŋai niŋeg o ilod saian a. Ak niŋen o ŋaisag muruan ta dile tap iŋsed dupalup oŋ nao na kot digane wa.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Tia tap, tamol amaiak sumianai dop, saen ŋai Juda kaunsil naod na ŋatur dugo ŋaisag muruan dile tap, dubol dop uloŋ.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Nek mel kisaek en mi kaunsil naod na ŋatur dugo ŋabol, ‘Ŋai gamu kot lo ŋatur den san fun man, ŋai tamol dumat ak kumaen dumasa da wan niŋen o ilog lo rumok a.’ Ŋaisag muruan tag nek an mi a.”
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Ago ibol ak, Filiks iŋ Kris sad ilo rumok san dal an iloŋ ak niŋen o kot an ituteg, irupidai, “Yu tamol sad gurman tubun Lisias ipalu gup, aŋsam kot en san nuŋon ŋabol aloŋ a.”
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Agog Filiks yu gurman irupeig tamol dititianig dumado dan diŋane diaup, aben nam digane wo ibol. Subanek kadi diginiai dak ago ta digane na ya. Iŋ turan muroun man ka dupalup dile dop mel niŋen o katukan dop lo ka dubinawi wak ago ibol irupidai a.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Nal milaen tiag Filiks iwon Drusila da dupalu ya. Iŋ Juda pein. Agog ru igane dugo Pol diŋane dupalug ilo rumok Jesus lo yan niŋen o iŋiŋeŋ se ya.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Pol iŋ Filiks agod Drusila ago ŋiŋeŋ en igo diŋiŋeŋ se ya, kagin itaot, tinid ditirni san kagin, agod Anut san bitinaek murna ipalu wan, fidian niŋen o dukubiai ila iso se ya. Pol mel an niŋen o iŋiŋeŋ dugo, Filiks irer tag Pol irupei, “Ŋiŋeŋ gamu san nek gane ya. Ka wau a. Ŋai saen kawan ak ta da dop ŋigio da wa.”
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Saen an lo Filiks iŋsan ilo sou lo Pol iŋ moni ta ipani wak ibol. Ago yan lo pempem iwagi dop ida diŋiŋeŋ se ya.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Anaŋar uraru itout gug Pokias Festus, Filiks aben iŋane ya. Filiks Juda tamolpein ilod uyan san niŋen o Pol ipasi an imoig, subanek lo mi imado se ya.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.