2 Coríntios 7
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NVI
1 Jiñ jaaduñ jich Xoiꞌkam bhaan, aapiꞌm nañ xi jam joiꞌgɨꞌn, dhiꞌr diꞌ nat xib yaꞌ puiꞌ ba tu duuch bui gu Dios nat jax ja tɨɨdak bɨjɨk guch bopxi kat, puiꞌ ji chu buus nat jax tɨi. Xib baꞌ aach pɨx bam aaꞌ nach miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ nach baꞌ cham tuꞌ bhaan jix uꞌuaꞌtulhdhix kaꞌch iiꞌmdaꞌ bhaan gioch chutkuꞌ bhaan. Jix ɨɨbhidhat jach miꞌ puiꞌ ba jiimdaꞌ gu Dios na jax jix aaꞌ, gammɨjɨch pɨx jix uꞌuañ bap tuiꞌñgɨdaꞌ guiꞌ buiñor.
1 Amados, visto que temos essas promessas, purifiquemo-nos de tudo o que contamina o corpo e o espírito, aperfeiçoando a santidade no temor de Deus.
2 Chaꞌpim kach bhaamkiꞌñdhaꞌñ jaaduñ, nach guꞌ cham tuꞌ jax jam buixiꞌñ, ni kuch jaroiꞌ mu paiꞌ ba gɨbiim, ni ku chich jaroiꞌ tuꞌ ba ɨɨx.
2 Concedam-nos lugar no coração de vocês. A ninguém prejudicamos, a ninguém causamos dano, a ninguém exploramos.
3 Chaꞌpim jix buam jum aaꞌndaꞌ puiꞌ nañ jax jam tɨtda, nañ guꞌ xi jam joiꞌmdat miꞌ pɨx jam aagiꞌñ. Tuꞌ sɨlhkam xi jam joiꞌgɨꞌn iñ guꞌ nañ jax pu ba jam tɨtda bɨɨpɨꞌ dɨr, pu gammɨjɨñ xi jam joiꞌgɨꞌndaꞌ nach jɨꞌx ya duduakaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, sia chich chi pu gan ji koi.
3 Não digo isso para condená-los; já lhes disse que vocês estão em nosso coração para juntos morrermos ou vivermos.
4 Joidham jix bhaiꞌ tu tatdaꞌ guꞌ na pim aapiꞌm puiꞌp tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam, cham tuꞌ tuꞌ bhaan jax jiñ aaꞌ iñ jam bui. Gio sia kuñ guꞌ aañ xiñ chulhiiñat bɨɨx aixim, cham tuꞌ bhaan jiñ oꞌjolhiꞌñ iñ, jix bhaiꞌñ chaatɨt jañ pɨx miꞌ puiꞌ xi jim na jax jix aaꞌ gu Dios.
4 Tenho grande confiança em vocês, e de vocês tenho muito orgulho. Sinto-me bastante encorajado; minha alegria transborda em todas as tribulações.
5 Janoꞌ dɨr na chich jax bhaiꞌ dhɨr jaꞌp ai na Masedoonia bhaan bipioꞌ gu dɨbɨɨr, janoꞌ dɨr jam naiꞌ pup xich bhaamkiꞌñchuꞌ gu jaꞌtkam, cham paiꞌ dhuuk maaꞌnnim joidham cham jich juan am. Bɨɨx aixim jach baꞌ tɨich palhbuiꞌñchuꞌndaꞌx chotdontugɨt.
5 Pois, quando chegamos à Macedônia, não tivemos nenhum descanso, mas fomos atribulados de toda forma: conflitos externos, temores internos.
6 Guꞌ ji na chich guꞌ xib bach guꞌngux nat yaꞌ ba ji buus gu Tiito, gu Dios pɨx jich guꞌngux guꞌ na jaroiꞌ tu guꞌnguxiꞌñ noꞌ jaroiꞌ bam oꞌjolhiꞌñ.
6 Deus, porém, que consola os abatidos, consolou-nos com a chegada de Tito,
7 Gio guꞌ cham tuꞌ dai nat ya ai pɨx gu Tiito na chich kɨꞌn jich guꞌngux, guꞌ jaꞌpji sia na bach aagiꞌñ na joidham jix bhaiꞌm taat jam bui, na pim guꞌ sap miꞌ puiꞌ tu duiñchuꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios. Jich aagiꞌñ ɨp na pim sap tɨi xich chɨɨgik, gam sap na pim jiñ aꞌmkam jix buam jum aaꞌ na jax tuñ jim, dhiꞌ bhaan jañich jix ioꞌm jix bhaiꞌñ ɨlh aañ.
7 e não apenas com a vinda dele, mas também com a consolação que vocês lhe ministraram. Ele nos falou da saudade, da tristeza e da preocupação de vocês por mim, de modo que a minha alegria se tornou ainda maior.
8 Na ñich jax jaꞌk mu tu jam uaꞌñ bɨɨpɨꞌ dɨr jiñ jaaduñ, cham tuꞌñ bhaan jix buam kañ aaꞌ xib, moo janoꞌ ji na ñich jix buam jiñ ɨlh, na pimɨt guꞌ sap jix buam jum ɨlh aapiꞌm. Jɨꞌk tanoolh japim sap jix buam jum aaꞌndaꞌ pɨx.
8 Mesmo que a minha carta lhes tenha causado tristeza, não me arrependo. É verdade que a princípio me arrependi, pois percebi que a minha carta os entristeceu, ainda que por pouco tempo. 9 Agora, porém, me alegro, não porque vocês foram entristecidos, mas porque a tristeza os levou ao arrependimento. Pois vocês se entristeceram como Deus desejava, e de forma alguma foram prejudicados por nossa causa.
9 Xib jañ jix bhaiꞌñ chaat na ñich jax jaꞌk mu tu jam uaꞌñ, ku guꞌ cham tuꞌ ji nañ dhiꞌ bhaan jix bhaiꞌñ chaat na pimɨt jix buam jum ɨlh, guꞌ jaꞌpji na pimɨt jix buam jum ɨlhdhak gio miꞌ puiꞌp ba jii na jax jix aaꞌ gu Dios. Dios pɨx jup jir duñiiꞌñ bak guꞌ nach puiꞌ jaꞌk mu tu jam uaꞌñdhaꞌ, cham tuꞌ baꞌr jich kuiñcha aach.
9 A tristeza segundo Deus produz um arrependimento que leva à salvação e não remorso, mas a tristeza segundo o mundo produz morte.
10 Puꞌñi jaꞌk tu aagiꞌñ guꞌ gu Dios noꞌ jaroiꞌ cham miꞌ puiꞌ jim na jax jix aaꞌ, tuꞌ jax xi dhuiñdhaꞌ na bhaan jix ioꞌm jix buam jum ɨlhdhaꞌ na baꞌ katti juraaꞌn bhɨɨji miꞌ puiꞌ ba jimiaꞌ na jax jix aaꞌndaꞌ. Miꞌ pɨx jix bhaiꞌ buadaꞌ guꞌ na baꞌ cham mu jaꞌk bhɨɨyaꞌ na paiꞌ gammɨjɨ miꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ. Jix ioꞌm jir jix buam guꞌ gu jaroiꞌ noꞌt mu jaꞌk pu bhɨi, dhiꞌ mu jaꞌk tɨ bhɨbhɨichuꞌn noꞌñ bhaan jurtɨkat jix buam jiñ aaꞌ gu tuꞌ na yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn jix chu jaiꞌch.
10 Vejam o que esta tristeza segundo Deus produziu em vocês: que dedicação, que desculpas, que indignação, que temor, que saudade, que preocupação, que desejo de ver a justiça feita! Em tudo vocês se mostraram inocentes a esse respeito.
11 Am gɨi baꞌ dhiꞌ nat jax jaꞌk jam aaꞌñ gu Dios, na pimɨt guꞌx buam jum ɨlhdhak gio miꞌ puiꞌp ba jii na jax jix aaꞌ. Sia ba maat japimɨt guꞌ na maaxik cham tuꞌñ aꞌm jup tu tuꞌiiꞌ puiꞌ na ñich jax jaꞌk mu tu jam uaꞌñ, sia ku pimɨt guꞌ jɨꞌx ma bhaak jiñ bui. Giop ma tootoꞌn japimɨt guꞌ na pim jix bhaiꞌ xim gaꞌnga na jax jum kaiꞌch, giop ba xiñ chɨɨgik japim baꞌ. Maaxik ba maat japimɨt guꞌ nat am gɨi puiꞌ na ñich jax mu tu jam uaꞌñ.
11 Assim, se lhes escrevi, não foi por causa daquele que cometeu o erro nem daquele que foi prejudicado, mas para que diante de Deus vocês pudessem ver por si próprios como são dedicados a nós.
12 Na ñich paiꞌ dhuuk mu tu jam uaꞌñ, cham paiꞌ jax jiñ aaꞌ iñ noꞌp bar jiñ kuiñcha kaꞌ gatuuk, nañ guꞌ pu cham maat noꞌ pim dhiꞌ kɨꞌn jix buam jup jum ɨlhdhaꞌ. Puiꞌ ñich pɨx jiñ aagɨk mu tu jam uaꞌñ Dios buiñor na gɨt iam dhiꞌ bhaan matgilhiaꞌ noꞌ pim tuꞌ sɨlhkam jix buam jum aagɨt jich chɨꞌñcho piam ku guꞌ cham.
12 Por isso tudo fomos revigorados.
13 Jix bhaiꞌñ chaat iñ baꞌ aañ xib na pim gio miꞌ puiꞌp ba jiim na jax jix aaꞌ gu Dios.
13 de encorajados, ficamos mais contentes ainda ao ver como Tito estava alegre, porque seu espírito recebeu refrigério de todos vocês.
14 Gio guꞌ aañ puiꞌ pu ba tɨɨꞌn bɨɨpɨꞌ dɨr gu Tiito nañ jix bhaiꞌñ chaat ɨp aañ jam bui, maaꞌn baꞌ nañ jax jix bhaiꞌñ chaat jam bui sia gu xib. Tuꞌ sɨlhkam jañ jix bhaiꞌñ chaat jam bui, cham tuꞌ nañ puiꞌ pɨx kaiꞌch, gio dhiꞌ nach jɨꞌk jax jam tɨtda, jir sɨlhkam ɨp.
14 Eu lhe tinha dito que estava orgulhoso de vocês, e vocês não me decepcionaram. Da mesma forma como era verdade tudo o que lhes dissemos, o orgulho que temos de vocês diante de Tito também mostrou-se verdadeiro.
15 Jix ioꞌm dhiꞌ bhaan jix bhaiꞌm taat gu Tiito na pimɨt sap cham jax ji chɨꞌɨɨk miꞌ puiꞌ jii nat jax jam tɨɨꞌn, tuꞌ kaꞌm tɨɨgɨk japimɨt sap miꞌ puiꞌ jii.
15 E a afeição dele por vocês fica maior ainda, quando lembra que todos vocês foram obedientes, recebendo-o com temor e tremor.
16 Puiꞌ kuñ baꞌ cham tuꞌ tuꞌ bhaan jax kañ aaꞌ aapiꞌm jam bui, na pim guꞌr jix kɨkɨɨꞌ jaꞌtkam.
16 Alegro-me por poder ter plena confiança em vocês.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.