Mateus 13

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Baꞌ moo janoꞌ pu jii gu Jesuus miꞌ dhɨr kiicham mu jaꞌk na paiꞌ gɇꞌ suuꞌnkaꞌ gu suudaiꞌ, baꞌ mi jaꞌp juꞌñdharan daakat bam jɨɨpiꞌñ.
1 Mais tarde, naquele mesmo dia, Jesus saiu de casa e sentou-se à beira-mar.
2 Baꞌ cham jɨꞌx mɨɨkim na mɨt jix ioꞌm muiꞌ miꞌ mam jumaap gu jaꞌtkam, alh nammɨ ba xi juꞌ am. Baꞌ puiꞌ bhaiꞌ ma tɨs gu Jesuus bhaan gu gɇꞌ kanuub na mi jaꞌp jup sɇꞌ amuub suudaiꞌ jugiꞌñ,
2 Logo, uma grande multidão se juntou ao seu redor. Então ele entrou num barco, sentou-se e ensinou o povo que permanecia na praia.
3 bhaiꞌ baꞌ ji dhaakat ma tu ja aꞌgi gu jaꞌtkam bɨxchuꞌ bhaan ji chu uaꞌrgidhak na tuꞌ ya jaꞌp jix chu jaiꞌch dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, jup ja tɨtda:
3 Jesus contou várias parábolas, como esta: “Um lavrador saiu para semear.
4 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk muiꞌ ji chu giiꞌ, jaiꞌ mu jaꞌk suulh na paiꞌ pɨx am boi ba katkaꞌ na mi jaꞌp tum oipodaꞌ gu tuꞌ, baꞌ maaꞌn na mɨt jax jugio gu uꞌjiꞌ nam mi jaꞌp nɨnɨꞌdaꞌ.
4 Enquanto espalhava as sementes pelo campo, algumas caíram à beira do caminho, e as aves vieram e as comeram.
5 Baꞌ jaiꞌ nat jaꞌp jaꞌk iam jup suulh na paiꞌr aiꞌ chaꞌm nax komaalhim jir dɨbɨɨr, dhiꞌ dho gi guꞌ tɨi jotmodaꞌ bubua ji, nat guꞌ daaman jum yaas.
5 Outras sementes caíram em solo rochoso e, não havendo muita terra, germinaram rapidamente,
6 Guꞌ ji na guꞌ nat paiꞌ dhuuk bhaan miꞌ ji chotnorimɨ, maaꞌn nat jax gaa, nat guꞌ cham tuukab takta.
6 mas as plantas logo murcharam sob o calor do sol e secaram, pois não tinham raízes profundas.
7 Baꞌ jaiꞌ nat jaꞌp jaꞌk iam jup suulh na paiꞌ tuutkaꞌ gu tuꞌx bii uꞌuux jix joꞌiiꞌ, maaꞌn nat jax bhaiꞌbich, jix uꞌuam miꞌ pup tuut gu tiriik, baꞌ pu cham tuꞌ ka bhaiꞌ.
7 Outras sementes caíram entre espinhos, que cresceram e sufocaram os brotos.
8 Baꞌ jaiꞌ nat jaꞌp jaꞌk iam jup suulh na paiꞌx kɨɨꞌ gu dɨbɨɨr, dhiꞌ dho gi guꞌ joidham jix bhaiꞌm duu ji. Alh jaꞌp saꞌsbar xim kaip, jɨꞌmaꞌn moom kaip maaꞌn ooꞌm daman mambhɨɨx, jaiꞌ baꞌ baik ooꞌm, jaiꞌ jix chamaam ooꞌm, miꞌ pɨx puiꞌ.
8 Ainda outras caíram em solo fértil e produziram uma colheita trinta, sessenta e até cem vezes maior que a quantidade semeada.
9 Moo pim jix bhaiꞌ xim gaꞌngadaꞌ na pim jɨꞌk jiñ kɇɇ na jax jir jum duukam gu dhiꞌ puiꞌ nañ jax jam tɨtda.
9 Quem é capaz de ouvir, ouça com atenção!”.
10 Baꞌ puiꞌ ba tɨtda am gu noonbiꞌñ gu Jesuus na sap ja aagiꞌñdhaꞌ na jax kaiꞌñkam puiꞌ jaꞌk tu ja aꞌgiꞌñ gu jaꞌtkam na bhaan ji chu uaꞌrgidhat gu tuꞌ na yaꞌx chu jaiꞌch dhi oiꞌñgaꞌn bhaan.
10 Os discípulos vieram e lhe perguntaram: “Por que o senhor usa parábolas quando fala ao povo?”.
11 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
11 Ele respondeu: “A vocês é permitido entender os segredos do reino dos céus, mas a outros não.
12 Na guꞌ gu jaroiꞌ noꞌ puꞌñi tɨ jɨɨgiꞌñ, jix ioꞌm ba mattudaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ, baꞌx ioꞌm bax mat kaꞌ, cham tuꞌ puiꞌ na jax bɨɨpɨꞌ dɨr. Baꞌ gu jaroiꞌ noꞌ cham maachim, sia ku tɨi palhɨɨp am jix maat, saalh puiꞌ dho cham ka tɨꞌñchokaꞌ, mɨkkat pu cham ka mat kaꞌ.
12 Pois ao que tem, mais lhe será dado, e terá em grande quantia; mas do que nada tem, até o que tem lhe será tirado.
13 Puiꞌ kuñ baꞌ aañ puꞌñi pɨx jaꞌk tu ja aꞌgiꞌñ gu jaꞌtkam bɨxchuꞌ bhaan ji chu uaꞌrgidhat na tuꞌ ya jaꞌp jix chu jaiꞌch dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, na guꞌ sia kum tɨiñ nɨiꞌñ gux bhaiꞌm duukam nañ jup tu bua, pu cham maatɨꞌ nɨiꞌñdhaꞌ am, gio baꞌ noꞌm tɨiñ kɇɇ nañ jax tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ, pu cham maatɨt jup jiñ kɇɇkɇꞌ am.
13 É por isso que uso parábolas: eles olham, mas não veem; escutam, mas não ouvem nem entendem.
14 Baꞌ dhiꞌ ja bui puiꞌ ba tum kuugalh nat jax tu uaꞌnak gu Isaiiyas guiꞌ na bɨjɨk bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios na jaꞌpnim kaiꞌch:
14 “Cumpre-se, desse modo, a profecia de Isaías que diz: ‘Quando ouvirem o que digo, não entenderão. Quando virem o que faço, não compreenderão.
15 Nam guꞌ dɨɨlh cham maatɨt tɇ kɇɇkɇꞌ dhiꞌ dhi jaꞌtkam,
15 Pois o coração deste povo está endurecido; ouvem com dificuldade e têm os olhos fechados, de modo que seus olhos não veem, e seus ouvidos não ouvem, e seu coração não entende, e não se voltam para mim, nem permitem que eu os cure’.
16 ’Ku guꞌ aapiꞌm jix bhaiꞌ tu jam jim ji, na pim guꞌx maatɨt tɇ kɇɇ gio na pim jix maatɨt tɨ nɨiꞌñ.
16 “Felizes, porém, são seus olhos, pois eles veem; e seus ouvidos, pois eles ouvem.
17 Tuꞌ sɨlhkam kɨꞌn jañ pu jam tɨtda nam muiꞌ guiꞌ nam bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios gio guiꞌ nam jaꞌppɨx jir jix bhabhaiꞌkam kat, pu chuꞌm tɨip jix chɨ tɨɨgik kat am na pim jax tɨ nɨiꞌñ gu xib, guꞌ ji na mɨt guꞌ cham pu chuꞌm tɨ tɨɨ, gio nam pu chuꞌm tɨip jix chɨ kaik kat na pim aapiꞌm jax tɇ kɇɇ gu xib, guꞌ ji na mɨt guꞌ cham pu chuꞌm tɨ kai.
17 Eu lhes digo a verdade: muitos profetas e justos desejaram ver o que vocês têm visto e ouvir o que vocês têm ouvido, mas não puderam.
18 ’Ea na pim jix bhaiꞌ xiñ kaayaꞌñ jaaduñ nañ jam aagiꞌñdhaꞌ na jax jir jum duukam gu tiriik nat tu giiꞌ gu maaꞌnkam.
18 “Agora, ouçam a explicação da parábola sobre o lavrador que saiu para semear.
19 Jaꞌp jañ dho kaiꞌñkam jup kaiꞌch: Gu jaꞌtkam noꞌ mɨt tɨi kai gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ gu Dios na jax jaꞌk ja aꞌm ba tɨ nɨidhidhaꞌ gɨt, noꞌ mɨt guꞌ cham maatɨt kai, dhiꞌ jaꞌp ji buusniaꞌ na jax gu tiriik nat miꞌ suulh boi chaꞌm na paiꞌx chu kabaak. Baꞌ na paiꞌ dhuuk miꞌ ji ɇɇji gu jaꞌook, maakam xi jurtudaꞌ, miꞌ pu cham tuꞌ bhaan ka tɨtɨɨꞌñchokaꞌ.
19 As sementes que caíram à beira do caminho representam os que ouvem a mensagem sobre o reino e não a entendem. Então o maligno vem e arranca a semente que foi lançada em seu coração.
20 Guꞌ baꞌ guiꞌ nat miꞌ jaꞌk jup suulh na paiꞌx komaalhim jir dɨbɨɨr nar aiꞌ chaꞌm, dhiꞌ guiꞌ nam jotmodaꞌ tɨi tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ jix bhaiꞌm ɨlhdhai,
20 As que caíram no solo rochoso representam aqueles que ouvem a mensagem e, sem demora, a recebem com alegria.
21 guꞌ ji nam guꞌ puiꞌ ji bubuakiaꞌ na jax gu tiriik nat cham tuukab takta. Baꞌ noꞌ tuꞌ jax ba ja duiñchuꞌ, mummɨ puiꞌ giop suulhgiaꞌ am, nam guꞌ cham bɨɨx ja jujur kɨꞌn tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ.
21 Contudo, uma vez que não têm raízes profundas, não duram muito. Assim que enfrentam problemas ou são perseguidos por causa da mensagem, cedo desanimam.
22 Baꞌ guiꞌ nat miꞌ jaꞌk jup suulh na paiꞌ tuutkaꞌ gu tuꞌx bii uꞌuux jix joꞌiiꞌ, dhiꞌ guiꞌ nam puiꞌ tɨi joidham jup kaayaꞌ, guꞌ ji na guꞌ bhaiꞌ ji ja tukgidhaꞌ gu tuꞌ na yaꞌx chu jaiꞌch dhi oiꞌñgaꞌn bhaan. Tuꞌ nam pɨx bax joiꞌñdhaꞌ nam biaꞌkaꞌ jix dhaꞌram namkɨm, piam ku tuꞌ nam pɨx jax bax dhuñiim kaꞌ na tuꞌ cham jum aagidhaꞌ.
22 As que caíram entre os espinhos representam outros que ouvem a mensagem, mas logo ela é sufocada pelas preocupações desta vida e pela sedução da riqueza, de modo que não produzem fruto.
23 Baꞌ guiꞌ nat miꞌ jaꞌk jup suulh na paiꞌ joidham jix kɨɨꞌ gu dɨbɨɨr nat jum kaip jix chamaam ooꞌm, gio jaiꞌ baik ooꞌm, gio baꞌ jaiꞌ maaꞌn ooꞌm daman mambhɨɨx, dhiꞌ guiꞌ nam bɨɨx ja jujur kɨꞌn tɨ jɨɨꞌñdhai miꞌ puiꞌ ba jimiaꞌ na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ, baꞌ cham jɨꞌxkat jaꞌk ka suulhgiaꞌ am, nam guꞌ gammɨjɨ buiñor bax biiñak kaꞌ.
23 E as que caíram em solo fértil representam os que ouvem e entendem a mensagem e produzem uma colheita trinta, sessenta e até cem vezes maior que a quantidade semeada”.
24 Baꞌ gio bhaan jup ji uaꞌrgidhak gu tiriik bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi gu Jesuus gu jaꞌtkam, jup ja tɨtda:
24 Esta foi outra parábola que Jesus contou: “O reino dos céus é como um agricultor que semeou boas sementes em seu campo.
25 Baꞌ noꞌt guꞌ moo janoꞌ pu guiꞌ gu tukaaꞌ bhaan na paiꞌ dhuuk bɨɨx ka tum kookos kaꞌ, miꞌ ji ɇɇk guiꞌ nax bhaamkiꞌñ daam dɨr miꞌp xi giiꞌñdhak ba jii gu saiꞌ gu kaiꞌñ guiꞌ na cham bhaiꞌ bua gu tiriik.
25 Enquanto os servos dormiam, seu inimigo veio, semeou joio no meio do trigo e foi embora.
26 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk bhaiꞌ ji bubua gu tiriik, gatuuk dɨr bhaiꞌp ji bubuakiaꞌ gu saiꞌ guiꞌ na cham bhaiꞌ bua.
26 Quando a plantação começou a crescer, o joio também cresceu.
27 Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk ba tɨɨ guiꞌ nam miꞌ tu juandaꞌ, mu jimɨɨk ba aagiꞌñ am guiꞌ nat miꞌ tu giiꞌ gu tiriik, jup tɨtda am: “Aapiꞌch jaduuñ, gu tiriik na pich mu tu giiꞌ, ¿saiꞌ bɨnkam aa pich miꞌ ɨi na baꞌ jaiꞌ miꞌp tuut na cham bhaiꞌ bua gu tiriik? ¿Kaꞌ jaroo ji chi miꞌ ɨi?”
27 “Os servos do agricultor vieram e disseram: ‘O campo em que o senhor semeou as boas sementes está cheio de joio. De onde ele veio?’.
28 Baꞌ guiꞌ na miꞌ tu gaa jup kaiꞌch: “Jaroiꞌ dho na xiñ bhaamkiꞌñ nat baꞌ miꞌ ɨi dhiꞌ pu chuꞌm.” Baꞌ gu tujuandam tugiꞌñ ba tɨkka am, jup tɨtda am: “¿Cham jir am aa noꞌ chich boopnɨk mu baas iabu?”
28 “‘Um inimigo fez isso’, respondeu o agricultor. “‘Devemos arrancar o joio?’, perguntaram os servos.
29 Baꞌ guiꞌ na miꞌ tu gaa jup kaiꞌch: “Cham ji nar am, na guꞌ na pim paiꞌ dhuuk bhaiꞌ ji boopñiaꞌ, bɨɨx bhaiꞌp jim takbonaꞌ gu tiriik.
29 “‘Não’, respondeu ele. ‘Se tirarem o joio, pode acontecer de arrancarem também o trigo.
30 Miꞌ puiꞌ ji na ba gɨꞌlhiaꞌ bɨnkam, gatuuk baꞌ nañ paiꞌ dhuuk ba ji chu oraaꞌ nañ baꞌ tu chiñiaꞌ nam aꞌlhiok buuprai mɨidhaꞌ, dai gu tiriik jañ baꞌ tu chiñiaꞌ nam ulhñaꞌ miꞌ na paiꞌm ulhiis.”
30 Deixem os dois crescerem juntos até a colheita. Então, direi aos ceifeiros que separem o joio, amarrem-no em feixes e queimem-no e, depois, guardem o trigo no celeiro’”.
31 Baꞌ jumai bhaan ji uaꞌrgidhak gio bhaiꞌp ji chu ja aꞌgi gu Jesuus gu jaꞌtkam, jup ja tɨtda:
31 Então Jesus contou outra parábola: “O reino dos céus é como a semente de mostarda que alguém semeia num campo.
32 Cham jax chuꞌm jaꞌxbuiꞌx jaiꞌch dho gu kaichuk na jɨꞌx jir ɨlhiꞌch guiꞌ, ku guꞌ noꞌ ñich mi jaꞌp xi ɨi, joidham gɇꞌ gɨgɨꞌr ji, cham tuꞌ jaꞌxbuiꞌ na jɨꞌx jup tɨ gɨgɨꞌr gu jaiꞌ ɨꞌɨɨx guiꞌ na puiꞌp jir jum ɨsdam. Jix bhaiꞌ nam bha jaꞌp maamragaran tu kakos kaꞌ gu uꞌjiꞌ.
32 É a menor de todas as sementes, mas se torna a maior das hortaliças; cresce até se transformar em árvore, e vêm as aves e fazem ninho em seus galhos”.
33 Baꞌ jaꞌpni jaꞌk bhaan ji uaꞌrgidhak gio bhaiꞌp ji chu ja aꞌgi gu Jesuus gu jaꞌtkam, jup ja tɨtda:
33 Jesus também contou a seguinte parábola: “O reino dos céus é como o fermento usado por uma mulher para fazer pão. Embora ela coloque apenas uma pequena quantidade de fermento em três medidas de farinha, toda a massa fica fermentada”.
34 Baꞌ dhiꞌ puꞌñi jaꞌk tu ja aꞌgidhimɨk gu Jesuus gu jaꞌtkam bɨxchuꞌ bhaan ji chu uaꞌrgidhimɨk na tuꞌ ya jaꞌp jix chu jaiꞌch dhi oiꞌñgaꞌn bhaan. Dai puꞌñi jaꞌk pɨx tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ nam baꞌx maatɨt kaayaꞌ.
34 Jesus sempre usava histórias e comparações como essas quando falava às multidões. Na verdade, nunca lhes falava sem usar parábolas.
35 Baꞌ dhiꞌ puꞌñi jaꞌk jum kuugalh gu puiꞌ nat jax jaꞌk tu uaꞌnak maadɨt guiꞌ nam bɨjɨk bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios, na jaꞌpnim kaiꞌch:
35 Cumpriu-se, desse modo, o que foi dito por meio do profeta: “Eu lhes falarei por meio de parábolas; explicarei coisas escondidas desde a criação do mundo”.
36 Baꞌ miꞌ dhɨr ba jii gu Jesuus xi ja ñioꞌkdhak gu jaꞌtkam, nammɨ jaꞌk gama jaꞌk ji baa baꞌk chɨr. Baꞌ guiꞌ nam kaichgɨdaꞌ miaꞌn xi ɇɇk puiꞌ ba tɨtda am na sap ja aagiꞌñdhaꞌ na jax jir jum duukam gu saiꞌ guiꞌ na cham bhaiꞌ bua gu tiriik nat baꞌ puiꞌ bhaiꞌp ji bubua miꞌ na paiꞌm giiꞌ gu tiriik.
36 Em seguida, deixando as multidões do lado de fora, Jesus entrou em casa. Seus discípulos lhe pediram: “Por favor, explique-nos a história do joio no campo”.
37 Baꞌ gu Jesuus jup ja tɨtda:
37 Jesus respondeu: “O Filho do Homem é o agricultor que planta as boas sementes.
38 Guꞌ baꞌ gu gaabhar, dhiꞌ gu oiꞌñgaꞌn jañ aagat jup kaiꞌch, gio baꞌ gu tiriik, dhiꞌ guiꞌ na jɨꞌk ja aꞌm ba tɨ nɨidhidhaꞌ gu Dios jañ ja aagɨt jup kaiꞌch. Guꞌ baꞌ gu saiꞌ guiꞌ na cham bhaiꞌ bua gu tiriik, dhiꞌ gu jaꞌtkam guiꞌ nam cham tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñ jañ ja aagɨt jup kaiꞌch.
38 O campo é o mundo, e as boas sementes são o povo do reino. O joio são as pessoas que pertencem ao maligno,
39 Guꞌ baꞌ guiꞌ nat miꞌp ɨi gu saiꞌ guiꞌ na cham bhaiꞌ bua gu tiriik, dhiꞌ gu jaꞌook jañ aagat jup kaiꞌch. Gio baꞌ gu maaꞌnkam guiꞌ na tu oraaꞌ, dhiꞌ janoꞌ tu aagɨt jup kaiꞌch iñ na paiꞌ dhuuk tum kuugalhdhaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan. Baꞌ guiꞌ nañ jup ja aaꞌ nam jix bhaiꞌ dhui ba ulhñaꞌ guiꞌ na jɨꞌk jum oraaꞌ gu tiriik, dhiꞌ gu noonbiꞌñ guñ Gɨꞌkoraꞌ nañ ja aagɨt jup kaiꞌch ɨp.
39 e o inimigo que plantou o joio no meio do trigo é o diabo. A colheita é o fim dos tempos, e os que fazem a colheita são os anjos.
40 Baꞌ puiꞌ na jax gu saiꞌ nam maap xi jumpadai bhaiꞌ xi kɨɨxdhaꞌ gu tai, puꞌñi jaꞌk jup tum duñiaꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk tum kuugalhdhaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan.
40 “Da mesma forma que o joio é separado e queimado no fogo, assim será no fim dos tempos.
41 Baꞌ aañ nat bhañ joot guñ Gɨꞌkoraꞌ, naiꞌ ja jootsaꞌ iñ gu noonbiꞌñ nam maap ja jumpadaꞌ guiꞌ nam jɨꞌk ja chiandaꞌ gu jaiꞌ jaꞌtkam nam pu tu duñiaꞌ gu tuꞌ nar jix buam jum duukam, gio baꞌ bɨɨx nam jɨꞌk jix buam tu buadaꞌ.
41 O Filho do Homem enviará seus anjos, e eles removerão do reino tudo que produz pecado e todos que praticam o mal
42 Miꞌ dhɨr baꞌ dai nam mu jaꞌk xi ja iabuꞌ na paiꞌ gammɨjɨ cham tutkɨ gu tai, baꞌ miꞌ pu tɨi suandaꞌ am gammɨjɨ na giilhim tɨix buam tu tatdaꞌkaꞌ na ja mɨidhidhaꞌ gu tai.
42 e os lançarão numa fornalha ardente, onde haverá choro e ranger de dentes.
43 Guꞌ baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk gammɨjɨ miꞌ puiꞌ jiimdat na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ, joidham tuꞌm jix aꞌbhar totbikdam jup jum duñiaꞌ am janoꞌ nam paiꞌ dhuuk buiñor bap tuiꞌkaꞌ, jaꞌp tuꞌm jum maaxiꞌñdhaꞌ am na jax gu tanoolh. Moo pim jix bhaiꞌ xim gaꞌngadaꞌ na pim jɨꞌk jiñ kɇɇ na jax jir jum duukam gu dhiꞌ puiꞌ nañ jax jam tɨtda.
43 Então os justos brilharão como o sol no reino de seu Pai. Quem é capaz de ouvir, ouça com atenção!”
44 ’Baꞌ gu jaroiꞌ noꞌ bhaan tɨ nɨidhim gu Dios, jaꞌp ji buusan na jax gu jaroiꞌ noꞌt mu paiꞌ ba tɨɨ gux dhaꞌram namkɨm na mu paiꞌ ɨxchuix kaꞌ jax chuꞌm dɨrbagaran gu jaroiꞌ. Baꞌ jotmodaꞌ gio miꞌp xi ɨxchui xi dhaiꞌññiaꞌ na tu gaꞌraraꞌ gu bɨxchugaꞌn na jɨꞌk tuꞌ biaꞌkaꞌ na baꞌ kɨꞌn ba sabaꞌdaꞌ gu dɨbɨɨr miꞌ na paiꞌ ɨxchuix kaꞌ gux dhaꞌram namkɨm.
44 “O reino dos céus é como um tesouro escondido que um homem descobriu num campo. Em seu entusiasmo, ele o escondeu novamente, vendeu tudo que tinha e, com o dinheiro da venda, comprou aquele campo.”
45 ’Gu jaroiꞌ noꞌ bhaan tɨ nɨidhim gu Dios, jaꞌp ji buusan na jax maaꞌn gu maaꞌnkam noꞌ mu jaꞌp paiꞌ jimdat tu sabaꞌdaim gu joodai gux aꞌbhar jix dhaꞌram namkɨm.
45 “O reino dos céus também é como um negociante que procurava pérolas da melhor qualidade.
46 Baꞌ noꞌt maaꞌn miꞌ paiꞌ ba tɨɨ gux ioꞌm jix dhaꞌram namkɨm, xi dhaiꞌññiaꞌ na tu gaꞌraraꞌ gu bɨxchugaꞌn na jɨꞌk tuꞌ biaꞌkaꞌ na baꞌ kɨꞌn ba sabaꞌdaꞌ gu joodaix abhaar jix dhaꞌram namkɨm, na baꞌ miꞌ dhɨr jaꞌp jaꞌk gaꞌraꞌ jix dhaꞌram iam.
46 Quando descobriu uma pérola de grande valor, vendeu tudo que tinha e, com o dinheiro da venda, comprou a tal pérola.”
47 ’Gio jaꞌpni jaꞌk jup ji busaak gu jaroiꞌ noꞌ bhaan tɨ nɨidhim gu Dios, na jax gu jaꞌtkam noꞌm mu paiꞌ tu bhia gu boptop, noꞌ mɨt muiꞌ xi bua suudaiꞌ chɨr gu gɇꞌ asaak nam bɨɨx aixim tuꞌm mim gaamuꞌ gu boptop.
47 “O reino dos céus é, ainda, como uma rede de pesca que foi lançada ao mar e pegou peixes de todo tipo.
48 Baꞌ nam paiꞌ dhuuk suuduyaꞌ gu boptop bhaan gu gɇꞌ asaak, ba bhɨikaꞌ am guiꞌ nam miꞌ tu bhiadaꞌ mu jaꞌp juꞌñdharan gu gɇꞌ suudaiꞌ. Baꞌ mi jaꞌp daraibui xi gaamuimɨi am baalh chaꞌm dai guiꞌ na jɨꞌk jix kɨɨꞌ gu boptop, guꞌ baꞌ guiꞌ na jɨꞌk cham tuꞌ bhaiꞌ kaꞌ, mummɨ paiꞌ baas xi iabui am.
48 Quando a rede estava cheia, os pescadores a arrastaram até a praia, sentaram-se e juntaram os peixes bons em cestos, jogando fora os ruins.
49 Baꞌ puꞌñi jaꞌk jup tum duñiaꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk tum kuugalhdhaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan. Naiꞌ jaꞌp ji jimiaꞌ am gu noonbiꞌñ guñ Gɨꞌkoraꞌ nam ja boosgapuꞌ guiꞌ nam jɨꞌk cham tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñdhaꞌ miꞌ dhɨr ja bui guiꞌ nam tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñ.
49 Assim será no fim dos tempos. Os anjos virão, separarão os perversos dos justos
50 Miꞌ dhɨr baꞌ dai nam mu jaꞌk xi ja iabuꞌ na paiꞌ gammɨjɨ cham tutkɨ gu tai, baꞌ miꞌ pu tɨi suandaꞌ am gammɨjɨ na giilhim jix buam tu tatdaꞌkaꞌ na ja mɨidhidhaꞌ gu tai.
50 e os lançarão na fornalha ardente, onde haverá choro e ranger de dentes.
51 Miꞌ dhɨr baꞌ moo bhaiꞌ ba ja tɨkka gu Jesuus, jup ja tɨtda:
51 Vocês entendem todas essas coisas?” “Sim”, responderam eles.
52 Baꞌ gio muiꞌp ji ñio gu Jesuus, jup ja tɨtda:
52 Então ele acrescentou: “Todo mestre da lei que se torna discípulo no reino dos céus é como o dono de uma casa que tira do seu tesouro verdades preciosas, tanto novas como velhas”.
53 Baꞌ pu jii gu Jesuus nat paiꞌ dhuuk tɨɨmo na miꞌ puꞌñi xi chu ja aꞌgidhimɨk gu jaꞌtkam bɨxchuꞌ bhaan ji chu uaꞌrgidhimɨk na tuꞌ ya jaꞌp jix chu jaiꞌch dhi oiꞌñgaꞌn bhaan,
53 Quando Jesus terminou de contar essas parábolas, deixou aquela região
54 mummɨ jaꞌk baꞌ ba ai nat paiꞌ pɨk jaꞌk gɨꞌɨɨr. Baꞌ miꞌ bhaiꞌp ji chu aꞌga miꞌ nam paiꞌ tu daandaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam guiꞌ nam miꞌ oiꞌñkaꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk aagix kaꞌ na cham tum juandaꞌ. Baꞌ miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ am na mɨt ba kai na joidham jix bhaiꞌ xi bua na tu aꞌga, baꞌp jum tɨ tɨtda am:
54 e voltou para Nazaré, cidade onde tinha morado. Enquanto ensinava na sinagoga, todos se admiravam e perguntavam: “De onde lhe vêm a sabedoria e o poder para realizar milagres?
55 ¿Cham aa pɨn jir diꞌ nar maraaꞌn guiꞌ na uꞌuux tu jiibdat jup tu buadaꞌ gu bɨxchuꞌ, na Mariiya jir dɨꞌɨɨꞌn, nam jir jum jajaaꞌnnim gu Jakoobo, gio gu Josee, gio gu Simoon, gio baꞌ gu Juudas?
55 Não é esse o filho do carpinteiro? Conhecemos Maria, sua mãe, e também seus irmãos, Tiago, José, Simão e Judas.
56 Gio gu uꞌuub jajaaꞌnniꞌñ, ¿cham ja pɨn yaꞌ tu oiꞌdhaꞌ am aach jich bui? ¿Guꞌ jax ji chi baꞌ duukat jix chu matdaꞌ dhich jaduuñ?
56 Todas as suas irmãs moram aqui, entre nós. Onde ele aprendeu todas essas coisas?”.
57 Baꞌ puiꞌ xi kaiꞌchimɨk miꞌ puiꞌ cham tuꞌ kap jum buixiꞌñ am. Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
57 E sentiam-se muito ofendidos. Então Jesus lhes disse: “Um profeta recebe honra em toda parte, menos em sua cidade e entre sua própria família”.
58 Baꞌ cham tuꞌ muiꞌx bhaiꞌm duukam jup tu duu gu Jesuus miꞌ na paiꞌr Nasareet, nam guꞌ cham tɨ jɨɨgiꞌñ gu miꞌ kam noꞌ moop jir diꞌ guch Xoiꞌkam.
58 E, por causa da incredulidade deles, realizou ali apenas uns poucos milagres.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.