João 9

Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Maku ihyrizikubyrita zizororowy. Kyze Sesus niukuruze zinymyrykynahatsa tuk maku ihyrizikubyrita bo iktsa niy. Atahi koikny bakta tu ihyrizikubyrita nipuruk.
1 Enquanto Jesus caminhava, viu um homem cego de nascença.
2 Zinymyrykynahatsa tihi: — O mypehakatsa amo sa maku ihyrizikubyrita nipuruk niaha. Tozeka ja imysapybara humo nihyrizikubyri. Tozeka ja izotsa simysopyksapybyitsa nikaranaha ana humo hi ja nihyrizikubyri — niaha.
2 E os seus discípulos perguntaram: — Mestre, quem pecou para que este homem nascesse cego? Ele ou os pais dele?
3 Sesus: — O batu izotsa simysopyksapybyitsa nikaranaha ana humo hi nihyrizikubyri. Abaka Deus zikwy piwatawy. Iwatahi ihyrizikubyrita nipurukze my. Deus zikwy humo piwatawyky niy.
3 Jesus respondeu:
4 Deus zikpehaka. Abaka Deus pokzi tarabajaziu mynakara. Bykyze Deus pokzi tarabaja mykara batu zik.
4 É necessário que façamos as obras daquele que me enviou enquanto é dia; a noite vem, quando ninguém pode trabalhar.
5 Uta mybarawy eze tuze aparakbaha mysihyrinymyryky. Deus harere bo hyỹ mynakara hawa wasani my mozuruku anaty hi mysihyrinymyryky — niy.
5 Enquanto estou no mundo, sou a luz do mundo.
6 Kyze Sesus tasaytsik ty wytyk bo hezok niy. Tsahõrõ ty tysukni iwaze ihyrizikubyita hyriziktsa bo tsahõrõ ty pepetohi niy.
6 Depois de dizer isso, Jesus cuspiu na terra, fez lama com a saliva e com a lama untou os olhos do cego.
7 Ipe niy: — Zarape Siroã inarokoha bo tyzakpikykta tsimy — niy. Siroã Sudeja harere zipehata motsaso. Iwaze ihyrizikubyrita zarape bo niparak. Taty hopik hopikby niy. Atsoko nikozo. Nizororobaba.
7 Então disse ao cego: Siloé quer dizer “Enviado”. O cego foi, lavou-se e voltou vendo.
8 Iwaze kytsa iotutsa pauktsitsa asa zuba nipamykysokonaha: — Tohi sa ske eze ziknadyhykyta. Batu ty ba iktsa ziky. Kytsa ziknasiakzaikik “O kabo ja kabo ja” ziknakara. “Kadisahawy ty kabo nyny tsimy” nikara.
8 Então os vizinhos e os que antes o conheciam de vista, como mendigo, perguntavam: — Não é este o que ficava sentado pedindo esmolas?
9 Ata hi sa — Iotutsa pauktsitsa nikaranaha. Ata hiba nikaranaha. Wastuhu nikaranaha: — O batu. Maku ihyritywata hi zuba — niaha. Iwa asa zuba nipamykysokonaha. Iwaze tapara ihyrizikubyrita sibo taso: — Uta hiba kahyrizikubyrita niy. Tapara ske eze ziknadyhyky. Okyrysaro kadisahawy humo niwatihi kytsa bo ziknazapyikik. Uta tihi ba — niy.
9 Uns diziam: — É ele. Outros: — Não, mas se parece com ele. O homem dizia: — Sou eu.
10 — Hawata skaraba abaka ikia iktsa asopyk — niaha.
10 Então lhe perguntaram: — Como foram abertos os seus olhos?
11 — Sesus inarokota kabo izumu. Atahi tsahõrõ ty sukni kahyriziktsa bo tsikaeni zuba tsyk niy. Kape “Siroã zarape bo hopikty!” — niy. Yhỹ iky. Siroã zarape bo ikparak. Ikokpikze atsoko iktsa iky.
11 Ele respondeu: — O homem chamado Jesus fez lama, passou nos meus olhos e disse: “Vá ao tanque de Siloé e lave-se.” Então fui, lavei-me e estou vendo.
12 — Haneze sa Sesus — niaha. — Yhỹ ja. Batu kanyhy — niy.
12 Eles perguntaram: — Onde está ele? Respondeu: — Não sei.
13 Iwaze iotutsa pauktsitsa tapara ihyrizikubyrita Pariseutsa bo zioktyhyryknaha.
13 Levaram aos fariseus aquele que antes era cego.
14 Sesus Sudeutsa byrykywy eze ihyrizikubyrita zizororowy. Tsahõrõ sukni ty ihyriziktsa bo pepe niyze tabyrykywy eze zizororowy.
14 E era sábado o dia em que Jesus fez a lama e lhe abriu os olhos.
15 Iwaze Pariseutsa niwatihi ipe niaha: — Hawa ta skaraba abaka iktsa asopyk — niaha. — Atahi tsahõrõ sukni ty kahyriziktsa bo tsikaeniha zuba pepe niy. Uta kino hopik hopikby ikytahi atsoko iktsa iky — niy.
15 Então os fariseus lhe perguntaram outra vez como podia ver. Ele respondeu: — Ele pôs lama sobre os meus olhos, lavei-me e estou vendo.
16 Pariseutsa nikaranaha: — Atakta zizororowy mybyrykywy eze tarabaja nikara. Aty niwa myzeka Deus iknybyita tarabaja humo — wastuhu nikaranaha. Ustsa tihi: — O batu. Hawa skaraba maku imysapybyita nikara Deus zikwy ty ziwatawy — nikaranaha. Iwaze Sesus zisohometukunaha.
16 Por isso, alguns dos fariseus diziam: — Esse homem não é de Deus, porque não guarda o sábado. Mas outros diziam: — Como pode um homem pecador fazer sinais como estes? E houve divisão entre eles.
17 Iwaze ipezo niaha: — Ikia tsikykara. Ahyrizikubyri humo zazororowyhik hawa isoho mytsaty tsimy — nikaranaha: — O atahi Deus sohokotsa my hỹ — niy.
17 De novo perguntaram ao cego: — O que você diz a respeito dele, uma vez que lhe abriu os olhos? Ele respondeu: — É um profeta.
18 Pariseutsa iharere humo batu sispirikpo niaha. Iharere bo batu yhỹ niaha. Iwatsahi kytsa izotsa nasioktyhyryknaha.
18 Os judeus não acreditaram que ele tinha sido cego e que agora podia ver, enquanto não chamaram os pais dele
19 Zumunahaze ispe niaha: — Hawa skaraba ahatse hi sa. Atahi sa ihyrizikubyrita nipuruk. Ihyrizikubyrita niy zeka hawa hãta skaraba abaka iktsa mykara — nikaranaha.
19 e lhes perguntaram: — É este o filho de vocês, que vocês dizem que nasceu cego? Como é que agora ele está vendo?
20 — O atakta katse my izo niy. Nipurukze ihyrizikubyrita hỹ niy.
20 Então os pais responderam: — Sabemos que este é o nosso filho e que nasceu cego,
21 Abaka iktsa mykara batu kanyhy izo niy. Aty sa zizororowy batu kanyhy. Katse botu taypyk iwatsahi ituk typamykysonaha. Hawa iktsa mykara anahi ituk typamykysonaha — izo niy.
21 mas não sabemos como agora está vendo. E também não sabemos quem lhe abriu os olhos. Perguntem a ele, pois já tem idade e poderá falar por si mesmo.
22 Iwa izo Pariseutsa pokso nitsasoko. Tapara Pariseutsa tihi: — Aty skaraba Sesus Deus zipehata my zeka atahi Sudeutsa wahoro bo ba ziktsukzo — nikaranaha.
22 Os pais dele disseram isso porque estavam com medo dos judeus, pois estes já tinham combinado que, se alguém confessasse que Jesus era o Cristo, seria expulso da sinagoga.
23 Iwatahi izo nitsasoko: — Katse botu taypyk. Hawa abaka iktsa mykara anatyhi ipe tsimaha — nikaranaha. Sudeutsa pokso sipybyrẽtsa nikaranaha.
23 Foi por isso que os pais dele disseram: “Ele já tem idade e poderá falar por si mesmo.”
24 Kyze Pariseutsa tapara ihyrizikubyrita zioktyhyrykzonaha. Sibo izumuze ipe niaha: — Katsaktsa Deus okze tu tsimaha. Aharere wasania ty mybo tytsaso. Atahi zazororowyta batu imysapy my ana humo hi myhyrinymyrẽtsa — mybarapetu nikaranaha.
24 Então chamaram, pela segunda vez, o homem que tinha sido cego e lhe disseram: — Diga a verdade diante de Deus; nós sabemos que esse homem é pecador.
25 — Atahi zikzororowyta imysapybara ty mynakara zeka batu isoho kawabyhy. Uta taparaka kahyrizikubyrita abaka iktsa mykara hỹ. Ana humo hi zuba kahyrinymyrẽta — niy.
25 Ele respondeu: — Se é pecador, não sei. Uma coisa sei: eu era cego e agora vejo.
26 Ipezo niaha: — Hawa sa niy. Hawa skaraba ahyriziktsa nisizororowy — niaha.
26 Perguntaram-lhe outra vez: — O que ele fez a você? Como lhe abriu os olhos?
27 — Botu iktsaso. Kaharere humo batu ahaspirikpo. Hawa skaraba kaharere tsipiwaby tsihikikzonaha niy. Tozeka ja ikiahatsa kino niwatihi ituktsa tsimoziknaha — niy. Iwa zizororota Pariseutsa pe niy.
27 Ele respondeu: — Já lhes disse, mas vocês não ouviram. Por que querem ouvir outra vez? Por acaso vocês também querem se tornar discípulos dele?
28 — Batu ba — nikaranaha. Sisakparẽtsa nikaranaha. Zizororowyta humo tahakyrikinaha: — Ikia hi itukta tsimy. Katsa Moises harere bo zuba hyỹ tsimykaranaha. Katsa Moises tuktsa tsimaha.
28 Então o insultaram e lhe disseram: — Discípulo dele é você! Nós somos discípulos de Moisés.
29 Moises Deus harere nitsasoko ana humo hi myhyrinymyrẽtsa hỹ. Azororowyta ja. Aty harere sa motsasoko. Hana iknykta sa izumu batu myhyrinymyry — niaha.
29 Sabemos que Deus falou a Moisés, mas este nem sabemos de onde é.
30 Zizororowyta niy: — Paze. Atahi zikzororowy. Uta kahyrizikubyrita tu zikzororowy. Ikiahatsa hi isoho humo batu ahahyrinymyry. Hana ikny sa izumu batu ahahyrinymyry niy.
30 O homem respondeu: — É estranho que vocês não saibam de onde ele é, mas ele me abriu os olhos.
31 Katsa myhyrinymyrẽtsa. Kytsa simysapybyitsa mykaranaha iwaze Deus bo mopamykysokonahaze batu siwabyhy nikara. Ba ziksitsumuẽhĩ. Asaktsa Deus harere bo hyỹ mykaranaha asahi Deus bo mopamykysokonahaze piwabyziuku. Mysitsumuẽhĩkĩ.
31 Sabemos que Deus não atende a pecadores. Pelo contrário, se alguém teme a Deus e pratica a sua vontade, a este atende.
32 Batu aty tohi ihyrizikubyrita ty “tyzororowy” iwahaty batu tyso. Batu zik nikaranaha. Abaka atahi kahyriziktsa nisizororowy abaka iktsa kasopyk.
32 Desde que o mundo existe, jamais se ouviu que alguém tenha aberto os olhos a um cego de nascença.
33 Deus harere bo hyỹ habyi zeka kahyriziktsa bazik sizororowy. Deus humo ipeha ahabyizeka kahyriziktsa ba zik isizororowy hỹ — niy.
33 Se este homem não fosse de Deus, não poderia ter feito nada.
34 Kytsa ihumo tahakyrikinaha. Asahi: — Ikia amysapybyi ty tsimykara. Tsikpurukze ahyrizikubyrita amysapybara humo mybarapetu nikaranaha. Ikia tsimyhyrinymyry tsihikik nikaranaha. Nabo pãoty. Sudeutsa wahoro bo ba ziktsukzo — niaha. Tahakyrikinaha zizororowyta humo niaha.
34 Mas eles disseram: — Você nasceu cheio de pecado e quer nos ensinar? E o expulsaram.
35 Kyze Sesus isoho ziwabyze. Kytsa nizukeheknaha Deus wahoro bo ba ziktsuk niaha ana hi ziwaby. Iwaze zihobykze ipe niy: — Ikia Deus zipehata kytsa wata niyzik ihumo aspirikporẽta sa — niy.
35 Jesus ouviu que eles tinham expulsado o homem. Ao encontrá-lo, perguntou:
36 — Aty sa Deus zipehata mywata niyzik. Ikia kabo tsipiwatawy zeka ihumo kaspirikporẽta hỹ my — niy.
36 Ele respondeu: — Quem é, Senhor, para que eu creia nele?
37 — Aba ibo tsimykozoko. Atakino abo mopamykysoko atsatu Deus zipehata ahawata ikyzik — niy.
37 E Jesus lhe disse:
38 Iwaze zizororowyta taekaratsa humo puruk puruk niy. — O kapehatsa abaka ahumo kaspirikporẽta my — niy. Aba motsasoko — Ikia zuba tsamysapyrẽta. Ikia zuba wasani tsimykara — niy.
38 Então ele afirmou: — Eu creio, Senhor! E o adorou.
39 Sesus tihi: — Mybarawy bo iknasik. Iwaze kahumo kytsa meky watu moziknaha. Asahi katuktsa moziknaha. Deus sisoho “O simysapyrẽtsa maha” my. Ustsa batu. Kahumo batu sispirikpo. Iwaze asahi Deus tihi: “O batu simysapy mykaranaha” my. Wastuhu Deus harere soho “katsa batu myhyrinymyry. Iharere tsinymyry tsihikiknaha”. Asahi katuktsa moziknaha. Ustsa tihi “O katsaktsa Deus harere botu tsinymyrybanaha” mytsaty ahabyitsa nikaranaha. Asahi kahumo batu sispirikpo — Sesus niy.
39 Jesus continuou: —
40 Pariseutsa iharere ziwabykynahaze ipe niaha: — Katsaktsa Deus harere humo myhyrinymyrẽtsa. Iwa tsimytsasokonahaze tahaspihikbatakanaha ja — nikaranaha.
40 Alguns dos fariseus que estavam perto dele perguntaram-lhe: — Por acaso também nós somos cegos?
41 Sesus ispe niy: — Tsimytsasokonaha zeka: “O Deus harere batu myhyrinymyry, katsa iharere bo tsinymyry tsihikiknaha” Iwa tsimytsasokonaha zeka Deus okzeka ahamysapyrẽtsa tsimoziknaha hỹ. Ikiahatsa hi: “O Deus harere myhyrinymyrẽtsa.” Iwatsahi Deus okzeka batu ahamysapy tsimaha — niy. Iwa Sesus Pariseutsa bo nitsasoko.
41 Jesus respondeu:

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.