Marcos 14
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NVI
1 Baꞌ nat gook tanoolh pɨx ba ji bii na baꞌ moo bam aayaꞌ na bar piasta kaꞌ bhaan Paaskua taꞌm, gio jumai na miaꞌn oiꞌñ nam paiꞌ dhuuk jix basdak tu kuaꞌdaꞌ gu paan gakdhiꞌñchix kam, iampɨx jaꞌp tuꞌm na ariin tɨmkalh. Baꞌ janoꞌ gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam jaiꞌ ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, gio baꞌ guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, tɨi moom gaꞌngaꞌ am nam jax jaꞌk duuji iatgidhai tu chiñiaꞌ nam muꞌaaꞌ gu Jesuus. Aaꞌndaꞌ gɨt am nam ba dagiaꞌ,
1 Faltavam apenas dois dias para a Páscoa e para a festa dos pães sem fermento. Os chefes dos sacerdotes e os mestres da lei estavam procurando um meio de flagrar Jesus em algum erro e matá-lo.
2 guꞌ ji na guꞌ sap cham jax jix bhaaiꞌ, na guꞌ kar piasta kaꞌ. Baꞌ jaꞌpni pɨx ka xi chɨꞌɨɨk jamɨt:
2 Mas diziam: "Não durante a festa, para que não haja tumulto entre o povo".
3 Baꞌ jaꞌxpɨx gu Jesuus jimɨɨk mummup ba tu kuaꞌ Betaania, na paiꞌ kio gu Simoon guiꞌ na tootolhidhat ka gakiidhat gu tukgaꞌn. Baꞌ moo miꞌp ba ai maaꞌn gu ubii uaꞌdat maaꞌn gu ɨlhiꞌch jix moik gu jodai jaꞌaachix kam, nam alabaastro kɨꞌn jix mat kaꞌ, na mi suuꞌntuꞌ gu osbhagaꞌn guiꞌ nam nardo kɨꞌn jix mat kaꞌ nax dhaꞌram namɨɨk, na joidham uub. Baꞌ nat jax kukpioꞌkak bhaiꞌ xi choiꞌ moꞌran gu Jesuus, pu bɨɨx ɨp moo nat bha toiꞌ.
3 Estando Jesus em Betânia, reclinado à mesa na casa de um homem conhecido como Simão, o leproso, aproximou-se dele certa mulher com um frasco de alabastro contendo um perfume muito caro, feito de nardo puro. Ela quebrou o frasco e derramou o perfume sobre a cabeça de Jesus.
4 Baꞌ jɨꞌkchi gu jaꞌtkam nam miꞌp tuꞌiiꞌ bhaiꞌ ji bhaak jamɨt, jup kaiꞌch am:
4 Alguns dos presentes começaram a dizer uns aos outros, indignados: "Por que este desperdício de perfume?
5 ¿Cham bhaiꞌ aa na tu chiñiaꞌ gɨt nam gaꞌraꞌ nam baꞌ ja makiaꞌ gɨt guiꞌ nam alh cham jir tu biaꞌ kam, nam attiiru cham biaꞌ nam tuꞌ kɨꞌn tu sabaꞌdaꞌ? Jaiñ na guꞌ jaꞌkbuiꞌ busaakdat gu tuumiñ na jax noꞌ ñich maaꞌn oidhaꞌ ba tu jua.
5 Ele poderia ser vendido por trezentos denários, e o dinheiro dado aos pobres". E a repreendiam severamente.
6 guꞌ ji nat guꞌ jotmodaꞌ ja sooꞌmcholh gu Jesuus, jup ja tɨtda:
6 "Deixem-na em paz", disse Jesus. "Por que a estão perturbando? Ela praticou uma boa ação para comigo.
7 Guꞌ matgam gu jaaduñ na pim ja aaꞌ, gammɨjɨ yaꞌ jam buip tuiꞌkaꞌ am ji, xi ja maakat japim dho nam alh kɨꞌn jup xiaꞌñdhidhaꞌ. Guꞌ aañ nañ bar boi chaꞌm kam
7 Pois os pobres vocês sempre terão consigo, e poderão ajudá-los sempre que o desejarem. Mas a mim vocês nem sempre terão.
8 nat baꞌ bhaiꞌ bañ choiꞌ dhi ubii dhiꞌ na joidham uub, na baꞌ cham xijai kaꞌ, dai nam bañ yaaspaꞌ.
8 Ela fez o que pôde. Derramou o perfume em meu corpo antecipadamente, preparando-o para o sepultamento.
9 Tuꞌ sɨlhkam kɨꞌn jañ yaꞌ pu jam tɨɨdaꞌ, na paiꞌ dhuuk bhaiꞌ ji chum aꞌgaꞌ gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, bɨɨx jup jum aꞌgidhaꞌ dhi ubii na baꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ nat jix bhaiꞌ dhuu nat bhañ choiꞌ dhi osbhagaꞌn gu nardo na joidham uub.
9 Eu lhes asseguro que onde quer que o evangelho for anunciado, em todo o mundo, também o que ela fez será contado em sua memória".
10 Baꞌ maadɨt gu mambhɨɨx daman gook gu noonbiꞌñ, guiꞌ na Juudas Iskariote tɨɨꞌkaꞌ, xi mɨɨ nat ja aaꞌñdham gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam jaiꞌ ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, na baꞌ maaxik kɨɨsaꞌ nam boi bhɨichdhaꞌ gu Jesuus.
10 Então Judas Iscariotes, um dos Doze, dirigiu-se aos chefes dos sacerdotes a fim de lhes entregar Jesus.
11 Baꞌ joidham jix bhaiꞌm ɨlh jamɨt na ba ja aagiꞌñ, jup tɨtda am nam muiꞌ namkidhaꞌ na mu ja baidhikaꞌ gu ja oꞌrosiiris tuk na paiꞌ sɨlh oirɨdaꞌ gu Jesuus. Baꞌ gu Juudas ba jim gaa na jax jaꞌk jix bhaiꞌ ji buusniaꞌ nam jix bhaiꞌ bhɨɨyaꞌ, nam baꞌ cham xijaichdhaꞌ nam daagɨi boi bhɨichdhaꞌ.
11 A proposta muito os alegrou, e lhe prometeram dinheiro. Assim, ele procurava uma oportunidade para entregá-lo.
12 Baꞌ buimgidhak bɨɨpɨꞌ dɨr na baꞌ moo muiꞌ jim kɨɨsaꞌ jaꞌxpɨx na paiꞌ dhuuk kasnir bakaax tum jugiaꞌ, gio baꞌ gu jumai na miaꞌn oiꞌñ nam jix basdak tu kuaꞌdaꞌ gu paan gakdhiꞌñchix kam, baꞌ moop ba tɨkka am gu noonbiꞌñ gu Jesuus, jup tɨtda am:
12 No primeiro dia da festa dos pães sem fermento, quando se costumava sacrificar o cordeiro pascal, os discípulos de Jesus lhe perguntaram: "Aonde queres que vamos e te preparemos a refeição da Páscoa? "
13 Baꞌ gu Jesuus gook mɨjɨ xi ja joot bhammɨ gɇꞌ kiicham, jup ja tɨtda:
13 Então ele enviou dois de seus discípulos, dizendo-lhes: "Entrem na cidade, e um homem carregando um pote de água virá ao encontro de vocês. Sigam-no
14 Baꞌ aapiꞌm cham xiꞌɨrdat muiꞌ xi aayaꞌ, jaꞌp japim tɨɨdaꞌ gu miꞌ kiokam: “Aach jaꞌp jich chɨɨdak bhach joot gu Gɇꞌkam nap sap taiñbuidhaꞌ maaꞌn kap gum baꞌaak paiꞌ na tu bioꞌ, na sap yaꞌ tu jugiaꞌ ja bɨɨm gu noonbiꞌñ nat bam ai gu piasta bhaan Paaskua taꞌm.”
14 e digam ao dono da casa em que ele entrar: ‘O Mestre pergunta: Onde é o meu salão de hóspedes, no qual poderei comer a Páscoa com meus discípulos? ’
15 Baꞌ guiꞌ tu jam tɨɨꞌñchudaꞌ bhɨjɨ jaꞌp tɇꞌkob, na paiꞌ tɨ kɨɨꞌmpigix gio na gɇꞌx chu bhaiꞌ. Bhaiꞌ pim baꞌ tu bhaidhaꞌ nach tu jugiaꞌ jaꞌxñi.
15 Ele lhes mostrará uma ampla sala no andar superior, mobiliada e pronta. Façam ali os preparativos para nós".
16 Baꞌ muiꞌp ma jii mɨt gu gook gu noonbiꞌñ, bhammɨ mɨt ba ai gɇꞌ kiicham. Puiꞌ dho ji chu buus na jɨꞌk jax ja tɨtda gu Jesuus. Cham xijaich jamɨt, dai na mɨt xi chu bhaidhak gu koiꞌ nam tu jugiaꞌ. Jaꞌxpɨx baꞌ giop ka xi jii mɨt mummu nat paiꞌ dhɨr bha ja joot.
16 Os discípulos se retiraram, entraram na cidade e encontraram tudo como Jesus lhes tinha dito. E prepararam a Páscoa.
17 Baꞌ ji chukgɨk miꞌ ba ai gu Jesuus ja bɨɨm gu mambhɨɨx daman gook gu noonbiꞌñ.
17 Ao anoitecer, Jesus chegou com os Doze.
18 Miꞌ baꞌ bhaiꞌ ji chu juu mɨt. Baꞌ nam miꞌ daraat ka tu kuaꞌ, jup ja tɨtda:
18 Quando estavam comendo, reclinados à mesa, Jesus disse: "Digo-lhes que certamente um de vocês me trairá, alguém que está comendo comigo".
19 Baꞌ guiꞌ gampaiꞌ ji dhuu mɨt, baꞌ pɨx bhaiꞌ ji chɨkka mɨt jɨꞌmaꞌn, jup tɨtda am:
19 Eles ficaram tristes e, um por um, lhe disseram: "Com certeza não sou eu! "
20 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
20 Afirmou Jesus: "É um dos Doze, alguém que come comigo do mesmo prato.
21 Jir am kat na pu cham jaiꞌch kaꞌ gɨt gu jaroiꞌ na maaxik jiñ kɨɨsaꞌ nam boiñ bhɨichdhaꞌ. Tɨix joiꞌgɨꞌñ iñ, na guꞌ giilhim jum tulhiiñaꞌ maaxik xiñ kɨɨsai. Ku baꞌ guꞌ dhiꞌ miꞌ pɨx puiꞌ ba jimdaꞌ ji, na bhaan pɨx jum kuugalhdhaꞌ na jax jum kaiꞌch mi uꞌuan taꞌm gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, na puꞌñi jaꞌk jiñ dhoodaꞌ am aañ nat bhañ joot.
21 O Filho do homem vai, como está escrito a seu respeito. Mas ai daquele que trai o Filho do homem! Melhor lhe seria não haver nascido".
22 Baꞌ miꞌ puiꞌ nam tu kuaꞌ, nat jax dhaa ɨp gio gu Jesuus jaiꞌ gu paan, xi chu taxchaabgidhak jix dhaam jaꞌk taꞌtak xi jaisaidhat pɨx muiꞌ ji ja maa gu noonbiꞌñ, jup ja tɨtda:
22 Enquanto comiam, Jesus tomou o pão, deu graças, partiu-o, e o deu aos discípulos, dizendo: "Tomem; isto é o meu corpo".
23 Gio baꞌ maaꞌn miꞌ dhɨr jaꞌp bhaiꞌp ji bhɨi gu alhiꞌch jaꞌaa na mi suuꞌntuꞌ gu biiñ guiꞌ na uubas kɨꞌn jup duñiix, baꞌ mu jaꞌk xi ja maakak xi ja chia nam iꞌyaꞌ. Baꞌ guiꞌ bhaiꞌp xi ii mɨt jɨꞌmaꞌn kaam.
23 Em seguida tomou o cálice, deu graças, ofereceu-o aos discípulos, e todos beberam.
24 Na mɨt xi iꞌchuk baꞌp ja tɨtda:
24 E lhes disse: "Isto é o meu sangue da aliança, que é derramado em favor de muitos.
25 Tuꞌ sɨlhkam kɨꞌn jañ yaꞌ pu jam tɨɨdaꞌ, daipuꞌ dhi maaꞌn kaam nañ xi ioꞌji dhi uubas baraaꞌ gu xib, nañ guꞌ moo bar boi chaꞌm kam. Janoꞌ baꞌ na paiꞌ dhuuk ba tum kuugalhdhaꞌ nañ baꞌ giop ba iꞌyaꞌ jix dhaam jaꞌk, ku guꞌ gux uañ ji, cham tuꞌ dhiꞌ pu chuꞌm.
25 Eu lhes afirmo que não beberei outra vez do fruto da videira, até aquele dia em que beberei o vinho novo no Reino de Deus".
26 Miꞌ dhɨr baꞌ maaꞌn xi laalagɨk tɨi ma jii mɨt bhammɨ jaꞌk oidhaꞌ taꞌm, nam paiꞌ Oliibus kɨꞌn jix chu mat kaꞌ.
26 Depois de terem cantado um hino, saíram para o monte das Oliveiras.
27 Guꞌ ji na guꞌ na mɨt baas ba ji bhɨi, jup ja tɨtda gu Jesuus:
27 Disse-lhes Jesus: "Vocês todos me abandonarão. Pois está escrito: ‘Ferirei o pastor, e as ovelhas serão dispersas’.
28 Ku baꞌ guꞌ aañ gatuuk yaaꞌ ji nañ jax ba oirɨdaꞌ. Kagɨt nañ bɨɨpɨꞌ mu ba oirɨdaꞌ Galilea na pim baꞌ aapiꞌm mup ba aayaꞌ.
28 Mas, depois de ressuscitar, irei adiante de vocês para a Galiléia".
29 Baꞌp kaiꞌch gu Peegro:
29 Pedro declarou: "Ainda que todos te abandonem, eu não te abandonarei! "
30 Baꞌp tɨtda gu Jesuus:
30 Respondeu Jesus: "Asseguro-lhe que ainda hoje, esta noite, antes que duas vezes cante o galo, três vezes você me negará".
31 Guꞌ ji na guꞌ xi kɨɨk gu Peegro, jup kaiꞌch:
31 Mas Pedro insistia ainda mais: "Mesmo que seja preciso que eu morra contigo, nunca te negarei". E todos os outros disseram o mesmo.
32 Baꞌ miꞌ pɨx ji ai mɨt na paiꞌ Getsamanii tɨ tɨɨꞌ, baꞌp ja tɨtda ɨp gio gu Jesuus:
32 Então foram para um lugar chamado Getsêmani, e Jesus disse aos seus discípulos: "Sentem-se aqui enquanto vou orar".
33 Baꞌ baasɨꞌn iam xi jimɨɨk baik pɨx xi ja baidhak gu noonbiꞌñ, dai gu Peegro, gio gu Jakoobo, gio baꞌ gu Juan. Baꞌ gampaiꞌ jim duu nam bhaiꞌ xi ñɨiꞌñ, panaas kux buam jum aaꞌ,
33 Levou consigo Pedro, Tiago e João, e começou a ficar aflito e angustiado.
34 baꞌp ja tɨtda:
34 E lhes disse: "A minha alma está profundamente triste, numa tristeza mortal. Fiquem aqui e vigiem".
35 Baꞌx ioꞌm baasɨꞌn iam xi jimɨɨk mi jaꞌp oꞌlhiaꞌn kɨꞌn xi kɨkbuk xi dhumartɨk, dɨɨrap na xi chu siisap gu maꞌooꞌn. Baꞌ muiꞌ ji chu aꞌga jix dhaam jaꞌk buiñor guch Gɨꞌkoraꞌ, na tɨkkaꞌn noꞌ sap jix bhaaiꞌ na palhbuidhaꞌ nam baꞌ cham boi bhɨichdhaꞌ,
35 Indo um pouco mais adiante, prostrou-se e orava para que, se possível, fosse afastada dele aquela hora.
36 jup kaiꞌch:
36 E dizia: "Aba, Pai, tudo te é possível. Afasta de mim este cálice; contudo, não seja o que eu quero, mas sim o que tu queres".
37 Baꞌ jaꞌxpɨx nat jaꞌk gɨi miꞌ nat paiꞌ xi ja chianɨk nam ka darkaꞌ gu baik gu noonbiꞌñ, miꞌ pɨx kookos am nat ba ja tɨɨ. Baꞌp tɨtda gu Jesuus gu Peegro:
37 Então, voltou aos seus discípulos e os encontrou dormindo. "Simão", disse ele a Pedro, "você está dormindo? Não pôde vigiar nem por uma hora?
38 Guꞌ pim ji tɨ nɨiꞌñdhaꞌ ji, gio na pim tu aꞌgadaꞌ jix dhaam jaꞌk buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ na baꞌ cham jam maiꞌchiaꞌ gu jaꞌook. Puiꞌ dho pɨx tɨi xi chu tatdaꞌ jia na pim nakgaꞌ gɨt na pim jum tulhiiñaꞌ na jax aañ, guꞌ ji na pim guꞌ cham nakooꞌ.
38 Vigiem e orem para que não caiam em tentação. O espírito está pronto, mas a carne é fraca. "
39 Baꞌ dai nat xi ja ñiññichdhak gio mu jaꞌk jup ji dhuu nat tu aꞌgam jix dhaam jaꞌk, jir maaꞌn na jax kaiꞌchim nat jax jaꞌk tu aꞌga bɨɨpɨꞌ dɨr.
39 Mais uma vez ele se afastou e orou, repetindo as mesmas palavras.
40 Baꞌ jaꞌxpɨx nat gio jaꞌk jup gɨi, kookos am nat giop ba ja tɨɨ, pu cham ñiok am na tɨi xi chu ja aꞌgiꞌñ, nam guꞌ giilhim jix kookxik.
40 Quando voltou, de novo os encontrou dormindo, porque seus olhos estavam pesados. Eles não sabiam o que lhe dizer.
41 Baꞌ na bar baikim nat xi chu aꞌgarak jix dhaam jaꞌk nat gio miꞌp ba ai, maaꞌn nam jax kookos nat ba ja tɨɨ, baꞌp ja tɨtda:
41 Voltando pela terceira vez, ele lhes disse: "Vocês ainda dormem e descansam? Basta! Chegou a hora! Eis que o Filho do homem está sendo entregue nas mãos dos pecadores.
42 Mummuni dhɨr bhaiꞌ ba jimchuꞌ muiꞌ ja bɨɨm guiꞌ nañ jaroiꞌ jam aagiꞌñ bɨɨpɨꞌ na maaxik jiñ kɨɨsaꞌ. Maik gor jach muiꞌ xi ñamkiaꞌ.
42 Levantem-se e vamos! Aí vem aquele que me trai! "
43 Baꞌ na puiꞌ jɨꞌ ka ja tɨtda gu Jesuus gu noonbiꞌñ, miꞌ ba ai ji guꞌ gu Juudas, guiꞌ na maadɨt jir diꞌ gu mambhɨɨx daman gook gu noonbiꞌñ, ja bɨɨm muiꞌ gu jaꞌtkam kukxir ji chu uaꞌdat am, jaiꞌ gu uꞌuux jix kaapak, na mɨt bha ja joot gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam jaiꞌ ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, gio guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, gio baꞌ guiꞌ nam jir ja gɇꞌgɇrkam tuk kaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam.
43 Enquanto ele ainda falava, apareceu Judas, um dos Doze. Com ele estava uma multidão armada de espadas e varas, enviada pelos chefes dos sacerdotes, mestres da lei e líderes religiosos.
44 Baꞌ gu Juudas bɨɨpɨꞌ dɨr xi ja aaꞌñdhak nam baas dɨr ka jiim na jax jaꞌk duñiaꞌ nam baꞌ ba machiaꞌ na jax chuꞌm jir diꞌ kaꞌ, jup ja tɨtda:
44 O traidor havia combinado um sinal com eles: "Aquele a quem eu saudar com um beijo, é ele: prendam-no e levem-no em segurança".
45 Puiꞌ dhom duu. Na mɨt jax miꞌ ai, pɨx jix bhaiꞌ kaiꞌchim gu Juudas, jup tɨtda gu Jesuus:
45 Dirigindo-se imediatamente a Jesus, Judas disse: "Mestre! ", e o beijou.
46 Baꞌ guiꞌ jotmodaꞌ miꞌ pu daa mɨt, buuprak gamaiꞌ pu bhɨich jamɨt.
46 Os homens agarraram Jesus e o prenderam.
47 Baꞌ maaꞌn gu maaꞌnkam tugiꞌñ gu Jesuus, nat jax baabuk gu kuxiiruꞌn bhaiꞌ tɨi soñiich maadɨt guiꞌ na mɨt mu ja joot gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam jaiꞌ ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios. Guꞌ ji nat guꞌ cham ai, nat guꞌ jaꞌp xi ñɨɨra, dai naakaꞌn pɨx ai palhɨɨp.
47 Então, um dos que estavam por perto puxou a espada e feriu o servo do sumo sacerdote, decepando-lhe a orelha.
48 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus guiꞌ na mɨt ba daa:
48 Disse Jesus: "Estou eu chefiando alguma rebelião, para que vocês venham me prender com espadas e varas?
49 ¿Jax ku pimɨt baꞌ cham mummu puñ dhaa gɇꞌ chiop nañ moo miꞌ pu oirɨt tu jam aꞌgiꞌñdhaꞌ nabap tanoolh? Kaꞌ baꞌ na guꞌ dhiꞌ na bhaan pɨx jum kuugalhdhaꞌ na jax jum kaiꞌch mi uꞌuan taꞌm gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios.
49 Todos os dias eu estava com vocês, ensinando no templo, e vocês não me prenderam. Mas as Escrituras precisam ser cumpridas".
50 Baꞌ dɨɨlh miꞌ xi buak jamɨt gu Jesuus gu noonbiꞌñ pu jiboiꞌññor.
50 Então todos o abandonaram e fugiram.
51 Baꞌ nam nammɨ gama jaꞌk ba uaꞌ buuplhixim gu Jesuus, gatuuk dɨr muiꞌ ka jimchuꞌ maaꞌn gu biapmaꞌ dai tɇb kutuun ji chɨiꞌchgɨt. Baꞌ oꞌbhaiꞌñdhak tɨi daa mɨt,
51 Um jovem, vestindo apenas um lençol de linho, estava seguindo a Jesus. Quando tentaram prendê-lo,
52 guꞌ ji na mɨt guꞌ cham bhaiꞌ daa, kutuunaran pɨx daa mɨt. Jum jupnak pu jimɨiññor jix dhaapkat.
52 ele fugiu nu, deixando o lençol para trás.
53 Baꞌ mummu ba aich jamɨt gu Jesuus na paiꞌ kiokaꞌ guiꞌ nax ioꞌm jir ja gɇꞌkam tuk kaꞌ guiꞌ nam jaiꞌ ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios. Baꞌ bɨɨx maap bam jumaap jamɨt gu jaiꞌ guiꞌ nam cham pɨk jir ja gɇꞌgɇrkam tuk kaꞌ, gio baꞌ guiꞌ nam jir ja gɇꞌgɇrkam tuk kaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam, gio baꞌ guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios.
53 Levaram Jesus ao sumo sacerdote; e então se reuniram todos os chefes dos sacerdotes, os líderes religiosos e os mestres da lei.
54 Baꞌ gu Peegro gatuuk miꞌp ba ai, na guꞌ gatuuk dɨr pɨx muiꞌ ji jim jix chooꞌnnɨt. Miꞌ dhɨr jaꞌp dɨɨrap pɨx ji dhaibu miꞌ na paiꞌ mɨim gu tai, nam paiꞌ tu naadat juukaꞌ gu oꞌrosiiris.
54 Pedro o seguiu de longe até o pátio do sumo sacerdote. Sentando-se ali com os guardas, esquentava-se junto ao fogo.
55 Baꞌ gu gɇꞌgɇrkam tɨim tɨ tɨkkaꞌn am nam jax jaꞌk duuji iattulhdhai tu chiñiaꞌ nam muꞌaaꞌ gu Jesuus, guꞌ ji nam guꞌ cham jɨꞌxkat nɨiꞌñ na mu paiꞌ giilhim tu buim, ni nam paiꞌ dhuuk puiꞌ tɇ kɇɇ. Miꞌ dho guꞌ pu cham bhaaiꞌ nam jax tɨꞌyaꞌ.
55 Os chefes dos sacerdotes e todo o Sinédrio estavam procurando depoimentos contra Jesus, para que pudessem condená-lo à morte, mas não encontravam nenhum.
56 Baꞌ jaiꞌ dhɨt tɨi xi iattulhiꞌñ am, guꞌ ji nam guꞌ puiꞌ pɨx cham jup ja jɨɨgiꞌñ, na guꞌ maaꞌn maakam jup kaiꞌchdhaꞌ, gio gu jumai maakam ɨp. Miꞌ puiꞌ cham ka nokiaꞌ, miꞌ dhɨr jumai bhaiꞌ tɨip ji chu aꞌgaꞌ.
56 Muitos testemunharam falsamente contra ele, mas as declarações deles não eram coerentes.
57 Jaiꞌ guꞌngukɨt tɨi xi iattulhiꞌñ am, jup kaiꞌch am:
57 Então se levantaram alguns e declararam falsamente contra ele:
58 ―Dho guꞌ aach miꞌ paiꞌ puiꞌ kai ji nap kaiꞌch: “Alh jañ moo ka iaraꞌ dhi gɇꞌ chiop jaꞌtkam jup ja duiñ, baik tanoolh kɨꞌn jañ baꞌ gio jumai yaꞌp kɨɨsaꞌ, dhiꞌ baꞌ Dios bap jir duñiiꞌñ kaꞌ, cham tuꞌ tuꞌ jaꞌtkam.”
58 "Nós o ouvimos dizer: ‘Destruirei este templo feito por mãos humanas e em três dias construirei outro, não feito por mãos de homens’ ".
59 Ni gu puiꞌ kum cham maaꞌn ñiꞌook jup bua, sia kum panaas tɨi sɨlhkam kam xi kaiꞌch.
59 Mas, nem mesmo assim, o depoimento deles era coerente.
60 Baꞌ gux ioꞌm ja gɇꞌkam tuk guiꞌ nam jaiꞌ ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, xi kɨkbuk xi ja sooꞌmchulhdhak nam sap cham ñiokdaꞌ, baꞌ ba tɨkka gu Jesuus, jup tɨtda:
60 Depois o sumo sacerdote levantou-se diante deles e perguntou a Jesus: "Você não vai responder à acusação que estes lhe fazem? "
61 Guꞌ ji na guꞌ cham ñiok gu Jesuus, miꞌ pɨx pu daa. Baꞌ giop xi chɨkka jix bhaiꞌ pɨx, jup tɨtda:
61 Mas Jesus permaneceu em silêncio e nada respondeu. Outra vez o sumo sacerdote lhe perguntou: "Você é o Cristo, o Filho do Deus Bendito? "
62 Miꞌ dho gi baꞌ bhaiꞌ ji ñio ji gu Jesuus, jup kaiꞌch:
62 "Sou", disse Jesus. "E vereis o Filho do homem assentado à direita do Poderoso vindo com as nuvens do céu".
63 Baꞌ gux ioꞌm ja gɇꞌkam tuk guiꞌ nam jaiꞌ ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, ais saassa gu jannulhiꞌñ na sap baꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na cham jir am puiꞌ nat jax tɨi gu Jesuus, jup kaiꞌch baꞌ:
63 O sumo sacerdote, rasgando as próprias vestes, perguntou: "Por que precisamos de mais testemunhas?
64 ¿Jax japimɨt gi ɨlhdhat kai? ¿Cham aa pim ɨlhiiꞌñ na giilhim jir uaꞌtulhdharaꞌ gu puiꞌ nat jax tɨi, na moo jaꞌxbuiꞌ gɇꞌkam jup xim taat na jax gu Dios?
64 Vocês ouviram a blasfêmia. Que acham? " Todos o julgaram digno de morte.
65 Baꞌ bhaiꞌ ji dhaa mɨt puiꞌ xi chɨꞌɨɨk. Jaiꞌ mɨt bhaiꞌ ji xixbuidhimɨ, jaiꞌ na mɨt bhaiꞌ xi bulhdhak gu jannulh buupuiran bhaiꞌ xi gɨb, gio baꞌ nam xi chɨkka, jup tɨtda am:
65 Então alguns começaram a cuspir nele; vendaram-lhe os olhos e, dando-lhe murros, diziam: "Profetize! " E os guardas o levaram, dando-lhe tapas.
66 Baꞌ gu Peegro na miꞌ ka daa cham joiñat, bhɨjɨ dɨr jaꞌp tɨmnɨk tɇꞌkob miꞌ ba ai maaꞌn gu tɨyaa na miꞌr tujuandam kaꞌ.
66 Estando Pedro em baixo, no pátio, uma das criadas do sumo sacerdote passou por ali.
67 Baꞌ miꞌ pɨx ji chɨɨ gu Peegro na miꞌ daakat ka juukaꞌ taikob, baꞌ bhaiꞌ xi ñɨidhimɨk jup tɨtda:
67 Vendo Pedro a aquecer-se, olhou bem para ele e disse: "Você também estava com Jesus, o Nazareno".
68 Guꞌ ji na guꞌ gu Peegro cham tu aaꞌ, dai nap kaiꞌch:
68 Contudo ele o negou, dizendo: "Não o conheço, nem sei do que você está falando". E saiu para o alpendre.
69 Baꞌ gu tɨyaa muiꞌ xi ñɨidhimɨk ɨp gio, jup ja tɨtda guiꞌ nam miꞌp tuꞌiiꞌ:
69 Quando a criada o viu lá, disse novamente aos que estavam por perto: "Esse aí é um deles".
70 Guꞌ ji na guꞌ gu Peegro jir maaꞌn na jax kaiꞌch. Baꞌ jaꞌxpɨx bhaiꞌp ji chɨkka mɨt guiꞌ nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ, jup tɨtda am:
70 De novo ele negou. Pouco tempo depois, os que estavam sentados ali perto disseram a Pedro: "Certamente você é um deles. Você é galileu! "
71 Guꞌ ji na guꞌ xi kɨɨk gu Peegro, dai nat bhaiꞌ pɨx ji bhaam nam tɨix bhaiꞌ pɨx xi chɨkka. Bɨɨx aixim ja tɨtda na jax ɨlhiiꞌñ, jup kaiꞌch noꞌ guꞌ sap cham jir puiꞌ na jax kaiꞌch, ku gammɨjɨ pu doodaꞌ ku gi gu Dios na jax ɨlhiiꞌñdhaꞌ. Jaꞌpni moo kaiꞌch:
71 Ele começou a se amaldiçoar e a jurar: "Não conheço o homem de quem vocês estão falando! "
72 Baꞌ daipuꞌ xi ja tɨɨdak gio mi jaꞌp gampaiꞌp jim duu. Baꞌ giop ba jiiñ gu takaaruiꞌ, bar gookim nat giop ba jiiñ. Baꞌ bhaiꞌ pup tɨꞌñcho gu Peegro na bak pɨn puꞌñi tɨtda gu Jesuus bɨɨpɨꞌ dɨr: “Gookim ka jiiñkiaꞌ gu takaaruiꞌ nap aap baikim puiꞌ ba tɨꞌyaꞌ nap cham jiñ kaichuꞌ.” Baꞌ bhaiꞌ ji susua, nat guꞌ giilhim bhaiꞌx buam ji chu tatdat na puiꞌ xim aaꞌ.
72 E logo o galo cantou pela segunda vez. Então Pedro se lembrou da palavra que Jesus lhe tinha dito: "Antes que duas vezes cante o galo, você me negará três vezes". E se pôs a chorar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.