João 18

Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Kyze Sesus tazo bo nipamykysobaze niparak. Zinymyrykynahatsa tuk itsipa tsibik Kederõ inarokota zitsikzakanaha. Ana hwitsa sazik ziparikiknaha ana bo zumukunaha.
1 Depois de dizer essas coisas, Jesus atravessou com seus discípulos o vale de Cedrom e entrou num bosque de oliveiras.
2 Ana hi zinymyrykynahatsa zinynaha. Ana bo hi Sesus zinymyrykynahatsa tuk pororo ziknakara. Sudas kino ziny. Isopyksapybyita isukyrytsitsa mysioktyhyryk.
2 Judas, o traidor, conhecia aquele lugar, pois Jesus tinha ido muitas vezes ali com seus discípulos.
3 Atakta Sesus bo niy. Kederõ tisaziksapyrẽna ibo niy. Sodadutsa, Deus wahoro perytsitsa kino niwatihi Sudas nisioktyhyryk. Taparaktsa Deus wahoro eze ziknapamykysokonahatsitsa, Pariseutsa niwatihi sodadutsa Sesus bo nisipehakanaha. Sudas isopyksapybyita iwatahi sodadutsa Deus wahoro perytsitsa kino niwatihi ibo nisioktyhyryk. Sodadutsa tahatanoratsa tahabototsa iwa inasibykyknaha. Rika izo tupyriri humo hopok nikaranaha niwatihi zibykyknaha. Sesus bo sizubarẽtsa izumukunaha.
3 Os principais sacerdotes e fariseus tinham dado a Judas um destacamento de soldados e alguns guardas do templo para acompanhá-lo. Eles chegaram ao bosque de oliveiras com tochas, lanternas e armas.
4 Sesus hawa mykaranaha botu tsihyrinymyrẽta. Iwatahi kytsa nisihobykze ispe niy: — Aty sa tsipiberikinaha — niy.
4 Jesus, sabendo tudo que ia lhe acontecer, foi ao encontro deles. “A quem vocês procuram?”, perguntou.
5 — Sesus tsipiberikinaha. Nasare ezekta — nikaranaha. — Uta hiba Sesus — niy. Sudas imyspihikbatanikita sisukyrytsitsa tuk niriktohoko.
5 “A Jesus, o nazareno”, responderam. “Sou eu”, disse ele. (Judas, o traidor, estava com eles.)
6 Nitsasokoze — Uta hiba Sesus — niyze sodadutsa. Iharere ziwabynahaze wytyk bo natsubaiknaha.
6 Quando Jesus disse: “Sou eu”, todos recuaram e caíram para trás, no chão.
7 Iwaze Sesus ispezo niy. — Aty sa tsipiberikinaha — niy. — Sesus Nasare ezekta — niaha.
7 Mais uma vez, ele perguntou: “A quem vocês procuram?”. E, novamente, eles responderam: “A Jesus, o nazareno”.
8 — Batu kawabyhy botu iktsaso uta hiba Sesus — niy. — Tsipikberi tsihikiknaha zeka katuktsa ty ka paik paik byitaha iwaze piksinaha — niy.
8 “Já lhes disse que sou eu”, respondeu ele. “E, uma vez que é a mim que vocês procuram, deixem estes outros irem embora.”
9 Iwa nitsasoko. Nawa botu nitsaso tazo bo: — Uta iksipokzitsiki asahi kahumo sispirikporẽtsa — niy. Iharere wasani atsatu nikara. Iwaze kytsa Sudas tuktsa tihi — O zinymyrykynahatsa ty ka paik paik byitaha — niaha.
9 Ele fez isso para cumprir sua própria declaração: “Não perdi um só de todos que me deste”.
10 Iwaze Simaõ Peduru tasokorotsapu tsizezerẽta zibokik. Ziknapamykysokota Deus wahoro zubata tsumuẽhĩtsa zispizykik. Ispipyryburuk niy. Marakos inarokota.
10 Então Simão Pedro puxou uma espada e cortou a orelha direita de Malco, o servo do sumo sacerdote.
11 Iwaze Sesus Peduru pe niy: — Asokorotsapu ty ipesuk bo koroktykta! — niy. — Niwazubakta katy pokzitsi pokzitsi byity. Uta sinini mynakara. Tubabatu Deus papeu humo ziwatahaka iwa sinini mynakara. Iwa Deus kazo botu nitsaso iwa sinini mynakara — niy.
11 Jesus, porém, disse a Pedro: “Guarde sua espada de volta na bainha. Acaso não beberei o cálice que o Pai me deu?”.
12 Iwaze kytsa Sudas tuktsa Sesus tsipa humo zioktyhyryknaha. Sodadutsa pehatsaktsa Deus wahoro zubata perytsitsa sizubarẽtsa iwatsa itsipa humo zioktyhyryknaha. Zipawarakanaha.
12 Assim, os soldados, seu comandante e os guardas do templo prenderam Jesus e o amarraram.
13 Niahatsahi Anas taparakta bo zioktyhyryknaha. Anas Kajapas tsere niy. Kajapas Deus wahoro zubata eze ziknapamykysokonahatsa taparakta my.
13 Primeiro, levaram Jesus a Anás, pois era sogro de Caifás, o sumo sacerdote naquele ano.
14 Atakta botu nitsaso Sudeutsa pe niy. — Estuba zuba tsipibezenaha zeka wasani maha. Iwatsahi mytyryktsa ba zik mymybanaha estuba zubata tsipibezenaha zeka wasani my — niy.
14 Caifás foi quem tinha dito aos outros líderes judeus: “É melhor que um homem morra pelo povo”.
15 Kyze Simaõ Peduru Sesus hapik niukuru. Usta zinymyrykyta Peduru tuk Sesus hapik niukurunaha. Taparakta ziknapamykysokota ziny. Atahi iwahoro pe zumu Sesus hapik wahoro isturupeze zumu.
15 Simão Pedro e outro discípulo seguiram Jesus. Esse outro discípulo era conhecido do sumo sacerdote, de modo que lhe permitiram entrar com Jesus no pátio do sumo sacerdote.
16 Peduru batu paku ape baze tu hokbowy baze niriktohoko. Iwaze usta izoizo. Wytyk hokbowy perytsata pe niy: — Katukta tynatsukta! tsimy — niy. Yhỹ niy. — Anaeze paku tsimy — perytsata Peduru pe niy. Iwaze nitsuk.
16 Pedro teve de ficar do lado de fora do portão. Então o discípulo conhecido do sumo sacerdote falou com a moça que tomava conta do portão, e ela deixou Pedro entrar.
17 Inatsukze atatsa ipe niy: — O ikia sa niwatihi Sesus tukta — niy. — Batu kanyhy — mybarapetu niy.
17 A moça perguntou a Pedro: “Você não é um dos discípulos daquele homem?”. “Não”, respondeu ele. “Não sou.”
18 Tsiwarikrẽna. Kytsa sodadutsa tsumuẽhĩtsitsa niwatihi izo zipokoknaha. Kytsa izo baze niakpyzazakaranaha. Peduru situk niriktohoko niakpyzazaka.
18 Como fazia frio, os servos da casa e os guardas tinham feito uma fogueira com carvão e se esquentavam ao redor dela. Pedro estava ali com eles, esquentando-se também.
19 Iwaze taparakta ziknapamykysokonahatsa Sesus bo nipamykysoko: — Hawa sa zinymyrykynahatsa mykaranaha Hawa ha ty sa tsiksihyrinymyryky — niy. Sesus: — Amy humo sa kaspirikpowy soho tsimykara Zikwabykynahatsa sihyrinymyrẽtsa. Uta iksihyrinymyryky iwatsahi ispetaha. Iktsasokoze aparakbaha kaharere ziwabykynaha, anatyhi iksihyrinymyryky. Batu okpitsĩ. Sudeutsa wahoro eze ziknasihyrinymyryky, Deus wahoro zubata eze ziknasihyrinymyryky. Batu amy tohi ty okpitsĩ. Iwahatu kaharere soho zikwabykynahatsitsa bo tsimy — niy.
19 Lá dentro, o sumo sacerdote começou a interrogar Jesus a respeito de seus discípulos e de seus ensinamentos.
20 — ausente —
20 Jesus respondeu: “Falei abertamente a todos. Ensinei regularmente nas sinagogas e no templo, onde o povo se reúne.
21 — ausente —
21 Por que você me interroga? Pergunte aos que me ouviram. Eles sabem o que eu disse”.
22 Anas nitsasohoze estuba maku Deus wahoro perytsa ibaze niriktohokota tatsyhyrype ty ziokpykik. Ipe niy: — Iwa taparakta ziknapamykysokonahatsa bo batu tyso. Batu wasani my — niy.
22 Um dos guardas do templo que estava perto bateu no rosto de Jesus, dizendo: “Isso é maneira de responder ao sumo sacerdote?”.
23 Sesus: — Kaharere ty wasani ahabyizeka kytsa bo tsimytsasoko. Kaharere wasani my zeka amy skaraba tsikokpykik — niy.
23 Jesus respondeu: “Se eu disse algo errado, prove. Mas, se digo a verdade, por que você me bate?”.
24 Anas Sesus Kajapas bo zioktyhyryknaha. Itsipatsa waraha tatu ibo zioktyhyryknaha.
24 Então Anás amarrou Jesus e o enviou a Caifás, o sumo sacerdote.
25 Iwaze Peduru izo baze niakpyzazaka kytsa baze nidyhykyze wytyk ipe niy: — O ikia niwatihi Sesus tukta sa — niy. — O batu. Batu kanyhy — niy.
25 Nesse meio-tempo, enquanto Simão Pedro estava perto da fogueira, esquentando-se, perguntaram-lhe novamente: “Você não é um dos discípulos dele?”. Ele negou, dizendo: “Não sou”.
26 Iwaze usta Peduru pe niy. Atahi taparakta tsumuẽhĩtsa. Atahi Peduru zispizykikta tsy. Atahi ipe niy: — Uta tisaziksapyrẽna eze ikozo tawata. Sesus tukta sa ikia bo ikozo — niy.
26 Mas um dos servos da casa do sumo sacerdote, parente do homem de quem Pedro havia cortado a orelha, perguntou: “Eu não vi você no bosque de oliveiras com Jesus?”.
27 Peduru: — Batu ba. Batu kanyhy. Aty skaraba Sesus — niy. Iwa niyze hi kokuaro nipo.
27 Mais uma vez, Pedro negou. E, no mesmo instante, o galo cantou.
28 Iwaze Kajapas Sesus tuk nipamykysobaze ispehatsaktsa wahoro bo zioktyhyryknaha. Sipehatsa Piratus inarokota iwahoro bo miwa botu zioktyhyryknaha. Sudeutsa Piratus wahoro bo batu paku zikaha. Mynapupunaha zeka Paskoa eze Sudeutsa ba zik tahadisahanaha. Iwaze hi — Deus okzeka batu simysapy tsimykaranaha — nikaranaha. Maku Sudeutsa byitatu wahoro bo ba zikpupunaha sihumo batu simysapy maha. Paskoa myikaha batu tahadisahanaha mykaranaha. Iwatsahi Piratus wahoro bo ka batu paku zikaha.
28 O julgamento de Jesus diante de Caifás terminou nas primeiras horas da manhã. Em seguida, foi levado ao palácio do governador romano. Seus acusadores não entraram, pois se contaminariam e não poderiam celebrar a Páscoa.
29 Iwaze Piratus sibo zoihik. Ape baze tu ispe niy: — Amy humo sa Sesus kabo tsikzioktyhyryknaha. Atakta sa batu imysapy tsimykaranaha — niy.
29 Então o governador Pilatos foi até eles e perguntou: “Qual é a acusação contra este homem?”.
30 Yhỹ nikaranaha. — Atahi batu imysapy mytsaty tsimykaranaha. Moises harere bo batu yhỹ niy, iwatahi ikia kino ity tsipibeze tsimykaranaha — nikaranaha.
30 Eles responderam: “Não o teríamos entregue ao senhor se ele não fosse um criminoso”.
31 Piratus: — Ikiahatsa zuba isoho tsimytsasokonaha. Hawa Moises harere bo batu yhỹ niy ahahyrinymyrẽtsa iwatsahi isoho tsimytsasokonaha — niy. — Batu. Katsazuba ziky iharapatawyhyta humo ba zibezenaha. Katsaktsa iharapatawyhyta humo ba zihyriziknaha. Batu tybeze. Ikia zuba tsipibeze katsaktsa batu — nikaranaha.
31 “Então levem-no embora e julguem-no de acordo com a lei de vocês”, disse Pilatos. “Só os romanos têm direito de executar alguém”,
32 Iwa nipamykysokonaha. Sesus botu nitsaso: — Kytsa iharapatawyhyta humo pihyrizik tsihiknaha iwa pikbezenaha — niy. Sudeutsa iharere humo batu sihyrinymyry iwa Piratus bo nipamykysokonaha. Sesus harere atsatu nipamykysokonaha.
32 Assim cumpriu-se a previsão de Jesus sobre como ele morreria.
33 Iwaze Piratus tawahoro bo pakuzo niy. Kytsa pe niy: — Sesus kabo tyzioktyhyknaha — niy. Zioktyhyryknahaze ipe niy: — Ikia hi ja Sudeutsa pehatsa — niy.
33 Então Pilatos entrou novamente no palácio e ordenou que trouxessem Jesus. “Você é o rei dos judeus?”, perguntou ele.
34 Sesus: — Aharere pe sa tsimykara. Mekta harere pe tu sa tsimykara — niy.
34 Jesus respondeu: “Essa pergunta é sua ou outros lhe falaram a meu respeito?”.
35 Piratus tihi: — Hawa ha usta mytsaty mykara motsasoko. Utakta Sudeutsa byitatu. Sudeutsa taparaktsa hi ikia kabo zaoktyhyryknaha. Hawa amysapybyita tu tsimykara. Ikia Sudeutsa pehatsa ja hawa tsimy — Piratus niy.
35 “Acaso sou judeu?”, disse Pilatos. “Seu próprio povo e os principais sacerdotes o trouxeram a mim para ser julgado. Por quê? O que você fez?”
36 Sesus: — Hawa ikia kytsa tysipeha utakta batu. Hawa apehatsa Sesa inarokota kytsa mysipeha utakta batu. Utakta pipeha zeka ikia wata katyryktsa takyrikinaha, iwaze kasukyrytsitsa mowatsorokonaha iwaze Sudeutsa ba zikoktynaha. Katyryktsaktsa mekywatsa tu maha. Batu Homa tyryktsa byitsawatsa tu — niy.
36 Jesus respondeu: “Meu reino não é deste mundo. Se fosse, meus seguidores lutariam para impedir que eu fosse entregue aos líderes judeus. Mas meu reino não procede deste mundo”.
37 Piratus: — Ikia hi sa ispehatsa — niy. — Yhỹ uta hi ispehatsa. Mybarawy ezektsa bo wasania ty mysihyrinymyryky. Asahi ana ty hi hyỹ mykaranaha zeka asahi kaharere bo kino niwatihi hyỹ mykaranaha — niy.
37 Pilatos disse: “Então você é rei?”. “Você diz que sou rei”, respondeu Jesus. “De fato, nasci e vim ao mundo para testemunhar a verdade. Todos que amam a verdade ouvem minha voz.”
38 — Amy sa wasape — Piratus niy. Kytsa tihi: — Sesus tabezekta! Iharapatawyhyta humo tabezekta! — nikaranaha. Iwaze nipamykysobaze Piratus tawahoro ikny zoizo. Sudeutsa pe niy: — Atakta batu amy tohi ziky iwatahi ba zibeze — niy.
38 Pilatos perguntou: “Que é a verdade?”. Depois que disse isso, Pilatos saiu outra vez para onde estava o povo e declarou: “Ele não é culpado de crime algum.
39 Tubabatu tahamyikahakanahaze maku estuba myzuke ziknakara iwa sisopyk. Kytsa sizubarẽtsa sakyriukrẽnikitsa hurukwy eze tu mykaranaha. Iwaze ispe niy: — Aty sa myzuke, Sudeutsa pehakatsa Sesus za myzuke — niy.
39 Mas vocês têm o costume de pedir que eu solte um prisioneiro cada ano, na Páscoa. Vocês querem que eu solte o ‘rei dos judeus’?”.
40 — Batu ba — kazi nikaranaha. — Atakta batu myzuke — Opykani kaziu nikaranaha. — Bahabas tyzukekta — nikaranaha. — Bahabas sakyriukrẽnikitsa hurukwy ezektsa tyzukehikta tsimy tawata hỹ — nikaranaha. Bahabas kytsa bakatsa niy.
40 Eles, porém, gritaram: “Não! Esse homem, não! Queremos Barrabás!”. Esse Barrabás era um criminoso.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.