João 6

Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Kyze Sesus pihik amakta taba zitsikza. Pihikzotsabyri Karireja inarokota niy. Usa inaro Tiberias niy.
1 Depois disso, Jesus atravessou o lago da Galileia, que também é chamado de Tiberíades.
2 Kytsa sizubarẽtsa iapik niukurunaha. — O Sesus simyitsapyrẽtsa nisizororowyky. Ata bo hi iktsa tsimaha — nikaranaha. Iwatsahi iapik niukurunaha.
2 Uma grande multidão o seguia porque eles tinham visto os milagres que Jesus tinha feito, curando os doentes.
3 Iwaze Sesus hara bo nido. Zinymyrykynahatsa tuk nidyhydyhykynaha.
3 Ele subiu um monte e sentou-se ali com os seus discípulos.
4 Paskoa zumukunahatsa hi Sudeutsa myikaha niy. Paskoa inarokoha myikaha bo pororo ziknakaranaha. Hawa Deus taparaktsa nisitsumuẽhĩkĩ anahumo mytsaty ziknakaranaha.
4 A Páscoa , a festa principal dos judeus, estava perto.
5 Iwaze Sesus aparakbaha inazuzuknahaze sibo iktsa nikara. Ẽryktsa tu izumukunaha niy. Iwaze Sesus Piripi pe niy: — Haneziky ty sa mydisahawy sizubarẽtsa bo nataskyryk. Haneziky ty sa atsikara nataskyryk — niy.
5 Jesus olhou em volta de si e viu que uma grande multidão estava chegando perto dele. Então disse a Filipe:
6 Sesus ta zuba mytsaty nikara. — Utakta mysidisahawy. Hawa Piripi mytsaty mykara ana humo hi pinymyryky. Tozeka ja kahumo tispirikporẽta nikara iwatahi Piripi pe iky. “Haneziky ty sa mydisahawy nataskyryk” — niy.
6 Ele sabia muito bem o que ia fazer, mas disse isso para ver qual seria a resposta de Filipe.
7 Iwaze Piripi Sesus pe niy: — Batu kahyrinymyry. Myokyrysaro byizeka ihuak bara ty ba zioknaha. Pibyituhukutu mytyktseheze tarabaja my zeka batu atsikara ba zioknaha. Tarabajaziu mykara zeka ba zikpyk atsikara tsikaeni zuba aparakbaha bo nyny my — niy.
7 Filipe respondeu assim: — Para cada pessoa poder receber um pouco de pão, nós precisaríamos gastar mais de duzentas moedas de prata .
8 Iwaze Ãdere zinymyrykyta Simaõ Peduru tsy tihi niy:
8 Então um dos discípulos, André, irmão de Simão Pedro, disse:
9 — O ta zito jabasta mybo izumu. Atahi mytsyhyry wa zuba atsikara, piknutsa petoktsa zuba aha niy. Myzubarẽtsa mydisahawy panytu — niy.
9 — Está aqui um menino que tem cinco pães de cevada e dois peixinhos. Mas o que é isso para tanta gente?
10 Sesus ispe niy: — Ikiahatsa kytsa pe tsimaha “Tyk bo dyhy dyhy tahaktsa tsimaha” — niy. Nabo towahaditsa tisapyrẽna. Kytsa sizubarẽtsa tadyhydyhynaha, Sĩko miutsa kytsa nidyhydyhykynaha. Wytykyryk sihyrytsa ahatsa niwatihi nidyhydyhykynaha.
10 Jesus disse: Então todos se sentaram. (Havia muita grama naquele lugar.) Estavam ali quase cinco mil homens.
11 Iwaze Sesus atsikara ty okok niyze Deus pe niy: — Ikia humo ka mykurẽtsa — niy. Iwaze atsikara ty zinymyrykynahatsa bo nyny niy. Nyny nikaraze tsizubarẽna niyzikzik. Ibiakyrybarawa niukuru. Kytsa sizubarẽtsa bo nyny nynyzo nikaranaha. Piknutsa kino niwatihi kytsa bo nyny nikaraze sibiakyhybyitsa wa niukurunaha. Nyny nikaraze tsizubarẽtsa niyzikiknaha. Iwaze nyny nynyzo niy kytsa sizubarẽtsa bo niy. Kyze kytsa tihi: — O mysorokrẽtsa tsikahasorokbyrynaha — niaha.
11 Em seguida Jesus pegou os pães, deu graças a Deus e os repartiu com todos; e fez o mesmo com os peixes. E todos comeram à vontade.
12 Tahadisahabanahaze Sesus tuk zinymyrykynahatsa pe niy: — Itsatsakyha ty jerehe peryk bo tsipupunahaktsa! Tsipupunaha zeka wasani my — niy.
12 Quando já estavam satisfeitos, ele disse aos discípulos:
13 Iwaze itsatsakyhy ty arehe ty peryk bo zipupukunaha. Dose mytsyhyry tsawa peryktsa mysipyk naha wa Sesus atsikara ziubara piknutsa tsizubarẽtsa nisiubara aha.
13 Eles ajuntaram os pedaços e encheram doze cestos com o que sobrou dos cinco pães.
14 Iwaze aparakbaha izikwy bo iktsa niahaze asa zuba nipamykysokonaha: — Aty skaraba Sesus. Atahi kok tubabatu tsisperykynaha. Atahi Deus sohokotsa babata — nikaranaha.
14 Os que viram esse milagre de Jesus disseram: — De fato, este é o
15 Iwatsahi Sesus ziokty tsihikiknaha. Ipe maha: — Ikia mypehatsa tsimozik — maha. Sesus hawa mytsaty nikaranaha tsihyrinymyrẽta. Iwatahi atazuba niparak. Hara bo nido niy.
15 Jesus ficou sabendo que queriam levá-lo à força para o fazerem rei; então voltou sozinho para o monte.
16 Kyze zunubaze zinymyrykynahatsa pihikzotsabyri bo nisiknaha.
16 De tardinha, os discípulos de Jesus desceram até o lago.
17 Niahatsahi tsaraha sihezõni taeze kokokorohyk niaha. Kaparanaũ bo pihikzotsabyri ziktsikzakanahaze, miwa buruk tu asa zuba niukurunaha. Sesus batu sibo zuk niy.
17 Subiram num barco e começaram a atravessar o lago na direção da cidade de Cafarnaum. Quando já estava escuro, Jesus ainda não tinha vindo se encontrar com eles.
18 Ziturikinahatsa tu atsoko zopoktsa inabybyknaha. Pihik zopoktsa humo atsoko ihiridawy waha.
18 De repente, um vento forte começou a soprar e a levantar as ondas.
19 Turi turi turi nikaranaha. Nokponi turi nikaranaha. Sĩko kirometero ziturikinahaze. Kyze atsoko Sesus bo iktsa niaha. Atahi sibo izumuku. Pihik tsiksukpe buruk inaukuru. Harazuk ahabyita inaukuru. Sibo izumubahanikize sipybyrẽtsa nikaranaha. — Aty skaraba — nikaranaha.
19 Os discípulos já tinham remado uns cinco ou seis quilômetros, quando viram Jesus andando em cima da água e chegando perto do barco. E ficaram com muito medo.
20 Kyze Sesus ispe niy: — Ahapyby byihuktsa — niy. Uta hiba Sesus ispe niy.
20 Mas Jesus disse:
21 Iwatsahi Sesus pokso batu sipyby. Ipe niaha: — Pany! Tsaraha bokta! — niaha. Atsoko tsaraha amykta taba niukurunaha bybybyu niaha.
21 Então eles o receberam com prazer no barco e logo chegaram ao lugar para onde estavam indo.
22 Iwaze kytsa sizubarẽtsa asa kino pihik amykta taba nitarenaha Sesus ziberikinaha. Asa zuba nizapykykynaha Sesus sa hana bo. Jatuka tsaraha estuba zuba hỹ niaha. Zinymyrykynahatsa tsaraha eze kokokorohyk niaha. Asa zuba koikny niukurunaha. Sesus situk batu ityny niy.
22 No dia seguinte a multidão que estava no lado leste do lago viu que ali só havia um barco pequeno. Sabiam que Jesus não tinha embarcado com os discípulos, pois estes haviam saído sozinhos.
23 Nipamykysokonahaze ustsa tsarahatsa bybybyu niaha. Tsarahatsa Tiberias iknyktsa. Haneze Sesus kytsa nisidisahawyky naha bazebabatu tsarahatsa bybybyu niaha.
23 Enquanto isso, outros barcos chegaram da cidade de Tiberíades e encostaram perto do lugar onde a multidão tinha comido pão depois de o Senhor Jesus ter dado graças.
24 Iwaze Sesus bo batu zuk ituk zinymyrykynahatsa kino batu niaha tsarahatsa tsihitsa kytsa pe niy: — Sesus sa hana bo zinymyrykynahatsa kino hana bo sa — niy. — Pihikzotsabyri botu zitsikzanaha — niaha. — Yhỹ. Tupakta! Katsa kino siapik tatsikza — niaha. Tsarahatsa eze kokokorohyk niaha. Turi turi turi. Kaparanaũ bo bybybyu niaha. Sesus ziberikinaha iwatsahi pihikzotsabyri zitsikzanaha.
24 Quando viram que Jesus e os seus discípulos não estavam ali, subiram nos barcos e saíram para Cafarnaum a fim de procurá-lo.
25 Myzubaha iziberikinaha. Iwaze zihobyknahaze ipe niaha: — O mypehatsa hawa eze sa tsikzumu. Katsa tsikaberikiknaha hỹ — nikaranaha.
25 A multidão encontrou Jesus no lado oeste do lago, e perguntaram a ele: — Mestre, quando foi que o senhor chegou aqui?
26 — Hawa motsasoko wasani my — Sesus niy. — Ikiahatsa atsikara tsioknahatsawy tsimozikberikinaha. Ana iwatawy naha humo batu ahahyrinymyry — niy.
26 Jesus respondeu:
27 — Ahadisahawy bo zuba mytsaty tsinakaranaha hỹ. Ahasorokrẽtsa tsikaha. Usa mydisahawy humo meky watu tsimoziknaha. Ana ty kino hauk tsimaha zeka Deus tyryktsa tsimoziknaha. Tsimyhyrikosokdanaha zeka Deus myzahahyrizikpowyzo iwaze ituk tsimynapykyryknaha. Ahawahi Deus tuk tsinapykyryknaha. Utakta inasikta ahawata ikyzik Deus hi kazo. Atahi: “Kaharere bo hyỹ tsimykara. Iwatahi tadisahawy kino kytsa bo nyny tsimykara” niy. Ikiahatsa kino niwatihi Deus harere bo hyỹ tahaktsa — Sesus niy.
27 Não trabalhem a fim de conseguir a comida que se estraga, mas a fim de conseguir a comida que dura para a vida eterna. O
28 Iwaze Sudeutsa ipe niaha: — Hawa skaraba katsa Deus harere bo hyỹ tsimykaranaha hawa skaraba Deus mozihikik — niaha.
28 — O que é que Deus quer que a gente faça? — perguntaram eles.
29 Deus hi: — Atahi ahabo ipehata humo tyspirikponahaktsa! — niy. — Utakta Deus zikpehata. Kahumo tsimyspirikponaha zeka Deus harere bo hyỹ tsimaha — Sesus niy. Kytsa Sesus pe niaha: — Taparaktsa myzotsa jerukbara eze atsikara waha ty tahadisahakanaha. Deus harere papeu humo ziwatahaka “Moises bo nipamykysokoze atsikara waha kytsa bo inatsuku. Atsikara waha bijoikpe ikny kytsa nisidisahawykynaha” — iwa Moises Deus zikwy sibo ziwatawyky. — Ikia ja. Azikwy ty sa mybo tsipiwatawy tsimykaranaha. Iwaze zuba ahumo myspirikporẽtsa tsimoziknaha — tsimykaranaha.
29 — Ele quer que vocês creiam naquele que ele enviou! — respondeu Jesus.
30 — ausente —
30 Eles disseram: — Que milagre o senhor vai fazer para a gente ver e crer no senhor? O que é que o senhor pode fazer?
31 — ausente —
31 Os nossos antepassados comeram o maná no deserto, como dizem as Escrituras Sagradas : “Do céu ele deu pão para eles comerem.”
32 — Hawa utakta motsaso wasani my. Moises atsikara ty zuba kytsa bo nyny nikara. Ana atsikara morapa hwiwy zubaha niy. Kazo hi atsikara babata kytsa bo nyny mykara. Ana atsikara baba humo kytsa meky watu moziknaha. Deus tyryktsa moziknaha atsikara baba humo — niy.
32 Jesus disse:
33 — Deus atsikara ty mybo nyny my bijoikpe iknyky. Utakta atsikara waha, uta hi bijoikpe iknykta. Uta kino kytsa kahumo meky watu moziknaha niy. Mynahyrizikponaha kahumo tahawahi Deus tuk mynapykyryknaha — niy.
33 Porque o pão que Deus dá é aquele que desce do céu e dá vida ao mundo.
34 Kytsa ipe niaha: — Anaty mybo nyny tykta! Ana hi mydisahawy mozik. Mydisahawy ty mybo nyny tynakara — nikaranaha.
34 — Queremos que o senhor nos dê sempre desse pão! — pediram eles.
35 Sesus niy: — Uta hiba atsikara baba niy. Deus myzubaha bo nyny mykara. Ikiahatsa kaharere bo hyỹ tsimykaranaha. Kahumo tsimyspirikponaha zeka ahakurẽtsa tsimoziknaha iarapa byitawata tsakurẽta. Ikiahatsa kahumo tsimyspirikponaha zeka aharapabyitsa watsa tsimoziknaha. Ahakurẽtsa tsimykaranaha.
35 Jesus respondeu:
36 Ikiahatsa kaharere bo batu yhỹ tsimaha. Utakta kazikwy iwatawyky anabo hi tsinynaha. Iwa humo kabo batu yhỹ zikaha.
36 Mas eu já disse que vocês não creem em mim, embora estejam me vendo.
37 Aparakbaha kahumo mysispirikpoko ana hi kazo mozihikik. Iwatsahi kahumo sispirikporẽtsa mykaranaha. Aty skaraba kahumo tispirikporẽta atahi batu tyso “O ikia kahumo batu spirikpo, iwahi ba ziktsaso” — niy.
37 Todos aqueles que o Pai me dá virão a mim; e de modo nenhum jogarei fora aqueles que vierem a mim.
38 — Utakta bijoikpe ikny iknasikze Deus harere bo zuba hyỹ mynakara. Hawa sa mozihikik naha humo batu yhỹ iky iwa humo batu zuk. Atahi zikpeha iwatahi iharere bo zuba hyỹ mykara.
38 Pois eu desci do céu para fazer a vontade daquele que me enviou e não para fazer a minha própria vontade.
39 Hawa sa Deus mozihikik. Kytsa asahi kahumo mospirikponaha mysipokzitsiki. Iwatsahi kahumo sispirikporẽtsa ba ziksiere. Mybarawy mopykze kahumo sispirikporẽtsa mynahyrizikponahaze Deus tuk tahawahi mynapykyknaha.
39 E a vontade de quem me enviou é esta: que nenhum daqueles que o Pai me deu se perca, mas que eu ressuscite todos no último dia.
40 Yhỹ kazo harere bo mykara. Aty skaraba katse harere bo hyỹ mykaranaha asahi ituk tahawahi mynapykyryknaha. Mybarawy mopykze kahumo ituk mynahyrizikponaha. Ana kino Deus harere bo my hỹ — Sesus niy.
40 Pois a vontade do meu Pai é que todos os que veem o Filho e creem nele tenham a vida eterna; e no último dia eu os ressuscitarei.
41 Kyze Sudeutsa asa zuba isoho zisapybyrikinaha. Nitsasokoze: — Uta hiba atsikara waha, uta hiba bijoikpe iknykta nikara — ana humo hi zisapybyrikinaha.
41 Eles começaram a criticar Jesus porque ele tinha dito: “Eu sou o pão que desceu do céu.”
42 — Iwatsahi nikaranaha hawa skaraba. O atahi sa Sesus zuba. Sose tse sa nikaranaha. Ije niwatihi tsinynaha. Hawaha ta sa “Utakta bijoikpe iknykta” nikara. Atahi mybarapetu nikara — nikaranaha. Iwa asa zuba zisapybyrikinaha.
42 E diziam: — Este não é Jesus, filho de José? Por acaso nós não conhecemos o pai e a mãe dele? Como é que agora ele diz que desceu do céu?
43 Iwaze Sesus ispe niy: — Awatutahaktsa ahamysapybyrihuktsa! — niy.
43 Jesus respondeu:
44 Kazo zikwy humo zuba kytsa kahumo sispirikporẽtsa. Ata kino zikpeha iwaze kytsa kahumo mysispirikpoko. Mybarawy mopykze asahi mynasihyrizikpo iwa Deus tuk tahawahi mynapykyryknaha.
44 Só poderão vir a mim aqueles que forem trazidos pelo Pai, que me enviou, e eu os ressuscitarei no último dia.
45 Tubabatu Deus sohokotsa iharere papeu humo ziwatahakanaha: — Aparakbaha Deus mysihyrinymyryky — niy. Iharere hi kasoho my. Kytsa kahumo mospirikponaha zeka ana kino Deus kazo ihyrinymyrywy. Ana humo hi mysihyrinymyryky.
45 Nos
46 Batu aty tohi Deus ityny my. Uta zuba iny atahi zikpeha.
46 Isso não quer dizer que alguém já tenha visto o Pai, a não ser aquele que vem de Deus; ele já viu o Pai.
47 Motsasoko wasani my. Aty skaraba kahumo tispirikporẽta atahi mynahyrizikpoze Deus tuk tawahi mynapykyryk niy.
47 — Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem crê tem a vida eterna.
48 Sesus tihi: — Utakta atsikara baba my. Kahumo kytsa meky watu mozurukunaha. Deus tyryktsa moziknaha. Kahumo simysapyrẽtsa moziknaha.
48 Eu sou o pão da vida.
49 Taparaktsa ahazotsa niakbakanahatsa jeruk bara eze atsikara waha ziokoknaha. Iwatsa tu niakbakanaha.
49 Os antepassados de vocês comeram o maná no deserto, mas morreram.
50 Aba atsikara baba soho ahabo motsasoko. Ana ty tsimymydisahanaha zeka ba zikumuzanaha ana hi bijoikpe iknykyry. Deus tuk mywahi tsimynapykyryknaha — niy.
50 Aqui está o pão que desce do céu; e quem comer desse pão nunca morrerá.
51 Utakta hi bijoikpe iknykta my. Mybarawy ezektsa bo iknasik. Myzubaha mekywatsatu ziyziknaha iky. Kytsa kahumo sispirikporẽtsa mohyrikosokdanahaze Deus tuk tahawahi mynapykyryknaha. Atsikara ty sibo nyny my ana hi katsani. Katsani ty mybarawy ezektsa bo nyny my. Iwatsahi mynahyrizikponaha asahi Deus tuk tahawahi mynapykyryknaha.
51 Eu sou o pão vivo que desceu do céu. Se alguém comer desse pão, viverá para sempre. E o pão que eu darei para que o mundo tenha vida é a minha carne.
52 Iwaze Sudeutsa asa zuba nipamykysokonaha. — Hawa skaraba Sesus tatsani ty mybo nyny my. Hawa skaraba inury taboro — nikaranaha.
52 Aí eles começaram a discutir entre si. E perguntavam: — Como é que este homem pode dar a sua própria carne para a gente comer?
53 Sesus ispe niy: — Hawa motsasoko wasani mykara. Utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik. Ikiahatsa katsani ty hauk ahabyizeka batu Deus tyryktsa zikyziknaha. Batu meky watu zikyziknaha. Ikiahatsa kaspu ty tsõ ahahabyizeka batu Deus tyryktsa zikyziknaha. Batu meky watu zikyziknaha.
53 Então Jesus disse:
54 Aty katsani pihauk zeka Deus tyryk mozik. Mekywatu mozuruku. Aty kaspu piku zeka Deus tyryk mozik. Mekywatu mozuruku. Tsimysapyrẽta mozik. Mybarawy mopykze mynahyrizikpo.
54 Quem come a minha carne e bebe o meu sangue tem a vida eterna, e eu o ressuscitarei no último dia.
55 Iwatahi katsani mydisahawy baba my. Kaspu mypowy baba my.
55 Pois a minha carne é a comida verdadeira, e o meu sangue é a bebida verdadeira.
56 Aty katsani ty tadisaha zeka atahi katuk mynapykyryk. Aty kaspu piku zeka atahi katuk mynapykyryk. Kahyrikoso zikwy situk mozuruku. Uta kino situk niwatihi mozuruku — niy.
56 Quem come a minha carne e bebe o meu sangue vive em mim, e eu vivo nele.
57 — Kazo humo myspitu tsinakaranaha. Uta zikpehata kazo humo kaspitu. Kazo mozikyrizikpozo my. Atsatu kytsa asahi katsani ty tahadisahakanahaze nasihyrizikpo — Sesus niy.
57 O Pai, que tem a vida, foi quem me enviou, e por causa dele eu tenho a vida. Assim, também, quem se alimenta de mim terá vida por minha causa.
58 — Utahi atsikara baba bijoikpe iknykta inasik niy. Tubabatu taparaktsa niakbakanahatsa atsikara waha ty ziknatahadisahakanaha. Atsikara waha bijoikpe ikny inatsukunaha. Aparakbaha atsikara tisapyrẽna ty tahadisahakanaha asahi niakbabaiknaha. Utakta atsikara wata. Uta bijoikpe iknykta iknasik. Kytsa katsani ty tahadisahakanaha zeka Deus tuk tahawahi mynapykyryknaha — niy.
58 Este é o pão que desceu do céu. Não é como o pão que os antepassados de vocês comeram e mesmo assim morreram. Quem come deste pão viverá para sempre.
59 Iwa Sesus Sudeutsa zinymyrykynahatsa wahoro eze nisihyrinymyryky. Kaparanaũ eze nikara.
59 Jesus disse isso quando estava ensinando na sinagoga de Cafarnaum.
60 Kyze kytsa Sesus tuktsa iharere ziwabykynahaze betsakze nikaranaha. Asa tihi: — O iharere batu mykparawy. Iharere tsihokdaharẽna hỹ. Batu aty tohi yhỹ my — nikaranaha.
60 Muitos seguidores de Jesus ouviram isso e reclamaram: — O que ele ensina é muito difícil! Quem pode aceitar esses ensinamentos?
61 Upyk harere ahabyitsa tu iwatatu Sesus tsihyrinymyrẽta nikara. Imyspirikpowy soho humo taokanikinaha. Iwaze ispe niy: — Kaharere tsihokdaharẽna niy. Kaharere batu ahakparawy iwatsahi kaharere bo batu ma zikaha — niy.
61 Não disseram nada a Jesus, mas ele sabia que eles estavam resmungando contra ele. Por isso perguntou:
62 — Utakta iknasikta ahawata ikyzik. Kahumo batu ahaspirikpo iwatahi kaharere tsihokdarẽna. Utakta bijoikpe bo kazo bo piksizoze anabo hi iktsa tsimaha ja kaharere bo yhỹ tsimaha.
62 E o que aconteceria se vocês vissem o
63 Deus hyrikoso humo aparakbaha meky watu moziknaha. Aparakbaha ihumo Deus tuk siwahi mynapykyryknaha. Kytsa zuba zeka batu Deus tuk mynapykyknaha. Batu zikaha. Iwa zeka kaharere bo hyỹ tsimaha zeka Deus hyrikoso ahatuk my. Iwaze ikiahatsa Deus tuk ahawahi tsimynapykyknaha.
63 O Espírito de Deus é quem dá a vida, mas o ser humano não pode fazer isso. As palavras que eu lhes disse são espírito e vida,
64 Wastuhu kaharere bo ba hỹ zikaha ana humo hi kahyrinymyrẽta — niy. Iharere iakparawy byitsa soho humo botu zinymyry. Estuba sisukyrytsitsa bo zioktyhyrykta humo kino tsihyrinymyrẽta. Zinymyrykynahatsa nisinaropykykze tsihyrinymyrẽta.
64 mas mesmo assim alguns de vocês não creem. Jesus disse isso porque já sabia desde o começo quem eram os que não iam crer nele e sabia também quem ia traí-lo.
65 Iwatahi ahape iky. — Tapara kazo yhỹ my iwaze kytsa kahumo sispirikporẽtsa. Asa zuba kazo harere bo hyỹ mahaze asahi kahumo sispirikporẽtsa moziknaha — niy.
65 Jesus continuou:
66 Iwa Sesus tuktsa sizubarẽtsa iharere bo batu yhỹ niaha. Batu iapik pãozo.
66 Por causa disso muitos seguidores de Jesus o abandonaram e não o acompanhavam mais.
67 Kyze Sesus tuk zinymyrykynahatsa dose tsa pe niy: — Ikiahatsa ja. Ikiahatsa kino sa tsipikarikiknaha — niy.
67 Então ele perguntou aos doze discípulos:
68 Iwaze Simaõ Peduru ipe niy: — Mypehatsa aty hapik sa tsimaha. Ikia humo mekywa tu tsimoziknaha. Hawa tsimyhyrikosokdanahaze Deus tuk mywahi tsimynapykyknaha anahi ikia zuba tsikmyhyrinymyryky.
68 Simão Pedro respondeu: — Quem é que nós vamos seguir? O senhor tem as palavras que dão vida eterna!
69 Iwatsahi aharere humo myspirikporẽtsa. Ikia zuba Deus zahapehata tsimaha. Tsamysapyrẽta — niy. Iwa Simaõ Peduru niy.
69 E nós cremos e sabemos que o senhor é o Santo que Deus enviou.
70 Iwaze Sesus ispe niy: — Utakta dose mytsyhyrytsa hawa zinymyrykynahatsa iksiwatawyhik. Estuba ahatukta Satanas mozik — niy.
70 Jesus disse:
71 Sesus Sudas soho nitsasoko. Sudas Simaõ Iskariotses tse niy. Atahi Sesus sukyrytsitsa bo pioktyhyryk niy.
71 Ele estava falando de Judas, filho de Simão Iscariotes. Pois Judas, embora fosse um dos doze discípulos, ia trair Jesus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.