Atos 20

rhg (RHG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Gulmal tamizaigoi bade Paulose biššaši okkolore ḍakito defeṛaiye. Tarfore hitarare tuwajjo diye edde hitarattu bidai loi hiba Makeḍoniyar mikka baisa diye.
1 Sabuw hibuyuw in sawar nuwarob ea’afuw ufunamaim, Paul bai’ufununayah etei e’af ayuwih koufair tur itih naatu eo tuturih. Imaibo ihamiyih au Masedonia na’at in.
2 Makeḍoniya bai zaibar šomot Paulose bout hota okkol hoi manuš okkolore tuwajjo diye. Bade hiba Girik dešot aišše,
2 Naatu Masedonia ana uman men sanet imaim bar merar ta ta run tit baitumatumayah isah binan koufair itih remor na Greek tit.
3 zeṛe hiba tin maš taikke. Tarfore hibaye hentu zahazot gori Siriya dešot zaito sar funi Ihudi okkole hibar berudde sail solaye, hetolla hibaye ṭik goijjil ze hiba Makeḍoniya bai uwafes firizaibogoi.
3 Nati’imaim sumar tounu ma, naatu au Syria na’at na isan bobobuna Jew sabuw rabinamih hiyayakitufuw tur nowar. Imih i ana not bogaigiwas matabir maiye Masedonia awat na.
4 Modot goroya hisabe Beriya šohorottu Firosor fuwa Sopatros, Tessalonikattu Aristarkos edde Sekundus, Dorbittu Gaius, Timoti, edde Ešiyattu Tikiyos edde Trofimos hibar fũwati aššil.
4 Orot iti na’atube i hitur bairi hin, Berea bar merarane i orot Fairahus natun Sopater, Thessalonica’ane i Aristakus, Secundus hairi, Derbe’ine i Gaius, naatu Asia’ane i Tychicus, Trofimus hairi, naatu Timothy.
5 Ei manuš okkole age Troas šohorot zai ãralla entezar goijjil.
5 Iti oro’orot i wa ta hibai wan hirabon Troas imaim hima aki hikaifi.
6 Iš adiya ruṭir id bade ãra doriyar fõte Filifittu baisa šuru gorilam, ar fãs din bade Troasot hitarar loi dola oilam edde heṛe ãra hãt din takilam.
6 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw sasawar ufunamaim Philipi imaim wa abai, veya umat roun ufunamaim Troas imaim ai ta’imon, nati’imaim fur ta’imon ama.
7 Haftar foila din ãra ekkui fũwati Isar ruṭi bangibolla dola oilam. Hẽtte Paulose hitara loi hota hoiye. Tarforor din hitara zaibar hota aššil buli Paulose ada raitta foijjonto hota howat aššil.
7 Fur antoro’ot ebubusurufimaim, bai’ufununayah etei rafiy kakafiyin baimasibin isan abita’ay ana veya, Paul binan sabuw iuwih naatu mar natot boro nan, imih kutuw binan in fainaiwan tit.
8 Ãra uworor ṭalat ze górot dola oilam heṛe bout beši serag okkol aššil.
8 Naatu bar tafan aki ama’amamaim i ramef moumurih na’in hitoto’ab.
9 Utuk name ekzon zuwan fuwaye he góror kirkirir uwore boi aššil. Paulose bout hotun dori hota hoil boli hite aste aste gumot fori gilgoi. Gum bári oiyede šomot hite tin ṭalar uwottu lamat fori giyegoi, hitare tuli loiyede šomot hite mora.
9 Bar ana sou awanamaim i orot boubun wabin Eutikas ma Paul ana binan nonowar. Baise Paul kutuw binan ma nowar inan busuruf matan fot taf koukuw. Naatu naniyan meyemeye matan anababatun fot ikitabir bar noyate tafan ana tet tounu imaim hima’am raiy rab easabun, hire murubin hibai hibora’ah.
10 Hetunot Paulose nise lami giye edde he fuwawar uwore niyuriyore hitare sibi doijje edde hodde: "Tũwara no ḍoraiyo, hite basi ase!"
10 Baise Paul raiy orot isnowah kwafure rouh eo, “Men kwaniyababan, yawasin inu’in.”
11 Tarfore Paulose abar uworor ṭalat zai Isar ruṭi bangi háiye edde raitta loti binna ofan foijjonto hota hoiye edde hiba henttu giyegoi.
11 Imaibo matabir maiye yen bar tafan rafiy bai imasib eaan. Naatu fai manin ma binan in mar tot basit ihamiyih.
12 Zuwan fuwaware hitara zinda górot loigiye edde beši šantona faiye.
12 Orot yawasin hibai hin au bar dogoroh ereyasisir auman.
13 Ãra agottu zai zahazot uṛi Assosor mikka baisa dilam, zentu Paulosore tuli loibar hota aššil. Hibare tuli loibolla ãra loi age hota ṭik aššil, kiyollahoile hiba aṛar fõte heṛe zat aššil.
13 Wa abai arabon an Asos atit naatu Paul iu’uwi na’atube baiwaninamih arun, anayabin i ababawat boro ufui rarabon.
14 Assosot ãrar loi hibaye deha oiye, bade ãra hibare zahazot tuli loilam edde Mitulanit ailam.
14 Tafaram Asos imaim bairi abitar ana veya na wa afe’en yen bairi ana Mitilin atit.
15 Tarfor din ãra hentu baisa di Kios ḍiyar ḍakaḍaikka fõsilam. Tarforor din ãra doriya farai Samos ḍiyat gilam. Iyar bado din ãra Miletusot fõsilam.
15 Mar to wa ainatit ana Kios nuw aihamiy, veya bairou’abin ufunamaim Samos nuw a’afuwabon, naatu veya baitounin ana Miletus atit.
16 Ešiyat zene deri no o hiyanolla Paulose faisela loiye ze hiba Efisusot no oziyore zaiboi. Hibaye Zeruzalem fõsibolla zolti goijjil, zene šombob oile fõnzaš dinna idor dinot hiba heṛe hazir oi fare.
16 Paul Ephesus baihamiyin mutufor yan rabon isan ana not bogaigiwas, men kok boro veya gagamin Asia wanawananamaim tama, anayabin bimatkabiy ana kok i Jerusalem natitabo Pentecost ana veya nab.
17 Paulose Miletusottu Efisusot manuš defeṛaiye heṛiyar zomator murubbi okkolore ḍakibolla.
17 Miletus imaim Paul Ephesus ekaleisia orot ukwarih na bairi o isan isah tur iyafar.
18 Hitara heṛe zehon aišše Paulose hitarare hodde: "Ešia dešot ai bade foila din loti šob šome ãi tũwarar fũwati kene ṭaim haṛaiyi tũwara zano.
18 Naatu hina hititit ana veya iuwih eo “Ayu boubuntoro’ot ana Asia wanawanan atit bairi mi’itube tama’am i kwa kwaso’ob.
19 Ihudi okkolor bout ḍoilla dukor duwara ãttu entehanot fora foijje, tarfore o ãi kub šorol mone edde sukor fani loi Malikor šeba gorat roiyi.
19 Taiyuwu ayara’iyu Regah ana akir wairafin na’atube yawas fokarin wanawanan wainabu abow eremamaturu auman, Jew sabuw asabunu isan hiyakitifuw men anot.
20 Tũwarar modot ode hendilla hono kissu tũwarare no hoi ãi nizam no taki, bolke barkule kulasa bafe edde tũwarar góre góre šikka diyi edde tobolig goijji.
20 Kwa kwaso’ob ayu kwa isa abibinan ana veya men kafa’imo abir, a baibais ana tur ta abotanimih, en baise etei bebeyanamaim bar arun atit a binan kwanowar.
21 Ãi Ihudi edde Girik okkolor hãse goba diyi gunattu mon firai Allar mikka hitarattu fira foribo. Ar ãrar Malik Isar uwore biššaš ana foribo.
21 Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah i bebeyan hai kakafih baihamiyen God isan tatabir naatu Regah Jesu baitutumin isan auwih.
22 Ar so, ehon ãi Pak Ruhur hokume Zeruzalem zair. Heṛe ãr uwore ki goṭibo hin ãi no zani.
22 Naatu boun Anun kakafiyin fatumu, i ana kokomaim au Jerusalem anan, men aso’ob nati’imaim boro abisa isou namatar.
23 Ãi šude iyan zani, Pak Ruhuye fotti šohorot ãre ei hota zanaiye ze ãttu ziyol haṛa edde hošto fa foribo.
23 Ta’imonamo Anun Kakafiyin bimatnuwu i aso’ob, bar merar ta ta anarun anatitit dibur naatu biyababan i nati’imaim hima tekakaifu.
24 Kintu ãr foranor hono foruwa no gori, zodi ãi ei dũra šeš gori fari, mani Isaye ze hamor bar ãre diye hiyan šeš gori fari. He ham oilde Allar rahamotor kušir hóboror babute goba diya.
24 Baise ayu taiyuw au yawas ai’itin i men sawar gagamin ta. Ayu au kok i bowabow Regah Jesu bitu i ana bow yomanin ana’asa’ub, naatu nati bowabow i tur gewasin God ana manaw ana kabeber isan anao rerereb.
25 "Ehon ãi ei hota zani ze eto din tũwara zarar hãse ãi Allar raijjor babute tobolig goijji, hitarar honokiye ãre ar no dekiba.
25 Naatu boun kwa iyab wanawanamaim ama aremor God ana aiwob isan a binan kwanonowar aso’ob boro men kwana’itu maiye.
26 Hetolla aijja, ãi tũwarare foriškar gori hoir, hono kiyor louwor daiyottu ãi halas.
26 Isan imih boun kwa etei matamaim akukurereb, o yait ef inasa’ir inan inamomorob ana bit men ayu anab.
27 Kiyollahoile Allah ki sar hiyan tũwarare zanaite ãi hono din fis fa no gori.
27 Anayabin God abisa not yayakitifuw etei akurereb kwanowar sawar men ta abotan au’uf abatamih.
28 Tũwara nize edde he fura zakor babute hũšiyar taikko, ze zakor uwore Pak Ruhuye tũwarare dehafuna goroya goijje. Allar zomator soolsoroya o, ze zomatore hibaye hibar nizor lou diyore zitte.
28 Taiyuw mata toniwa’an kwanakaifi, naatu bobaituw Anun Kakafiyin kwa babamaim ya’aya kwanakaifih. God ana ekaleisia kwaninabatan gewas, anayabin i taiyuwin Natun momorobomaim sinaf nati sabuw hina nowan himatar.
29 Ãi zani ãi zailegoi bade bukalo genḍa bag okkol tũwarar butore aibo edde soolor zakor hoti goribo.
29 Ayu aso’ob kwa ana bihamiy ufunamaim haru kakafih boro hinan wanawan hinarun bobaituw hinatar giyigiyih.
30 Enki, tũwarar nizor butottu manuš okkol uṛi Allar soyire misa banaibolla kušiš goribo, zene biššaši okkolore nizor dolor mikka ṭani loizai fare.
30 Kwa taiyuw a kou’ay wanawananamaim auman orot afa boro hinamisir turobe hinabotabir hinifufuwen, saise bai’ufununayah boro i hini’ufnunih.
31 Etolla tũwara seton taikko. Monot raikko, tin bosor dori dine raite sukor fani loi ãi tũwara fottikiyore hũšiyar goijjilam, hono din suf gori no taki.
31 Imih mata toniwa’an! Kwamur tounu bairi tama fai mar erematuru abimatnuwih i kwananot.
32 "Ar ehon ãi tũwarare Allah edde hibar rahamotor kalamor hãse šebi dilam, zine tũwarare gori tulibo edde Allar Paki bonda okkolor fũwati tũwarare miraz dibo.
32 Naatu boun kwa i God ana tafafarenamaim ayayariyi naatu i ana manaw ana kabeber turamaim nawowabi kwanayen abisa ana sabuw baitihimih eo kwa auman nowamih nit.
33 Honokiyor šuna, rufa, otóba hor suworor uwore ãi lalsi no gori.
33 Ayu men kafai orot babin ta ana gold o ana silver isan abahiy o ana ar ana faifuw isan abahiyamih.
34 Tũwara nize zanode hota ze ãr ei dui hate ãr edde ar fũwajja okkolor obaf miṭaiye.
34 Kwa etei kwaso’ob, ayu taiyuwu umau’umaim sawar abisa isah abiyababan asinaf himatar abow, naatu bow turou’unah hibiyababan afaram hibow karam.
35 Ãi zin goijji hin hár kissu tũwarare dehaiyi, ze endilla dukkor mehennot goriyore ošohai okkolore modot gora dorhar. Ar ãrar Malik Isar ei hota ãrattu monot raka dorhar ze, 'Fattuwaro diyat maze aro beši rahamot ase.'"
35 Ayu ef etei ai’obaiyi, kwanabow raro nababan, saise nati’imaim boro sabuw aurih fair en kwanibaisih. Ata Regah Jesu taiyuwin awanamaim iti tur eo i kwananot ’Baitinin ana baigegewasin i ra’at men tabaib na’atube.”
36 Ei hota hoi bade Paulos beggunor fũwati ãṛu felai munazat goijje.
36 Paul eo sasawar ufunamaim sun yowen bairi hiyoyoban.
37 Bade beggune Paulosore gola sai berai dori hainde edde hibare suma diye.
37 Sabuw etei erererey auman hirouh himamay naatu hio tutur.
38 Paulosor muk hitara ar no dekibo, has gori ei hotagan loi hitara beši šuk goijje. Bade hitara hibar fũwati fũwati zahazor heṛe foijjonto giye.
38 Etei hai yababan ra’at anayabin tur iti na’atube eo isan, ayu boro men ana’iti maiye naatu hinawiy bairi hin wa biyan hitit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.