Mateus 14

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Baꞌ janoꞌ puiꞌ ba tɨ kai gu Eroodis guiꞌ na miꞌr gɇꞌkam kaꞌ Galilea na mu paiꞌ pɨx oirɨt tu ja aꞌgiꞌñ gu Jesuus gu jaꞌtkam.
1 Por aquela mesma época, o tetrarca Herodes ouviu falar de Jesus.
2 Baꞌp ja tɨtda guiꞌ nam maap miꞌr gɇꞌgɇrkam kaꞌ:
2 E disse aos seus cortesãos: É João Batista que ressuscitou. É por isso que ele faz tantos milagres.
3 Guꞌ nax chooꞌnnɨt jup kaiꞌch gu Eroodis, nat guꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr tu chia nam daagɨi kuupaꞌ gu Juan buuplhixim kɨꞌn gu bapaiñum tɨtropiñ, nat tuꞌm daꞌp duu gu Erodiiyas guiꞌ nar bɨngaꞌn kat gu Piliip jaꞌnniꞌñ gu Eroodis, guꞌ ji nat guꞌ bhaiꞌ ji chɨ ɨɨx.
3 Com efeito, Herodes havia mandado prender e acorrentar João, e o tinha mandado meter na prisão por causa de Herodíades, esposa de seu irmão Filipe.
4 Baꞌ na puiꞌ tɨi xi chɨtdadaꞌ gu Juan gu Eroodis na cham jir am na bɨɨmaꞌn tu kiokaꞌ gu Erodiiyas na guꞌ jaꞌnniꞌñ jir bɨngaꞌn, guꞌ ji nat guꞌ dai bhaiꞌ ji bhaam.
4 João lhe tinha dito: Não te é permitido tomá-la por mulher!
5 Baꞌ cham bhaaiꞌn kaꞌ na jax dhui tu chiñiaꞌ gu Eroodis nam muꞌaaꞌ gu Juan na guꞌx ja ɨɨbhiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam, nam guꞌ bɨɨx pɨx jix bhaiꞌx mat kaꞌ na gu Juan bhaankamuꞌn tu aꞌgadaꞌ gu Dios.
5 De boa mente o mandaria matar; temia, porém, o povo que considerava João um profeta.
6 Guꞌ ji na guꞌ nat paiꞌ dhuuk jum ai nar paiꞌ dhuuk kam gu Eroodis, ma tu chia nam tu bhaidhaꞌ gu koiꞌ nam baꞌ tu jugiaꞌ. Baꞌ nam miꞌ ka tu kuaꞌ, miꞌ ba ai gu tɨyaa maraaꞌn gu Erodiiyas, baꞌ mi jaꞌp ma tɨ nɨi ja nɨiꞌñchudat gu jaꞌtkam nam miꞌp tuꞌiiꞌ. Baꞌ iam koꞌraaro gu Eroodis gu puiꞌ nat jax jaꞌk tɨ nɨi,
6 Mas, na festa de aniversário de nascimento de Herodes, a filha de Herodíades dançou no meio dos convidados e agradou a Herodes.
7 baꞌ puiꞌ ba tɨtda na makiaꞌ na tuꞌ ɨlhiiꞌñdhaꞌ.
7 Por isso, ele prometeu com juramento dar-lhe tudo o que lhe pedisse.
8 Baꞌ gu tɨyaa xi mɨɨ nat tɨkkam gu dɨꞌɨɨꞌn na tuꞌ bha tañiaꞌ, baꞌ jaꞌxpɨx gio miꞌp ba ai, jup tɨtda baꞌ gu Eroodis:
8 Por instigação de sua mãe, ela respondeu: Dá-me aqui, neste prato, a cabeça de João Batista.
9 Baꞌ naiꞌ soiꞌ jim duu gu Eroodis, giilhim jix buam jum ɨlh. Guꞌ ji nat guꞌ moo puiꞌp ba tɨɨꞌn miꞌ ja kaixdhat guiꞌ nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ na makiaꞌ na tuꞌ ɨlhiiꞌñdhaꞌ,
9 O rei entristeceu-se, mas como havia jurado diante dos convidados, ordenou que lha dessem;
10 baꞌ puiꞌ ma tu joot nam ɨɨkpuꞌ gu maꞌooꞌn gu Juan mu na paiꞌ kuupkaꞌ.
10 e mandou decapitar João na sua prisão.
11 Baꞌ jaꞌxpɨx miꞌ ba aich jamɨt jooxiaꞌ taꞌm, miꞌ xi maa mɨt gu tɨyaa. Miꞌ dhɨr baꞌ gu tɨyaa mu jaꞌk jup xi bhɨidhak gu dɨꞌɨɨꞌn.
11 A cabeça foi trazida num prato e dada à moça, que a entregou à sua mãe.
12 Baꞌ na mɨt puiꞌ ba tɨ kai gu jaꞌtkam tugiꞌñ gu Juan na mɨt ba mua, muiꞌ ma jii mɨt na mɨt bhɨim gu tukgaꞌn nam baꞌ yaaspaꞌ. Miꞌ dhɨr baꞌ mu jaꞌk jup bhɨi mɨt na paiꞌ oirɨ gu Jesuus na mɨt aaꞌñdham na mɨt ba mua gu Juan jaꞌtkam bopkondam.
12 Vieram, então, os discípulos de João transladar seu corpo, e o enterraram. Depois foram dar a notícia a Jesus.
13 Baꞌ pu jii gu Jesuus nat paiꞌ dhuuk puiꞌ ba tɨ kai na mɨt ba mua gu Juan jaꞌtkam bopkondam, baasɨꞌn dɨr jaꞌk pu bhɨi na paiꞌr gampɨx kaꞌ na cham jaroiꞌ oirɨdaꞌ, dai nat jax bha tɨs bhaan gu gɇꞌ kanuub na mi jaꞌp jup sɇꞌ amuub suudaiꞌ jugiiꞌñ. Baꞌ na mɨt ba maat gu jaꞌtkam guiꞌ nam mi jaꞌp oiꞌñkaꞌ jɨꞌdɨlh kikcham nat pa jaꞌk bhɨi gu Jesuus, bhammɨ dɨr jaꞌp gakoolh jamɨt ji bhɨɨk bɨɨx dɨbɨɨr taꞌm bhammɨ dɨr ba dar bɨɨpɨꞌ dɨr.
13 A essa notícia, Jesus partiu dali numa barca para se retirar a um lugar deserto, mas o povo soube e a multidão das cidades o seguiu a pé.
14 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk bhammɨ dɨr ba ai gu Jesuus, nat jax muiꞌ ji chɨm bhaiꞌ dhɨr bhaan gu gɇꞌ kanuub, bhaiꞌ pɨx ji ja tɨɨ gu jaꞌtkam nam jix ioꞌm muiꞌ nammɨ juꞌ nam bhaiꞌp tuꞌiiꞌ juꞌñdharan gu gɇꞌ suudaiꞌ. Baꞌx joiꞌmdak ba ja tɨɨ, baꞌ bhaiꞌ ji ja duduaꞌñ gux kakoꞌkkam guiꞌ nam ja uaꞌ.
14 Quando desembarcou, vendo Jesus essa numerosa multidão, moveu-se de compaixão para ela e curou seus doentes.
15 Baꞌ jaꞌxpɨx nat paiꞌ dhuuk ba ji jur, mu jimɨɨk jup tɨtda am gu Jesuus gu noonbiꞌñ:
15 Caía a tarde. Agrupados em volta dele, os discípulos disseram-lhe: Este lugar é deserto e a hora é avançada. Despede esta gente para que vá comprar víveres na aldeia.
16 Baꞌ gu Jesuus jup ja tɨtda:
16 Jesus, porém, respondeu: Não é necessário: dai-lhe vós mesmos de comer.
17 Baꞌ guiꞌp kaiꞌch am:
17 Mas, disseram eles, nós não temos aqui mais que cinco pães e dois peixes. _
18 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
18 Trazei-mos, disse-lhes ele.
19 Baꞌ xi ja chia gu jaꞌtkam nam mi jaꞌp xi dharaibuꞌ saiꞌ dhaam, baꞌ xi dhaagɨk gu paan jix dhaam jaꞌk xi chɨ tɨɨgɨk xi chu taxchaabgi buiñor gu Dios. Miꞌ dhɨr baꞌ dai nat pɨx taꞌtak muiꞌ ji ja maa gu noonbiꞌñ, guiꞌ baꞌ miꞌ dhɨr pɨx mu jaꞌk jup ji ja maa mɨt gu jaꞌtkam.
19 Mandou, então, a multidão assentar-se na relva, tomou os cinco pães e os dois peixes e, elevando os olhos ao céu, abençoou-os. Partindo em seguida os pães, deu-os aos seus discípulos, que os distribuíram ao povo.
20 Baꞌ bɨɨx tu juu mɨt nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ, sia kum guꞌx ioꞌm tɨir muiꞌ, tu koiꞌmɨk am nam jɨꞌx ɨlhiiꞌñ. Jaiꞌ mɨt pu cham ka jugio. Puiꞌ mɨt giop ma tu jumaap nat jɨꞌk bii, mambhɨɨx daman gook bapaalh dho moo giop suusuꞌn gu paan.
20 Todos comeram e ficaram fartos, e, dos pedaços que sobraram, recolheram doze cestos cheios.
21 Baꞌ bɨɨx dhiꞌ na mɨt jɨꞌk miꞌ tu juu gu jaꞌtkam, aix am jix chamaam mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm (5000) gu dai chichioꞌñ, gu uꞌuub guꞌ cham aagix kam ji gam aꞌaalh.
21 Ora, os convivas foram aproximadamente cinco mil homens, sem contar as mulheres e crianças.
22 Miꞌ dhɨr baꞌ dai nat ba ja chia gu Jesuus gu noonbiꞌñ nam bha tɨɨsdiaꞌ bhaan gu gɇꞌ kanuub, bɨɨpɨꞌ baꞌ gamaiꞌ xi ja joot nam bhammɨ dɨr ba aayaꞌ baasɨꞌn dɨr jaꞌk jumai juꞌñdharan gu gɇꞌ suudaiꞌ. Dɨɨlh baꞌ miꞌ pup oirɨ, na guꞌ mi jaꞌp ka tabuimgiꞌñ gu muiꞌ jaꞌtkam nam miꞌp tuꞌiiꞌ.
22 Logo depois, Jesus obrigou seus discípulos a entrar na barca e a passar antes dele para a outra margem, enquanto ele despedia a multidão.
23 Jaꞌxpɨx baꞌ nat paiꞌ dhuuk bɨɨx xi ja tabuimgidhak, pu jii maaꞌn kap na paiꞌr oidhaꞌ taꞌm bhammɨ na paiꞌ cham jaroiꞌ oirɨdaꞌ nat ba tu daañim buiñor guch Gɨꞌkoraꞌ. Dɨɨlh baꞌ bhaiꞌ pu tu daan, sia ku bax chukgam.
23 Feito isso, subiu à montanha para orar na solidão. E, chegando a noite, estava lá sozinho.
24 Baꞌ gu noonbiꞌñ jiim am gammɨjɨ bɨɨx suudaiꞌ dhaam bhaan gu gɇꞌ kanuub. Baꞌ na mɨt jix ioꞌm mɨk ba bhɨi nammɨ paiꞌ na bar ɨrban gu gɇꞌ suudaiꞌ, jix ioꞌm bhaiꞌ ji jɨb mu dɨr jaꞌk nam paiꞌ jaꞌk jiim, baꞌ bhaiꞌ ji giꞌndukɨ gu suudaiꞌ, naiꞌ tɇꞌkob ba baapmigim gu gɇꞌ kanuub.
24 Entretanto, já a boa distância da margem, a barca era agitada pelas ondas, pois o vento era contrário.
25 Baꞌ nammɨ na paiꞌ bar katukgab, muiꞌ ma jii gu Jesuus, bhammɨ dɨr pɨx chuꞌm duu naiꞌ gu bɨɨx aꞌnsap, mummɨ baꞌ ba ai ɨp gio juꞌñdharan na paiꞌ gɇꞌ suuꞌnkaꞌ gu suudaiꞌ. Miꞌ dhɨr baꞌ gamaiꞌ bɨɨx suudaiꞌ dhaam pɨx chuꞌm duu nat ba jii mu jaꞌk nam paiꞌ jiim gu noonbiꞌñ bhaan gu gɇꞌ kanuub.
25 Pela quarta vigília da noite, Jesus veio a eles, caminhando sobre o mar.
26 Baꞌ nat mi jaꞌp jupaaban ji bhɨi nam paiꞌ jiim gu noonbiꞌñ, ba tɨɨ mɨt gu Jesuus na mi jaꞌp ba jim suudaiꞌ dhaam. Baꞌx chotdonɨt gɇꞌgɇr kɨꞌn ba jiiñ jamɨt, jup kaiꞌch am:
26 Quando os discípulos o perceberam caminhando sobre as águas, ficaram com medo: É um fantasma! disseram eles, soltando gritos de terror.
27 Guꞌ ji nat guꞌ jotmodaꞌ mu ñio gu Jesuus, jup ja tɨtda:
27 Mas Jesus logo lhes disse: Tranqüilizai-vos, sou eu. Não tenhais medo!
28 Baꞌ muiꞌ ji ñio gu Peegro, jup kaiꞌch:
28 Pedro tomou a palavra e falou: Senhor, se és tu, manda-me ir sobre as águas até junto de ti!
29 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda:
29 Ele disse-lhe: Vem! Pedro saiu da barca e caminhava sobre as águas ao encontro de Jesus.
30 Guꞌ ji nat guꞌ gama jaꞌk bhaiꞌ ji chooꞌn, na guꞌx ɨɨbhidhat nɨiꞌñ gu suudaiꞌ na bha sɨlh guꞌnguk. Baꞌ miꞌ gamaiꞌ ba ji baa gu Peegro, jup tɨtda gu Jesuus gɇꞌ kɨꞌn:
30 Mas, redobrando a violência do vento, teve medo e, começando a afundar, gritou: Senhor, salva-me!
31 Baꞌ gu Jesuus jotmodaꞌ xi dhaa ɨp, jup tɨtda baꞌ:
31 No mesmo instante, Jesus estendeu-lhe a mão, segurou-o e lhe disse: Homem de pouca fé, por que duvidaste?
32 Baꞌ jaꞌxpɨx bhaiꞌ ba tɨɨtɨs jamɨt bhaan gu gɇꞌ kanuub, baꞌ jotmodaꞌ naiꞌ pɨx ji kɨkbo gu jɨbɨɨlh na jix ioꞌm bhaiꞌ ka jɨbɨɨrdat.
32 Apenas tinham subido para a barca, o vento cessou.
33 Baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk bha jiim bhaan gu gɇꞌ kanuub, jotmodaꞌ mi jaꞌp ja oꞌlhia kɨꞌn guꞌkɨk jup tɨtda am gu Jesuus:
33 Então aqueles que estavam na barca prostraram-se diante dele e disseram: Tu és verdadeiramente o Filho de Deus.
34 Baꞌ jaꞌxpɨx bhammɨ dɨr ba tɨɨtɨs jamɨt na paiꞌ Genesareet bhaan bipioꞌ gu dɨbɨɨr.
34 E, tendo atravessado, chegaram a Genesaré.
35 Baꞌ gu jaꞌtkam guiꞌ nam bhaiꞌ oiꞌñkaꞌ jix maatɨt tɨɨ mɨt na maadɨt jir diꞌ gu Jesuus, baꞌ jotmodaꞌ naiꞌ xi boop jamɨt mɨjɨ jaꞌp kikcham guiꞌ na dhiꞌ pɨx bhaan jup bipioꞌ gu dɨbɨɨr na mɨt tu aagam nat bhaiꞌ ba ai gu Jesuus. Baꞌ cham jɨꞌx mɨɨkim jix ioꞌm muiꞌ bhaiꞌ ba aichulh jamɨt gu Jesuus gux kakoꞌk kam,
35 As pessoas do lugar o reconheceram e mandaram anunciar por todos os arredores. Apresentaram-lhe, então, todos os doentes,
36 baꞌ soiꞌ ba tɨtdaim am nam sap palhɨɨp bhaiꞌ xi dhagiaꞌ gu jannulhiꞌñ nam baꞌ ba duduadhiaꞌ. Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk bhaiꞌ xi dhaa, pu dudua mɨt, bɨɨx jamɨt dho guꞌx kɨkɨɨꞌp jum duu.
36 rogando-lhe que ao menos deixasse tocar na orla de sua veste. E, todos aqueles que nele tocaram, foram curados.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.