2 Coríntios 12

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Baꞌ puiꞌ nañ jax ba jam tɨtda, pur cham tuꞌ sia kuñ tɨi gɇꞌkam jiñ chaatɨt bɨɨx aixim tu aꞌga, guꞌ ji na guꞌ dhiꞌ nañ tuꞌ bhaan tu jam aꞌgidhaꞌ xib, jum aaꞌ nañ jam aagiꞌñdhaꞌ sia kuñ panaas dhiꞌ bhaan pɨx gɇꞌkam jiñ chaat. Jam aagiꞌñdhaꞌ iñ nat jax tɨñ chɨɨꞌñchuda gu Dios maaꞌnnim jiñ iiꞌmdaꞌ bhaan.
1 Importa que me glorie? Na verdade, não convém! Passarei, entretanto, às visões e revelações do Senhor.
2 — ausente —
2 Conheço um homem em Cristo que há catorze anos foi arrebatado até o terceiro céu. Se foi no corpo, não sei. Se fora do corpo, também não sei; Deus o sabe.
3 — ausente —
3 E sei que esse homem - se no corpo ou se fora do corpo, não sei; Deus o sabe -
4 Maaꞌn kap aich jamɨt na paiꞌ joidham tu tuꞌiiꞌ, bhaiꞌ baꞌ tɨ kai na tum aꞌga kɨꞌn gu ñiꞌook nax xi dhuu yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn na jaroiꞌ kɨꞌn tu aꞌgaꞌ.
4 foi arrebatado ao paraíso e lá ouviu palavras inefáveis, que não é permitido a um homem repetir.
5 Baꞌ aañ pu jam tɨtda na dai dhiꞌ dhi jaduuñ jir am na gɇꞌkam jum taatɨt pɨx am tuch aꞌgiꞌñdhaꞌ guiꞌ na tuꞌr jumai oiꞌñgaꞌn kam na cham tu juꞌngɨ. Aañ guꞌ noꞌ ñich tɨi bhaiꞌp ji chu aꞌga gu tuꞌ nañ jix maat yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, dhiꞌ pɨx bhaan tu aꞌgadaꞌ iñ nañ tuꞌ bhaan jiñ chulhiiñ.
5 Desse homem eu me gloriarei, mas de mim mesmo não me gloriarei, a não ser das minhas fraquezas.
6 Gio guꞌ aañ jiñ bui tɨi cham tuꞌ nañ gɇꞌkam jiñ chaat kaꞌ noꞌñ tu aꞌga nañ tuꞌx maat, nañ guꞌ sɨlhkam maaxik jix maatɨt jup kaiꞌchdhaꞌ. Guꞌ ji nañ guꞌ aañ jaꞌxchudhix kam pɨx tu aꞌgadaꞌ nam baꞌ cham jax jum aaꞌndaꞌ gu jaꞌtkam nañ jaꞌp pɨx gɇꞌkam jiñ chaat.
6 Pois, ainda que me quisesse gloriar, não seria insensato, porque diria a verdade. Mas abstenho-me, para que ninguém me tenha em conta de mais do que vê em mim ou ouve dizer de mim.
7 Puiꞌ na jax nat tɨñ chɨɨꞌñchuda iiꞌmdaꞌ bhaan gu Dios, nañ guꞌ cham tuꞌ bɨɨx tu aaꞌ na ñich jax tɨ tɨɨ, dɨɨlh pɨx jañ puiꞌx chu maat. Tu nakooꞌ iñ sia kuñ jax tɨi bhaan gɇꞌkam xiñ ɨlhdham guiꞌ nañ tuꞌx maat, bhaiꞌ pɨx ji chuñ ai baꞌñ chuukuꞌ bhaan, jaꞌp tu tatdaꞌ na panaas joiꞌ kɨꞌn jiñ xɨssɨ gu jaꞌook bɨɨx kap na jɨꞌx jir jiñ chuukuꞌ.
7 Demais, para que a grandeza das revelações não me levasse ao orgulho, foi-me dado um espinho na carne, um anjo de Satanás para me esbofetear e me livrar do perigo da vaidade.
8 Aañ baꞌ tɨi baikim puiꞌ ba tɨɨꞌn gu Dios nañ cham ka aaꞌ nañ dhiꞌ kɨꞌn jiñ chulhiiñdhaꞌ.
8 Três vezes roguei ao Senhor que o apartasse de mim.
9 Guꞌ ji na guꞌ gu Dios jup jiñ chɨtda na dhiꞌ bhaan xiñ joiꞌmdat jiñ aꞌm tɨ nɨidhim, gio sap dhiꞌ bhaan mamtɨ am gu jaꞌtkam na bɨɨx aixim jix bhaaiꞌ na pu tu duñiaꞌ sia ku cham jax jix bhaaiꞌ panaas gu tuꞌ. Puiꞌ kuñ baꞌ aañ jix aaꞌ na cham bhaiꞌ tuñ jimdaꞌ na baꞌ dhiꞌ bhaan matgilhdhaꞌ na bɨxchuꞌx bhaaiꞌ na pu tu duñiaꞌ guch Xoiꞌkam sia ku jax jix chu xijai panaas.
9 Mas ele me disse: Basta-te minha graça, porque é na fraqueza que se revela totalmente a minha força. Portanto, prefiro gloriar-me das minhas fraquezas, para que habite em mim a força de Cristo.
10 Gam baꞌ nañ gammɨjɨ pux bhaiꞌñ chaat kaꞌ sia ku cham bhaiꞌ tuñ jim, siam chi giilhim jiñ chɨtda gu jaꞌtkam, gam sia kuñ cham tuꞌ biaꞌ, gam sia kum jaiꞌ xiñ bhaamkidhat xiñ muꞌaak, gam sia ku jax jix xijai nañ miꞌ puiꞌ jimdaꞌ na jax jix aaꞌ guch Xoiꞌkam. Gio guꞌ aañ jiñ bui noꞌ tuꞌ bhaan jix buam tu tatdaꞌ, dhiꞌ kɨꞌn jañ jix ioꞌm bhaan xiñ guꞌnguxdhai miꞌ puiꞌ ba xi jimdaꞌ.
10 Eis por que sinto alegria nas fraquezas, nas afrontas, nas necessidades, nas perseguições, no profundo desgosto sofrido por amor de Cristo. Porque quando me sinto fraco, então é que sou forte.
11 Jaꞌp pɨx kaiꞌch iñ dho guꞌ na tuꞌx ñaanbigɨm nañ jax chu jam aꞌgiꞌñ, nañ guꞌ panaas dhiꞌ pɨx bhaan gɇꞌkam jiñ chaat, guꞌ ji na guꞌm aaꞌ nañ dhiꞌ bhaan tu jam aꞌgidhaꞌ na pim baꞌ aapiꞌm tuꞌ kaꞌm jiñ ɨlhdhaꞌ, cham tuꞌ nañ aañ dɨɨlh gɇꞌkam jiñ chaatɨt jam aagiꞌñ nañ jax jaꞌk tu jim. Jaꞌp ji buus baꞌ na pimɨt jiñ chia nañ pu chuꞌm tu jam aꞌgidhaꞌ na pim baꞌ dhiꞌ bhaan xim gaꞌngadaꞌ. Cham tuꞌr jiñ jupaabkam am guꞌ guiꞌ nam bhaiꞌ paiꞌ oipot puiꞌ kaiꞌch nam jix ioꞌm jir jix kɨkɨɨꞌ tujuandam tugiꞌñ guch Xoiꞌkam, aañ baꞌ gampaiꞌ pɨx bañ ɨlhiiꞌñ am.
11 Tenho-me tornado insensato! Vós a isso me obrigastes. Vós é que deveríeis fazer o meu elogio, visto que em nada fui inferior a esses eminentes apóstolos, se bem que nada sou.
12 Dhiꞌ bhaan jix maatɨꞌ nañ aañ jir jix kɨɨꞌ tujuandam tugiꞌñ guch Xoiꞌkam nañ xi ñakooꞌntugɨt miꞌ puiꞌ xi jim na jax jix aaꞌ sia puiꞌ jiñ chulhiiñat. Sia dhiꞌ bhaan jix maatɨꞌ na ñich bɨɨx aixim jix bhaiꞌm duukam jup tu duu jam bui na pim tuꞌ cham paiꞌ dhuuk pu chuꞌm nɨidhat.
12 Os sinais distintivos do verdadeiro apóstolo se realizaram em vosso meio através de uma paciência a toda prova, de sinais, prodígios e milagres.
13 Gio guꞌ aapiꞌm cham tuꞌ bɨtaaꞌn bipioꞌ ja bui gu jaiꞌch Xoiꞌkam jɨɨgiꞌñdham nam naiꞌ maap jum jumpadat jup tu daan, cham tuꞌ pim dhiꞌ kɨꞌn bɨtaaꞌn bipioꞌ na ñich cham tuꞌ tuꞌ jam taa na pim kɨꞌn jiñ xiispaꞌ janoꞌ nañ bhaiꞌp tuꞌt jam bui. Xi chuñ uañdhaꞌ pim noꞌ pimɨt puiꞌ jaꞌk ɨlh, chaꞌpim dhiꞌ kɨꞌn jix buam jup bam aaꞌndaꞌ.
13 Em que fostes inferiores às outras igrejas, senão no fato de que a vós não vos fui pesado? Relevai-me esta injúria!...
14 Baꞌ aañ gio pɨx am jix bhaiꞌp bañ bua nañ gio muiꞌp ba xi jam tɨɨꞌmɨram, bar baikim kaꞌ baꞌ dhiꞌ nañ gio bhammɨ dɨr jup ba aayaꞌ jam bui. Baꞌ maaꞌn nañ jax pɨx cham tuꞌ jam tañiidhaꞌ na pim tuꞌ kɨꞌn jiñ xiispaꞌ, nañ guꞌ aañ cham tuꞌ mu gaagidhaꞌ gu tuꞌ na pim biaꞌ, guꞌ jaꞌpji aapiꞌm nañ mu jam gaagidhaꞌ. Na guꞌ na pim jax bax maat yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn noꞌ jaroiꞌ tu maamar, jum aaꞌ na gu ja taat gaagidhaꞌ gu tuumiñ na kɨꞌn tu ja taañxiꞌñdhaꞌ gu maamraꞌn, cham tuꞌ nam jaꞌkbuiꞌ kat tu taañxiꞌñdhaꞌ gu ja taat. Aañ baꞌ puꞌñi ɨp, aapiꞌm jaꞌp ji buan guꞌ na pim jir jiñ maamar.
14 Eis que estou pronto a ir ter convosco pela terceira vez. Não vos serei oneroso, porque não busco os vossos bens, mas sim a vós mesmos. Com efeito, não são os filhos que devem entesourar para os pais, mas os pais para os filhos.
15 Baꞌ aañ dhiꞌ kɨꞌn jix bhaiꞌ jam duñiaꞌ nañ jɨꞌk kɨꞌn puiꞌ pup jiñ dhuuk dɨɨlh, sia ñich chi puiꞌ ji bii. Sia aañ dɨɨlh jañ jam aꞌmkam xiñ chulhiiñaꞌ na baꞌ aapiꞌm jix bhaiꞌ tu jam jimiaꞌ. Jix ioꞌm xi jam joiꞌgɨꞌn iñ guꞌ, cham maat iñ na jax ku pim baꞌ aapiꞌm cham jaꞌxbuiꞌ puiꞌp jiñ joiꞌgɨꞌn mu dɨr bha jaꞌk.
15 De mui boa vontade darei o que é meu, e me darei a mim mesmo pelas vossas almas, ainda que, amando-vos mais, seja menos amado por vós.
16 Jix maat japim ɨp jiñ jaaduñ na ñich cham tuꞌ tuꞌ jam taa na pim kɨꞌn jiñ xiispaꞌ, guꞌ ji nam guꞌ jaiꞌ sap puiꞌ kaiꞌch na ñich ɨxchuixim gɇꞌp jum duukam ma tu maꞌiich janoꞌ nañ bhaiꞌ dhɨr oilhimɨk jam bui, dai ji sap na pim guꞌ aapiꞌm pu cham maat na ñich jax duu.
16 Mas seja! Não vos fui pesado. Como, porém, sou esperto, apanhei-vos pela astúcia...
17 ¿Kaꞌ pim ji guꞌ aapiꞌm jaꞌp jum aaꞌ aa na mɨt guiꞌ puiꞌ jam dooda na ñich mɨjɨ ja joot nam mu jam tɨɨꞌmpoꞌ?
17 Acaso tirei proveito de vós por meio de algum daqueles que vos enviei?
18 Jax dhui na guꞌr jix bhaiꞌkam gu Tiito nat mu jimɨɨk jam bui jumai bɨɨmaꞌn ɨp na puiꞌp jir jix bhaiꞌkam, nam guꞌ tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam. Miꞌ pɨx puiꞌp tu daaꞌñchuꞌ guꞌ gu Tiito na jax aañ, maaꞌn iiꞌmdaꞌ pɨx jup duuk ich, cham ɨlhiiꞌñ iñ baꞌ nat jix ɨxchuixim jup maꞌiich gu tuꞌ bhammɨ dɨr jam bui.
18 Roguei a Tito, e com ele enviei um irmão que conheceis. Por acaso tirou Tito de vós alguma coisa? Não andamos nós com o mesmo espírito, sobre as mesmas pegadas?
19 Gio guꞌ chi aapiꞌm jaꞌp jum aaꞌñ jaaduñ nach pu kaiꞌñkam pɨx bɨɨx aixim soiꞌ jam tɨtdat maiꞌchim gu tuꞌ na baꞌ kɨꞌn jix bhaiꞌ tuch jimdaꞌ aach. Chaam tuꞌ ji matgɨm, jax dhui na guꞌ gu Dios jix maat nach jax kaiꞌñkam puiꞌ jaꞌk tu jam aꞌgiꞌñ. Bɨɨx dhiꞌ nach jɨꞌk jax jam tɨtda, dhiꞌ na pim kɨꞌn jum guꞌnguxdhaꞌ na pim miꞌ puiꞌ xi jiimdaꞌ na jax jix aaꞌ guch Xoiꞌkam.
19 Já há muito pensais que nos justificamos diante de vós. Perante Deus, em Cristo, é que nós falamos; mas tudo isto, meus caríssimos, para vossa edificação.
20 Nañ guꞌx aaꞌ na pim miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ nañ paiꞌ dhuuk gio muiꞌp jam tɨɨꞌmɨraꞌ. Jix buam tu tatdachiaꞌ guꞌ noꞌ ñich ba jam tɨɨ na pim cham miꞌ puiꞌ jiim, cham tuꞌñ baꞌ ka tu jam aꞌgidhaꞌ na pim jax jaꞌk bhaan jix bhaiꞌm taat kaꞌ. Jix buam guꞌ noꞌ pim daim kokda, piam ku pim xim jɨjɨɨgak bɨxchuꞌ pɨx bhaan, piam ku pim guꞌ bɨɨx aixim bhaan gɇꞌgɇrkam jum taat, piam ku pim guꞌ dɨɨlh pɨx xim jajoiꞌgɨꞌn, noꞌ pim guꞌ pu cham jajoiꞌgɨꞌn gu jaiꞌ. Piam ku pim jum iꞌiattulhiꞌñ, piam ku pim jum aꞌaꞌga, gammɨjɨ bɨɨx aixim ku pim puiꞌm bua na jax cham kɨɨꞌ kaꞌm nɨiꞌñ gu Dios.
20 Temo que, quando for, não vos ache quais eu quisera, e que vós me acheis qual não quereríeis. Receio encontrar entre vós contendas, invejas, rixas, dissensões, calúnias, murmurações, arrogâncias e desordens.
21 Siañ dhiꞌ bhaan jix buam jiñ aaꞌ nañ paiꞌ dhuuk bhammɨ dɨr ba ji buusniaꞌ noꞌ ñich ja tɨɨ na maaꞌn nam jax kɨɨsaim nam jum uaꞌtulhiꞌñ guiꞌ nam pum uaꞌtulhiꞌñ janoꞌ na ñich bhammɨ dɨr xi ɇɇk. Jiñ xusuakchudaꞌ dho guꞌ gu Dios nañ jix xiꞌɨrai ja aꞌmkam dhiꞌ dhi jaꞌtkam nam tɨi tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam. Muiꞌ ja bɨɨm boppo am guꞌ gu uꞌuub gam bɨɨx aixim gu tuꞌ nam dɨɨlh joidham ɨlhiiꞌñ nam pu tu buim nam jax tu jimdat nam chakui tɨ jɨɨꞌñdhat buiñor guch Xoiꞌkam, ni jɨꞌx baꞌ kum cham soiꞌm ɨlhdhat jaꞌk sulhiiꞌ ɨp gio.
21 Receio que à minha chegada entre vós Deus me humilhe ainda a vosso respeito; e tenha de chorar por muitos daqueles que pecaram e não fizeram penitência da impureza, fornicação e dissolução que cometeram.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.