1 Coríntios 15

Chergash NT (RMY_CHE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Dav tumen gođi, phralalen, pe Bahtali nevimata, savi tumenđe propovedisardem, thaj savi prihvatisardine thaj ande savi ačhen ando paćipe,
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 savjava spasina tumen, ako inćaren e Alava save objavisardem tumenđe, osim ako uzalud paćajine.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Kaj po prvo than, predaisardem tumenđe okova so vi primisardem: kaj o Hristo mulo pale amare bezeha sago kaj ramol ande Svete lila,
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 kaj sas prahome thaj kaj vaskrsnisardas po trito đes sago kaj ramol ande Svete lila.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Pale godova o Hristo sikadilo e Petrešće, a askal sa e dešuduje apostolenđe.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Pale godova katar jekhar sikadilo e phralenđe, save sas majbut katar pandž šela džene, katar save si majbut lendar još džude, a varesave muline.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Askal sikadilo e Jakovešće, a pale godova sa e apostolenđe.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Thaj po krajo sikadilo vi manđe, sago majbedno manušešće.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Kaj, me sem majcikno maškar e apostolurja thaj naj sem dostojno te akharav man apostol, zato kaj progonivas e Devlešći khanđiri.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Ali e Devlešće milava sem okova so sem thaj lešći milost prema mande nas uzaludno. Naprotiv, me trudivas man majbut katar savorende lendar – ali na me, nego e Devleši milost manca.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Dakle, sa jek si, me ili von, gajda propovedisaras thaj gajda paćaine.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Ali ako propovedil pe kaj o Hristo vaskrsnisardas andar e mule, sar varesave maškar tumende phenen kaj naj vaskrsenje andar e mule?
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Ako naj vaskrsenje andar e mule, ni o Hristo či vaskrsnisardas.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 A ako o Hristo či vaskrsnisardas, uzalud si amaro propovedanje, uzalud si vi tumaro paćipe.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Kaj, ako si čače kaj e mule či vaskrsnin, askal vi amen sikadilam sago hohavne Devlešće svedokurja, zato kaj svedočisardam kaj o Del vaskrsnisardas e Hristos, saves či vaskrsnisardas.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Kaj ako e mule či vaskrsnin, askal ni o Hristo či vaskrsnisardas.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 A ako o Hristo či vaskrsnisardas, uzalud si tumaro paćipe, kaj još uvek sen ande tumare bezeha.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Askal si hasarde vi okola save muline ando Hristo.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Ako samo pale akava trajo si men nada ando Hristo, majbedne sam katar sa e manuša.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Ali, o Hristo čače vaskrsnisardas andar e mule, sago prvo katar sa okola save muline thaj savo uštela ando trajo.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Kaj pošto o smrto avilo prekal o manuš, vi o vaskrsenje avilo prekal o manuš.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Sago kaj ando Adamo savora meren, gajda savora save si ando Hristo džudona andar e mule.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Ali, svako prema piro redo: o Hristo vaskrsnisardas prvo, a kana vo avela, vaskrsnina vi okola save lešće pripadin.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Askal avela o krajo. O Hristo uništila sa e vladaren, sa e vlast thaj svako sila, a askal predaila o Carstvo e Devlešće e Dadešće.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Kaj o Hristo moraš te vladil sa dok o Del či čhol sa lešće dušmajen tale lešće pungre.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 A o poslednjo dušmano savo avela uništime si o smrto.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 O Sveto lil phenel: “O Del sa čhuta tale lešće pungre.” Kana phenel sa si čhutino tale lešće pungre, jasno si kaj si čhutino sa osim o Del savo sa čhuta tale lešće pungre.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 A kana sa avela podložime lešće, askal vi o Čhavo korkoro podložila pe Okolešće savo sa podložisardas lešće, te o Del avel sa ande sa.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Inače so ćeren okola save bolen pe pale mule? Ako e mule čače či vaskrsnin, sostar bolen pe pale lende?
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Sostar vi amen neprekidno čhos amare trajurja ande opasnost?
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Phralalen, hav solah pe tumende save sen mungro ponos ando Hristo Isus amaro Gospod, kaj svako đes sem ande smrtno opasnost.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Ako samo andar e manušikane razlogurja borisajlem e zverenca ando Efes, so koristil godova manđe? Ako e mule či vaskrsnin, “ajde askal te has thaj te pijas, kaj thejara merasa.”
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Na den te aven hohade: “O bilačho društvo rumol e lačhe navike.”
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Aven gođate sago kaj trubul thaj na grešin majbut, kaj varesave či džanen palo Del. Akava phenav tumenđe pe tumaro ladžavo.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Ali vareko phučela: “Sar vaskrsnin e mule?” thaj: “Sosko telo avela len?”
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Bigođavereja! Okova so tu sijos, či džudola ako či merel.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Thaj godova so sijos či sijos o telo savo avela, već nango kućin e đivesko ili vareso aver,
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 a o Del del les telo sosko kamel, thaj godova svakone semenošće lesko telo.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Naj svako telo isto. Nego aver si e manušengo, aver si e životinjengo telo, aver si e čirikljengo telo, a aver si e mačhengo.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Si nebeske tela thaj phuvjaće tela, ali o sjajo katar e nebeske tela si aver čhande katar o sjajo e phuvjaće telendar.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Aver si o sjajo e khamesko, aver sjajo si e čhonutesko, a aver si o sjajo e čerejengo, a e čerain katar e čerain razlikuil pe po sjajo.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Gajda si vi e mulenca kana uštena andar e mule. O prahome telo ćernjola, ali godova telo vaskrsnila palo trajo savo či propadnila.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Sejol pe ando ladžavo, vaskrsnil pe ande slava; sejol pe ande slabost, vaskrsnil pe ande sila,
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 sejol pe prirodno telo, vaskrsnil duhovno. Ako postojil prirodno telo, postojil vi duhovno.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Gajda si ramome ando Sveto Lil: “O prvo manuš, o Adam, postanisardas džudi duša”, a o poslednjo Adam savo si o Hrist postanisardas duho savo del trajo.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Ali, naj prvo o duhovno, nego prirodno, pa askal o duhovno.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Prvo manuš si katar e phuv, phuvjako, o aver manuš si katar o nebo.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Sa e manušen si phuvjako telo sago e Adame, ali amare nebeske tela avena sago e Hristosko.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Thaj sago kaj samas slika e phuvjane manušešći, gajda avas vi slika e nebesko manušešći.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 A akava tvrdiv tumenđe, phralalen: o telo thaj o rat našti nasledin e Devlesko carstvo, niti o propadljivo nasledil okova so naj propadljivo.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 Ake, phenav tumenđe e tajna: či merasa savora, ali avasa promenime,
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 ande data, ando treno e jakhako, kana ašundola e poslednjo truba. Kaj kana e truba ašundola, askal e mule vaskrsnina e telenca save naj raspadljive, a amen avasa promenime.
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Trubul, naime, akava propadljivo te lel pe peste nepropadljivo, a akava smrtno telo trubul te lel pe peste besmrtno telo.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 A kana akava propadljivo telo lela pe peste okova savo naj propadljivo thaj akava smrtno lel pe peste okova besmrtno, askal pherdola e izreka savi si ramome ando Sveto lil:
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 — ausente —
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 O žalco e smrtosko si o bezeh, a e sila e bezehešći si o Zakon.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Ali, najs e Devlešće, savo del men pobeda kroz amaro Gospod Isuso Hristo.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Zato, drage mungre phral, aven zurale thaj ustrajne, uvek aven pherde e Gospodešće delenca, kaj džanen kaj tumaro trudo naj uzalud ando Gospod.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.