Hebreus 9
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NVT
1 Iwatsahi asaktsa Moises harere bo hyỹ nikaranaha Deus bo: — O ikia zuba tsamysapyrẽta — pororo ziknakaranaha. Iwa Deus parik eze ziknakaranaha. Ataparik kytsa nizuknikinaha.
1 A primeira aliança tinha regras para a adoração, bem como um santuário terreno.
2 Taparaktsa tahararatsa hwyk ty iparik nizukninaha. Tsapukte buruk panu ty zipokpedawynaha. Nataba panu ipokpedawy eze: — Deus imysapyrẽnikita sapy my — niaha. Anaeze rikatsasapy ouro ty, sidisahawyzozowy kino niwatihi atabete hi atsikara ty Deus bo zozo ziknakaranaha. Zikzibyituhukunaha zozozo ziknakaranaha. Iwa hỹ.
2 Esse tabernáculo era dividido em duas partes. Na primeira, ficava o candelabro e a mesa com os pães da presença. Essa parte era chamada lugar santo.
3 Iwaze usta taba ipokpedawy eze: — Atakta imysapyrẽnikita babata sapy my — niaha. Anaka abazubaha niy.
3 Depois, havia uma cortina e, atrás dela, a segunda parte, chamada lugar santíssimo.
4 Anaeze siraratsa wezowy ouro ty zoknihita. Ana bete iokmorẽnikia ty Deus bo zikziwezokonaha. Iwaze usta sinamysuk ouro ty zoknihita. Tsiziurẽta. Anaeze joporosuk tsibik ouro ty zoknihita ty zik niaha. Mana zinaroko sidisahawy joporosuk eze pokpok niaha anaeze zik niaha. Iwaze taparakta Arõ zozowy ty bita niaha, tubabatu izozowy humo tasakarebaik. Tapara ky Deus harere Moises bo nitsaso iwaze Moises iharere harahare humo ziwatahaka. Harahare petok aha humo ziwatahaka ana harahare humo petokuha sinamysuk eze zik niaha. Iwa. Sinamysuk eze zik niaha.
4 Nessa parte ficava o altar de ouro para o incenso e a arca da aliança, inteiramente coberta de ouro. Dentro da arca havia um vaso de ouro contendo maná, a vara de Arão que floresceu e as tábuas de pedra da aliança.
5 Sinamysuk bete sihyrikosotsa sisapyrẽtsa. Bijoikpe iknyktsa hyrikosotsa. Sinamysuk tahasara harapu bete niapykyryk. Anaeze ziknampamykysokonahatsitsa simysapybyitsa nikaranaha, kytsa kino niwatihi simysapybyitsa nikaranaha, ana soho hi Deus bo nitsasokonaha: — O Deus mysapybyitsa tsikykaranaha ana humo hi myraratsa tsiksibakanaha sispu bo iktsa tsimyze ana humo hi tymokzohik — nikaranaha. Iwaze Deus hi: — Ahamysapybyitsatu tsikykaranaha ana soho humo hi takyriki ahararatsa ahasapyzeky tsiksibakanahaze pahaokzohik — niy. Iwa tisapyrẽna hỹ. Abaka ana soho ba pahahyrinymyry.
5 Sobre a arca ficavam os querubins da glória divina, cuja sombra se estendia por cima do lugar de expiação. Mas agora não é o momento de explicar essas coisas em detalhes.
6 Iwaze Moises tukytsa ata parik nizuknibanaha iwaze asaktsa ziknapamykysonahatsaktsa ipokpedawy taba ziknapupuikiknaha. Anaeze tsizubarẽna nikymynahaze Deus okzeka sihyriziktsokzawy ziknakaranaha.
6 Quando tudo estava preparado, os sacerdotes entravam regularmente no lugar santo para cumprir seus deveres sagrados.
7 Usta ipokpedawy tabaka taparaktsa ziknapamykysonahatsa tuk estuba zuba ibo ziknatsukuk. Ba zikzytyhykwa ziktsukuk. Iytyk tsehewywa eze zuba ziknatsukuk. Zinatsukukze myraratsa spu zuba zikorokonaha. Iwaze Deus pe niy: — O Deus kararatsa kasapyzeky ibeze iwatahi kamysapybyita tu ikykara tsikokzo. O Deus myraratsa ahyrytsa sapyzeky tsiksibanaha iwatahi simysapybyitsa tu nikaranaha tysiokzohik. Abaka myhumo akyri byihuja — nikara.
7 Mas apenas o sumo sacerdote, e só uma vez por ano, entrava no lugar santíssimo. Ele sempre apresentava o sangue do sacrifício pelos próprios pecados e pelos pecados que o povo havia cometido por ignorância.
8 Katsa mytsaty tsimykaranahaze anapokpedawy eze taparakta ziknapamykysonahatsaktsa tuk estuba zuba zuruze inatsuk, Deus hyrikoso ana soho nimyhyrinymyryky. Hawa kytsa Deus sapy bo ba zikpupunaha Deus hyrikoso nimyhyrinymyry. Iparik atatuze kytsa Deus bo bijoikpe eze ba zikpupunaha.
8 Com essas regras, o Espírito Santo mostra que o caminho para o lugar santíssimo não havia sido aberto enquanto o primeiro tabernáculo continuava em uso.
9 Ziknapamykysonahatsa Deus wahoro zubata eze tuze, sisapyrẽnikitsa ty zuba Deus bo nyny nikaranaha. Siraratsa ty kytsa sapyzekytsa Deus bo nasiwezokonaha. Iwatsatu siraratsa ty nyny nikaranahaze kytsa hi: — Katsaktsa batu mysapy tsimaha, mysapybyitsa tu tsimykaranaha — nikaranaha. Hawa ha ty ziknakaranaha Deus parik eze nimyhyrinymyryky. Aba zuba Kiristu mozumuze iwaze katsa Deus bo tsipomonaha. Ihumo mysapyrẽtsa tsimoziknaha.
9 Essa é uma ilustração que aponta para o tempo presente, pois as ofertas e os sacrifícios que os sacerdotes apresentam não podem criar no adorador uma consciência totalmente limpa.
10 Moises harere bo yhỹ nikaranaha. Wastuhu sidisahawy humo batu hauk niaha. Wastuhu siopuwy humo ba zikunaha. Sisopyk tyty tahakpikiknaha iwa ziknakaranaha. Sinury humo zuba siziurẽtsa niyzikiknaha, simyiwynahatsa nikaranaha, iwa ziknakaranaha. Aibani Deus harere abaka nitsasokoze hawa Kiristu humo zuba mysapyrẽtsa tsimoziknaha ana harere hi taperyky.
10 Tratava-se apenas de alimentos e bebidas e várias cerimônias de purificação; eram regras externas, válidas apenas até que se estabelecesse um sistema melhor.
11 Iwatatu Kiristu izumu. Ata hi ziknapamykysonahatsa Deus wahoro zubata eze nisisapyzeky atahi nimytsumuẽhĩkĩ. — Hawa ha ty isapyrẽnikia ty ahabo nyny my — mykara. Deus bo mytsyhyryze mynapamykysoko! Batu iparik eze tu my, ana hi kytsa nizuknikinaha. Atahi bijoikpe bo Deus tuk tasapy Deus baze niapykyryk anaeze Deus bo mytsyhyryze mynapamykysoko, ana hi tisapyrẽna.
11 Cristo se tornou o Sumo Sacerdote de todos os benefícios agora presentes. Ele entrou naquele tabernáculo maior e mais perfeito no céu, que não foi feito por mãos humanas nem faz parte deste mundo criado.
12 Deus tuk tasapyze aparakbaha hi: — Atazuba mysapyrẽnikia bo nitsuk. Estuba zuba nitsuk. Siraratsa spu ty batu wabehyryk niy. Hozipyrykza spu pikuza spu iwa batu wabehyryk niy. Sispu ty Deus bo batu tywatawy ziknapamykysonahatsa Deus wahoro zubata siwatsa niy. Mysapyzeky nihyrikosokda iwatahi taspu tyty Deus bo zinyny. Ispu humo mysapyrẽtsa tsimoziknaha iwatsahi mywahi Deus tuk tsimynapykyryknaha — nikaranaha.
12 Com seu próprio sangue, e não com o sangue de bodes e bezerros, entrou no lugar santíssimo de uma vez por todas e garantiu redenção eterna.
13 Tapara kytsa simysapybyitsa ziknakaranaha, Moises mypehawy bo batu hỹ ziknakaranahaze simysapybyitsa ziknakaranaha. Iwatsahi ziknapamykysonahatsa Deus wahoro zubata eze siraratsa spu ty nisinyzokonaha. Sisopyk humo hozipyrykza spu, pikuza spu, pikuza tsibik ziwezokonaha izohyri ty iwa nisinyzokonaha. Iwaze Deus okze wasani niyziknaha.
13 Se, portanto, o sangue de bodes e bezerros e as cinzas de uma novilha purificavam o corpo de quem estava cerimonialmente impuro,
14 Iwa maha zeka Kiristu spu humo mysapyrẽtsa babatsa tsimoziknaha. Ihumo myspirikporẽtsa. Kiristu batu ziky tsimysapyrẽta zuba. Bazimyi. Deus koikny baktatu ihyrikoso ituk mynapykyryk. Atatu nizihikik Deus bo itanyny niy, mysapyzeky nihyrikosokdaze iwaze Deus bo atatu itanyny niy. Atahi: — O kazo ziknapamykysokonahatsa awahoro zubata eze siraratsa nisiwezobanahaze kytsa simysapybyitsa nikaranaha ikia hi: “O asaktsa wasani maha siraratsa kytsa sapyzeky nisibanaha iwatahi wasani maha” tsiktsasoko. Abaka kaspu humo aparakbaha simysapyrẽtsa babatsa moziknaha, sisapyzeky ikyrikosokda iwatahi ikia ispe: “O ahamysapyrẽtsa babatsa tsimaha katsespu humo tsimy” — Kiristu niy. Mysapyrẽtsa tsimoziknaha iwatsahi mysapybyitsa tsikykaranaha mytsaty mytsaty byijataha. Hawa Deus koikny baktatu itsyhyryze tarabajaziu tsimykaranaha ana humo hi mytsaty tsimykaranaha.
14 imaginem como o sangue de Cristo purificará nossa consciência das obras mortas, para que adoremos o Deus vivo. Pois, pelo poder do Espírito eterno, Cristo ofereceu a si mesmo a Deus como sacrifício perfeito.
15 — Asaktsa Moises harere bo yhỹ nizihikiknaha tsahi tapara iharere bo batu hỹ ziknakaranaha iwatsahi zimyinahatsa tu nikaranaha. Kiristu simysapybyitsa nikaranaha humo nihyrikosokda. Abaka Sesus Kiristu hyrikosokdawy humo Deus simysapybyitsa nikaranaha mysiokzohik. Iwatahi Deus harere abaky mybarawy ezektsa bo niy. Ikiahatsa kawatawyhytsa tsimaha. Katuk ahawahi tsimynapykyknaha, Kiristu mytsapuhyripyrywyta ahasapyzeky nihyrikosokda iwatsahi ahamysapyrẽtsa babatsa tsimoziknaha — niy. Iwa Deus Kiristu humo mymysapywyky.
15 Por isso ele é o mediador da nova aliança, para que todos que são chamados recebam a herança eterna que foi prometida. Porque Cristo morreu para libertá-los do castigo dos pecados que haviam cometido sob a primeira aliança.
16 Kyze aty my zeka: — O uta mohyrikosokdaze kahyrikyky ty abo nyny my — my. Mohyrikosokdaze ihyrikyky ty usta bo nyny my za. Atatuze usta inamy batu ziakse. Ispitu zeka usta namy ba ziakse. Aty tsasoho tihi: — Atakta nihyrikosokda — niy. Iwaze zuba kytsa piwabynahaze ihyrikyky ty usta piakse.
16 Quando alguém deixa um testamento, é necessário comprovar a morte daquele que o fez.
17 — ausente —
17 O testamento só se torna válido após a morte da pessoa. Enquanto ela ainda estiver viva, o testamento não entra em vigor.
18 Taparaktsa mydiritsa siakbatsa siraratsa nisibanaha. Iwaze zuba Moises harere bo yhỹ nikaranaha.
18 É por isso que até mesmo a primeira aliança foi sancionada com o sangue.
19 Moises Deus harere aparakbaha bo nitsasoko iwaze pikuza tsibik zibeze hozipyrykza kino niwatihi zibeze sispu ty pihik ty tsakykyha niy. Joporosuk bo su niy. Iwaze iparikiha sazik ty isopo inarokoha nizokbatsi panu hozipyrykzazi nitsazikze isopo ity sok niyze izi tsitsairiharẽna niyzik ispu humo. Kyze kytsa siharek bete su niy, ipapeu humo kino niwatihi siraratsa spu ty su niy.
19 Depois de ler todos os mandamentos da lei a todo o povo, Moisés pegou o sangue de novilhos e de bodes, e também água, e os aspergiu com ramos de hissopo e lã vermelha sobre o Livro da Lei e sobre todo o povo.
20 Kytsa bete, ipapeu humo kino niwatihi sispu ty su niyze ata hi: — Deus harere mybo nitsaso iwatsahi ana harere bo yhỹ tsimahaktsa! Ana spu ahaharek bete su myze iwaze ikiahatsa Deus harere bo yhỹ tsimaha — niy.
20 Em seguida, disse: “Este sangue confirma a aliança que Deus fez com vocês”.
21 Iwata Moises Deus parik bete siraratsa spu ty su niy. Iparik isapyrẽnikia ty sibete niwatihi siraratsa spu ty susu nikara.
21 Da mesma forma, aspergiu com sangue o tabernáculo e todos os utensílios usados nos serviços sagrados.
22 Asaktsa Moises harere bo yhỹ nizihikiknaha siraratsa ty ziknasibaikiknaha. Iwaze kytsa meky watu niyziknaha siraratsa spu humo. Deus anabo hi iktsa niyze bazik takyri kytsa simysapybyitsa nikaranaha sispu humo nisiokzohik. Sinamy kino niwatihi siraratsa spu nisiharasusukuze tisapyrẽna niyziknaha. Siraratsa sibaha byizeka batu sispu, iwaze Deus kytsa simysapybyitsa tu nikaranaha batu isty okzohik. Iwa hỹ.
22 De fato, segundo a lei, quase tudo era purificado com sangue, pois sem derramamento de sangue não há perdão.
23 Ziknapamykysonahatsa Deus wahoro zubata eze siraratsa ziknasibaikiknaha, aparakbaha sapyzeky ziknasibakanaha. Asaktsa bijoikpe bo Deus tuk tawahi mynapykyryknaha ispu meky watu maha. Katsaktsa Kiristu spu humo, mysapyrẽtsa tsimoziknaha, ana humo hi bijoikpe bo mywahi Deus tuk tsimynapykyryknaha.
23 Assim, as representações das coisas no céu tiveram de ser purificadas com o sangue de animais. As verdadeiras coisas celestiais, porém, tiveram de ser purificadas com sacrifícios muitos superiores.
24 Iwatahi Kiristu Deus iparik bo batu paku. Anaeze ky bo kytsa suknihi bo ba ziktsuk. Iparik hyritywata bijoikpe eze tu, batu paku. Bijoikpe bo Deus tuk tasapy. Anaeze hi Deus bo mytsyhyryze mynapamykysoikik iwa mymytsumuẽhĩkĩ.
24 Pois Cristo não entrou num santuário feito por mãos humanas, mera representação do santuário verdadeiro no céu. Ele entrou no próprio céu, a fim de agora se apresentar diante de Deus em nosso favor.
25 Iytyk tsehewa estuba zuba taparakta ziknapamykysonahatsa Deus wahoro zubata eze imysapyrẽnikita babata sapy bo nitsuk. Nitsukze siraratsa spu zebykyrykze. Deus ana bo hi iktsa niyze aparakbaha simysapybyitsa nikaranaha nisiokzohik. Kiristu anabo batu paku atatu Deus bo itanyny mykara. Estuba zuba Deus tuk tasapy iwatahi ibo itanyny niy.
25 E ele não entrou no céu para oferecer a si mesmo repetidamente, como o sumo sacerdote aqui na terra, que todos os anos entra no lugar santíssimo com o sangue de um animal.
26 Ziknapamykysokonahatsa wa horokba ziknakaranahatsa tu nihyrikosokdaikiknaha. Mybarawy nizuknize sinini mynakara batu iwa hỹ. Estuba zuba nihyrikosokda ba zikyrikosokdazo. Mybarawy epykbyize Kiristu wytyk bo inasikze nihyrikosokda iwatahi izumu imysapybara zimoewyba.
26 Se fosse assim, ele precisaria ter morrido muitas vezes, desde o princípio do mundo. Mas agora, no fim dos tempos, ele apareceu uma vez por todas para remover o pecado mediante sua própria morte em sacrifício.
27 Nawatsatu tsimyhyrikosokdanahaze Deus metutu mymysapy. — Ata hi my: “Asaktsa wasani my. Ustsa batu simysapy my” — my. Iwa myhuak ty mybo nyny my, asaktsa Sesus harere bo yhỹ ahabyitsaktsa sinini ykarawy bo mysipehahik.
27 E, assim como cada pessoa está destinada a morrer uma só vez, e depois disso vem o julgamento,
28 Kiristu niwatihi estuba zuba nihyrikosokda. Deus bo atatu itanyny niy. Taparakta Deus wahoro zubata eze siraratsa nisiba siwatsa Sesus mysapyzeky nihyrikosokda. Iwaze mysapybyitsa tsikykaranaha Deus pahaokzohik. Sesus botu nihyrikosokda mybarawy bo myziksizo. Myziksizoze batu mysapybara bo baziky, myziksizoze izikwy humo mysapyrẽtsa tsimoziknaha. Abaka atahi mytaperyky hỹ, ihumo mysapyrẽtsa tsimoziknaha.
28 também Cristo foi oferecido como sacrifício uma só vez para tirar os pecados de muitos. Ele voltará, não para tratar de nossos pecados, mas para trazer salvação a todos que o aguardam com grande expectativa.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.