Lucas 11

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Maaꞌnnim maaꞌn kap xi jimɨɨk gu Jesuus ma tu daanɨ jix dhaam jaꞌk buiñor gu Dios, bɨɨx jam jup oiꞌñchuꞌ guiꞌ nam kaichuꞌ. Baꞌ nat tɨɨmok na xi chu dañiimɨk, maadɨt miꞌ dhɨr jaꞌp jup tɨtda guiꞌ nam kaichuꞌ:
1 Um dia Jesus estava orando num certo lugar. Quando acabou de orar, um dos seus discípulos pediu: — Senhor, nos ensine a orar, como João ensinou os discípulos dele.
2 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
2 Jesus respondeu:
3 Gio dhich chuukuꞌ na tuꞌ kɨꞌn jup dua,
3 Dá-nos cada dia o alimento
4 Gio baꞌ nap iam tuch uañiꞌñkaꞌ nach jɨꞌx mach uaꞌtulhdhaꞌ jum bui,
4 Perdoa os nossos pecados,
5 Baꞌ jaꞌpnip ja tɨtda gu Jesuus:
5 Então Jesus disse aos seus discípulos:
6 nañ onbaiꞌñdhaꞌ maaꞌn guñ jaduuñ nat mɨk dɨr mi ai. Giilhim sap bax bhioꞌntuꞌ, aañ guꞌ pu cham biaꞌ gu tuꞌ nañ iam onbaiꞌñdhaꞌ gɨt.”
6 É que um amigo meu acaba de chegar de viagem, e eu não tenho nada para lhe oferecer.”
7 Baꞌ noꞌp guꞌ aap mɨjɨ dɨr jup tɨtda: “Kux cham jir gɇꞌ tukaaꞌ aa ku pich baꞌ moo bhaiꞌp bañ ñiñiichdham. Bha siisap ɨp guꞌ gu kiꞌñgob, gio yaꞌ ja saagiꞌñ boꞌ iñ guñ aꞌaalh chuk. Cham dho baꞌ jax jix bhaaiꞌ nañ bamgiaꞌ, dampan ji baꞌ noꞌ giop ba xi chum aagim.”
7 — E imaginem que o amigo responda lá de dentro: “Não me amole! A porta já está trancada, e eu e os meus filhos estamos deitados. Não posso me levantar para lhe dar os pães.”
8 Guꞌ ji noꞌ guꞌ pɨx ji kɨɨsaim na soiꞌ kaiꞌch nam taan, ma ji bamgiaꞌp ji matgɨm nap tu makmɨraꞌ bɨɨx gu tuꞌ na aaꞌndaꞌ. Ku guꞌ aañ yaꞌ pu jam tɨtda ji na cham tuꞌ na moo nap jix mat kaꞌ kup baꞌ tu makiaꞌ, guꞌ jaꞌpji na pɨx ji kɨɨsaidhaꞌ na soiꞌ kaiꞌchdhaꞌ kup baꞌ tu makiaꞌ.
8 Jesus disse:
9 Baꞌ aañ puiꞌp jam tɨtda, gu tuꞌ na pim taandaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ, jam makiaꞌ dho. Piam gu tuꞌ na pim gaꞌngadaꞌ, jam aagiꞌñdhaꞌ ɨp. Gio noꞌ pim pɨx ji kɨɨsaim na pim bha tu soon kiꞌñgob, jam kupioꞌkdhaꞌ ɨp.
9 Por isso eu digo: peçam e vocês receberão; procurem e vocês acharão; batam, e a porta será aberta para vocês.
10 Na guꞌ na pim jax bax maat gu jaroiꞌ noꞌ pɨx ji kɨɨsaim na tu taan gu tuꞌ, makiaꞌ am. Piam noꞌ tuꞌ gaꞌnga, tɨgiaꞌ ɨp. Gio noꞌ pɨx bhaiꞌ ji chu soon bhaiꞌ paiꞌ kiꞌñgob, kupioꞌkdhaꞌm ɨp.
10 Porque todos aqueles que pedem recebem; aqueles que procuram acham; e a porta será aberta para quem bate.
11 ’¿Aapiꞌm daas aa na pim jodai makiaꞌ gu jax chuꞌm jam mar noꞌ paan jam taan? ¿Piam ku pim guꞌ koꞌ muiꞌ ba maak noꞌ batoop jam taan?
11 Por acaso algum de vocês será capaz de dar uma cobra ao seu filho, quando ele pede um peixe?
12 ¿Piam ku pim guꞌ naksɨr muiꞌ ba daagiꞌñ noꞌ lankiiyus jam taan?
12 Ou, se o filho pedir um ovo, vai lhe dar um escorpião?
13 ¿Jia na pim guꞌ bɨɨx pɨx jir jix bhabhaiꞌkam ja bui gu jam maamar, sia ku pim jax jir jix uꞌuaꞌtulhdhix kam jaꞌtkam? ¿Guñ Gɨꞌkoraꞌ gi baꞌ na giilhim jir jix bhaiꞌkam nax dhaam jup tuꞌiiꞌ? Tajaañdhaꞌ ji matgɨm gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdagaꞌn gu jaroiꞌ na taandaꞌ.
13 Vocês, mesmo sendo maus, sabem dar coisas boas aos seus filhos. Quanto mais o Pai, que está no céu, dará o Espírito Santo aos que lhe pedirem!
14 Maaꞌnnim gu Jesuus maaꞌn maiꞌ ba jootos gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ bhaan dɨr maaꞌn gu maaꞌnkam na bhaan jup tuiꞌdhiꞌ. Cham tu ñiokdaꞌ dhiꞌ dhi maaꞌnkam, na guꞌ gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ pɨx na puiꞌ duukaꞌ. Baꞌ joidham bhaiꞌ ji chu ñiokcha gu maaꞌnkam nat paiꞌ ba buus gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ bhaan dɨr. Baꞌx bhaiꞌm ɨlh jamɨt jaiꞌ gu jaꞌtkam na mɨt puiꞌ tɨ tɨɨ.
14 Jesus estava expulsando de certo homem um demônio que não o deixava falar. Quando o demônio saiu, o homem começou a falar. A multidão ficou admirada,
15 Jaiꞌ baꞌp kaiꞌch am:
15 mas alguns disseram: — É
16 Baꞌ jaiꞌp tɨtda am na sap xip duñiaꞌ gu tuꞌ nam cham paiꞌ dhuuk pu chuꞌm nɨiꞌñ, nam jax dhui miꞌ pɨx jix maiꞌchim noꞌ sap moo bɨxchuꞌx aichuꞌn na pu tu duñiaꞌ.
16 Outros, querendo conseguir alguma prova contra Jesus, pediam que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha de Deus.
17 Guꞌ ji na guꞌx maat gu Jesuus nam jax jum aagɨt jup tɨtda, siax maat nam jax aiꞌchuxiꞌñ gu jaiꞌ. Baꞌp ja tɨtda bɨɨx:
17 Mas Jesus, conhecendo os pensamentos deles, disse:
18 Puꞌñip jum duñiaꞌ gu ja gɇꞌkam tuk gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ noꞌt jax dhuuk bhaiꞌ ji bhaam ja bui gu tujuandam tugiꞌñ, nam guꞌ cham maaꞌn ñiꞌook kap duukaꞌ. Jaꞌp jañ kaiꞌñkam jup kaiꞌch na ni jɨꞌx kur puiꞌ na pim jax jiñ aiꞌchuxiꞌñ jaiꞌ dhɨt. Jup kaiꞌch japim nañ aꞌm jup tuiꞌdhiꞌ gu ja gɇꞌkam tuk gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ nam baꞌ xiñ jɨɨgiꞌñ.
18 Se o reino de Satanás tem grupos que lutam entre si, como continuará a existir? Vocês dizem que é Belzebu que me dá poder para expulsar demônios.
19 ¿Aapiꞌm baꞌ puiꞌ ja gɇꞌkam tuk gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ ja aꞌm jup tuiꞌdhiꞌ aa guiꞌ nam jam kaichuꞌ nam baꞌx ja jɨɨgiꞌñ nam maiꞌ ja jootos ja aꞌm dɨr gu jaꞌtkam? ¿Jia na guꞌ cham? Pu dhiꞌ bhaan jix maatɨꞌ na cham jɨꞌx jir puiꞌ na pim jax jiñ aiꞌchuxiꞌñ.
19 Mas, se é assim, quem dá aos seguidores de vocês o poder para expulsar demônios? Assim, os seus próprios seguidores provam que vocês estão completamente enganados.
20 Matgɨm aañ gu Dios ji nañ bhaankam ya oirɨt maiꞌ ja jootos gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ ja aꞌm dɨr gu jaꞌtkam. Gu Dios pɨx dɨɨlh jiñ aꞌm tɨ nɨidhim, puiꞌ kum baꞌ xiñ jɨɨgiꞌñ. Baꞌ dhiꞌ bhaan jup jix maatɨꞌ nat bam ai na pim paiꞌ dhuuk ampɨx machiaꞌ na pim jax jaꞌk duñiaꞌ na baꞌx joiꞌmdat jam aꞌm ba tɨ nɨidhidhaꞌ gu Dios.
20 Na verdade é pelo poder de Deus que eu expulso demônios, e isso prova que o
21 ’Gu jaꞌook jaꞌpni jaꞌk jup ji buusan na jax maaꞌn gu maaꞌnkam jix oogɨm na mu paiꞌ tu biaꞌkaꞌ gu bɨxchugaꞌn jax chuꞌm baꞌk chɨr. Baꞌ miꞌ tu nuukaꞌndaꞌ ji dhaagɨt guiꞌ na kɨꞌn jum palhbuidhaꞌ noꞌ jaroiꞌ bax chɨ ɨɨxdham, sia ku guꞌp jix ooꞌ.
21 — Quando um homem forte e bem-armado guarda a sua própria casa, tudo o que ele tem está seguro.
22 Guꞌ ji noꞌt guꞌx dhupiiꞌñ mu ai gu jumai maaꞌnkam nax ioꞌm jix ooꞌ kaꞌ, cham tuꞌ puiꞌ na guiꞌ, miꞌ dho daagɨi xi ɨɨxdhai gu tuꞌ na ka daaꞌnkaꞌ na gɨt kɨꞌn jum palhbuidhaꞌ, puiꞌ baꞌ xi gɨbiimɨi gammɨjɨ xi ardimiaꞌ. Gu bɨxchugaꞌn baꞌ bɨɨx bhaan ji chu biꞌyaꞌ na mɨjɨ ka tu biaꞌkaꞌ baꞌk chɨr.
22 Mas, quando um homem mais forte o ataca e vence, leva todas as armas em que o outro confiava e reparte tudo o que tomou dele.
23 ’Na guꞌ gu jaroiꞌ noꞌ cham puiꞌp ɨlhiiꞌñ nañ aañ jax ɨlhiiꞌñdhaꞌ, dhiꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na xiñ bhaamkiꞌñdhaꞌ. Gio gu jaroiꞌ noꞌ cham jiñ palhbuiꞌñ nañ tu jumpaꞌndaꞌ, dhiꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ ɨp na jaꞌkbuiꞌ kat tɨ jɨꞌdɨlhkaꞌndaꞌ.
23 — Quem não é a meu favor é contra mim; e quem não me ajuda a ajuntar está espalhando.
24 ’Gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ noꞌt bhaan dɨr ba buus gu maaꞌnkam, ba jimiaꞌ mummɨ jaꞌp gampɨx jix chu gak kɨr na tu gaaꞌmɨraꞌ na paiꞌ kiichaꞌ. Baꞌ noꞌt cham paiꞌ tɨ tɨɨ nar joidham, jup jum aaꞌndaꞌ: “Gi noꞌ ñich giop jii bhammɨ nañ paiꞌ kiokat, na guꞌ cham paiꞌr joidham ya jaꞌp.”
24 Jesus continuou:
25 Baꞌ joidham tɨ tɨgiaꞌ na gio bhammɨp ba bakiaꞌ bhaan gu maaꞌnkam, jix chɨ kɨɨꞌ kaꞌ, joidham tu boxkix kaꞌ, na guꞌ puiꞌ ji buusandaꞌ noꞌx kɨɨꞌ gu maaꞌnkam.
25 Aí volta e encontra a casa varrida e arrumada.
26 Baꞌ xi dhaiꞌññiaꞌ na ja baiꞌñmɨraꞌ jɨꞌk xijum gook pup gu bɨpnagaꞌn cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ, nam jix ioꞌm xi chu xi buadaꞌ, maap jam baꞌ bhaiꞌ ba baapkiaꞌ. Miꞌ dhɨr dho gi baꞌ guꞌx ioꞌm bam duñiaꞌ ji gu maaꞌnkam, cham tuꞌ puiꞌ na bɨɨpɨꞌ dɨr.
26 Depois sai e vai buscar outros sete espíritos piores ainda, e todos ficam morando ali. Assim a situação daquela pessoa fica pior do que antes.
27 Baꞌ na miꞌ puiꞌ ka tu aꞌga gu Jesuus, maaꞌn gu ubii mɨjɨ dɨr jaꞌp ja saagiꞌñ gu jaꞌtkam jup tɨtda gɇꞌ kɨꞌn:
27 Quando Jesus acabou de dizer isso, uma mulher que estava no meio da multidão gritou para ele: — Como é feliz a mulher que pôs o senhor no mundo e o amamentou!
28 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda:
28 Mas Jesus respondeu:
29 Baꞌ giilhim muiꞌ pɨx jaꞌx ji aajim am gu jaꞌtkam miꞌ na paiꞌp tuꞌiiꞌ gu Jesuus, nammɨ jaꞌp ba xi juꞌ am. Baꞌp ja tɨtda:
29 Quando a multidão se ajuntou em volta de Jesus, ele começou a falar e disse o seguinte:
30 Gu jaꞌtkam Niinibe oiꞌñkam bhaan dɨr maat jamɨt gu Jonaas na bax ja tulhiiñchudam gu Dios. Aañ baꞌ puꞌñi ɨp yaꞌ ja bui xib gu jaꞌtkam, aañ pɨx jiñ aꞌm dɨr machiaꞌ am na jax jaꞌk cham ja tulhiiñchudaꞌ gu Dios gatuuk jaꞌp na jax janoꞌ gu Jonaas.
30 Assim como o
31 Janoꞌ na paiꞌ dhuuk jum aayaꞌ na guñ Gɨꞌkoraꞌ ja aagiꞌñdhaꞌ bɨɨx gu jaꞌtkam nam jɨꞌk tuꞌ jax buimɨi yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, gu ubii guiꞌ na bɨjɨk jix ioꞌm jir gɇꞌkam kat miꞌ dhɨr jaꞌk jurnip, janoꞌ xi kɨkboi puiꞌ tɨꞌyaꞌ na pim cham tuꞌr kɨkɨɨꞌ jaꞌtkam, na pimɨt guꞌ cham miꞌ puiꞌ jii na maadɨt tɨi pu yaꞌ jam aaꞌñdhimɨk na pim paiꞌ oiꞌdhaꞌ na pim jax jaꞌk miꞌ puiꞌ jimiaꞌ. Guꞌ guiꞌ gu ubii mɨk dɨr jum dɨkooꞌñ nat bha jii nat bha kaim gu gɇꞌkam Salomoon na giilhim jix chu matdaꞌ kaꞌ. Ku guꞌ guiꞌ na maadɨt xib ya oirɨ, jix ioꞌm jix chu maat ji gio nax ioꞌm jir gɇꞌkam, cham tuꞌ puiꞌ na jax janoꞌ gu Salomoon.
31 No Dia do Juízo a rainha de Sabá vai se levantar e acusar vocês, pois ela veio de muito longe para ouvir os sábios ensinamentos de Salomão. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Salomão.
32 Sia gu jaꞌtkam Niinibe oiꞌñkam xi guꞌkɨi puiꞌp tɨꞌyaꞌ am janoꞌ na pim maaxik cham jir kɨkɨɨꞌ jaꞌtkam. Na guꞌ gu jaꞌtkam Niinibe oiꞌñkam moo janoꞌ pu soiꞌm ɨlh jamɨt buiñor gu Dios nat jax puiꞌ tu ja aꞌgi gu Jonaas na cham bhaiꞌ tu ja jim. Baꞌ guiꞌ na maadɨt xib ya oirɨ, jix ioꞌm bhaan tɨ nɨidhim gu Dios, cham tuꞌ puiꞌ na gu Jonaas.
32 No Dia do Juízo o povo de Nínive vai se levantar e acusar vocês porque, quando ouviram a mensagem de Jonas, eles se arrependeram dos seus pecados. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Jonas.
33 ’Aañ cham jɨꞌxkat jaroiꞌ paiꞌ nɨiꞌñ gu maaꞌnkam na xi mɨichdhai gu kañdhiir mɨjɨ jaꞌp xi kɨɨsaꞌ na paiꞌ cham tu maax kaꞌ, piam ku tuꞌ kɨꞌn xi chaaꞌbidhaꞌ. Guꞌ jaꞌpji bhammɨ jaꞌp na pu xi kɨɨsaꞌ tɇꞌkob na baꞌx chu maax kaꞌ nam mi jaꞌp oipodaꞌ gu jaꞌtkam.
33 Jesus continuou:
34 Dhich buupui puꞌñip ji buusan na jax gu kañdhiir na joidham gɇꞌ tu maaxiꞌñ kaꞌ tukaaꞌ noꞌ bɨꞌñdhix, nach guꞌ kɨꞌn tɨ nɨiꞌñ. Muiꞌ pɨx pux chum tukgam kaꞌ guꞌ noꞌ cham kɨkɨɨꞌ dhich buupui.
34 Os olhos são como uma luz para o corpo: quando os olhos de você são bons, todo o seu corpo fica cheio de luz. Porém, se os seus olhos forem maus, o seu corpo ficará cheio de escuridão.
35 Baꞌ aapiꞌm jix bhaiꞌ xim duukat na cham tutkiaꞌ dhi jam buupui.
35 Portanto, tenha cuidado para que a luz que está em você não seja escuridão.
36 Na guꞌ noꞌ joidham jix kɨkɨɨꞌ, jix bhaiꞌ nɨiꞌñdhaꞌ pim gu jam tutkuꞌ na jax chuiꞌkaꞌ. Puiꞌ na jax gu kañdhiir noꞌx bhaiꞌ mɨim, na guꞌx bhaiꞌ tu maaxiꞌñ kaꞌ, pu cham paiꞌ maaꞌn kap pɨx am jix chɨ ɨɨkaꞌ kaꞌ.
36 Pois, se o seu corpo estiver completamente luminoso, e nenhuma parte estiver escura, então ele ficará todo cheio de luz como acontece quando você é iluminado pelo brilho de uma lamparina.
37 Baꞌ nat paiꞌ tɨɨmo na tu aꞌga gu Jesuus, maaꞌn gu pariseo ba baidhak na tu koiꞌraꞌ kiaꞌmiꞌñ. Baꞌ gu Jesuus ma oi ɨp, jimdat miꞌ ji dhaibuk ba tɨ nɨɨr nam tu bhiidhaꞌ na paiꞌ tum kuaꞌ.
37 Quando Jesus acabou de falar, um fariseu o convidou para jantar na casa dele. Jesus foi e sentou-se à mesa.
38 Baꞌ gu pariseo cham jir juraaꞌn nat tɨɨ nat cham jum ikoim, na guꞌ panaas nax maat dɨɨlh, jum aaꞌ na xim ikoimdhai gu jaroiꞌ noꞌt ba ji chu juu.
38 O fariseu ficou admirado quando viu que Jesus não tinha se lavado antes de comer.
39 Baꞌ gu Jesuus na guꞌx maat na cham juraaꞌn daa gu pariseo, jup tɨtda:
39 Então o Senhor disse a ele:
40 Cham jam jur biaꞌ pim dho jia ku pim baꞌ puiꞌ jaꞌk tu jim. ¿Jax jum aaꞌ pim aa na cham tɨ nɨiꞌñ gu Dios juraꞌram gu maaꞌnkam? Jax dhui nat guꞌ bɨɨx jup duu na jɨꞌx jir tuukuꞌ, sia ɨrban dɨr, sia daam dɨr.
40 Seus tolos! Quem fez o lado de fora não é o mesmo que fez o lado de dentro?
41 Baꞌ tuꞌ na jax chuiꞌkaꞌ yaꞌ dɨr jaꞌp jaꞌk, tuꞌ sɨlhkam japim jix ja joiꞌmdat ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam guiꞌ nam cham tuꞌ biaꞌ ni jɨꞌx. Puꞌñi jaꞌk dho gi guꞌ ba oñiaꞌ ji sia ɨrban dɨr jaꞌk gu jam uaꞌtulhdharaꞌ.
41 Portanto, deem aos pobres o que está dentro dos seus copos e pratos, e assim tudo ficará limpo para vocês.
42 ’Tɨiñ jix buam jiñ aaꞌ jam aꞌmkam aapiꞌm na pim pariseos jum tɨɨtɨꞌ, na pim guꞌ cham bhaiꞌ ja bua gu jaꞌtkam guiꞌ nam bɨɨx aixim bhaan jum tulhiiñ. Aapiꞌm dai sap pɨk baꞌ gammɨjɨ mi tu aichdhidhaꞌ chiop na jɨꞌk bhaan jup bipioꞌ gu Dios gu tuꞌ na pim tɨ ɨs, guꞌ baꞌ gu jaꞌtkam cham ja nɨnɨiꞌñ japim sia kum mi jaꞌp soiꞌ tuꞌiiꞌ jam taagiob. Dhiꞌ ji baꞌ pɨk bɨɨpɨꞌm aaꞌ na pim jix ja joiꞌmdaix bhaiꞌ ja duñiaꞌ, gatuuk japim baꞌ puiꞌp ba duñiaꞌ gu tuꞌ nam aaꞌndaꞌ.
42 — Ai de vocês, fariseus! Pois dão para Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da arruda e de todas as verduras, mas não são justos com os outros e não amam a Deus. E são exatamente essas coisas que vocês devem fazer sem deixar de lado as outras.
43 ’Gio baꞌ na pim gɇꞌgɇrkam jum taat kaꞌ, bɨɨpɨꞌ dɨr japim jix dharaibuktuꞌndaꞌ na paiꞌ tum daandaꞌ, ni jɨꞌx ku pim iam gatuuk dɨr xix dharaibuktuꞌndaꞌ. Gam na pim jix aaꞌndaꞌ nam bɨɨx gu jaꞌtkam tuꞌ kaꞌm jam nɨidhat jam ñioꞌkdhidhaꞌ mu jaꞌp na pim jax jiimdaꞌ.
43 — Ai de vocês, fariseus! Pois gostam demais dos lugares de honra nas
44 ’Jaꞌp pɨx ji buan japim na jax gu maaꞌnkam noꞌ bɨjɨk dɨr miꞌ paiꞌ ba yaasap na cham ka tu maatɨꞌ kaꞌ, siam chi daam dɨr mi oipo gu jaꞌtkam. Pu ni kum jix mat kaꞌ noꞌ tuꞌ maaꞌnkam bɨtaꞌn jup dɨbaalhchɨk.
44 — Ai de vocês! Pois são como sepulturas que não se veem, sepulturas que as pessoas pisam sem perceber.
45 Baꞌ maadɨt guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios miꞌ dhɨr jaꞌp jup kaiꞌch:
45 Então um mestre da Lei disse a Jesus: — Mestre, falando assim, o senhor está nos ofendendo também.
46 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda:
46 Jesus respondeu:
47 ’Gio na pim jix bhaiꞌ xi chu buadaꞌ nam paiꞌ yassap gu bɨjɨk dɨr kam guiꞌ nam ya jaꞌp tu aꞌgimɨk bhaankam gu Dios, guꞌ gu jam bopxi kat na mɨt ja koodak miꞌ ja yaas nam jix bhaamut ja kɇɇkɇꞌ nam tɨi tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ na jax jir miꞌ puiꞌ.
47 Ai de vocês! Pois fazem túmulos bonitos para os
48 Baꞌ dhiꞌ bhaan jix maatɨꞌ na pim jix bhaiꞌm taatɨt am jix bhaiꞌ tu bua miꞌ na mɨt paiꞌ ja yaas.
48 Com isso vocês mostram que concordam com o que os seus antepassados fizeram, pois eles mataram os profetas, e vocês fazem túmulos para eles.
49 ’Puiꞌ pu tɨi ji guꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ na giilhim jix chu maat nam sap cham ja kɨɨgalhdhaꞌ guiꞌ nam puꞌñi bhaankamuꞌn ya jaꞌp tu aꞌga, jaiꞌ ja koodaꞌ am.
49 Por isso a Sabedoria de Deus disse: “Mandarei para eles profetas e mensageiros, e eles matarão alguns e perseguirão outros.”
50 Baꞌ aapiꞌm pɨk jix ioꞌm jam oꞌbhaiꞌñdhaꞌ gu Dios na pim xib ya oipo na mɨt ba ja koi gu jam bopxi kat guiꞌ nam bɨjɨk bhaankamuꞌn ya jaꞌp tu aꞌgimɨk.
50 Por causa disso esta gente de hoje será castigada pela morte de todos os profetas assassinados desde a criação do mundo,
51 Nammɨ dɨr bhaiꞌ ji jam kusbidhaꞌ bhaan gu Abel na mɨt bɨɨpɨꞌ mua, yaꞌ juugɨt na paiꞌ gu Sakariiyas, guiꞌ na mɨt mi ɨrban mua na paiꞌ kɨɨk guiꞌ na bhaan tum makgɨrxiꞌñ gu Dios, gio gu baꞌaak nam paiꞌ dhɨr tu daan guiꞌ nam ja aꞌmkam tu daandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam. Jam aagiꞌñ iñ moo na aapiꞌm jaiꞌp jam oꞌbhagiꞌñ gu Dios na mɨt tu koi gu jam bopxi kat janoꞌ dɨr.
51 começando pela morte de Abel até a morte de Zacarias, que foi assassinado entre o altar e o
52 ’Gio guꞌ aapiꞌm na pim sap pɨk baꞌx maat gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, jaꞌp ji buusan na pim aapiꞌm uaꞌ guiꞌ na kɨꞌn jum kukpioꞌk miꞌ paiꞌ na tum mamtɨ na jax jaꞌk jir am na pim miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios, guꞌ ji na pim guꞌ cham ja kukpioꞌkiꞌñ gu jaꞌtkam, ni aapiꞌm dɨɨlh ku pim mi baapak.
52 — Ai de vocês, mestres da Lei! Pois guardam a chave que abre a porta da casa da Sabedoria. E assim nem vocês mesmos entram, nem deixam os outros entrarem.
53 Baꞌ giilhim bhaiꞌ ji bhaak jamɨt gu pariseos gio guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios na puiꞌ ja tɨtda gu Jesuus. Bɨɨx aixim bhaiꞌ ba tɨkka am maap jim daagɨk
53 Quando Jesus saiu dali, os mestres da Lei e os fariseus começaram a criticá-lo com raiva e a lhe fazer perguntas sobre muitos assuntos.
54 nam miꞌ pɨx mamaiꞌchɨk noꞌ sap moo puiꞌp ɨlhiiꞌñ nam jax ɨlhiiꞌñ dɨɨlh gu tuꞌ, piam ku guꞌ sap cham, dai nam ba ja aagiꞌñdhaꞌ gu ja gɇꞌgɇrkam tuk.
54 Eles queriam levá-lo a dizer alguma coisa que pudesse lhes servir de motivo para acusá-lo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.