Lucas 24

Ălǝnžil n-Ɣisa Ălmasex: Kitab Ălmuqăddăs (TAQ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Abənnəbən n-ălxad-i n-ašăl wa ăzzarăn dăɣ-əssəboɣ, əkkănăt tiḍeḍen aẓəkka ăwwaynăt əlɣənfărăn d-aḍutăn-wi dd-ăsdăwnăt,
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 ăwwăḍnăt-in aẓəkka, ogăẓnăt-in tăhunt-ta hărăt emm n-aẓəkka, tăɣirarăd-in,
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 əjjăšnăt ammas n-aẓəkka măšan, wăr dăɣ-s ənheynăt tafəkka n-Ɣisa.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Ăqqanăn iɣăfawăn-năsnăt dăɣ-a-wen-dăɣ a-s dd-əbdădăn əssin meddən əlsanen isəlsa ăsimăɣmăɣnen edes-hasnăt,
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 jănăt tarəmmeɣt-ta-dăɣ făl dd-hănăt-ărkaɣnăt, ăsiḍăsnăt timmawen-năsnăt ăkall. Ǝnnăn-asnăt meddən: «Ma s-tammăɣmăt i-ere iddarăn jer-inəmmuttan?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Ɣisa, wăr t-illa diha, inkăr-dd dăɣ-tamăttant. Ǝktəwmăt-dd a-wa innă hărwa iha teje ta n-Galila,
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 a-s innă: ‹Ăgg-ăgg-adəm, ilzam ad-ăttărmăs, ijjəš ifassăn n-inăsbăkkaḍăn, əṣləbăn-t măšan, ašăl wa s-kăraḍ, a dd-inkăr jer-inəmmuttan.› »
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Ǝktănăt-dd iməjridăn-win-dăɣ ija Ɣisa.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Fălnăt aẓəkka ɣas, əkkănăt inəṭṭulab wi n-măraw d-iyyăn d-inalkimăn-wi iyyăḍnen, jănăt dăɣ-săn isălan.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Tiḍeḍen-en, hʼ-enăt Măryăma ta n-tadăbayt ta n-Mulăždaləyăt, Tăxya d-Măryăma ta n-ma-s n-Yaqub d-tiyyăḍ daɣ sidəttutnen a-wa ənnănăt i-inəṭṭulab
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 măšan, jăn-tănăt tinəbbuddal wăren əssen a jannenăt, unjăyăn s-ad-tănăt-əfləsăn.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Iggăd-dd Bəṭrus, ošăl s-aẓəkka, iwwăḍ-in ɣas, ăssijja dăɣ-ămmas-net măšan, wăr dăɣ-s inhey ar tefit tənsat d-iman-net, iqqăl ənta-dăɣ iqqan a-wa ijăn eɣăf-net.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Ǝkkăn inalkimăn n-Ɣisa əssin ašăl-wen-dăɣ taɣrəmt ta n-Imayus tănimăjjajăt d-Yărussălam s-əḍḍəkuḍ n-măraw kelumetărăn d-əssin,
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 ăssokalăn, simɣuɣulăn isălan n-a-wa ijăn iket-net
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 a-s tăn-dd-iwwăḍ Ɣisa iman-net, ăddew dăr-săn
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 măšan, indăr i-tiṭṭawen-năsăn ad-t-əzzəynăt.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Imməjrăd-asăn, innʼ-asăn: «Ma s-tărjašăm ham ti-net?» Ăqqănăn iɣăfawăn-năsăn, əbdădăn,
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 innʼ-as dăɣ-săn wa s-isəm-net Kălyobbas: «Ɣas, kăyy ɣas, dăɣ-Yărussălam təmdat a wăr hen isălan n-a-wa dăɣ-s ijăn išilan-wi-dăɣ?»
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Innʼ-asăn: «Ma dăɣ-s ijăn?» Ǝnnăn-as: «Un a-wa ijrăwăn Ɣisa wa n-Năṣirăt-i ămoosăn ănnăbi ăṣṣoohen s-imojjan-net hakd măjrăd-net dat-Măssinăɣ d-tamətte iket-net,
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 ărmăsăn-t imănokalăn n-kăl-tikutawen d-imizărăn-nănăɣ, ăssoḍăn-t dăɣ-ăššăreɣa-năsăn təzzar, əṣlăbăn-t.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Năkkăneḍ, nămoos hărăt dăɣ-wi əjărnen ăṭṭăma n-a-s ənta a madăn-iɣləs Iṣrayil măšan, a-wa ašăl wa s-kăraḍ d-əjăn hărătăn-win-dăɣ,
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 ăqqănnăt daɣ tiḍeḍen-nănăɣ tiyyăḍ iɣăfawăn-nănăɣ ed, ənšăynăt aẓəkka
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 măšan, wăr dăɣ-s in-ogeẓnăt tafəkka-net, ăqqălnăt-dd, ənnănăt ănfalălăn-asnăt-dd ănjălosăn hasnăt-ənnănen, iddar.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Osăn iyyăḍ dăɣ-năɣ daɣ aẓəkka, ăsbayănăn a-wa ənnănăt tiḍeḍen măšan, Ɣisa iman-net, wăr t-illa ere t-inhayăn.»
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Innʼ-asăn Ɣisa ălwăqq-wen: «Kăwăneḍ-i-š, tidət-dăɣ a-s ijraw-kăwăn iba n-tayətte, uhən, ma ăsiɣărăn ulhawăn-năwăn, igdal-awăn ad-təjrăhăm a-wa ənnăn ănnăbităn dăɣ-əlkəttabăn n-Măssinăɣ?
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Wădden ənnăn ilzam ad-inhəy Ălmasex tăhănšariḍt təzzar, ijjəš ălxurmăt-net.»
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Irmăs-asăn-dd ḍarăt-a-wen ɣur-ănnăbi Mosa, ikkă-dd ɣur-ănnăbităn wi iyyăḍnen iket-năsăn, itafăssar-asăn a-wa ənnăn əlkəttabăn dăɣ-isălan-net.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Ohăẓăn-in taɣrəmt ta əkkăn ɣas, issəknʼ-en a-s okay-tăn
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 măšan, ənnăn-as: «Ɣayəm ɣur-năɣ ed, ašăl iglă, ehăḍ-dăɣ, išwar ija», ăzzubbăt ɣur-săn.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Ǝqqălăn tetăte ɣas, iḍkăl tajəlla, ămmoy i-Măssinăɣ, irẓʼ-et, ikfʼ-asăn-tăt.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Ămerănăt tiṭṭawen-năsăn ălwăqq-wen-dăɣ, əzzăyăn-t măšan, ăttunkăl-asăn ăssaɣăt-wen-dăɣ.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Ănmănnăn jer-iman-năsăn: «Wădden a-s hanăɣ-ămmijrăd dăɣ-tabarăt, isafham-anăɣ əlkəttabăn n-ănnăbităn, sanăjmaḍăn ulhawăn-nănăɣ făll-ad-t-əzzəyăn.»
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Ǝbdădăn ăssaɣăt-wen-dăɣ, əqqălăn Yărussălam. Ogăẓăn-in inəṭṭulab wi n-măraw d-iyyăn d-inalkimăn-wi iyyăḍnen, ăžžiimmăɣăn dăɣ-edăgg iyyăn.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Ǝnnăn-asăn inəṭṭulab d-inalkimăn-wi iyyăḍnen: «Ijmaḍ-t ăššăk a-s Ɣisa, inkăr-dd jer-inəmmuttan, inhay-t Simyon.»
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Ǝllăɣen-asăn əntăneḍ-dăɣ amuqqəs wa əjăn dăr-s dăɣ-tabarăt d-əmmək wa s-t-əzzăyăn ălwăqq wa d-irẓa tajəlla.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Ămmiijrădăn hărwa a-s dd-ibdăd Ɣisa iman-net jere-săn, innʼ-asăn: «Insʼ ălxer n-Măssinăɣ fălla-wăn.»
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Ăxwălăn, əggădăn ənniyătăn-năsăn, əknăn tarəmmeɣt ed, ăɣelăn ămăttănkul a hannăyăn
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 măšan, innʼ-asăn Ɣisa: «Ma kăwăn-ixwalăn, iggad d-ənniyătăn-năwăn, ikkas tafləst dăɣ-ulhawăn-năwăn?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Ǝkyədăt dăɣ-ifassăn-in d-iḍarăn-in, năkk iman-in a-wa, ăḍəsăt-ahi, təkyədăm dăɣ-i i-ad-təkkəsăm ăššăk, ămăttănkul, wăr dăr-i mad-alăh ed, wăr-ila taɣəssa wăla iɣăsan.»
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Ijannʼ-asăn a-wen, isaknʼ-en ifassăn-net d-iḍarăn-net
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 măšan, təgdăl-asăn təmɣăre n-tedăwit-i-dăɣ jăn ad-t-əfləsăn. Inhăy a-s ăqqanăn iɣăfawăn-năsăn ɣas, innʼ-asăn: «Ak təlam a itamăkšen diha?»
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Ǝkfăn-t-dd ašăr n-emăn ăhhoɣen,
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 irmăs-t-dd, ikšʼ-e data-săn.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Innʼ-asăn ḍarăt-a-wen: «A-wa-dăɣ a hawăn-janneɣ hărwa əlleɣ jere-wăn a-s ăhhuuššăl ad-itbət a-wa făll-i iktabăn dăɣ-alămăr wa n-ănnăbi Mosa d-əlkəttabăn wi n-ănnăbităn d-Ăẓẓăbur.»
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Ora ălwăqq-wen tiyətwen-năsăn i-ad-əfhəmăn əlkəttabăn,
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 innʼ-asăn: «Iktab a-s Ălmasex, ilzam ad-inhəy tăhănšariḍt, inkăr-dd ašăl wa s-kăraḍ jer-inəmmuttan,
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 ətwəjjən ḍarăt-a-wen isălan n-tătubt d-tenăšše n-ibăkkaḍăn s-isəm-net i-tiwsaten iket-dăɣ-năsnăt, isănt a-wen dăɣ-Yărussălam.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Kăwăneḍ a jeɣ tijuhawen n-a-wen iket-net,
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 năkk daɣ, ad-hawăn-dd-səssiwəyăɣ a-wa s-hawăn-ija Abba-nin ărkăwăl-net, a-wen-dăɣ a făl wăr felăm aɣrəm-wa-dăɣ, a təkkăs tărna ta dd-fălăt išənnawăn wăr kăwăn-təlsa.»
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Ilwăy-tăn ḍarăt-a-wen har edes i-tadăbayt ta n-Bitanya, iḍkăl ifassăn-net, ija dăɣ-săn ălbăraka.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Itajj dăɣ-săn ălbăraka hărwa a-s dăr-săn ibḍa, imməḍkăl s-išənnawăn.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Ărkăɣăn-as əntăneḍ dihen-dăɣ təzzar, əqqălăn Yărussălam əknan dăɣ-tedăwit.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Hak ašăl ḍarăt-a-wen, timăqqusăn dăɣ-ehăn n-ămudd wa măqqărăn ihăn Yărussălam, tiimələn Măssinăɣ. Amin!
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.