Mateus 22
Dio Wadarique (TAV) vs AAI
1 Jesu na caĩ buionemowĩ, queti buio majiorica wamerire. Ocõo bairo na caĩ buionemowĩ:
1 Naatu Jesu iban maiye oroubon tabo sabuw hai tur eowen eo,
2 —Ʉpaʉ Dio cʉ cãnie jĩcaʉ macá ʉpaʉ cʉ cabairore bairona ã. Cʉ macʉ cʉ cawamo jiaro boje rʉmʉ cájupʉ.
2 “Mar ana Aiwob ana itinin i boro iti na’atube. Ana veya ta aiwob orot natun tabin isan ana hiyuw bogaigiwas.
3 To bairi quenoo jʉgoyeye yaparo ocõo bairo caĩñupʉ cʉ paa coteri majare: “Boje rʉmʉ yʉ capiena mere na aparo. Na pirãja.” To bairo cʉ caĩ jooricarã nare na cabuiobato quena cáatígaquẽjuparã.
3 Naatu ana akir wairafih iyunih kob hin sabuw iyabowat hiyuw aamih hibowabow isah, baise etei’imak hikwahir hima.
4 To bairo na cáatígaquẽto apii aperã cʉ paa coteri majare na caĩñupʉ tunu: “Yʉ capienare na buiorãja, ‘Mere ʉgariquere yʉ quenoo yaparowʉ. Wecʉa yʉ canuena caroaro caricʉnare jĩari yʉ quenoo yaparowʉ. Ʉgarique nipetiro yʉ quenoo yaparowʉ. Yʉ macʉ cʉ cawamo jiari boje rʉmʉ mere na tʉjʉra aparo,’ na ĩ buiorãja,” na caĩñupʉ cʉ paa coteri majare.
4 “Imih aiwob orot iban maiye ana akir wairafih afa’abo iyunih eo, ‘Kwanan sabuw iyabowat na hiyuw aamih au’uwih hai tur kwana’owen, masanuw etei arauw hitab, naatu hiyuw etei abogaigiwas sawar, imih kwanan tabin ana hiyuw tanaa.’
5 To bairo cʉ caĩro cʉ capiricarãre na cabuiora aábajuparã tunu. Na capirije to cãnibato quena cáatígaquẽjuparã. Noo na cabooro maca cáaájuparã. Jĩcaʉ cʉ wejepʉ cáaájupʉ. Apeĩ cʉ apeye joorica wiipʉ cáaájupʉ.
5 “Baise hin hi’o, sabuw hiyuw aayah tur men hinowar, hai kokomaim hire nanabin hin. Orot ta au masaw in, orot ta re ana sitow bowamih in.
6 Aperã ʉpaʉ cʉ capi rotibatana paa coteri majare na ñe, rooro na quẽ, na cajĩa recõañuparã.
6 Naatu sabuw afa akir wairafih hibow hirouw, afa hi’asbunubunuw himorob.
7 To bairo nare na cáto caʉpaʉ na punijini, tuti maca, cʉ polisía majare na joo, cʉ paa cotebojari majare cajĩaricarãre nare re roti, na ya maca macaje, na ye wiirire na cajoe rotiyupʉ yua.
7 Aiwob orot anababatun yan so’ar, basit ana baiyowayah iyafarih hin sabuw ana akir wairafih hi’asbunubunuw etei hibow hirouw himorob naatu hai bar etei hi’afusar.
8 To bairo átiri aperã cʉ paa coteri majare ocõo bairo na caĩñupʉ tunu: “Yʉ macʉ cʉ cawamo jiari boje rʉmʉ macaje yʉ caquenoo yaparorije to cãnibato quena yʉ capibaena na majuuna atígaquẽjupa. To bairi ñuuquẽema. Na atíqueticõato yua.
8 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafih afa’abo eaf hina iuwih eo, ‘Tabin ana hiyuw i abogaigiwas sawar, baise sabuw au’uwih men yait ta namih.
9 To bairi na pirãja maca recomaca cãni wãri noa cáaáteñarã mʉja catʉjʉ bʉgarãre,” na caĩñupʉ na ʉpaʉ.
9 Imih kwanatit kwanan ef gagamih yahimaim sabuw kwana’i’itih etei kwana’uwih hinan tabin ana hiyuwamaim hinarun.’
10 To bairo na cʉ caĩro maca recomaca cãni wãripʉ aá, noa na catʉjʉ bʉgarãre na capiyuparã. Caroorã, caroarã quena nipetirã noa na catʉjʉ bʉgarãre na capiyuparã. To bairo na cáto na ʉpaʉ ya wii boje rʉmʉ cʉ cáti wii cajirayupe.
10 Basit akir wairafih hitit hin ef gagamih yahimaim orot babin hi’itih etei hibow, kakafin, gewasin etei hiteten hinatabin ana efanamaim hitit.
11 ’To bairi ʉpaʉ cajãa ejayupʉ, boje rʉmʉ cánare na tʉjʉ ejaʉ. Na tʉjʉ, wamo jiarica boje rʉmʉ macaje jutii cabero cabopacarã cʉ capiricarãre cʉ cawapaye bojabatajere jĩcaʉ cajañaquẽcʉre na watoapʉ catʉjʉyupʉ.
11 “Aiwob orot na nanawan hai merar yi ibabatiyih inan, basit orot ta tabin ana faifuw usina’e na ma’am itin.
12 Cʉ tʉjʉ, ocõo bairo cʉ caĩñupʉ: “¿Nope ĩi wamo jiarica boje rʉmʉ macaje jutii yʉ cawapaye bojabatajere jañaquẽcʉna mʉ atí?” cʉ caĩñupʉ ti maca ʉpaʉ. To bairo cʉ caĩro dope bairo caĩ yʉ́ majiquẽjupʉ.
12 Naatu ibatiy eo, ‘Au begon, o mi’itube’emih tabin ana faifuw usina’e ina irun kuma’am, etawan menane irun?’ Baise orot men tur ta eo.
13 To bairi boje rʉmʉ ʉpaʉ cʉ paa coteri majare ocõo bairo na caĩñupʉ: “Cʉ ñeña. Cʉ wamori, cʉ rʉpori jiari jõ macapʉ canaitĩaropʉ cʉ rocacõaña. Topʉ seeto majuu tʉgooñarique pai otigʉmi popiye tamʉobacʉ,” caĩñupʉ maca ʉpaʉ.
13 “Basit aiwob orot ana akir wairafih iuwih eo, ‘Orot an uman kwafatum kwabai kwan ufun kwaisaroun ere gugumin wanawanan nama, narerey wan nitarfofor naso’ob.’”
14 ’To bairona ã Ʉpaʉ Dio cʉ cãnie. capãarã ãma Dio cʉ capibatana. To bairo capãarã na cãnibato quena jĩcaarãacã ãma cʉ mena cãniparã cʉ cabejerã, caĩwĩ Jesu.
14 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw moumurih na’in God ea’afih, baise matan ta’amo boro narubinih.”
15 Cabero fariseo maja wadapenirã caneñapoyuparã. “Camajiriorijere cʉ mani cajeniñaro manire yʉ́ majiquẽcʉmi Jesu. To bairo cariape manire cʉ cayʉ majiquẽto, ‘Carooʉ ãmi, cabai buicʉcʉ ãmi Jesu,’ ʉparãre cʉ mani ĩ wadajãgarã.” To bairo dope bairo cʉ̃re na cajeniñape caame wadapeniñuparã.
15 Basit Ofafar Bai’obaiyenayah afa hin sa’ab akisihimo hiku’ay Jesu baikubibiruwin isan hiyakitifuw.
16 To bairi wadapeni yaparo na buerãre cajoowã, maca ʉpaʉ Herode — Roma macana na cacũricʉ ya poa macana mena, Jesure na cajeniña rotiyuparã. To bairi na cajeniña rotiricarã ocõo bairo cʉ caĩ jeniñawã Jesure:
16 Imaibo hai bai’ufununayah afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa hin Jesu biyan hitit hio, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob. O i anababatun turamaim kuo, God ana sabuw isah abisa ekokokomaim kubi’obaiyih, abisa sabuw tenotanot isan men kubiyababan, anayabin o men orot babin ufuhine ku’i’itin.
17 To bairi mʉ jeniñarã anaa jã baiwʉ. Roma macana ʉparã jãre carotirã niyeru jãre na cajenirijere nare jã cawapayepe ¿Dio cʉ rotibocʉti? cʉ caĩ jeniñawã fariseo maja, Herodere camairã na cajeniña roti jooricarã.
17 Imih kuo anowar. Caesar isan kabay tanabibaiyan boro ata ofafar tana’astu’ub, ai en? O mi’itube kunotanot?”
18 Jesu maca rooro cʉ na cátigarijere tʉjʉ majicõari ocõo bairo na caĩwĩ:
18 Jesu mar ta’imon hio hai tur naniyan bai uwih eo, “Kwa i wanawan rerekabih! Aisim ayu kwabikubibiruwu?
19 Caajiyari cui ʉparã ye cãnipe na cawapayepa cui uno yʉ iñooña, na caĩwĩ Jesu.
19 Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hina hitin.
20 Ti cui cʉ̃re na caiñooro:
20 Itin sawar imaibo eo, “Iti kabayamaim i yait ayubin naatu wabin tema’am?”
21 —Ʉpaʉ majuu Roma macacʉ cʉ cabaurije ã. Cʉ wame tuja, cʉ caĩwã. To bairo cʉ na caĩro:
21 Hiya’afut hio, “Caesar.” Basit Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, naatu abisa God nowan God kwanitin.”
22 To bairo na cʉ caboca ĩ yʉrijere caapi acʉawã. Api acʉari cʉ cabuti weocoama yua.
22 Iti na’at eo hinonowar ana maramaim hifofor men kafaita. Naatu hihamiy himatabir maiye hin.
23 Ti rʉmʉ cãnona saduceo maja Jesure cajeniñarã ejawã. Camaja bai yajiri bero tunu catíquẽnama, caĩ tʉgooñarã ãma saduceo maja. To bairi Jesu tʉpʉ atí, ocõo bairo cʉ cajeniñawã:
23 Nati veya ta’imon kau’ay ta wabin Sadducee hai sabuw afa hina Jesu biyan hitit hio, “Sabuw morobone boro men hinayawas maiye.”
24 —Ʉpaʉ, Moisé tirʉmʉpʉ macacʉ ocõo bairi wame cʉ caĩ cũrica wamere mʉre jã jeniñapa: “Jĩcaʉ nʉmocʉti, punaa mácʉna cʉ cabai yajiro cʉ bai maca cʉ nʉmo cʉparo cʉ jʉgocʉ nʉmo cãnibatacore. Cõre cʉ canʉmocʉto bero na camacʉcʉto, ‘Cabai yajiricʉ ãnacʉ macʉ ãmi,’ cʉ ĩ tʉjʉgarãma,” caĩ cũñupi Moisé.
24 Naatu hio maiye, “Bai’obaiyenayan Moses eo tautabin orot ain natun en namomorob tain boro tuwah ana kwafur ni’aawan, saise hairi hina’in kek hinatufuw tuwah efanin.
25 To bairi jã mena macana jĩcaʉ punaa siete cãnacãʉ cãma. To bairi cajʉgocʉ canʉmocʉmi. Punaa mácʉna cabai yajiwĩ.
25 Imih marasika orot, ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu kek en morob. Ana kwafur tain i’aawan.
26 Punaa mácʉna cʉ cabai yajiro bero cʉ bai cawapearicore canʉmocʉmi. Cʉ quena punaa mácʉna cabai yajiwĩ. Cabero na bairã quena to bairo jetona cõre nʉmo cʉtiba, punaa manana cabai yaji peticoama.
26 I auman kek en morob. Naatu tain ta bo kwafur i’aawan maiye. Kek en morob ef ta’imon na’atube hisinaf re in yomanin hi’asa’ub.
27 Na cabai yaji petiro bero to cõona na nʉmo cãnibataco co quena cabai yajiwõ yua.
27 Uf toro’ot, babin morob.
28 Na nipetirã siete cãnacãʉpʉna cõre canʉmo cʉtibama. To bairo cabai yajiricarã catí tunurãpʉ ¿ni maca cõre co cʉ nʉmo cʉtibocʉti? Jesure cʉ caĩ jeniñawã.
28 Orot etei i babin ta’imon hi’aawan, imih ana maramaim morobone hinamimisir maiye, babin i boro menatan ni’aawan?”
29 To bairo cʉ na caĩ jeniñaro ocõo bairo na caĩ buiowĩ Jesu:
29 Jesu iyafutih eo, “Kwa i a not hikwaris. Anayabin Buk Atamanin men kwaso’ob, naatu God ana fair auman men kwaso’ob.
30 Cabai yajirã catí tunurãpʉ canʉmoa cʉtiquẽna, camanapʉa cʉtiquẽna anigarãma. Dio tʉ macana ángel majare bairona cabairã anigarãma.
30 Anayabin morobone hinamimisir ana veya tounamatar maramaim tabina’e tema’am na’atube bairi boro hinama.
31 Apeye mʉjaare yʉ buiopa Dio yarã na cʉ catunu catiopere. Dio Moisépʉre cʉ caĩrica wame mʉja bue tʉgaricarã.
31 Naatu morobone hinamisir maiye isan God eo Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin ei en? God iti na’atube eo,
32 Ocõo bairo caĩñupi Dio Moisére: “Yʉa Diona yʉ ã, mʉ ñicʉ jãa na Ʉpaʉ yʉ ã. Abraham Ʉpaʉ yʉ ã. Cʉ macʉ Isaá Ʉpaʉ yʉ ã. Cʉ pãrami Jacobo quena to bairona cʉ Ʉpaʉ yʉ ã.”
32 ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’ Nati God i sabuw yawasih hai God men sabuw murubih hai Godamih.”
33 To bairo caroaro majirique mena Jesu na cʉ caĩ buioro camaja caapi acʉacoama.
33 Sabuw rou’ay gagamin iti tur hinonowar, hifofor men kafaita, anayabin abisa bi’obaiyih i tur anababatun.
34 Saduceo majare Jesu caroaro majirique mena cʉ caboca ĩro dope bairo cʉ caĩ yʉ́ majiquẽma yua. To bairo saduceo maja Jesure na caĩ yʉ́ majiquẽto apirã fariseo maja maca caneñapowã tunu, ape wame cʉ na caĩ jeniñapa wame wadapenirã.
34 Jesu tur eo Sadducee sabuw hai tur etei rabirab ana maramaim Pharisee sabuw hi’itin. Basit etei hina hita’imon.
35 To bairi jĩcaʉ na yaʉ caroaro Moisé cʉ carotiriquere camajii, roorije Jesu cʉ ĩ bui cʉparo ĩi, ocõo bairo cʉ caĩ jeniñawĩ:
35 Wanawanahimaim ofafar so’obayan orot ta na Jesu ikubibiruw eo,
36 —Ʉpaʉ, Dio cʉ carotirique ¿di wame ape wame netoro cátipa wame to ãti? cʉ caĩ jeniñawĩ Jesure.
36 “Bai’obaiyenayan, obaiyunen tur menatan i gagamin ofafar etei wanawanahimaim?”
37 To bairo cʉ caĩ jeniñaro:
37 Jesu iya’afut eo, “Regah, a God isan dogor tutufin etei, a not tutufin etei, naatu biya tutufin etei iniyabuw.
38 Ti wame ã Dio cʉ carotirique cãni majuuri wame. Ape wame Dio cʉ carotirica wame netoro ti wame cátipe ã, “Diore cʉ maiña,” ĩrique.
38 Iti ofafar i gagamin naatu ofafar ana ukwarin.
39 Cabero macá wame to bairona cátipe ã: “Aperãre na maiña. Mʉja majuuna mʉja camairore bairona na maiña.”
39 Naatu ofafar bairou’abin i iti. ‘Taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’
40 Ti wameri Dio cʉ carotirique cãni majuuri wameri ã. Apeye Dio rotirique Moisé ãnacʉ cʉ caĩ cũrique, Dio ye quetire caĩ buioricarã quena na caĩ ucarique nipetiro ti wameri átaje jetore buio majiorique ã. Apeye nipetiro Dio cʉ carotiriquere mʉja átiborã, Diore mʉja camaiata, aperã quenare na mʉja camaiata, cʉ caĩwĩ Jesu.
40 Moses ana ofafar tutufin etei naatu God ana dinab oro’orot hai bai’obaiyen etei i iti ofafar rou’ab tebi’ukwarih.”
41 To bairi fariseo maja topʉ cãnare ocõo bairo na caĩ jeniñawĩ Jesu:
41 Pharisee sabuw hiru’ay hita’imon, basit Jesu ibatiyih
42 —¿Dope bairo mʉja tʉgooñati Dio cʉ cajoʉ Cristo Dio ye quetire cabuioricarã tirʉmʉpʉ macana na caĩricʉre? ¿Ñamʉ pãrami ãcʉmi mʉja tʉgooñati? na caĩwĩ Jesu.
42 eo, “Kwa a notamaim Keriso isan mi’itube kwanotanot? I boro orot yait natun?” Naatu i hiya’afut hio, “Keriso i boro David ana agirane nan.”
43 To bairo cʉ na caĩro ocõo bairo na caĩwĩ Jesu:
43 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Bo aisim Anun Kakafiyin ana fairamaim David iwanasum, Regah isan eo,
44 “Ato yʉ mena ruiya yʉ tʉ maca, yʉ mena carotii anigʉ. Yʉ mena ruiri mʉ carotiro mʉre catʉjʉ tutirãre na yʉ regʉ,” caĩñupʉ Dio yʉ Ʉpaʉre, caĩ ucayupi David tirʉmʉpʉ macacʉ.
44 ‘Regah au Regah isan eo, Umau au asukwafune kumare inama’am. Ana maramaim ayu boro anatit a kamabiy sabuw anabow babamaim anaya.’
45 Ti wame ĩi, “Ʉpaʉ,” caĩ ucayupi David, Dio cʉ cajoopaʉ Cristore. To bairo, “Ʉpaʉ,” David cʉ caĩata ¿dope bairo cʉ pãramipʉ cãcʉ maca Cristo cʉ anibocʉti? na caĩwĩ Jesu fariseo majare.
45 “David Roubininenayan orot isan i ana Regah rauw eo, imih men karam Roubininenayan orot i David ana agir narauw nao.”
46 To bairo cʉ caĩro dope bairo Jesure cʉ caboca ĩ majiquẽma. Atie bero camaja nipetirã to bairi wame cʉ caĩ jeniña uwiwã yua. To bairi cʉ caĩ jeniña janacõawã.
46 Men yait ta Jesu ana tur wan yimih. Nati ana veya’amaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.