Atos 7

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Baꞌ gux ioꞌm ja gɇꞌkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop tu daandaꞌ ja aꞌmkam gu Israel kam jaꞌtkam xi chɨkka gu Teeban noꞌ sap moor sɨlhkam nam jax chɨtda gu jaꞌtkam kaꞌ baꞌ guꞌ cham.
1 Então o sumo sacerdote lhe perguntou: “Estas acusações são verdadeiras?”.
2 Baꞌ gu Teeban muiꞌ ji ñio, jup kaiꞌch:
2 Estêvão respondeu: “Irmãos e pais, ouçam-me! O Deus glorioso apareceu a nosso antepassado Abraão na Mesopotâmia, antes de ele se estabelecer em Harã,
3 Baꞌp tɨtda jia janoꞌ jɨꞌ nat buiñor jum maax: “Jimiaꞌ ap maaꞌn kap nañ paiꞌ tum aagiꞌñdhaꞌ. Yaꞌ puiꞌ ba tuiꞌkaꞌ dhim dɨrbaꞌ gio dhim jaaduñ.”
3 e lhe disse: ‘Deixe sua terra natal e seus parentes e vá para a terra que eu lhe mostrarei’.
4 Baꞌ gu Abraam miꞌ dhɨr Kaldeeya jup ma jii jia, mu jaꞌk baꞌ pu kiicham Araan. Baꞌ mɨkkat jup ma muu ɨp gu taataꞌn kat. Miꞌ dhɨr baꞌ gatuuk bha jaꞌk jup joot gu Dios gu Abraam yaꞌ dhi dɨbɨɨr taꞌm na pim paiꞌ oiꞌdhaꞌ gu xib aapiꞌm jiñ jaaduñ.
4 Então Abraão saiu da terra dos caldeus e morou em Harã até seu pai morrer. Depois, Deus o trouxe aqui para a terra onde vocês agora vivem.
5 Ku guꞌ cham paiꞌ iam xi iimchudak ji na paiꞌ baꞌ bhaan ji biꞌyaꞌ gɨt gu Abraam, sia na miꞌ tɨ kɨisap kaꞌ gɨt maaꞌn toonaꞌn kɨꞌn. Ku guꞌ siamri puiꞌ tɨtda ji na gatuuk iimchudaꞌ na baꞌ ja aꞌm ji biꞌyaꞌ gu bopxiꞌñ na paiꞌ dhuuk ba mukiaꞌ, sia ku guꞌ janoꞌ tɨi chakui tu maamar kaꞌ gu Abraam.
5 “Mas Deus não lhe deu herança alguma aqui, nem mesmo o espaço de um pé. Contudo, prometeu que a terra toda pertenceria a Abraão e a seus descendentes, embora ele ainda não tivesse filhos.
6 Gio baꞌ nap tɨtda ɨp jia gu Dios gu Abraam nam sap gu bopxiꞌñ miꞌ dhɨr maakam jaꞌk jimɨi oiꞌñchapuꞌ ja dɨrbaꞌ am jaꞌk guiꞌ nam cham jir Israel kam jaꞌtkam kaꞌ. Baꞌ dhiꞌ jɨꞌ dhi jaꞌtkam bhaiꞌ ji ja tulhiiñchudaꞌ am nam miꞌ bhaiꞌ ji ja chiñiaꞌ nam tu ja juañxidhaꞌ maakob jix chaꞌtmam ooꞌm oidhaꞌ juugɨt.
6 Disse-lhe também que seus descendentes viveriam numa terra estrangeira, onde seriam escravizados e oprimidos por quatrocentos anos.
7 Ku baꞌ guꞌp tɨtda ɨp ji gu Dios na sap puiꞌp ja tulhiiñchudaꞌ guiꞌ nam tu ja juantuꞌndaꞌ, miꞌ dhɨr sap baꞌ dai nam bha jimɨi yaꞌ jaꞌk ba tu daandaꞌ buiñor.
7 Mas Deus disse: ‘Eu castigarei a nação que os escravizar, e, por fim, sairão dali e me adorarão neste lugar’.
8 Gio baꞌ na mɨt maaꞌn ñiꞌook jup duu gook dɨt gu Dios gio gu Abraam, na puiꞌ tɨtda na sap ja matgilhdhidhaꞌ gu aꞌaalh chichioꞌñ guiꞌ nam jɨꞌk kiaꞌpɨx maaxilhidhaꞌ na baꞌx maatɨꞌ kaꞌ nam jir Israel kam kaꞌ. Puiꞌ kut baꞌ xi jum baik tanoolh kɨꞌn ba matgilhchuda nat paiꞌ dhuuk maaxir gu maraaꞌn Isaak. Miꞌ dhɨr baꞌ gu Isaak puiꞌ jaꞌk jup duu ɨp gu maraaꞌn Jakob nat paiꞌ dhuuk ba maaxir. Gio baꞌ gu Jakob miꞌ dhɨr puiꞌ jaꞌk jup dunaak ɨp bɨɨx gu mambhɨɨx gook maamraꞌn guiꞌ na mɨt bhaan dɨr muiꞌdhak gu Israel kam jaꞌtkam.
8 “Naquele tempo, Deus deu a Abraão a aliança da circuncisão. Assim, quando seu filho Isaque nasceu, ele o circuncidou no oitavo dia. Essa prática continuou quando nasceu Jacó, filho de Isaque, e quando nasceram os doze filhos de Jacó, os patriarcas de Israel.
9 ’Baꞌ dhiꞌ jɨꞌ nam jir maamraꞌn gu Jakob nam jir jich bopxi kat, bhaamkidhak gaꞌra mɨt gu ja xikuꞌ Josee, mu jaꞌk jamɨt baꞌ baidhak na paiꞌr Ejipto. Ku guꞌ gu Dios gammɨjɨ bhaan tɨ nɨidhidhaꞌ ji gu Josee,
9 “Os patriarcas tiveram inveja de seu irmão José e o venderam como escravo para o Egito. Mas Deus estava com ele
10 baꞌ joidham jix bhaiꞌ tu jimdaꞌ, puiꞌ na jax nax chu matdaꞌ kaꞌ, gio baꞌ nat jix kɨɨgalhdhak gu Paraoon guiꞌ nar gɇꞌkam kat mummɨ Ejipto. Baꞌ gɇꞌkam kɨꞌn daasak gu Josee na jɨꞌx jir Ejipto, gio baꞌ miꞌ na paiꞌ daakaꞌ gu gɇꞌkam.
10 e o livrou de todas as suas dificuldades. Deus concedeu a José favor e sabedoria diante do faraó, rei do Egito, e o faraó o nomeou governador de todo o Egito e administrador de seu palácio.
11 ’Baꞌ gatuuk bhaiꞌ bhiogiꞌ ji jii bɨɨx kap na jɨꞌx bhaan bipioꞌ gu Ejipto dɨbɨɨr, gio baꞌ ya jaꞌp na jɨꞌx jir Kanaan. Baꞌ guch bopxi kat cham ka biaꞌkaꞌ am nam tuꞌ jugiaꞌ.
11 “Então veio uma fome sobre o Egito e sobre Canaã. Houve grande aflição, e nossos antepassados ficaram sem comida.
12 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk puiꞌ ba tɨ kai gu Jakob na gu tiriik jix jaiꞌch mummɨ Ejipto, muiꞌ ma ja joot gu maamraꞌn guiꞌ nam jir jich bopxi kat nam tu taañpuꞌ. Baꞌ dhiꞌ na mɨt mu jimɨɨk, kiaꞌpɨx jir maaꞌnnim kaꞌ.
12 Jacó soube que ainda havia cereal no Egito e enviou seus filhos, nossos antepassados, para comprarem alimento.
13 Baꞌ gatuuk na mɨt gio muiꞌp jii, dho gi baꞌ ba ja aagiꞌñ ji gu Josee gu jajaaꞌnniꞌñ na dhiꞌr diꞌ gu ja xikuꞌ guiꞌ na mɨt gaꞌra bɨɨpɨꞌ dɨr. Janoꞌ baꞌ ba maat gu Paraoon nar pa jaꞌk kam gu Josee.
13 Da segunda vez que foram, José revelou sua identidade a seus irmãos e os apresentou ao faraó.
14 Miꞌ dhɨr baꞌ mɨkkat dai nat ba tu joot gu Josee nam baiꞌñpuꞌ gu taataꞌn Jakob mu jaꞌk Ejipto, gio bɨɨx ɨp guiꞌ nam jɨꞌk jir jum maap oiꞌdhagɨm nam aix baik ooꞌm daman mambhɨɨx pup gio baꞌ jix chamaam pup.
14 Depois, José mandou trazer para o Egito seu pai, Jacó, e todos os seus parentes, 75 pessoas ao todo.
15 Baꞌ dhiꞌ puꞌjani dhuukat mu jaꞌk kiokat gu Jakob na paiꞌr Ejipto. Miꞌ baꞌ pu muu jagɨꞌtak, gio gu maamraꞌn ba puiꞌ ɨp guiꞌ nam jir jich bopxi kat.
15 Assim, Jacó foi para o Egito e ali morreu, bem como nossos antepassados.
16 Dai baꞌ gu ja tutkuꞌ ja uꞌuuk jamɨt mu jaꞌk na paiꞌr Sikeem na mɨt ja yaaspam miꞌ nat paiꞌ sabaꞌdak gu Abraam gu dɨbɨɨr na mɨt miꞌ gaꞌlhidhak gu miꞌ kam Sikeem, nam jir maamraꞌn gu Amoor tɨɨgim.
16 Seus corpos foram levados para Siquém e sepultados no túmulo que Abraão havia comprado por um certo preço dos filhos de Hamor.
17 ’Guꞌ baꞌ na paiꞌ dhuuk bam kuugalhdhim gu puiꞌ nat jax jaꞌk tu daaxdhak gu Dios gu Abraam, jix ioꞌm pɨx ji muiꞌdhim am gu Israel kam jaꞌtkam miꞌ na paiꞌr Ejipto.
17 “Aproximando-se o tempo em que Deus cumpriria sua promessa a Abraão, nosso povo se multiplicou grandemente no Egito.
18 Baꞌ janoꞌ jumai gɇꞌkam kɨꞌn miꞌ ba dai mɨt gu Paraoon miꞌ na paiꞌr Ejipto na pu cham maatɨt gu Josee.
18 Então subiu ao trono do Egito um novo rei, que nada sabia a respeito de José.
19 Baꞌ dhiꞌ dhi gɇꞌkam jia bhaiꞌ buam pɨx ji ja dooda guch bopxi kat, gam na ja chiandaꞌ nam maiꞌ ja iabuidhaꞌ gu chichioꞌñ ja maamar guiꞌ nam jɨꞌk kiaꞌpɨx maaxilhidhaꞌ nam sap baꞌ koꞌiidhaꞌ nam cham ka muiꞌdhidhaꞌ.
19 Esse rei explorou e oprimiu nosso povo, forçando os pais a abandonarem seus filhos recém-nascidos, para que morressem.
20 Baꞌ janoꞌ jɨꞌ kiaꞌpɨx ba maaxir gu Moisees, baꞌ dhiꞌ dhi alhii gɇꞌkam kɨꞌn jix kɨɨgalh gu Dios. Miꞌ baꞌ pu gɨꞌlhdhidhaꞌ am gu gɨꞌkorgaꞌn ja kiꞌaam baik masaaꞌn juugɨt.
20 “Por essa época, nasceu Moisés, um bebê especial aos olhos de Deus. Seus pais cuidaram dele em casa por três meses.
21 Gatuuk baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk ba ɨxchu mu jaꞌp gampɨx, miꞌ ba tɨɨ gu ubii maraaꞌn gu Paraoon. Baꞌ xi bhɨɨk mu jaꞌk kiaꞌmiꞌñ, miꞌ baꞌ gɨꞌlhdhidhaꞌ jaꞌp na dɨɨlh maraaꞌn.
21 Quando tiveram de abandoná-lo, a filha do faraó o adotou e o criou como seu próprio filho.
22 Baꞌ dhiꞌ puꞌñi dhuukat jaiꞌ puiꞌ jaꞌk jup jix chu maatɨt gu Moisees nam jax jaꞌk jix chu mat kaꞌ gu Ejipto kam jaꞌtkam, baꞌx aiꞌchuꞌndaꞌ na jax jaꞌk tɨꞌyaꞌ gio na pu tu duñiaꞌ jax ña ɨlhiiꞌñdhaꞌ.
22 Moisés foi educado em toda a sabedoria dos egípcios e era poderoso em palavras e ações.
23 ’Baꞌ na paiꞌ dhuuk ba biaꞌkaꞌ gu Moisees gu gook ooꞌm oidhaꞌ, ma ja paxiaram gu jajaaꞌnniꞌñ Israel kam jaꞌtkam mu jaꞌp nam paiꞌ jax oiꞌdhaꞌkaꞌ.
23 “Certo dia, estando Moisés com quarenta anos, resolveu visitar seus parentes, o povo de Israel.
24 Guꞌ ji na guꞌ na mu jaꞌp ka jim, ba tɨɨ maaꞌn gu Ejipto kam maaꞌnkam na mu jaꞌp gɨbchuꞌ maaꞌn gu Israel kam maaꞌnkam. Baꞌ gu Moisees mu jimɨɨk ma palhbui gu Israel kam, xi muꞌaak gu Ejipto kam maaꞌnkam ba jii.
24 Ao ver um egípcio maltratando um israelita, defendeu o israelita e o vingou, matando o egípcio.
25 Guꞌ na tɨi jaꞌp jum aaꞌ ji gu Moisees nam gɨt ba machiaꞌ gu jajaaꞌnniꞌñ Israel kam jaꞌtkam na dhiꞌr diꞌ na ja palhbuidhaꞌ bhaankamuꞌn gu Dios, guꞌ ji na mɨt guꞌ pu cham maat ni jɨꞌx.
25 Imaginou que seus irmãos israelitas entenderiam que ele havia sido enviado por Deus para resgatá-los, mas isso não aconteceu.
26 Baꞌ buimgidhak na gio mu jaꞌp jup ba jim gu Moisees, ba ja tɨɨ ɨp nam mu jaꞌp jum gɨgɨbchuꞌ gook gu dai Israel kam jaꞌtkam. Baꞌ na tɨix aaꞌ gu Moisees nam gɨt cham jum kokdadaꞌ, mu jimɨɨk tɨi xi ja sooꞌmchulh, jup ja tɨtda: “¡Chaꞌpim jum kokdadaꞌ, na pim guꞌ moor jum jajaaꞌnnim!”
26 “No dia seguinte, visitou-os novamente e viu dois homens de Israel brigando. Tentando agir como pacificador, disse a eles: ‘Homens, vocês são irmãos; por que brigam um com o outro?’.
27 Guꞌ ji na guꞌ guiꞌ na pɨk miꞌ gɨbchuꞌ gu jaꞌnniꞌñ mu jaꞌp xi ñuꞌya gu Moisees, jup tɨtda baꞌ moo: “¿Jaroo gɇꞌkam kɨꞌn jum dai yaꞌ aach jich bui kup baꞌ bha jaꞌk puch chɨtdaim?
27 “Mas o homem que era culpado empurrou Moisés e disse: ‘Quem o nomeou líder e juiz sobre nós?
28 ¿Kaꞌ guꞌ yaꞌ ba xiñ muꞌaam ap aa jaꞌp na pich jax mua takaab gu yaꞌ kam Ejipto?”
28 Vai me matar como matou o egípcio ontem?’.
29 Baꞌ gu Moisees nat jax puꞌñi kai, pu jimɨiññor miꞌ dhɨr maakam jaꞌk, mu jaꞌk baꞌ pu bhɨi na paiꞌ bhaan bipioꞌ gu Madian dɨbɨɨr. Miꞌ baꞌ pu ji kiicha bɨɨmaꞌn maaꞌn gu ubii, gook jamɨt baꞌ ja tɨɨgɨk gu aꞌaalh.
29 Quando Moisés ouviu isso, fugiu e foi viver como estrangeiro na terra de Midiã. Ali nasceram seus dois filhos.
30 ’Baꞌ gatuuk jix ioꞌm mɨkkat nat gook ooꞌm oidhaꞌ bap duu, na mummɨ jaꞌp ka oirɨ gu Moisees na paiꞌr gampɨx jix chu gak kɨr amuub miꞌ na paiꞌr oidhaꞌ taꞌm Sinaii tɨ tɨɨgim, miꞌ bam maax buiñor maadɨt gu nobiiꞌñ gu Dios na jaꞌp tuꞌm jum maaxiꞌñ na jax gu tai na bha jaꞌp pɨx nammɨ kɨkka na mɨɨjim bhaan gux bii uꞌuux.
30 “Quarenta anos depois, no deserto próximo ao monte Sinai, um anjo apareceu a Moisés nas chamas de um arbusto que queimava.
31 Baꞌ gu Moisees miꞌ kɨɨkat muiꞌ pup tɨ nɨiꞌñ bha jaꞌp na paiꞌ mɨɨjim gu tai, na guꞌ cham maat nar tuꞌ daꞌ. Baꞌ jaꞌxpɨx na muiꞌ xi ñɨidhimɨk, muiꞌ ji jii nat ba tɨɨgim noꞌ moo sɨlhkam jir tai kaꞌ baꞌ guꞌ cham. Guꞌ ji nat guꞌ ba kai gu Gɇꞌkam jich Gɨꞌkoraꞌ nat bhaiꞌ dhɨr bhaiꞌ ba ñio, jup tɨtda:
31 Quando Moisés viu aquilo, ficou admirado. Aproximando-se para observar melhor, ouviu a voz do Senhor, que disse:
32 “Aañ jir diꞌ gu Dios guiꞌ nam daanɨt gum bopxi kat, puiꞌ na jax gu Abraam, gio gu Isaak, gio baꞌ gu Jakob.” Baꞌ gu Moisees giilhim bhaiꞌ ji gigiib nat bhaiꞌ ji chooꞌn, pu cham dho guꞌ muiꞌ ka nɨiꞌñ gu tai na bha jaꞌp mɨɨjim bhaan gu tuꞌx bii uꞌuux, na guꞌ bax maat na bak jir diꞌ gu Dios na bhaiꞌp tuꞌiiꞌ.
32 ‘Eu sou o Deus de seus antepassados, o Deus de Abraão, de Isaque e de Jacó’. Moisés tremia de medo e não tinha coragem de olhar.
33 Baꞌ dhiꞌ jɨꞌ dhi Gɇꞌkam jich Gɨꞌkoraꞌ na bhaiꞌ dhɨr bha tu aꞌgiꞌñ, jup tɨtda ɨp gio: “Xi kookosaꞌ ap dhim sussak, na guꞌ miꞌ nap paiꞌ kɨɨk giilhim jir jix chu uañ jia.”
33 “Então o Senhor lhe disse: ‘Tire as sandálias, pois você está pisando em terra santa.
34 Miꞌ dhɨr baꞌ moop tɨtda ɨp gio: “Dho guꞌ aañ jaꞌp kaiꞌñkam pɨx bha jii dho na ñich bhaiꞌ puiꞌm tɨɨdam nap mu jimiaꞌ jiñ aꞌmkam mu Ejipto nap ja boosgaraꞌ guñ jaꞌtkam tuk, nam guꞌ giilhim ja tulhiiñchuꞌn gu miꞌ kam nañ xi ja nɨiꞌñ. Baꞌ tɨi tu daandaꞌ am aañ jiñ bui nañ ja kɇɇ nam puiꞌ kaiꞌchdhaꞌ nañ ja palhbuidhaꞌ.”
34 Por certo, tenho visto a aflição do meu povo no Egito. Tenho ouvido seus gemidos e desci para libertá-los. Agora vá, pois eu o envio de volta ao Egito’.
35 ’Baꞌ daipuꞌ xi chɨɨdak muiꞌ xi joot na ja boosgaraꞌ, sia ku mɨt guꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr tɨi ñiok na ka ja sosbhichulhiꞌñ nam cham jum gɨgɨɨbdaꞌ gɨt daim jajaaꞌnnim, nam puiꞌ tɨtda na cham tuꞌ kɨꞌn ja juandaꞌ nat guꞌ cham jaroiꞌ gɇꞌkam kɨꞌn dai ja bui. Ku baꞌ guꞌ gu Dios nat bha joot maadɨt gu nobiiꞌñ nat buiñor jum maax bhaan gux bii uꞌuux, gɇꞌkam kɨꞌn mu joot ji na ja palhbuiꞌñmɨraꞌ na ja boosgaraꞌ mu dɨr Ejipto nam paiꞌ giilhim jum tulhiiñ.
35 “Era esse o mesmo Moisés que o povo havia rejeitado quando lhe perguntaram: ‘Quem o nomeou líder e juiz?’. Por meio do anjo que apareceu a Moisés no arbusto em chamas, Deus o enviou para ser líder e libertador.
36 Baꞌ dhiꞌr diꞌ dho gu Moisees nat mummɨ dɨr ja boosgak Ejipto guch bopxi kat. Jir diꞌ pɨx ɨp na joidham jix kɨɨꞌp jum duukam jup tu buimɨk ja bui gu Israel kam jaꞌtkam nam tuꞌ cham paiꞌ nɨidhat gu gook ooꞌm oidhaꞌ, puiꞌ na jax mummɨ na paiꞌ gɇꞌ suuꞌnkaꞌ gux bɨꞌ suudaiꞌ, gio puiꞌ na jax mummɨ gampɨx jix chu gak kɨr.
36 Assim, com muitas maravilhas e sinais, ele os conduziu para fora do Egito, pelo mar Vermelho e pelo deserto, durante quarenta anos.
37 Jir diꞌ pɨx ɨp gu Moisees na jaꞌpni ja tɨtda bo gu Israel kam jaꞌtkam: “Gatuuk puiꞌ ba tu duñiaꞌ gu Dios na maaꞌn aapiꞌm jam bui dhɨr ba maaxilhiaꞌ guiꞌ na tu aꞌgadaꞌ bhaankam jaꞌp na jax aañ.”
37 “Esse mesmo Moisés disse ao povo de Israel: ‘Deus levantará para vocês um profeta como eu do meio de seu povo’.
38 Gio dhiꞌ pɨx jup jir diꞌ gu Moisees na ja bɨɨm xi oilhimɨk guch bopxi kat mummɨ na paiꞌr gampɨx jix chu gak kɨr, gio nat ñioꞌkdhak maadɨt gu noonbiꞌñ gu Dios mummɨ na paiꞌr oidhaꞌ taꞌm Sinaii tɨ tɨɨgim. Guiꞌ baꞌ Moisees tu uaꞌnak na jax jaꞌk aagiꞌñ gu nobiiꞌñ gu Dios nach jax jaꞌk cham jich chulhiiñaꞌ gatuuk, na baꞌ miꞌ dhɨr jup bach aagiꞌñdhaꞌ aach.
38 Moisés estava com nossos antepassados, a congregação do povo de Deus no deserto, quando o anjo lhe falou no monte Sinai, e ali Moisés recebeu palavras que dão vida, para transmiti-las a nós.
39 ’Guꞌ ji na guꞌ guch bopxi kat ni jɨꞌx ku mɨt miꞌ puiꞌ jii, dai na mɨt jaꞌp xi dhuuk jaꞌk bax xuulhgik mu jaꞌk Ejipto.
39 “Mas nossos antepassados se recusaram a obedecer a Moisés. Eles o rejeitaram e, em seu íntimo, voltaram ao Egito.
40 Gio nam ba chian gu Aroon na maaꞌn jup ja duiñdhaꞌ gu dios, jup tɨtda am: “Maaꞌn jap jup jich duiñdhaꞌ gu dios na baꞌch aꞌm tɨ nɨiꞌñdhaꞌ, nach guꞌ cham maat nat pa jaꞌk bhɨi gu Moisees, guiꞌ nat jich boosolh mu dɨr Ejipto.”
40 Disseram a Arão: ‘Faça para nós deuses que nos guiem, pois não sabemos o que aconteceu com esse Moisés que nos tirou do Egito’.
41 Baꞌ gu Aroon cham jax ji chɨꞌɨɨk jup ja duiñ ɨp maaꞌn gu dios jaꞌp tuꞌm na bheseer. Baꞌ giilhim jix bhaiꞌm taat am gu Israel kam jaꞌtkam, ma tu piastat jamɨt, gio na mɨt ma tu koi gu ja sasoiꞌ nam tu makgɨrxidhaꞌ buiñor dhiꞌ jɨꞌ dhi dios na mɨt tu chia nam jup ja duiñdhaꞌ.
41 Logo, fizeram um ídolo em forma de bezerro, ofereceram-lhe sacrifícios e começaram a celebrar o objeto que haviam criado.
42 Baꞌ gu Dios cham tuꞌ ja aꞌm ka tɨ nɨiꞌñ, nam guꞌ cham miꞌ puiꞌ ka jiim na jax jix aaꞌ. Cham tuꞌ baꞌ kap jum buixiꞌñ ja bui, siam ja daan gu chiichiaꞌ gux dhaam kam. Na guꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr puiꞌ jaꞌk pu ba tu uaꞌñix jia bhaan gu uꞌuan miꞌ nat paiꞌ tu uaꞌnak maadɨt guiꞌ nam bhaankamuꞌn tu aꞌgimɨk gu Dios bɨjɨk, na jaꞌpnim kaiꞌch bo:
42 Então Deus se afastou deles e os entregou para servirem as estrelas do céu como deuses, conforme está escrito no livro dos profetas: ‘Foi a mim que vocês trouxeram sacrifícios e ofertas durante aqueles quarenta anos no deserto, povo de Israel?
43 Guꞌ ji na guꞌ aapiꞌm dai gu didios jup duiñxim xi chu ja makgɨrxidhimɨk,
43 Não, vocês carregaram o santuário de Moloque, a estrela de seu deus Renfã, e as imagens que fizeram para adorá-los. Por isso eu os enviarei para o exílio, para além da Babilônia’.
44 ’Baꞌ guch bopxi kat mummɨ biaꞌkaꞌ am ɨp gu jannulh baꞌaak na paiꞌr gampɨx jix chu gak kɨr guiꞌ nat jup dunaak gu Moisees jaꞌxbuiꞌ nat jɨꞌx chia gu Dios, nam baꞌ miꞌ biaꞌkaꞌ gu joodai guiꞌ na mi chu uaꞌñix kaꞌ gu puiꞌ na mɨt jax jaꞌk maaꞌn ñiꞌook jup duu gook dɨt gu Dios.
44 “Nossos antepassados levaram com eles pelo deserto o tabernáculo, construído de acordo com o modelo que Deus havia mostrado a Moisés.
45 Baꞌ dhiꞌ dhi jannulh baꞌaak ja aꞌm ji bii gatuuk gu ja maamar guch bopxi kat. Bha bhɨɨk jamɨt baꞌ yaꞌ jaꞌk guiꞌ na mɨt jɨꞌk bɨɨmaꞌn bha jii gu Josue janoꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk yaꞌ ja kokdak guiꞌ nam yaꞌ oiꞌñkat, guiꞌ nat yaꞌ dɨr jaꞌk ja ardi gu Dios nam sap baꞌ gu Israel kam jaꞌtkam yaꞌ oiꞌñkaꞌ. Baꞌ yaꞌ pu biaꞌkaꞌ am dhiꞌ dhi jannulh baꞌaak, sia gu janoꞌ na paiꞌ dhuuk yaꞌ bar gɇꞌkam kaꞌ gu Dabii.
45 Anos depois, quando Josué comandou nossos antepassados nas batalhas contra as nações que Deus expulsou desta terra, foi levado com eles para seu novo território e ali ficou até o tempo do rei Davi.
46 Baꞌ gu Dabii guiꞌ nar gɇꞌkam kat bhaan jup tɨ nɨidhat gu Dios, na guꞌ miꞌ puiꞌ jimdat na jax jix aaꞌ. Baꞌ tɨix aagɨt na maaꞌn jup duiñdhaꞌ gɨt gu bhiꞌñbak chiop na sap baꞌ bhaan tɨ nɨiꞌñdhaꞌ gɨt gu Dios guiꞌ na Jakob bɨɨx jup daanɨt, guꞌ ji nat guꞌ ba muu cham tuꞌ jax ji dhuuk.
46 “Davi encontrou favor diante de Deus e pediu para construir um templo permanente para o Deus de Jacó,
47 Miꞌ dhɨr ji baꞌ gu maraaꞌn Salomoon nat baꞌp duiñdhak gu Dios gu bhiꞌñbak chiop,
47 mas foi Salomão quem o construiu.
48 sia ku guꞌ cham bhaiꞌ na mi kiokaꞌ gu Dios bhaan guiꞌ nap jir ja duiñ gu jaꞌtkam, na jax bam kaiꞌch bhaan gu uꞌuan miꞌ nat paiꞌ tu uaꞌnak maadɨt guiꞌ nam bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios bɨjɨk, na jaꞌpnim kaiꞌch bo jia na sap jup kaiꞌch guch Gɨꞌkoraꞌ:
48 O Altíssimo, porém, não habita em templos feitos por mãos humanas. Como diz o profeta:
49 Gux dhaam jir jiñ atooxkor,
49 ‘O céu é meu trono, e a terra é o suporte de meus pés. Acaso construiriam para mim um templo assim tão bom?’, diz o Senhor. ‘Que lugar de descanso me poderiam fazer?
50 Na ñich guꞌ aañ pɨx jup tu duu bɨɨx na jɨꞌk tuꞌ yaꞌx chu jaiꞌch.
50 Acaso não foram minhas mãos que criaram o céu e a terra?’.
51 Miꞌ dhɨr baꞌ moop ja tɨtda ɨp gio gu Teeban, jup kaiꞌch:
51 “Povo teimoso! Vocês têm o coração incircuncidado e são surdos para a verdade. Resistirão para sempre ao Espírito Santo? Foi o que seus antepassados fizeram, e vocês também o fazem!
52 na mɨt ja koi guiꞌ nam ya jaꞌp bhaankamuꞌn tu aꞌgimɨk gu Dios, nam ja aagiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam na gatuuk bha jim guiꞌ na giilhim jir jix bhaiꞌkam. Baꞌ gu xib nat paiꞌ dhuuk yaꞌ tɨip xi ɇɇk guiꞌ na jaroiꞌr jix bhaiꞌkam, aapiꞌm dho guꞌ iattulhdhak tu chia dho nam muꞌaaꞌ.
52 Que profeta seus antepassados não perseguiram? Mataram até aqueles que predisseram a vinda do Justo, a quem vocês traíram e assassinaram!
53 Aapiꞌm bɨɨpɨꞌ kat cham tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñ gu puiꞌ nat jax jaꞌk tu daasak gu Moisees na tu aagix kaꞌ na mɨt puiꞌ jaꞌk aaꞌñdhak gu noonbiꞌñ gu Dios.
53 Vocês desobedeceram à lei de Deus, embora a tenham recebido das mãos de anjos”.
54 Dho janoꞌ ji baꞌ giilhim jix ioꞌm bhaiꞌ ji bhaak jamɨt nat puꞌñi xi chu ja aꞌgi gu Teeban, giilhim bhaiꞌ ji kɨrni mɨt gu ja taatam nam giilhim bax bhaak.
54 Os líderes judeus se enfureceram com a acusação de Estêvão e rangiam os dentes contra ele.
55 Guꞌ ji na guꞌ guiꞌ cham jax jum aaꞌ, na guꞌ gɇꞌ bhaan jup tuiꞌdhiꞌ gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ. Dai nat bhammɨ jaꞌk pɨx xi chɨ tɨɨ jix dhaam, baꞌ ba tɨɨ gu Dios na bhammɨ daa, gio gu Jesuus na miꞌ dhɨr jaꞌp kɨɨk sonpan kɨɨꞌn dɨr jaꞌk.
55 Mas Estêvão, cheio do Espírito Santo, olhou firmemente para o céu e viu a glória de Deus, e viu Jesus em pé no lugar de honra, à direita de Deus.
56 Baꞌ tɨi xi ja aagiꞌñ guiꞌ nam miꞌ giilhim bax bhaak, jup ja tɨtda:
56 “Olhem!”, disse ele. “Vejo os céus abertos e o Filho do Homem em pé no lugar de honra, à direita de Deus!”
57 Guꞌ ji nam guꞌ guiꞌ cham tuꞌ xi kɇɇ, dai na mɨt gɇꞌ kɨꞌn jiiñkidhat muiꞌ ji boop buiñor gu Teeban.
57 Eles taparam os ouvidos e, aos gritos, lançaram-se contra ele.
58 Baꞌ na mɨt jax daa, gamaiꞌ bhɨich jamɨt mu jaꞌk dɨɨrap dɨr miꞌ gu gɇꞌ kiicham. Baꞌ miꞌ bhaiꞌ ji maꞌyasa mɨt joodai kɨꞌn guiꞌ nam miꞌ xi iattulhdhimɨk bɨɨpɨꞌ dɨr. Mi jaꞌp jamɨt xi chu darsak gu daam dɨr kam ja kuktun, xi chianɨk jamɨt maaꞌn gu biapmaꞌ Saulo tɨɨgim na sap miꞌ ka ja nɨiꞌñxiꞌñkaꞌ.
58 Arrastaram-no para fora da cidade e começaram a apedrejá-lo. Seus acusadores tiraram os mantos e os deixaram aos pés de um jovem chamado Saulo.
59 Baꞌ nam miꞌ ka maꞌyastuꞌ gu Teeban, bhaiꞌ ji chu daanɨ jix dhaam jaꞌk, jup kaiꞌch:
59 Enquanto atiravam as pedras, Estêvão orou: “Senhor Jesus, recebe o meu espírito”.
60 Miꞌ dhɨr baꞌ oꞌlhiaꞌn kɨꞌn xi kɨkbok gio bhaiꞌp ji chu daanɨ jup kaiꞌch gɇꞌ kɨꞌn:
60 Então caiu de joelhos e gritou: “Senhor, não os culpes por este pecado!”. E, com isso, adormeceu.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.