Mateus 14
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NVT
1 Baꞌ janoꞌ puiꞌ ba tɨ kai gu Eroodis guiꞌ na miꞌr gɇꞌkam kaꞌ Galilea na mu paiꞌ pɨx oirɨt tu ja aꞌgiꞌñ gu Jesuus gu jaꞌtkam.
1 Quando Herodes Antipas ouviu falar de Jesus,
2 Baꞌp ja tɨtda guiꞌ nam maap miꞌr gɇꞌgɇrkam kaꞌ:
2 disse a seus conselheiros: “Deve ser João Batista que ressuscitou dos mortos! Por isso ele tem poder para fazer esses milagres”.
3 Guꞌ nax chooꞌnnɨt jup kaiꞌch gu Eroodis, nat guꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr tu chia nam daagɨi kuupaꞌ gu Juan buuplhixim kɨꞌn gu bapaiñum tɨtropiñ, nat tuꞌm daꞌp duu gu Erodiiyas guiꞌ nar bɨngaꞌn kat gu Piliip jaꞌnniꞌñ gu Eroodis, guꞌ ji nat guꞌ bhaiꞌ ji chɨ ɨɨx.
3 Herodes havia mandado prender e encarcerar João para agradar Herodias, que era esposa de Filipe, seu irmão.
4 Baꞌ na puiꞌ tɨi xi chɨtdadaꞌ gu Juan gu Eroodis na cham jir am na bɨɨmaꞌn tu kiokaꞌ gu Erodiiyas na guꞌ jaꞌnniꞌñ jir bɨngaꞌn, guꞌ ji nat guꞌ dai bhaiꞌ ji bhaam.
4 João tinha dito repetidamente a Herodes: “É contra a lei que o senhor viva com ela”.
5 Baꞌ cham bhaaiꞌn kaꞌ na jax dhui tu chiñiaꞌ gu Eroodis nam muꞌaaꞌ gu Juan na guꞌx ja ɨɨbhiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam, nam guꞌ bɨɨx pɨx jix bhaiꞌx mat kaꞌ na gu Juan bhaankamuꞌn tu aꞌgadaꞌ gu Dios.
5 Herodes queria matá-lo, mas tinha medo de provocar uma revolta, pois o povo acreditava que João era profeta.
6 Guꞌ ji na guꞌ nat paiꞌ dhuuk jum ai nar paiꞌ dhuuk kam gu Eroodis, ma tu chia nam tu bhaidhaꞌ gu koiꞌ nam baꞌ tu jugiaꞌ. Baꞌ nam miꞌ ka tu kuaꞌ, miꞌ ba ai gu tɨyaa maraaꞌn gu Erodiiyas, baꞌ mi jaꞌp ma tɨ nɨi ja nɨiꞌñchudat gu jaꞌtkam nam miꞌp tuꞌiiꞌ. Baꞌ iam koꞌraaro gu Eroodis gu puiꞌ nat jax jaꞌk tɨ nɨi,
6 Contudo, numa festa de aniversário de Herodes, a filha de Herodias dançou diante dos convidados e agradou muito o rei,
7 baꞌ puiꞌ ba tɨtda na makiaꞌ na tuꞌ ɨlhiiꞌñdhaꞌ.
7 e ele prometeu, sob juramento, que lhe daria qualquer coisa que ela pedisse.
8 Baꞌ gu tɨyaa xi mɨɨ nat tɨkkam gu dɨꞌɨɨꞌn na tuꞌ bha tañiaꞌ, baꞌ jaꞌxpɨx gio miꞌp ba ai, jup tɨtda baꞌ gu Eroodis:
8 Instigada pela mãe, a moça disse: “Quero a cabeça de João Batista num prato!”.
9 Baꞌ naiꞌ soiꞌ jim duu gu Eroodis, giilhim jix buam jum ɨlh. Guꞌ ji nat guꞌ moo puiꞌp ba tɨɨꞌn miꞌ ja kaixdhat guiꞌ nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ na makiaꞌ na tuꞌ ɨlhiiꞌñdhaꞌ,
9 O rei se arrependeu do que tinha dito, mas, por causa do juramento feito diante dos convidados, deu as ordens para que atendessem ao pedido.
10 baꞌ puiꞌ ma tu joot nam ɨɨkpuꞌ gu maꞌooꞌn gu Juan mu na paiꞌ kuupkaꞌ.
10 João foi decapitado na prisão,
11 Baꞌ jaꞌxpɨx miꞌ ba aich jamɨt jooxiaꞌ taꞌm, miꞌ xi maa mɨt gu tɨyaa. Miꞌ dhɨr baꞌ gu tɨyaa mu jaꞌk jup xi bhɨidhak gu dɨꞌɨɨꞌn.
11 e sua cabeça foi trazida num prato e entregue à moça, que a levou à sua mãe.
12 Baꞌ na mɨt puiꞌ ba tɨ kai gu jaꞌtkam tugiꞌñ gu Juan na mɨt ba mua, muiꞌ ma jii mɨt na mɨt bhɨim gu tukgaꞌn nam baꞌ yaaspaꞌ. Miꞌ dhɨr baꞌ mu jaꞌk jup bhɨi mɨt na paiꞌ oirɨ gu Jesuus na mɨt aaꞌñdham na mɨt ba mua gu Juan jaꞌtkam bopkondam.
12 Os discípulos de João vieram, levaram seu corpo e o sepultaram. Em seguida, foram a Jesus e lhe contaram o que havia acontecido.
13 Baꞌ pu jii gu Jesuus nat paiꞌ dhuuk puiꞌ ba tɨ kai na mɨt ba mua gu Juan jaꞌtkam bopkondam, baasɨꞌn dɨr jaꞌk pu bhɨi na paiꞌr gampɨx kaꞌ na cham jaroiꞌ oirɨdaꞌ, dai nat jax bha tɨs bhaan gu gɇꞌ kanuub na mi jaꞌp jup sɇꞌ amuub suudaiꞌ jugiiꞌñ. Baꞌ na mɨt ba maat gu jaꞌtkam guiꞌ nam mi jaꞌp oiꞌñkaꞌ jɨꞌdɨlh kikcham nat pa jaꞌk bhɨi gu Jesuus, bhammɨ dɨr jaꞌp gakoolh jamɨt ji bhɨɨk bɨɨx dɨbɨɨr taꞌm bhammɨ dɨr ba dar bɨɨpɨꞌ dɨr.
13 Logo que Jesus ouviu a notícia, partiu de barco para um lugar isolado, a fim de ficar só. As multidões, porém, descobriram para onde ele ia e o seguiram a pé, vindas de muitas cidades.
14 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk bhammɨ dɨr ba ai gu Jesuus, nat jax muiꞌ ji chɨm bhaiꞌ dhɨr bhaan gu gɇꞌ kanuub, bhaiꞌ pɨx ji ja tɨɨ gu jaꞌtkam nam jix ioꞌm muiꞌ nammɨ juꞌ nam bhaiꞌp tuꞌiiꞌ juꞌñdharan gu gɇꞌ suudaiꞌ. Baꞌx joiꞌmdak ba ja tɨɨ, baꞌ bhaiꞌ ji ja duduaꞌñ gux kakoꞌkkam guiꞌ nam ja uaꞌ.
14 Quando Jesus saiu do barco, viu a grande multidão, teve compaixão dela e curou os enfermos.
15 Baꞌ jaꞌxpɨx nat paiꞌ dhuuk ba ji jur, mu jimɨɨk jup tɨtda am gu Jesuus gu noonbiꞌñ:
15 Ao entardecer, os discípulos foram até ele e disseram: “Este lugar é isolado, e já está ficando tarde. Mande as multidões embora, para que possam ir aos povoados e comprar comida”.
16 Baꞌ gu Jesuus jup ja tɨtda:
16 “Não há necessidade”, disse Jesus. “Providenciem vocês mesmos alimento para elas.”
17 Baꞌ guiꞌp kaiꞌch am:
17 Eles responderam: “Temos apenas cinco pães e dois peixes!”.
18 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
18 “Tragam para cá”, disse ele.
19 Baꞌ xi ja chia gu jaꞌtkam nam mi jaꞌp xi dharaibuꞌ saiꞌ dhaam, baꞌ xi dhaagɨk gu paan jix dhaam jaꞌk xi chɨ tɨɨgɨk xi chu taxchaabgi buiñor gu Dios. Miꞌ dhɨr baꞌ dai nat pɨx taꞌtak muiꞌ ji ja maa gu noonbiꞌñ, guiꞌ baꞌ miꞌ dhɨr pɨx mu jaꞌk jup ji ja maa mɨt gu jaꞌtkam.
19 Em seguida, mandou o povo sentar-se na grama. Tomou os cinco pães e os dois peixes, olhou para o céu e os abençoou. Então, partiu os pães em pedaços e os entregou a seus discípulos, que distribuíram às multidões.
20 Baꞌ bɨɨx tu juu mɨt nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ, sia kum guꞌx ioꞌm tɨir muiꞌ, tu koiꞌmɨk am nam jɨꞌx ɨlhiiꞌñ. Jaiꞌ mɨt pu cham ka jugio. Puiꞌ mɨt giop ma tu jumaap nat jɨꞌk bii, mambhɨɨx daman gook bapaalh dho moo giop suusuꞌn gu paan.
20 Todos comeram à vontade, e os discípulos recolheram doze cestos com as sobras.
21 Baꞌ bɨɨx dhiꞌ na mɨt jɨꞌk miꞌ tu juu gu jaꞌtkam, aix am jix chamaam mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm (5000) gu dai chichioꞌñ, gu uꞌuub guꞌ cham aagix kam ji gam aꞌaalh.
21 Os que comeram foram cerca de cinco mil homens, sem contar mulheres e crianças.
22 Miꞌ dhɨr baꞌ dai nat ba ja chia gu Jesuus gu noonbiꞌñ nam bha tɨɨsdiaꞌ bhaan gu gɇꞌ kanuub, bɨɨpɨꞌ baꞌ gamaiꞌ xi ja joot nam bhammɨ dɨr ba aayaꞌ baasɨꞌn dɨr jaꞌk jumai juꞌñdharan gu gɇꞌ suudaiꞌ. Dɨɨlh baꞌ miꞌ pup oirɨ, na guꞌ mi jaꞌp ka tabuimgiꞌñ gu muiꞌ jaꞌtkam nam miꞌp tuꞌiiꞌ.
22 Logo em seguida, Jesus insistiu com seus discípulos que voltassem ao barco e atravessassem até o outro lado do mar, enquanto ele despedia as multidões.
23 Jaꞌxpɨx baꞌ nat paiꞌ dhuuk bɨɨx xi ja tabuimgidhak, pu jii maaꞌn kap na paiꞌr oidhaꞌ taꞌm bhammɨ na paiꞌ cham jaroiꞌ oirɨdaꞌ nat ba tu daañim buiñor guch Gɨꞌkoraꞌ. Dɨɨlh baꞌ bhaiꞌ pu tu daan, sia ku bax chukgam.
23 Depois de mandá-las para casa, Jesus subiu sozinho ao monte a fim de orar. Quando anoiteceu, ele ainda estava ali, sozinho.
24 Baꞌ gu noonbiꞌñ jiim am gammɨjɨ bɨɨx suudaiꞌ dhaam bhaan gu gɇꞌ kanuub. Baꞌ na mɨt jix ioꞌm mɨk ba bhɨi nammɨ paiꞌ na bar ɨrban gu gɇꞌ suudaiꞌ, jix ioꞌm bhaiꞌ ji jɨb mu dɨr jaꞌk nam paiꞌ jaꞌk jiim, baꞌ bhaiꞌ ji giꞌndukɨ gu suudaiꞌ, naiꞌ tɇꞌkob ba baapmigim gu gɇꞌ kanuub.
24 Enquanto isso, os discípulos, distantes da terra firme, lutavam contra as ondas, pois um vento forte havia se levantado.
25 Baꞌ nammɨ na paiꞌ bar katukgab, muiꞌ ma jii gu Jesuus, bhammɨ dɨr pɨx chuꞌm duu naiꞌ gu bɨɨx aꞌnsap, mummɨ baꞌ ba ai ɨp gio juꞌñdharan na paiꞌ gɇꞌ suuꞌnkaꞌ gu suudaiꞌ. Miꞌ dhɨr baꞌ gamaiꞌ bɨɨx suudaiꞌ dhaam pɨx chuꞌm duu nat ba jii mu jaꞌk nam paiꞌ jiim gu noonbiꞌñ bhaan gu gɇꞌ kanuub.
25 Por volta das três da madrugada, Jesus foi até eles, caminhando sobre as águas.
26 Baꞌ nat mi jaꞌp jupaaban ji bhɨi nam paiꞌ jiim gu noonbiꞌñ, ba tɨɨ mɨt gu Jesuus na mi jaꞌp ba jim suudaiꞌ dhaam. Baꞌx chotdonɨt gɇꞌgɇr kɨꞌn ba jiiñ jamɨt, jup kaiꞌch am:
26 Quando os discípulos o viram caminhando sobre as águas, ficaram aterrorizados. “É um fantasma!”, gritaram, cheios de medo.
27 Guꞌ ji nat guꞌ jotmodaꞌ mu ñio gu Jesuus, jup ja tɨtda:
27 Imediatamente, porém, Jesus lhes disse: “Não tenham medo! Coragem, sou eu!”.
28 Baꞌ muiꞌ ji ñio gu Peegro, jup kaiꞌch:
28 Então Pedro gritou: “Se é realmente o senhor, ordene que eu vá caminhando sobre as águas até onde está!”.
29 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda:
29 “Venha!”, respondeu Jesus. Então Pedro desceu do barco e caminhou sobre as águas em direção a Jesus.
30 Guꞌ ji nat guꞌ gama jaꞌk bhaiꞌ ji chooꞌn, na guꞌx ɨɨbhidhat nɨiꞌñ gu suudaiꞌ na bha sɨlh guꞌnguk. Baꞌ miꞌ gamaiꞌ ba ji baa gu Peegro, jup tɨtda gu Jesuus gɇꞌ kɨꞌn:
30 Mas, quando reparou no vento forte e nas ondas, ficou aterrorizado, começou a afundar e gritou: “Senhor, salva-me!”.
31 Baꞌ gu Jesuus jotmodaꞌ xi dhaa ɨp, jup tɨtda baꞌ:
31 No mesmo instante, Jesus estendeu a mão e o segurou. “Como é pequena a sua fé!”, disse ele. “Por que você duvidou?”
32 Baꞌ jaꞌxpɨx bhaiꞌ ba tɨɨtɨs jamɨt bhaan gu gɇꞌ kanuub, baꞌ jotmodaꞌ naiꞌ pɨx ji kɨkbo gu jɨbɨɨlh na jix ioꞌm bhaiꞌ ka jɨbɨɨrdat.
32 Quando entraram no barco, o vento parou.
33 Baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk bha jiim bhaan gu gɇꞌ kanuub, jotmodaꞌ mi jaꞌp ja oꞌlhia kɨꞌn guꞌkɨk jup tɨtda am gu Jesuus:
33 Então os outros discípulos o adoraram e exclamaram: “De fato, o senhor é o Filho de Deus!”.
34 Baꞌ jaꞌxpɨx bhammɨ dɨr ba tɨɨtɨs jamɨt na paiꞌ Genesareet bhaan bipioꞌ gu dɨbɨɨr.
34 Depois de atravessarem o mar, chegaram a Genesaré.
35 Baꞌ gu jaꞌtkam guiꞌ nam bhaiꞌ oiꞌñkaꞌ jix maatɨt tɨɨ mɨt na maadɨt jir diꞌ gu Jesuus, baꞌ jotmodaꞌ naiꞌ xi boop jamɨt mɨjɨ jaꞌp kikcham guiꞌ na dhiꞌ pɨx bhaan jup bipioꞌ gu dɨbɨɨr na mɨt tu aagam nat bhaiꞌ ba ai gu Jesuus. Baꞌ cham jɨꞌx mɨɨkim jix ioꞌm muiꞌ bhaiꞌ ba aichulh jamɨt gu Jesuus gux kakoꞌk kam,
35 Quando o povo reconheceu Jesus, a notícia de sua chegada se espalhou rapidamente por toda a região, e trouxeram os enfermos para que fossem curados.
36 baꞌ soiꞌ ba tɨtdaim am nam sap palhɨɨp bhaiꞌ xi dhagiaꞌ gu jannulhiꞌñ nam baꞌ ba duduadhiaꞌ. Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk bhaiꞌ xi dhaa, pu dudua mɨt, bɨɨx jamɨt dho guꞌx kɨkɨɨꞌp jum duu.
36 Suplicavam que ele deixasse os enfermos apenas tocar na borda de seu manto, e todos que o tocavam eram curados.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.