Hebreus 12
Deus Harere Aibaky Sesus mymyspirikpoko naha (RKBNT) vs NTLH
1 Kyze asaktsa taparaktsa sizubarẽtsa Deus harere bo ziknakaranaha ihumo sispirikporẽtsa. Hawa haeze zikzurukunaha tsiwabynaha ana humo hi katsa hi:
1 Assim nós temos essa grande multidão de testemunhas ao nosso redor. Portanto, deixemos de lado tudo o que nos atrapalha e o pecado que se agarra firmemente em nós e continuemos a correr, sem desanimar, a corrida marcada para nós.
2 Sesus bo mytsatyziutahaktsa! Ihumo Deus harere bo hyỹ tynakaranahaktsa! Atahi Deus humo tispirikporẽta hỹ. Deus harere bo hyỹ ziknakara. Iwata tsimoziknahaktsa! Atakta nihyrikosokdaze tatuktu isopyk:
2 Conservemos os nossos olhos fixos em Jesus, pois é por meio dele que a nossa fé começa, e é ele quem a aperfeiçoa. Ele não deixou que a cruz fizesse com que ele desistisse. Pelo contrário, por causa da alegria que lhe foi prometida, ele não se importou com a humilhação de morrer na cruz e agora está sentado do lado direito do trono de Deus.
3 Hawa Sesus sinini ziknakara naha bo mytsaty tahaktsa! Sakyriukanikitsa ihumo batu siakparawy. Asaktsa Deus harere bo batu hỹ zikaha sispirikpobyitsa tu iwatsahi ziaknikinaha. Atahi tsipunihikrẽta hỹ. Iwata bo hi mytsatytahaktsa! Iwaze iwata ahapunihikrẽtsa tsimoziknaha. Ihumo tsimyspirikpotohinaha.
3 Pensem no sofrimento dele e como suportou com paciência o ódio dos pecadores. Assim, vocês, não desanimem, nem desistam.
4 Simysapybyitsa mymypeha tsihikiknaha. Deus wasania ty sibo tsiktsasonahaze ana humo hi zahamyijakanaha. Asahi pahabanahatsa ziwazy. Sesus wata batu sinini tsimykaranaha.
4 Porque na luta contra o pecado vocês ainda não tiveram de combater até à morte.
5 Deus harere bo mytsatyziutahaktsa! Iharere papeu humo botu ziwatahaka iwa niy. Deus tahyrytsa humo nawa isopyk iwatahi botu ziwatahaka:
5 Será que vocês já esqueceram as palavras de encorajamento que Deus lhes disse, como se vocês fossem filhos dele? Pois ele disse: “Preste atenção, meu filho, quando o Senhor o castiga, e não se desanime quando ele o repreende.
6 Mypehatsa myhumo tsimypokzitsiukrẽta iwatahi mymysininiwyky
6 Pois o Senhor corrige quem ele ama e castiga quem ele aceita como filho.”
7 Iwaze sinini tsimykaranahaze ahakubyrisoroktsaktsa! Sinini tsimahaze ahatuktu tsimaha:
7 Suportem o sofrimento com paciência como se fosse um castigo dado por um pai, pois o sofrimento de vocês mostra que Deus os está tratando como seus filhos. Será que existe algum filho que nunca foi corrigido pelo pai?
8 Aty itse isopyksapybyita tuze ipe ahabyizeka:
8 Se vocês não são corrigidos como acontece com todos os filhos de Deus, então não são filhos de verdade, mas filhos ilegítimos.
9 Mypykbyize myzotsa harere bo yhỹ tsikykaranaha. Ziknamypehakanahaze siharere bo yhỹ ziknakaranaha. Asahi kytsa zuba iwatsa tu siharere bo yhỹ tsikykaranaha. Deus hi bijoikpe eze tuze ihyrikoso my, ata harere humo pykyhytu hyỹ tahaktsa! Iwatahi ata mymypehaze iharere humo atsoko hyỹ tsimykaranaha, iwa ituk mywahi tsimynapykyryknaha.
9 No caso dos nossos pais humanos, eles nos corrigiam, e nós os respeitávamos. Então devemos obedecer muito mais ainda ao nosso Pai celestial e assim viveremos.
10 Myzotsa ziknamypehakanahaze mysapyrẽtsa tsikyziknaha. Sisopyk humo wasani tsikaha, ana hi nizihikiknaha. Deusta tsihyrynymyrẽta iwatahi iharere wasani nikara, iwa mysapyrẽtsa babatsa tsimoziknaha ana humo hi mozihikik, Sesus wa tsimoziknaha ana hi mozihikik.
10 Os nossos pais humanos nos corrigiam durante pouco tempo, pois achavam que isso era certo; mas Deus nos corrige para o nosso próprio bem, para que participemos da sua santidade .
11 Deus mymypehaze mysukatsihikrẽtsa tsimoziknaha. Sinini tsimykaranahaze batu myku. Bykyzehu mykurẽtsa tsimozikzonaha. Mydikrẽtsa Deus harere humo hyỹ tsimykaranaha, iwatsahi mysapyrẽtsa tsimoziknaha hỹ. Mysapyrẽtsa tu Deus harere humo hyỹ tsimykaranaha iwatsahi mykurẽtsa hỹ.
11 Quando somos corrigidos, isso no momento nos parece motivo de tristeza e não de alegria. Porém, mais tarde, os que foram corrigidos recebem como recompensa uma vida correta e de paz.
12 Iwatsahi ahabo ka mytsaty mytsaty byitahaktsa! Sisukatsihikrẽtsa tysitsumuẽhĩnahaktsa! Asahi tsikaeni zuba Deus harere humo hyỹ mynakaranaha. Iwaze ahahumo sispirikporẽtsa moziknaha.
12 Portanto, levantem as suas mãos cansadas e fortaleçam os seus joelhos enfraquecidos.
13 Wasani haty zuba ikiahatsa mytsatyziutahaktsa! Iwatsahi sisopyksapybyitsa tu simysapyrẽtsa moziknaha.
13 Andem por caminhos aplanados para que o pé aleijado não manque, mas seja curado.
14 Ahaõtutsa pauktsitsa bo tysisapywykynahatsa kytsa! Harape tybetsak betsak byitaha! Mysapyrẽtsa babatsa tsimoziknaha. Mymysapybyitsa tu tsimykaranaha zeka mypehatsa Sesus ba zinynaha.
14 Procurem ter paz com todos e se esforcem para viver uma vida completamente dedicada ao Senhor, pois sem isso ninguém o verá.
15 Deus myhumo tsimypokzitsiukrẽta, myzibyituhukutu myhumo tsimypokzitsiukrẽta iwatsahi tyharape tsumuẽhĩnahaktsa kytsa! Deus harere humo hyỹ tsimykaranaha iwa tyharape tsumuẽhĩkĩnaha. Wiharata iskpita wata anahi imyrawywy wata ahabyitaha. Wiharata myrawy batu sapy my. Aty Deus harere bo batu hỹ ahabyi zeka itukytsa kino niwatihi Deus harere bo batu hỹ zikaha. Atakta batu imysapy my. Wiharata iskpita wata. Iwatsahi pykyhytutaha kytsa! Ahatukytsa tysitsumuẽhĩkĩknahaktsa! Iwaze kytsa ahaharere humo ba zikmyinaha.
15 Tomem cuidado para que ninguém abandone a graça de Deus. Cuidado, para que ninguém se torne como uma planta amarga que cresce e prejudica muita gente com o seu veneno.
16 Asahi mekta oke tu pipyrirykyze tysitsumuẽhĩnahaktsa! Kytsa Deus harere bo zuba hyỹ mykaranaha tyharape pokzitsinahaktsa! Esau wata ba zikaha. Atahi Deus harere bo batu hỹ nikara. Atahi taparakta taypykta myhyrizikwani. Tabo zuba mytsaty ziknakara. Tsaraparẽta niyze tatsy pe niy:
16 E tomem cuidado também para que ninguém se torne imoral ou perca o respeito pelas coisas sagradas, como Esaú, que, por causa de um prato de comida, vendeu os seus direitos de filho mais velho.
17 Aibani zuba Esau myhyrizikwanita niyzik tsihikik. Izo itsyhyryze Deus bo nipamykyso tsihikik ba hawa tohi zikaha. Itse iykpykbita tsyhyryze botu Deus bo nipamykyso. Iwa hỹ. Tapara taypykta tisukatsihikrẽta nikara. Nipuziuku. Deus pisapywyky ana hi nizihikik. Hawa niy ahahyrinymyrẽtsa iwatsahi iwata byitaha!
17 Como vocês sabem, depois ele quis receber a bênção do seu pai. Mas foi rejeitado porque não encontrou um modo de mudar o que havia feito, embora procurasse fazer isso até mesmo com lágrimas.
18 Kyze taparaktsa myzotsa hara jobonikita bo zumukunaha hara inarokoha Sinija. Zumunahaze izo zuba. Bijoikpe satata nioktsirõrõ miwa niyzik. Zopoktsa inabybyknaha. Ana pokso sipybyrẽtsa. Ana kino nimypybytykynaha.
18 Vocês não foram como o povo de Israel. Vocês não chegaram perto de alguma coisa que se pode tocar, como o monte Sinai com o seu fogo destruidor, a escuridão e as trevas, a tempestade,
19 Sibekeresuka hyritywa ziwabynaha. Deus yksoho ziwabynahaze sipybyrẽtsa nikaranaha:
19 o barulho de trombeta e o som de uma voz. Quando os israelitas ouviram a voz, pediram que ela não dissesse mais nada,
20 Moises tihi:
20 pois eles não podiam suportar a ordem que dizia: “Até um animal, se tocar o monte, deverá ser morto a pedradas.”
21 Moises niwatihi tsipybyrẽta. Hara bete niapykykze nanabyi bo nikozokoze ana pokso hi tsipybyrẽta:
21 O que estavam vendo era tão terrível, que Moisés disse: “Estou tremendo de medo!”
22 Niwazuba! Ikiahatsa batu siwatsa tsimaha. Deus harere tsipiwabynahaze ahapybybyihu ja. Ikiahatsa usta hara bo jobonikita bo tsikzumunaha. Ata hara Siaõ inarokoha, anaeze hi Serusarẽhe hudikhudikwy my. Deus koikny baktatu isapy bo tsikzumunaha. Isapy Serusarẽhe inarokoha bijoikpe eze kino niwatihi. Anabo hi tsikzumunaha. Anaeze Deus tsumuẽhĩtsitsa mynapykyknaha, bijoikpezektsa sizubarẽtsa mynapykyryknaha. Deus humo sakurẽtsa nikaranaha.
22 Pelo contrário, vocês chegaram ao monte Sião e à cidade do Deus vivo, a Jerusalém celestial com os seus milhares de anjos.
23 Kiristu Deus zipehata ityryktsa bo tsikzumunaha. Siwatsa ityryktsa tsimaha niwatihi. Sizubarẽtsa Deus tyryktsa maha. Tapara taypykta tawata myhyrizikwanitsa moziknaha. Deus papeu humo sinaro ziwatahaka ana papeu bijoikpe eze tu my iwatsahi sakurẽtsa hỹ. Ikiahatsa Deus bo tsikzumunaha. Atakta kytsa huak ty sizubarẽna ty nyny my. Asaktsa mybarawy ezektsa wasani ziknakaranaha, iwatahi isapyrẽnikia ty sibo nyny my, tahawahi Deus tuk mynapykyryknaha. Ustsa mybarawy ezektsa simysapybyitsa tu ziknakaranaha Deus sinini ykarawy bo mysipeha. Ikiahatsa sihyrizikararawytsa bo tsikzumunaha. Asahi Deus humo simysapyrẽtsa niyziknaha.
23 Vocês chegaram à reunião alegre dos filhos mais velhos de Deus, isto é, daqueles que têm o nome deles escrito no céu. Vocês chegaram até Deus, que é o juiz de todos, e chegaram também aos espíritos dos que são corretos e que foram aperfeiçoados.
24 Sesus mytsapuhyripyrywyta bo tsikzumunaha. Ata humo hi mysapyrẽtsa tsimoziknaha. Abaka Deus harere mybo nitsasoko. Nihyrikosokda iwatsahi ispu humo mysapyrẽtsa tsimoziknaha. Hawa taparaktsa siraratsa spu Deus bo wabehyryk ziknakaranaha, katsaktsa Sesus spu humo mysapyrẽtsa tsimoziknaha ispu tisapyrẽna hỹ. Kaĩ tatsy zibezehik iwatsahi ispu humo mytsaty tsimykaranahaze. Katsa Deus pe tsimaha:
24 Vocês chegaram até Jesus, que fez a nova aliança e que borrifou o sangue que fala de coisas muito melhores do que o sangue de Abel.
25 Iwatsahi Deus harere bo wabyziutahaktsa! Tubabatu Deus hara Sinija inarokoha bo niy. Moises Deus harere taparaktsa bo nisihyrinymyryikik. Batu hỹ — niaha. Iwatsahi sinini ziknakaranaha, sihuak ty Deus sibo nyny niy. Batu siaku. Abaka Deus bijoikpe ikny mymyhyrinymyryky. Iharere bo yhỹ ahabyi zeka sinini tsimykaranaha hỹ.
25 Portanto, tenham cuidado e não recusem ouvir aquele que fala. Aqueles que recusaram ouvir a pessoa que entregou a mensagem divina na terra não puderam escapar. Por isso muito menos escaparemos nós se rejeitarmos aquele que lá do céu nos fala.
26 Sinija jobonita bo izumuze kytsa bo nitsaso, nitsasokoze mybarawy nitydydykyk tu. Abaka mytuk mopamykysokozo atahi:
26 Naquele tempo a voz de Deus fez com que a terra estremecesse, mas agora ele prometeu isto: “Mais uma vez farei com que trema não somente a terra, mas também o céu.”
27 Deus hi:
27 As palavras “mais uma vez” mostram bem que as coisas criadas serão abaladas e mudadas, para que as que não podem ser abaladas continuem como estão.
28 Deus hudikhudikwy ba zihokza, anaka itydydykokbara. Deus myzubaha bo abazubata mozik ba hawa tohi zikzukninaha. Anaeze ituk tsinapykyryknaha. Iwatsahi Deus bo tsimysakibazikiknahaktsa kytsa!
28 Por isso sejamos agradecidos, pois já recebemos um Reino que não pode ser abalado. Sejamos agradecidos e adoremos a Deus de um modo que o agrade, com respeito e temor .
29 Deus harere bo hyỹ tsimykaranaha ihumo myspirikporẽtsa. Izo mokorobaik nahawa. Deus izo waha, asaktsa iharere bo yhỹ ahabyizeka nasipykwy izo waha hỹ.
29 Porque, na verdade, o nosso Deus é um fogo destruidor.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.