Lucas 12
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NTLH
1 Baꞌ giilhim muiꞌ miꞌ mam jumaap jamɨt gu jaꞌtkam na paiꞌp tuꞌiiꞌ gu Jesuus, nammɨ jaꞌp xi juꞌ am. Giox kabkam kiꞌsap am jaiꞌ mɨjɨ jaꞌp, nam guꞌx kobkom mi guguuk. Baꞌ bɨɨpɨꞌ muiꞌ ji chu ja aꞌgi guiꞌ nam kaichuꞌ, jup ja tɨtda:
1 Milhares de pessoas se ajuntaram, de tal maneira que umas pisavam as outras. Então Jesus disse primeiro aos discípulos:
2 Ku guꞌ kam aajim ji na paiꞌ dhuuk matgilhiaꞌ nam jax jir tuꞌm, sia kum guꞌ xib dɨɨlh pɨx puiꞌx chu maat. Na guꞌ cham jɨꞌxkat jum ɨxchuꞌ gu tuꞌ sia ku tɨi ɨxchuix panaas, ni ku cham jɨꞌxkat na moo cham jup matgilhiaꞌ sia ku tɨi cham tu aaꞌ gu jaroiꞌ.
2 Tudo o que está coberto vai ser descoberto, e o que está escondido será conhecido.
3 Baꞌ aapiꞌm puꞌñi ɨp noꞌ pimɨt tɨix ɨxchuixim mu paiꞌ tu aꞌga gu tuꞌ, maaꞌn na jax matgilhiaꞌ gatuuk. Sia pimɨt chi moo tɨix kabkam xim kuupak mu paiꞌ jax chuꞌm baꞌk chɨr, naiꞌ pɨx jaꞌx chum jiiñakdaꞌ na puiꞌ tum kaiꞌchdhaꞌ gatuuk.
3 Assim tudo o que vocês disserem na escuridão será ouvido na luz do dia. E tudo o que disserem em segredo, dentro de um quarto fechado, será anunciado abertamente.
4 ’Baꞌ jaꞌp jañ jup xi jam tɨɨdam jiñ jaaduñ na pim cham ja ɨɨbhiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam guiꞌ nam jir tu kooꞌn kam, chaꞌpim totdon kaꞌ sia kum xi jam koodak. Na guꞌ noꞌ mɨt moop ma jam koi, dai gu jam tutkuꞌ nam ja koodaꞌ, gu jam iꞌiiꞌmdaꞌ pu cham nam jax dhoodaꞌ.
4 Jesus continuou:
5 Gu Dios ji na pim jix ɨɨbhidhat oipodaꞌ, na guꞌ guiꞌx bhaaiꞌ na xi jam koodai mu jaꞌk xi chu chiñiaꞌ nam ja iabuꞌ gu jam iꞌiiꞌmdaꞌ nam paiꞌ gammɨjɨ miꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ noꞌ pim cham tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñ. Tuꞌ kaꞌm japim moo nɨidhat, aañ moo yaꞌ pu jam tɨtda.
5 Vou mostrar a vocês de quem devem ter medo: tenham medo de Deus, que, depois de matar o corpo, tem poder para jogar a pessoa no inferno. Sim, repito: tenham medo de Deus.
6 ’Cham daꞌram namɨɨk am dho gux bii uꞌjiꞌ nam mu jaꞌp jum gaꞌra, jix chamaam aix am gu gook tumñix chaꞌm. Guꞌ ji na guꞌ gu Dios jix dhaꞌram ja ɨlhiiꞌñ sia kum cham tuꞌ bhaigɨm tuꞌm panaas.
6 — Por acaso não é verdade que cinco passarinhos são vendidos por algumas moedinhas? No entanto Deus não esquece nenhum deles.
7 Aapiꞌm gi baꞌ na pim jir jaꞌtkam jam jur biaꞌ kam, ¿jaꞌp jum aaꞌ pim aa na cham daꞌram jam ɨlhiiꞌñ gu Dios? Matgɨm giilhim ji nax dhaꞌram jam ɨlhiiꞌñ, sia jam kuup jix bhaiꞌ jaꞌkɨlhdhix kam biaꞌ na jɨꞌk bha tuut jam moom am. Baꞌ chaꞌpim jax jum aaꞌndaꞌ, na guꞌx ioꞌm jix dhaꞌram jam ɨlhiiꞌñ gu Dios, cham tuꞌ puiꞌ na gu uꞌjiꞌ.
7 Até os fios dos cabelos de vocês estão todos contados. Não tenham medo, pois vocês valem mais do que muitos passarinhos!
8 ’Noꞌm ba jam tɨkka gu jaꞌtkam noꞌ pim jiñ kaichuꞌ, xi ja aagiꞌñdhaꞌ pim na pim jiñ kaichuꞌ, aañ baꞌp ja aagiꞌñdhaꞌ gu noonbiꞌñ guñ Gɨꞌkoraꞌ na pim sɨlhkam jiñ kaichuꞌ.
8 Jesus disse ainda:
9 Noꞌ pim cham ja aagiꞌñ, aañ puiꞌ pɨx jup ja tɨɨdaꞌ gu noonbiꞌñ guñ Gɨꞌkoraꞌ na pim pu cham tuꞌ sɨlhkam jiñ kaichuꞌ.
9 Mas aquele que disser publicamente que não é meu, o Filho do Homem também dirá diante dos anjos de Deus que essa pessoa não é dele.
10 ’Baꞌ noꞌt jaroiꞌ giilhim jiñ chɨɨꞌn aañ nañ bhaankam ya oirɨ gu Dios, jum uaꞌtulhdhaꞌ, dai pɨx ji na guꞌ giop tu uañdhaꞌ gu Dios noꞌt soiꞌm ɨlhdhak pu tɨi na cham puiꞌ ka kaiꞌchdhaꞌ. Guꞌ cham jɨꞌxkat tu uañdhaꞌ ji kiaꞌ noꞌt gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ giilhim tɨɨꞌn na jax cham jir am, na guꞌ dhiꞌ buiñor jix ioꞌm jir uaꞌtulhdharaꞌ noꞌ jaroiꞌ jaaxmam kaiꞌch.
10 — Quem falar contra o Filho do Homem será perdoado, porém quem
11 ’Noꞌ mɨt paiꞌ dhuuk jam daꞌngɨk mu jaꞌp paiꞌ ba jam tuttuim chichiop piam mu jaꞌp paiꞌx kakaiꞌ ja bui, chaꞌpim jax jum aaꞌndaꞌ sia ku panaas cham bhaaiꞌ na pim jax ba ji chɨꞌyaꞌ ja bui.
11 — Quando levarem vocês para serem julgados nas
12 Jax dhui na guꞌ dɨɨlh pɨx bhaiꞌ ji bhaigiaꞌ na pim jax tɨꞌyaꞌ noꞌ pim bhaan bap tuiꞌdhiꞌ, na guꞌ gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ jam makiaꞌ gu matdaꞌ na jam aꞌm tajaañixchuꞌndaꞌ.
12 Pois naquela hora o Espírito Santo lhes ensinará o que devem dizer.
13 Maadɨt baꞌ mɨjɨ dɨr jaꞌp ja saagiꞌñ gu jaꞌtkam jup tɨtda gu Jesuus:
13 Um homem que estava no meio da multidão disse a Jesus: — Mestre, mande o meu irmão repartir comigo a herança que o nosso pai nos deixou.
14 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda:
14 Jesus disse:
15 Baꞌp ja tɨtda bɨɨx gu jaꞌtkam nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ:
15 E continuou, dizendo a todos:
16 Baꞌ xi ja aaꞌñ bhaan ji uaꞌrgidhak maaꞌn gu maaꞌnkam jix chumñigam nat jax tu jii, jup ja tɨtda:
16 Então Jesus contou a seguinte parábola :
17 Baꞌ cham gɇꞌgɇr jup tu baꞌbhak kaꞌ, ɨꞌlhich miꞌ ja tuttu kaꞌ. Baꞌp jum aaꞌ juraꞌram bhaan: “¿Paañ baꞌ jaꞌk ulhñaꞌ dhi jaiꞌ tiriik na biꞌyaꞌ sia ku ñich jaiꞌ mi ulh dhi ɨꞌlhich baꞌpki chɨr, na guꞌ cham bɨɨx mi aix?”
17 Então ele começou a pensar: “Eu não tenho lugar para guardar toda esta colheita. O que é que vou fazer?
18 Baꞌ jaꞌxpɨx jup jum aaꞌ ɨp gio: “Jaꞌpji nañ ja iaꞌrsai dhi ɨꞌlhich baꞌbhak gɇꞌgɇr miꞌ ja tuttuꞌ na baꞌ maaꞌn jimdam bɨɨx mi aayaꞌ. Guñ bɨxchuꞌñ bhaiꞌ dhɨr jaꞌp gai dhɨr jup xi chu ulhñaꞌ.
18 Ah! Já sei! — disse para si mesmo. — Vou derrubar os meus depósitos de cereais e construir outros maiores ainda. Neles guardarei todas as minhas colheitas junto com tudo o que tenho.
19 Miꞌ dhɨr baꞌ dai nañ bañ jɨɨpiꞌñkaꞌ, tu kuaꞌdaꞌ iñ jix bhaiꞌñ chaatɨt gio nañ jix maim kaꞌ. Muiꞌ oidhaꞌ mi bɨɨtkaꞌ guꞌ dhi tiriik.”
19 Então direi a mim mesmo: ‘Homem feliz! Você tem tudo de bom que precisa para muitos anos. Agora descanse, coma, beba e alegre-se.’ ”
20 Baꞌ na miꞌ puiꞌ kam aaꞌ gu maaꞌnkam, jup tɨtda gu Dios: “Joidham tɨi tɨ ɨlhiiꞌñ ap jia. ¿Jaroo baꞌ bhaan ji chu biꞌyaꞌ dhiꞌ nap tuꞌ bhaan tu aꞌga? Nap guꞌ aap jaꞌxñi tukaaꞌ cham tuꞌ ka duakaꞌ. Cham jum jur biaꞌ ap kup baꞌp kaiꞌch.”
20 Mas Deus lhe disse: “Seu tolo! Esta noite você vai morrer; aí quem ficará com tudo o que você guardou?”
21 Puꞌñi pɨx jaꞌk baꞌ tu jimiaꞌ gu jaroiꞌ sia kut tɨi joidham tɨ ɨlhdhak nammɨ ji chɨ kɨi gux dhaꞌram tu namkɨm yaꞌ kam dhi oiꞌñgaꞌn, pɨx ji noꞌ cham jir jix chumñigam ɨp buiñor gu Dios.
21 Jesus concluiu:
22 Baꞌ mɨkkat gu Jesuus jup ja tɨtda dai guiꞌ nam kaichuꞌ:
22 Então Jesus disse aos seus discípulos:
23 Na guꞌ cham tuꞌ pɨk jum aaꞌ gu koiꞌ ni gu jannulh, guꞌ guiꞌ ji jam iꞌiiꞌmdaꞌ gio dhi jam tutkuꞌ nax ioꞌm jum aaꞌ, dhiꞌ pɨk japim gaaꞌñchuꞌndaꞌ na jax jaꞌk jix bhaiꞌ tu ja jimdaꞌ.
23 Pois a vida é mais importante do que a comida, e o corpo é mais importante do que as roupas.
24 Gio guꞌ ja nɨiꞌñ japim gu kokkon. Cham paiꞌ mu paiꞌ or am gu tuꞌ nam kuaꞌ, nam guꞌ pu cham tɨ ɨs. Ni kum paiꞌ tum bipiꞌñ jax chuꞌm baꞌk chɨr, jax dhui nam guꞌ pu cham tu baꞌbhak. Guꞌ ji na guꞌ gu Dios tu ja maak nax joiꞌmdat ja nɨiꞌñ. Dho jaiñ, ¿aapiꞌm baꞌ cham jix ioꞌm jup xi jam joiꞌmdat jix bhaiꞌp jam duñiaꞌ aa gu Dios na pim jir jaꞌtkam?
24 Vejam os corvos: não semeiam, não colhem, não têm despensas nem depósitos, mas Deus dá de comer a eles. Será que vocês não valem muito mais do que os pássaros?
25 Gio guꞌ cham jɨꞌxkat jaꞌkbuiꞌ oidhaꞌ aichdhaꞌ na duakaꞌ gu jaroiꞌ na jɨꞌk tɨi xi ɨlhiiꞌñdhaꞌ, na guꞌ cham jaroiꞌ dɨɨlh jup bua gu iiꞌmdaꞌ, siat chi moo tɨi bɨɨx juraaꞌn kɨꞌn puiꞌm aa na jaꞌkbuiꞌ oidhaꞌ aichdhaꞌ gɨt.
25 Qual de vocês pode encompridar a sua vida, por mais que se preocupe com isso?
26 Baꞌ dhiꞌ puꞌñi ɨp, cham jir am na pim jaꞌp pɨx jix chu aaꞌndaꞌ gu tuꞌ na cham jum aaꞌ, na guꞌ cham jɨꞌxkat jaroiꞌ alhiꞌch pup jup duñiaꞌ gu iiꞌmdaꞌ na baꞌ jaꞌx pup xi dhuakaꞌ, sia kut bam ai na paiꞌ dhuuk mukiaꞌ.
26 Portanto, se vocês não podem conseguir uma coisa assim tão pequena, por que se preocupam com as outras?
27 ’Ja nɨiꞌñ japim ɨp gu yooxiꞌ nam naiꞌ yoot bɨɨx aixim tuꞌm jix aꞌbhar. Cham tuꞌ dɨɨlh jup tu bua am gu tuꞌ nam kɨꞌn jum aꞌbhartuꞌn, ni kut iam pu chuꞌm jix aꞌbhar tɨm tɨiꞌdhak gu Salomoon guiꞌ nax ioꞌm jir gɇꞌkam kat bɨjɨk, sia ku tɨi joidham jix bhaiꞌ xim duukaꞌ. Gu yooxiꞌ guꞌ gu Dios na pu chuꞌm tu ja tɨꞌiiꞌñkaꞌ, cham tuꞌ dɨɨlh.
27 Vejam como crescem as flores do campo: elas não trabalham, nem fazem roupas para si mesmas. Mas eu afirmo a vocês que nem mesmo Salomão, sendo tão rico, usava roupas tão bonitas como uma dessas flores.
28 Baꞌ noꞌ gu yooxiꞌ puiꞌx aꞌbhar tu ja tɨꞌiiꞌñ gu Dios sia kur gampɨx kam gio na buimgidhak bax gak kaꞌ, ¿gu Dios aa baꞌ cham jix aꞌbhar jup tu jam tɨiꞌdhaꞌ na xi jam joiꞌgɨꞌn na pim jir jaꞌtkam dudua kam jum jur biaꞌ kam? Tu jam tɨiꞌdhaꞌ ji matgɨm, dai ji na pim bɨɨx jam jujur kɨꞌn buiñor tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ.
28 É Deus quem veste a erva do campo, que hoje está aqui e amanhã desaparece, queimada no forno. Então é claro que ele vestirá também vocês, que têm uma fé tão pequena!
29 Baꞌ chaꞌpim jax jum aaꞌndaꞌ sia ku pim cham ka biaꞌ gu tuꞌ na pim jugiaꞌ, ni gu tuꞌ na pim iꞌyaꞌ noꞌt ma gaa gu suudaiꞌ.
29 Portanto, não fiquem aflitos, procurando sempre o que comer ou o que beber.
30 Puiꞌm dho tuꞌiiꞌ ji guiꞌ nam chakui maat gu Dios, bɨɨx dhiꞌ pu chuꞌm jam bhaan jix buam jum aaꞌ. Guꞌ matgɨm aapiꞌm bax maat ji na jaroiꞌr jam Gɨꞌkoraꞌ, gu Dios dho. Gio guꞌ guiꞌx mat kaꞌ na tuꞌ jam aꞌm jum aaꞌndaꞌ.
30 Pois os pagãos deste mundo é que estão sempre procurando todas essas coisas. O Pai de vocês sabe que vocês precisam de tudo isso.
31 Aapiꞌm dai ji na pim miꞌ puiꞌ xi dhuiñchuꞌndaꞌ na jax jix aaꞌ na baꞌx joiꞌmdat jam aꞌm tɨ nɨidhidhaꞌ.
31 Portanto, ponham em primeiro lugar na sua vida o
32 ’Chaꞌpim tuꞌ bhaan totdon kaꞌ aapiꞌm na pim jaꞌp ji buan na pim jir jiñ kakasniraꞌ, na guꞌ sia ku pim jir gook alh, guñ Gɨꞌkoraꞌ xi jam joiꞌmdat jam aꞌm tɨ nɨidhim.
32 Jesus continuou:
33 Chaꞌpim jax jim aagɨt xi ja maakat gu tuumiñ gu jaꞌtkam guiꞌ nam cham tuꞌ biaꞌ ni jɨꞌx. Xi chu gaꞌrat japim gu tuꞌ na pim biaꞌ na pim baꞌ miꞌ dhɨr ja maakdaꞌ. Na guꞌ noꞌ pim puꞌñi jaꞌk duiñchuꞌ, aapiꞌm jum tutumñigamtaidhaꞌ jix dhaam jaꞌk buiñor gu Dios na paiꞌ gux ɨxkum cham jɨꞌxkat aayaꞌ, ni gu tuꞌ na tɨ dɨꞌnbalhchuꞌn ku cham jɨꞌxkat aayaꞌ.
33 Vendam tudo o que vocês têm e deem o dinheiro aos pobres. Arranjem bolsas que não se estragam e guardem as suas riquezas no céu, onde elas nunca se acabarão; porque lá os ladrões não podem roubá-las, e as traças não podem destruí-las.
34 Na guꞌ gu jaroiꞌ mu paiꞌ noꞌ biaꞌ gu tuumiñ, dai mummɨ tɨtɨɨꞌñchokaꞌ. Baꞌ puꞌñi aapiꞌm noꞌ pimɨt bam tutumñigamtax dhaam buiñor gu Dios, dai bhammɨ jaꞌk japim ba tɨtɨɨꞌñchokaꞌ. Dhiꞌ puꞌñi jaꞌk jum aaꞌ na pim duñiaꞌ.
34 Pois onde estiverem as suas riquezas, aí estará o coração de vocês.
35 ’Gammɨjɨ pim gaaꞌñchuꞌndaꞌ na pim jax jaꞌk miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios.
35 E Jesus disse ainda:
36 Jaꞌp japim tuiꞌkaꞌ na jax gu tujuandam noꞌt gu gɇꞌkam xi ja chianɨk nam miꞌ darkaꞌ kiaꞌmiꞌñ nam kupioꞌkdhaꞌ na paiꞌ dhuuk mi aayaꞌ na jax maaꞌnnim bha tu soosniaꞌ na xim tɨɨmorai mu paiꞌ.
36 Sejam como os empregados que esperam pelo patrão, que vai voltar da festa de casamento. Logo que ele bate na porta, os empregados vão abrir.
37 — ausente —
37 Felizes aqueles empregados que o patrão encontra acordados e preparados! Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o próprio patrão se preparará para servi-los, mandará que se sentem à mesa e ele mesmo os servirá.
38 — ausente —
38 Eles serão felizes se o patrão os encontrar alertas, mesmo que chegue à meia-noite ou até mais tarde.
39 Gio guꞌ jaꞌpnip tu tuꞌiiꞌ, pu cham mat kaꞌ am gu tujuandam na paiꞌ dhuuk mi aayaꞌ gu ja gɇꞌkam tuk, jaꞌp na jax gu jaroiꞌ na guꞌ pu cham mat kaꞌ na paiꞌ dhuuk mi ɇɇji tɨ ɨɨxdhaꞌ gux ɨxkum kiaꞌmiꞌñ, joidham noꞌ guꞌ pu bɨɨpɨꞌ dɨr bax mat kaꞌ gɨt na baꞌ miꞌ pɨx ba tu nuukaꞌndaꞌ nam cham tɨ ɨɨxdhaꞌ.
39 Lembrem disto: se o dono da casa soubesse a que hora o ladrão viria, não o deixaria arrombar a sua casa.
40 Baꞌ aapiꞌm puꞌñi, jix bhaiꞌ pim jum duukaꞌ, miꞌ pim puiꞌ xi jiimɨt na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ, na guꞌ cham maatɨꞌ nañ paiꞌ dhuuk gio bhaiꞌp jim yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn nañ jam baidhikaꞌ. Cham jum ɨlhdham pɨx ya aayaꞌ iñ guꞌ.
40 Vocês, também, fiquem alertas, porque o
41 Baꞌ gu Peegro bhaiꞌ ba tɨkka, jup tɨtda:
41 Então Pedro perguntou: — Senhor, essa
42 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda:
42 O Senhor respondeu:
43 Jaꞌp moo joidham jix bhaiꞌ tu jimiaꞌ gu tujuandam noꞌt miꞌ puiꞌ duu na jax chiñiaꞌ gu gɇꞌkam tugiꞌñ,
43 Feliz aquele empregado que estiver fazendo isso quando o patrão chegar!
44 na guꞌ gu gɇꞌkam joidham jix bhaiꞌm ɨlhdhai daasaꞌ na tɨ nɨiꞌñxiꞌñkaꞌ bɨɨx na jɨꞌk tuꞌ tu biaꞌkaꞌ, tuꞌ sɨlhkam jañ moo yaꞌ pu jam tɨtda.
44 Eu afirmo a vocês que, de fato, o patrão vai colocá-lo como encarregado de toda a sua propriedade.
45 Guꞌ ji noꞌt guꞌ gu tujuandam jax jim aa nat paiꞌ dhuuk jii gu gɇꞌkam tugiꞌñ: “Kapbhaiꞌ nat mɨk ka jii gu gɇꞌkam, aañ yaꞌ xi chu koiꞌmɨi nañ jɨꞌx ɨlhiiꞌñ, xi maimukimɨi iñ, xi ja gɨbichpagai iñ dhi oiꞌñkam gio dhiñ bɨɨm tuutuꞌm tujuandam nam ya oipo, gammɨjɨ bɨɨx aixim nañ jax ɨlhiiꞌñ jañ puiꞌ xi chu buimɨi.” Baꞌ puiꞌp ji chu duu gammɨjɨ bɨɨx aixim nat jax ɨlh.
45 Mas imaginem o que acontecerá se aquele empregado pensar que o seu patrão está demorando muito para voltar. E imaginem que esse empregado comece a bater nos outros empregados e empregadas e a comer e a beber até ficar bêbado.
46 Na paiꞌ dhuuk miꞌ pɨx ba kɨɨkaꞌ gu gɇꞌkam tugiꞌñ na cham pum aaꞌndaꞌ, giilhim dhox ioꞌm tulhiiñchudaꞌ bhaamui, jaꞌxbuiꞌ puiꞌp tulhiiñchudaꞌ na jax guiꞌ nam cham jɨꞌx tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñdhaꞌ.
46 Então o patrão voltará no dia em que o empregado menos espera e na hora que ele não sabe. Aí o patrão mandará cortar o empregado em pedaços e o condenará a ir para o lugar aonde os desobedientes vão.
47 ’Na guꞌ gu jax chuꞌm tujuandam noꞌt tɨi xi aaꞌñdhak gu gɇꞌkam tugiꞌñ na tuꞌ cham jir am na pu buadaꞌ, guꞌ ji noꞌt guꞌ tuꞌ pɨx ɨlhdhak pu dhuu, na paiꞌ dhuuk mi ɇɇji gu gɇꞌkam tugiꞌñ giilhim gɨbiimɨi chipliiñ kɨꞌn.
47 — O empregado que sabe qual é a vontade do patrão, mas não se prepara e não faz o que ele quer, será castigado com muitas chicotadas.
48 Baꞌ gu tujuandam noꞌt pu cham aaꞌñdhak gu gɇꞌkam tugiꞌñ na tuꞌ cham jir am na pu buadaꞌ, cham tuꞌ muiꞌ gɨɨꞌbiaꞌ sia kut pu dhuu gu tuꞌ na cham jir am, na guꞌ pu cham mat kaꞌ. Gio gu jaroiꞌ noꞌ mɨt bɨɨx aixim chia gu tuꞌ na jax dhuñiaꞌ, bɨɨx jum aaꞌ na tu aaꞌndaꞌ noꞌt jix bhaiꞌ mi pu tu duu. Guꞌ baꞌ gu jaroiꞌ nam jɨꞌk pɨx tu chiñiaꞌ ɨp, dai jaꞌkbuiꞌ aaꞌndaꞌ ɨp na bhaan tu aaꞌndaꞌ noꞌt jix bhaiꞌ miꞌ puiꞌp duu.
48 Mas o empregado que não sabe o que o patrão quer e faz alguma coisa que merece castigo, esse empregado será castigado com poucas chicotadas. Assim será pedido muito de quem recebe muito; e, daquele a quem muito é dado, muito mais será pedido.
49 ’Aañ na ñich bha jii yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, jaꞌp ji buus na ñich bha tu kuusdam, tɨiñ bax aaꞌ na gɨt ba tɨ mɨɨjidhaꞌ.
49 Jesus continuou:
50 Guꞌ ji na guꞌ bɨɨpɨꞌm aaꞌ nañ jiñ chulhiiñaꞌ na baꞌ puiꞌ ba tum duñiaꞌ. Tɨix buam tu tatdaꞌ ɨp baꞌ nañ tɨ nɨɨra nañ jiñ chulhiiñaꞌ, aaꞌndaꞌ gɨt nañ miꞌ dhɨr ba buusniaꞌ.
50 Tenho de receber um batismo e como estou aflito até que isso aconteça!
51 Cham tuꞌ ñich pu kaiꞌñkam bha jii nañ puiꞌ ja duñiaꞌ gu jaꞌtkam nam jix ioꞌm jix bhaiꞌ ba kaiꞌchdhaꞌ, guꞌ jaꞌpji nam jix ioꞌm ba xim bhabhaakuiꞌñdhaꞌ.
51 Vocês pensam que eu vim trazer paz ao mundo? Pois eu afirmo a vocês que não vim trazer paz, mas divisão.
52 Na guꞌ puiꞌ na jax noꞌm jix chamaam maap miꞌ paiꞌ ka tu oiꞌdhaꞌ gu jaꞌtkam, noꞌm guꞌ gook ba tɨ jɨɨgiꞌñ jiñ bui, gu baik nam cham tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ bhaiꞌ ji bhaakuꞌ am ja bui gu gook. Piam kum guꞌ gu baik tɨ jɨɨgiꞌñ jiñ bui, bhaiꞌ ji bhaakuꞌ am ɨp gu gook nam cham jiñ bui tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ.
52 Porque daqui em diante uma família de cinco pessoas ficará dividida: três contra duas e duas contra três.
53 Piam gu ja maamar bax bhaak kaꞌ am ja bui gu ja tataat gio gu ja nanaan, piam ku guꞌ mu dɨr bha jaꞌk bhaiꞌ bax ja bhaamkiꞌñdhaꞌ am gu ja maamar. Piam gu ja bhaꞌbhar aꞌooꞌ, piam gu ja kakaꞌmdaꞌ, jax ña pɨx jaꞌk.
53 Os pais vão ficar contra os filhos, e os filhos, contra os pais. As mães vão ficar contra as filhas, e as filhas, contra as mães. As sogras vão ficar contra as noras, e as noras, contra as sogras.
54 Miꞌ dhɨr baꞌp ja tɨtda gu Jesuus bɨɨx gu jaꞌtkam nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ:
54 Jesus disse também ao povo:
55 Gio noꞌt jix juuk ba jɨb, bax mat kaꞌ pim ɨp nax chatoiñdhim kaꞌ, baꞌ puiꞌp ji chu buusniaꞌ.
55 E, quando sentem o vento sul soprando, dizem: “Vai fazer calor.” E faz mesmo.
56 ¿Guꞌ jax baꞌr jum duukam ku pim baꞌ cham maatɨt nɨiꞌñ maadɨt guiꞌ na ya oirɨ jam bɨɨm na paiꞌ dhɨr jaꞌk jim gio na jax kaiꞌñkam ya oirɨ? ¿Kux cham bhaaiꞌ aa na pim puꞌñip jix mat kaꞌ gɨt? Puiꞌ pɨx kaiꞌchdhaꞌ pim dho bak.
56 Hipócritas! Vocês sabem explicar os sinais da terra e do céu. Então por que não sabem explicar o que querem dizer os sinais desta época?
57 ’Dɨɨlh japim miꞌ puiꞌ xi jimɨi na jax jix aaꞌ gu Dios, dɨɨlh japim xim gaꞌngidhat na tuꞌr jix kɨɨꞌ gio na tuꞌ cham jir kɨɨꞌ.
57 E Jesus terminou, dizendo:
58 Na guꞌ dhiꞌ jaꞌpni pɨx tu tuꞌiiꞌ na jax yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan noꞌ jaroiꞌ muiꞌ tu uaꞌtuꞌn, na buuprai ba bhɨikaꞌ gu uaꞌtdam tugiꞌñ na ba kuupmɨraꞌ noꞌ cham namkiꞌñ. Guꞌ ji noꞌt guꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr puiꞌ ba tɨɨꞌn gu uaꞌtdam tugiꞌñ na namkidhaꞌ, nam chakui aayaꞌ na paiꞌ daakaꞌ gu gɇꞌkam, miꞌ dhɨr dho pu jaꞌk suulhgiaꞌ am nam jix bhaiꞌ maaꞌn ñiꞌook xip dui, baꞌ cham tuꞌ mu ka aayaꞌ am na paiꞌ daakaꞌ gu gɇꞌkam. Na guꞌ buiñor gu gɇꞌkam dai nam xi aaꞌñdhaꞌ nam jax kaiꞌñkam uaꞌtulhiꞌñ, pu mɨjɨ jaꞌp xi kuupaꞌ, cham tuꞌ na jax jup ka kaiꞌchdhaꞌ.
58 Se alguém fizer uma acusação contra você e levá-lo ao tribunal, faça o possível para resolver a questão enquanto ainda está no caminho com essa pessoa. Isso para que ela não o leve ao juiz, o juiz o entregue ao guarda, e o guarda ponha você na cadeia.
59 Cham dho jɨꞌxdhaꞌ buusniaꞌ miꞌ dhɨr noꞌt cham tu namki nam jɨꞌk bha taandaꞌ, aañ moo yaꞌ pu jam tɨtda.
59 Eu lhe afirmo que você não sairá dali enquanto não pagar a multa toda.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.