Atos 22

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 —Mantɨ̱wɨtam, miŋjagooyit́am, amatóŋaayɨ iga anacupujta̱p.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Cuando imatoŋyaj iga jɨypa jém Pablo jém hebreopɨc aŋmat́i̱mɨ, jesɨc mást́im d́a jɨyyaj. Iñɨ́máy jém Pablo:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 —Ɨch ajudío. Anay jém attebet Tarso jém naxyucmɨ de Cilicia. Amɨja̱ yɨɨm Jerusalén. Ɨch accuyuj jém maestro Gamaliel. Aŋcuyujca jém wiñɨcpɨc tanaŋquímayooyi jém tachiiñewɨɨp jém wiñɨcpɨc tanja̱tuŋwe̱wetam. Tsa̱m aŋwadáy caso iga aŋcuyo̱xa̱p Dios con it́u̱mpɨy ána̱nama juutst́im mimicht́am iŋwattámpa yɨ́p ja̱ma.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Ɨch pecam tsa̱m anacpoy jém icupɨcneyajwɨɨp yɨ́p jo̱mipɨc aŋquímayooyi hasta anaccaaba. Ammatspa pɨ̱xiñ y yo̱mtam, aŋcotpa cárcel.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Jém co̱bacpɨc pa̱nij aŋjagooyi con it́u̱mpɨy jém tanaŋjagooyiyaj tsɨ́yyaj juuts testigo porque achiiyaj jém to̱to iga wɨa̱p amméts jém icupɨcneyajwɨɨp yɨ́p jo̱mipɨc aŋquímayooyi. Anɨc jém attebet Damasco iga ammatspa jém pɨxiñt́am y anamiñpa preso Jerusalén iga chiit́a̱p castigo.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 ’Pero cuando anɨqui tuŋjo̱m, como cugapja̱ma, anúctooba jém attebet Damasco, tsa̱m pɨ̱mi tsocpa tu̱m juctɨ sɨŋyucmɨ. Acuyɨcquej ju̱t́ anɨqui.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Acutɨŋ naxyucmɨ. Amatoŋ tu̱m jɨ̱yi. Anɨ́máy: “¿Saulo, Saulo, t́iiga anacpoypa?”
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Ocmɨ anacwác. Annɨ́máy: “¿Mii̱apaap, mánO̱mi?” Jesɨc anɨ́máy: “Ɨch aJesús de Nazaret jém michpɨc sɨ́p inicpoy.”
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Jém it́yajwɨɨp con aɨch iixyaj jém juctɨ. Tsa̱m pɨ̱mi cɨ̱ŋyaj. Imatoŋyaj jém jɨ̱yi, pero d́a icutɨɨyɨyyaj t́i anɨ́máy.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Jesɨc ɨch annɨ́máy: “¿MánO̱mi, t́i wɨa̱p aŋwat?” Jém tánO̱mi anɨ́máy: “Tsucu̱mɨ, nɨ̱cɨ Damasco, jemum miñɨ́mayt́a̱p it́u̱mpɨy cosa t́it́am ansunpa iga iŋwatpa.”
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Como jém juctɨ icho̱ca acácht́iwat, ajɨ̱cte̱ñyaj jém aŋwagananɨcpáppɨc hasta anúcta Damasco.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 ’Jemum it́ id́ɨc tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Ananías. Tu̱m wɨbɨc pɨ̱xiñ. Iwatpa it́u̱mpɨy juuts nɨmpa jém Moisés iŋquímayooyi. It́u̱mpɨy jém judíos, jém it́yajwɨɨp Damasco, tsa̱m iwɨ̱ixyajpa.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Jém Ananías miñ aám. Acunúc, anɨ́máy: “Mantɨ̱wɨ Saulo, ámquiimɨ.” Jesɨc anámquímáy, jeet́i rato wɨa̱wum mu ánixixóy.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Jesɨc jém Ananías anɨmáy: “Jém tanJa̱tuŋ Dios jém icupɨcnewɨɨp jém wiñɨcpɨc tantúmmɨtam, micupiŋ iga iñjo̱dóŋa̱iñ t́i ixunpa Dios iga iŋwatpa. Micupiŋ iga íñixpa jém Cristo, iga immatoŋpa t́i miñɨ́máypa.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Michɨ́ypa juuts testigo para je iga iniŋmadáypa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am icuwɨ̱t́i yɨ́p naxyucmɨ t́i íñixñe y t́i immatoŋne.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Sɨɨp odoy aŋjoocɨ, tsucu̱mɨ, chi̱ŋɨ. Aŋwejpaatɨ tanJa̱tuŋ Dios jém Cristo iñɨyi̱mɨ iga miccáyáypa jém iñt́áŋca.”
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 ’Cuando ase̱t Jerusalén atɨgɨy jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m iga anaŋwejpátpa Dios. Jemum ánix tu̱m po̱ñ.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Ánix jém tánO̱mi. Anɨ́máy: “Jicscɨy pu̱tɨ yɨ́p Jerusalén porque yɨ́pyaj pɨxiñt́am d́a iwadáypa caso iga iniŋmadáypa ɨch anaŋma̱t́i.”
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Ocmɨ annɨ́máy: “MánO̱mi, jeeyaj ijo̱doŋyaj iga jáy amméts jém pɨxiñt́am jém micupɨcnewɨɨp cada sinagoga. Ammatsyajpa iga aŋcotpa cárcel. Tsa̱m aŋcótsyaj.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Cuando accaata̱ jém Esteban, jém iŋmatpáppɨc mich iniŋma̱t́i, ɨch asɨɨbat́im. Ɨch ait́ de acuerdo iga accaata̱. Aŋwadáy cuenta jém iyoot́iyaj jém iccaaneyajwɨɨp.”
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Pero jém tánO̱mi anɨ́máy: “Nɨcsɨm. Maŋcutsatpa juumɨ iga iniŋmadáypa ɨch anaŋma̱t́i jém tuŋgac pɨxiñt́am jém d́apɨc je de Israel.”
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Cuando imatoŋyaj iga nɨmpa jém Pablo iga iŋmadáypa Dios iŋma̱t́i jém juumɨpɨc pɨxiñt́am, pɨ̱mi jóyñeyaj jém Israelpɨc pɨxiñt́am. Moj jɨ̱yiyaj pɨ̱mi. Nɨmyajpa:
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Tsa̱m pɨ̱mi aŋwejyajpa. It́opyaj iyoot́i, ipatsquetyaj naxyucmɨ. Ipatsquímyajpa pótpót.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Jeeyucmɨ jém coronel ipɨɨmɨ́y jém isoldado iga ininɨcyajiñ jém cuartel. Ipɨɨmɨ́y iga cótsta̱iñ jém Pablo iga iŋmad́iñ t́iiga iccujíñáy jém pɨxiñt́am y t́iiga tsa̱m jɨyyajpa jeeyaj acontra de jém Pablo.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Pero cuando tsenneta̱ jém Pablo iga cótsta̱, iñɨ́máy jém capitán jém it́wɨɨp je̱m:
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Cuando imatoŋ jém capitán, nɨc iñɨ́máy jém coronel:
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Jesɨc miñ jém coronel, icwác jém Pablo:
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Jém coronel iñɨ́máy:
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Jesɨc jeet́i rato jém icótsyajpáppɨc id́ɨc ichacyaj. Jém coronel tsa̱m cɨ̱ŋpat́im iga ichenne cuando ijo̱dóŋa̱ iga Romapɨc pɨ̱xiñ.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Jesɨc icuqueja̱ma jém coronel ijo̱dóŋa̱tooba t́iiga jém judíos iquejajwadáypa jém Pablo. Iccáyáy jém cadena. Jesɨc iŋtuuma̱wat it́u̱mpɨy jém co̱bacpɨc pa̱nij con jém Sanhedrín. Jesɨc nanɨcta̱ jém Pablo jém aŋjagooyiyaj iwiñjo̱m.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.