1 Tessalonicenses 2
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs ARA
1 Aapiꞌm jix maat jiñ jaaduñ jich Xoiꞌkam bhaan na chich cham tuꞌ tuꞌ kub pɨx tu aꞌga gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ gu Dios janoꞌ nach bha jaꞌp tu jam aꞌgidhim,
1 Porque vós, irmãos, sabeis, pessoalmente, que a nossa estada entre vós não se tornou infrutífera;
2 sia kuch guꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr jup xich chulhiiñaimɨk bhammɨ Piliipos na pim jax jup bax maat. Giilhim jamɨt bɨɨx aixim jich chɨtdaimɨk jich gɨbiimɨk, guꞌ ji nat guꞌ gu Dios jich palhbui nach baꞌ aapiꞌm jup jam aagiꞌñdhaꞌ gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook na bhaan tu aꞌga na jax jaꞌk jix bhaiꞌ na pim duñiaꞌ, na pim baꞌ cham mu jaꞌk ka jiimdaꞌ na pim paiꞌ gammɨjɨ gɨt miꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ. Cham jax jich aagɨk jachich tu jam aꞌgi sia kum muiꞌ dhɨt tɨich oꞌbhagiꞌñ nam cham jich kɨɨgalhdhat.
2 mas, apesar de maltratados e ultrajados em Filipos, como é do vosso conhecimento, tivemos ousada confiança em nosso Deus, para vos anunciar o evangelho de Deus, em meio a muita luta.
3 Nach guꞌ aach maaxik jix maat nach miꞌ puiꞌ tu aꞌgim na jax jir sɨlhkam, cham tuꞌr gama jaꞌk. Ni kuch cham iam maakam ja iatgidhat gu jaꞌtkam tuꞌ miꞌ tɨɨgim na baꞌ aach dɨɨlh jich aꞌm ji chu biꞌiidhaꞌ.
3 Pois a nossa exortação não procede de engano, nem de impureza, nem se baseia em dolo;
4 Jax dhui na guꞌ gu Dios pux maatɨt jich ñɨiꞌñ nach jax jir tuutuꞌm. Jix kɨkɨɨꞌ jaꞌtkam jich chɨɨgɨk pu chuꞌm kɨꞌn jich dharai nach naiꞌ tu aꞌgaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ na bhaan tu aꞌga nam jax jaꞌk duñiaꞌ gu jaꞌtkam, nam baꞌ cham mu jaꞌk ka bhɨɨyaꞌ nam paiꞌ gammɨjɨ miꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ. Dai baꞌ puꞌñi pɨx jach tu aꞌgim, cham tuꞌ jumai tuꞌ pup kuiꞌmgiꞌñ ich, ni ku chich cham aa ɨp nam pɨx jix bhaiꞌm taatɨt joidham jich aaꞌndaꞌ gu jaꞌtkam, nach guꞌ aach jix aaꞌ na dai gu Dios jix bhaiꞌm taat kaꞌ aach jich bui, guiꞌ nax bhaiꞌx maat nach jax jich aaꞌ jich jujur am bhaan.
4 pelo contrário, visto que fomos aprovados por Deus, a ponto de nos confiar ele o evangelho, assim falamos, não para que agrademos a homens, e sim a Deus, que prova o nosso coração.
5 Gio cham paiꞌ dhuuk mu paiꞌ giilhim bɨɨx aixim xi bua ich nach tu jam aꞌgiꞌñ na pim jax jaꞌk joidham jich kɇɇji pɨx jix bhaiꞌch aaꞌndaꞌ gɨt, jix maat japim dho. Ni ku chich cham paiꞌ dhuuk mu paiꞌ bɨxchuꞌ bhaan tu aꞌgimɨk maꞌiich gu tuumiñ. Jix bhaiꞌx maat sia gu Dios na chich cham tuꞌ puiꞌ tu jii.
5 A verdade é que nunca usamos de linguagem de bajulação, como sabeis, nem de intuitos gananciosos. Deus disto é testemunha.
6 Pu cham jich koꞌraaro guꞌ na jaroiꞌ gɇꞌgɇrkam jich biaꞌkat pɨx jix bhaiꞌch aaꞌndaꞌ, ni jaroiꞌ dho moo, ni aapiꞌm.
6 Também jamais andamos buscando glória de homens, nem de vós, nem de outros.
7 Jix bhaigɨt ɨp dho nach puiꞌ jaꞌk tu jimiaꞌ na jax gu gɇꞌgɇrkam, nach guꞌ bhaankam tu aꞌga guch Xoiꞌkam nach jir noonbiꞌñ. Guꞌ ji na chich guꞌ jaꞌp pɨx tu jii jam bui na jax gu aꞌaalh, gio jaꞌp na jax maaꞌn gu ubii nax ja daꞌdat jix bhaiꞌ ja buadaꞌ gu maamraꞌn.
7 Embora pudéssemos, como enviados de Cristo, exigir de vós a nossa manutenção, todavia, nos tornamos carinhosos entre vós, qual ama que acaricia os próprios filhos;
8 Puꞌñich jup jam ɨlhiiꞌñ aach na pim panaas jir jich maamar. Joidham xi jam daꞌdat xi jam joiꞌgɨꞌn ich, cham tuꞌ na chich dai gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios pɨx xi chu jam aꞌgidhak, guꞌ jaꞌpji sia guch iꞌiiꞌmdaꞌ na jam aꞌm jup tuꞌiiꞌ. ¡Joidham tuꞌ sɨlhkam kɨꞌn xi jam daꞌ ich guꞌ!
8 assim, querendo-vos muito, estávamos prontos a oferecer-vos não somente o evangelho de Deus, mas, igualmente, a própria vida; por isso que vos tornastes muito amados de nós.
9 Jiñ jaaduñ jich Xoiꞌkam bhaan, sia tɨꞌñcho pim dho chi nach jix ioꞌm tu juanaimɨk nach baꞌ maiꞌchɨkdaꞌ gu tuꞌ nach aꞌm jum aaꞌndaꞌ. Tu juandaꞌ ich nabap tanoolh gio nabap tukaaꞌ, nach guꞌx mat kaꞌ nax xijai kaꞌ aapiꞌm jam bui na pim tuꞌ kɨꞌn jich xiispaꞌ nach bha jaꞌp tu jam aꞌgiꞌñ gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ gu Dios.
9 Porque, vos recordais, irmãos, do nosso labor e fadiga; e de como, noite e dia labutando para não vivermos à custa de nenhum de vós, vos proclamamos o evangelho de Deus.
10 Aapiꞌm dhox bhaiꞌx maat gam sia gu Dios na chich miꞌ puiꞌ tu jii na pimɨt jax jaꞌk joidham jix kɨkɨɨꞌ jaꞌtkam jich chɨɨ. Jix bhaiꞌ nɨidhix kam jachich pu tu duu jam bui aapiꞌm na pim tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam.
10 Vós e Deus sois testemunhas do modo por que piedosa, justa e irrepreensivelmente procedemos em relação a vós outros, que credes.
11 Gam na chich jam guꞌnguxdhimɨk na pim jax bax maat ɨp, jam aaꞌñdhimɨk ich bɨɨx jɨꞌmaꞌn na pim jax jaꞌk tuiꞌñgɨdaꞌ, jaꞌp na jax maaꞌn gu maaꞌnkam noꞌ tu ja aagiꞌñ gu maamraꞌn.
11 E sabeis, ainda, de que maneira, como pai a seus filhos, a cada um de vós,
12 Jup xi jam tɨɨdak jachich na pim puiꞌ jaꞌk duñiaꞌ na jax jaꞌk bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na pim Dios bar jaꞌtkam tugiꞌñ, na guꞌ aapiꞌm bar dhiꞌ na pim ba iimchudhix na pim buiñor aayaꞌ na paiꞌ dhɨr jix ioꞌm jir gɇꞌkam na joidham jix chu abhaar.
12 exortamos, consolamos e admoestamos, para viverdes por modo digno de Deus, que vos chama para o seu reino e glória.
13 Puiꞌch jup taxchaabgiꞌñ gammɨjɨ gu Dios na pimɨt cham jax ji chɨꞌɨɨk kɇɇk miꞌ puiꞌ jii na jax jum kaiꞌch gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ na chich tu jam aꞌgi. Tɨ jɨɨꞌñ japimɨt na maaxik Dios jir ñioꞌkiꞌñ, cham tuꞌ gu jaꞌtkam. Na guꞌ maaxik Dios bhaan tu aꞌga gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook nach bhaan tu aꞌga. Aapiꞌm jam aꞌm jix maatɨꞌ na tuꞌp jir tuꞌm daꞌ na pim jɨꞌk dhiꞌ bhaan tɨ jɨɨgiꞌñ.
13 Outra razão ainda temos nós para, incessantemente, dar graças a Deus: é que, tendo vós recebido a palavra que de nós ouvistes, que é de Deus, acolhestes não como palavra de homens, e sim como, em verdade é, a palavra de Deus, a qual, com efeito, está operando eficazmente em vós, os que credes.
14 Aapiꞌm jiñ jaaduñ jich Xoiꞌkam bhaan, janoꞌ na mɨt gu bhaiꞌ kam jaꞌtkam jam tulhiiñchuda sia ku pim tɨi bhaiꞌ maap oiꞌdhaꞌ bhaan gu dɨbɨɨr, puꞌñip tu ja dooda guch jaaduñ Judea kam nam puiꞌp tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam nam tɨi mi jaꞌp maap jum jumpadat jup tu daandaꞌ. Gu miꞌ kam jaꞌtkam nam jup ja bua, jir Judea kam am ɨp puiꞌ, guꞌ ji nam guꞌ guiꞌ cham tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam.
14 Tanto é assim, irmãos, que vos tornastes imitadores das igrejas de Deus existentes na Judeia em Cristo Jesus; porque também padecestes, da parte dos vossos patrícios, as mesmas coisas que eles, por sua vez, sofreram dos judeus,
15 Dhi Judea kam jaꞌtkam jir dhiꞌ am na mɨt mua gu Gɇꞌkam jich Xoiꞌkam, puiꞌx maat am guꞌ na mɨt muiꞌ ba ja koi guiꞌ nam bhaankam tɨi tu aꞌgadaꞌ gu Dios. Sia aach miꞌ dhɨr maiꞌ bach aadi mɨt. Ni jɨꞌx baꞌ kum xim gaꞌngadaꞌ noꞌx bhaiꞌm taat gu Dios ja bui kaꞌ baꞌ cham. Giox bhaak kaꞌ am tuꞌ na pɨx kɨꞌn,
15 os quais não somente mataram o Senhor Jesus e os profetas, como também nos perseguiram, e não agradam a Deus, e são adversários de todos os homens,
16 na guꞌ noꞌch tɨi xix chu ja aꞌgidham guiꞌ nam cham jir Israel kam jaꞌtkam nam baꞌ cham jup jum tulhiiñaꞌ, guiꞌ cham aaꞌndaꞌ am nach gan tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ. Puꞌñi dhuuk jamɨt baꞌ bam uaꞌtulh jaꞌp gɇꞌkam kɨꞌn, ba suudaꞌ ja iꞌiiꞌmdaꞌ bhaan. Baꞌ dai na cham xiim jix ioꞌm ja tulhiiñchudaꞌ cham ja joiꞌmdat gu Dios.
16 a ponto de nos impedirem de falar aos gentios para que estes sejam salvos, a fim de irem enchendo sempre a medida de seus pecados. A ira, porém, sobreveio contra eles, definitivamente.
17 Jiñ jaaduñ jich Xoiꞌkam bhaan, aach gammɨjɨ jam tɨꞌñcho bɨɨx jich jujur kɨꞌn, sia kuch guꞌ mɨk cham paiꞌ ka jam nɨiꞌñ maaxik. Tɨich jich gaꞌngadaꞌ nach jax dhui mu jam tɨɨꞌmpoꞌ gɨt ɨp gio.
17 Ora, nós, irmãos, orfanados, por breve tempo, de vossa presença, não, porém, do coração, com tanto mais empenho diligenciamos, com grande desejo, ir ver-vos pessoalmente.
18 Maaꞌnnim jachich tɨi muiꞌ ma ji jam tɨɨgim, aañiꞌ Paablo tɨi muiꞌkim ji tu dai nach mu jam tɨɨꞌmpoꞌ gɨt, guꞌ ji na guꞌ gu jaꞌook miꞌ gaim tɨtka.
18 Por isso, quisemos ir até vós (pelo menos eu, Paulo, não somente uma vez, mas duas); contudo, Satanás nos barrou o caminho.
19 Na guꞌ aapiꞌm baꞌr diꞌ nach ji jam nɨidhat jich guꞌnguxiꞌñ nach jix bhaiꞌch chaat. Jix bhaiꞌ tu tatdaꞌ kaꞌ nach xi jam tɨꞌñchokaꞌ, na guꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk gio bhaiꞌp jimdaꞌ guch Xoiꞌkam, aapiꞌm pɨx jir diꞌ kaꞌ na pim bɨɨpɨꞌch chuttuꞌ.
19 Pois quem é a nossa esperança, ou alegria, ou coroa em que exultamos, na presença de nosso Senhor Jesus em sua vinda? Não sois vós?
20 Puiꞌ kuñ baꞌp kaiꞌch nach aapiꞌm ji jam nɨidhat jix bhaiꞌch chaat, cham tuꞌ bhaan jax jich aaꞌ ich baꞌ.
20 Sim, vós sois realmente a nossa glória e a nossa alegria!
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Tessalonicenses 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.