Mateus 24
Cohãcjʉ̃ Yere Yahuducuri Tju (PIRNT) vs AAI
1 Sa ye Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉ ijiriquiro Jesu tiquiro wijia wihigʉ̃ ʉsã tiquiro buhena ti wʉhʉre ti wʉhʉ cahapʉ ijiye wʉhʉse gʉ̃hʉre ihñana,
1 Jesu Tafaror Bar gagamin ihamiy tit inan auman, ana bai’ufununayah hina hiu, “Tafaror bar kwi’itin gewasin maiyow.”
2 Jesu yʉhtiri:
2 Jesu iyafutih eo, “Sawar iti kwa’i’itan, a tur ao’owen, kabay etei boro natafofor nare naatu kabay ta boro men ana efanamaim na’inu’in kwana’itinimih.”
3 Came Olivo wame tidʉ cʉnʉpʉ esa, topʉ dujiri Jesu. Topʉ dujigʉ̃ ʉsã tiquiro buhena ʉsã sehsaro tiquiro cahapʉ esaʉ.
3 Jesu yen Olive Oyaw tafan mare, ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hina biyan hitit hibatiy hio, “Kuo anowar mar i boro biy iti sawar hinamatar? Naatu o inanan ina’inanen boro abisa ana’itin anaso’ob. Naatu mar yomanin nakakabon boro mi’itube ana so’ob?”
4 Jesu yʉhtiri:
4 Jesu iyafutih eo, “Matato niwa’an, men sabuw hinan hinifufuwimih.
5 Peyequina masa “Cristo ijiaja yʉhʉ”, ni mehoñequina ahtaeta. Tiquina sa ni mehogʉ̃ tʉhoye peyequina masa Cohãcjʉ̃ yere duhueta.
5 Sabuw moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinan hinao, ‘Ayu i Keriso’ naatu sabuw moumurih na’in boro hinifufuwih.
6 Mʉsa cahagãpʉ masa apequina tiquina cahme wejẽgʉ̃ tʉhonata mʉsa. Sa yena yoaropʉ gʉ̃hʉre tiquina cahme wejẽgʉ̃ tʉhoonata mʉsa. Sa tʉhooepenata ne tire pajiro wacũedacãhña. Sa waharota. Tiquina sa yegʉ̃ pihtiati deco dʉhsarĩnota.
6 Baiyow ana tur boro kwananowar, naatu baiyow isan ana tur boro kwananowar, baise men kwanabir. Sawar yumatah ta ta boro hinamatar, baise nati i men mar yomanin.
7 Ti pjere ihcã yehpa cjẽna ape yehpa cjẽna mehna cahme wejẽeta. Sa ye ihcãquiro pʉhtoro yequina apequiro pʉhtoro yequina mehna cahme wejẽeta. Sa ye peyequina masa ʉjʉa mehna yarieta. Sa yero peye yehparipʉ yehpa ñuhminota.
7 Tafaram ta boro tafaram ta hairi hiniyow, na’atube bar merar ta boro bar merar ta ana aiwob hairi hiniyow. Baimar kakafin, iriyoy boro tafaram awan nakaratan.
8 Sa wahagʉ̃ ahri yehpa cjẽnare tiquina ñano yʉhdʉ nemoato dʉhsarota ti pjere. Ñano yʉhdʉ nemoeta.
8 Sawar iti etei hinamatar i kek tufuwamih ebobotukwar na’atube.
9 ’Ti pjere apequina mʉsare ñehe, ñano ye dutiye ohoeta mʉsare apequina pʉhtoapʉre. Tiquina sa ohogʉ̃ mʉsare wejẽeta. Yeequina mʉsa ijiri buhiri ijipihtiyequina mʉsare ihña tuhtieta.
9 “Sabuw boro hinafatumi hinabuw kwanan hini’a’akir, hina’asbuni kwanamorob, ayu wabu’umaim kwabowabow isan.
10 Ti pjere peyequina yeequina ijimediquina yʉhʉre cohãeta. Sa ye tiquina mehna cjẽnare tiquina ihña tuhtieta. Sa ye tiquina mehna cjẽna tiquina ijiepegʉ̃ta tiquinare ñano yeatiquinare ohoeta tiquina.
10 Nati ana veya’amaim baitumatumayah boro hai baitumatum hinihamiy, naatu turahinah babah hinao, taiyuwih turahinah hinifa’ifa’ih,
11 Ti pjere peyequina “Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtana ijiaja”, ni mehoñequina ijieta. Sa ye peyequina masa tiquina ni mehoñene tʉhoeta.
11 dinab baifufuwenayah moumurih na’in boro hinatit sabuw moumurih na’in hinifufuwih.
12 Ti pjere ña yʉhdʉaro yeeta masa. Sa ye tiquina mehna cjẽnare cahĩ nemosi.
12 Tafa’asar boro nara’at natasasar sabuw momurih na’in hai yabow boro wan natutum.
13 Sa yena mʉsa tutuana ijina, ahri yehpapʉ mʉsa catinino puno ihcãno sahana, yʉhdʉnata mʉsa.
13 Baise yait nabukikin nan yomanin natitit i boro yawas nab.
14 Sa yero ahri quehnoañe buheye ijipihtiropʉ ahri yehpapʉre tiquina yahuri buheye ijirota. Cohãcjʉ̃ pʉhtoro ijiyere yahuri buheye tiquina yahu siteri buheye ijirota, ijipihtiyequina ti buheyere tiquina masiato saha. Tiquina sa yahuri bato pihtiri deco dʉcarota.
14 Tur Gewasin, mar ana aiwob isan, i boro tafaram wanawanan etei hinabinan sabuw etei hinanowar, imaibo mar yomanin boro nan natit.
15 ’Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquiro Daniel mʉnano panopʉ cjʉ̃no ña yʉhdʉariquirore Cohãcjʉ̃ yere ñano yeriquirore yahue tiahye panopʉre. Ti pjere tiquiro ñariquiro pehe Cohãcjʉ̃ ya wʉhʉpʉ tiquiro ducugʉ̃ ihñanata mʉsa. Ahri yʉhʉ nidire quehnoano masiña mʉsa.
15 “Biya’ohow Ana Sawar Kakafin boro efan kakafiyinamaim nabatabat kwana’itin, dinab orot Daniel eo na’atube. Baiyabayan orot iti tur nabiyab naniyan nab gewas.
16 Topʉ tiquiro ducugʉ̃ ihñañe, Judea yehpapʉ ijiyequina pehe cʉnʉ cahapʉ oma duhtiahro.
16 Sabuw iyab Judea wanawananamaim tema’ama boro hinabihir hinan oyaw wan hinayen.
17 Sojaro mehna oma duhtiahro. Ti pjere tiquina wʉhʉseri bui cjẽ paaripʉ ijiyequina wʉhʉ puhiapʉ ijiyere tiquina yere neñe wahaeracãhdo tiquina ʉmʉñano waharo.
17 Orot yait ana bar faifiy wan ema’am boro men nare ana sawar bar wanawanan nabowamih, veya en.
18 Sa ye ti pjere apequina weseripʉ ijiyequina tiquina bui cjẽ suhti wʉhʉpʉ ijiye suhtire neñe wahaeracãhdo tiquina ʉmʉñano waharo.
18 Orot yait masaw ebowabow boro men namatabir ana biya baibiyon bar nabaimih.
19 Ti pjere niji pacosãnumia, tiquina pohnene apũoñe numia gʉ̃hʉ pejecʉoro wahaeta.
19 Nati ana veya’amaim baibin iyab siasiar tema’ama naatu baibin iyab kek tibitotoman boro hini’akir yababan hinab.
20 Sa yena Cohãcjʉ̃re ohõ saha ni siniña: “Pohecʉ ijigʉ̃ judio masa ʉsã soye decori ijigʉ̃ gʉ̃hʉre ʉsã oma duhtiati deco ijieracãhdo”, ni siniña mʉsa Cohãcjʉ̃re.
20 God isan kwanayoyoban, saise men rarab kokou ana veya’amaim o Sabbath ana veya’amaim namataramih.
21 Ti decorire masa ña yʉhdʉaro wahaeta. Ahri yehpare tiquiro bajumehnedi bato masa ñano yʉhdʉe tiahye. Tiquina sa yʉhdʉepegʉ̃ta ijipihtiye ti purĩñe yʉhdʉoro pihtiri deco panogã ña yʉhdʉaro yʉhdʉeta masa. Sa ñano tiquina yʉhdʉri bato pari turi sata ñano yʉhdʉsi ahri yehpapʉ.
21 Nati ana veya’amaim boro yababan kakafin men marasika anamaim o boro namamatar na’atube namataramih.
22 Cohãcjʉ̃ ti decorire meheñe decorigã ijigʉ̃ yerota. Tiquiro sa yeragʉ̃ ne ihcãquiro masʉno yʉhdʉeraboaga. Sa yero tiquiro beseriquina tiquina yʉhdʉatire meheñe decorigã cũnota Cohãcjʉ̃.
22 God nati veya narurukabum na’at sabuw boro yawas men hinab. Baise ana sabuw rurubiniyih isah enotanot, imih veya boro narukabum.
23 Ti pjere apequina mʉsare “Ihñaña. Ohõpʉ ijire Cristo”, tiquina nigʉ̃ tiquinare tʉhoeracãhña. “Topʉ ijire Cristo”, tiquina nigʉ̃ tiquinare tʉhoeracãhña.
23 “Nati ana veya sabuw afa hinan hina’uwi, ‘Keriso’oban iti!’ o ‘Iban ni’i!’ men kwanitumatum.
24 “Cristo ijiaja”, ni mehoñequina, “Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtarina ijiaja”, ni mehoñequina ijieta ti pjere. Sa ye Cohãcjʉ̃ tiquiro beseriquinare ni mehoñe, tiquina bajumehneñene ye ihñoeta. Cohãcjʉ̃ yequinare Cohãcjʉ̃re tiquina cohãgʉ̃ ye duare tiquina ni mehoñequina.
24 Anayabin Keriso na’atube naatu dinab baifufuwenayah boro hinan ina’inan fokarih hinasinaf God ana rourubinen sabuw moumurih na’in boro hinabow.
25 Ahri ijipihtiyere yahuyuaja mʉsare ti sa wahato pano. Sa yena tʉhoya mʉsa.
25 Imih abimatuwibo sawar hinamatar.
26 Apequina masa mʉsare “Ihñaña. Masa marienopʉ ijire Cristo”, tiquina nigʉ̃ topʉre ihñana wahaeracãhña. Sa yena “Ohõpʉ ahri tucũripʉ ijire tiquiro”, tiquina nigʉ̃ tiquinare tʉhoeracãhña.
26 “Sabuw a tur hinaowen hinao, ‘Iban nati arar yan ema’am,’ men imaim kwanan kwananuwih. O hinao, ‘Nati nanawan bar wanawanan wa’ir ema’am,’ men kwanitumatum.
27 Yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ wacũeno mehna tojoa taʉtja. Ʉpo miadoqueoro ʉhmʉsere asʉ̃ mʉja taropʉ, asʉ̃ sajãnopʉ wacũeno mehna ti miadoqueoro saha wacũeno mehna tojoa taʉtja yʉhʉ.
27 Veya yeninane namanamar ebowabow veya ra’iyinane uman emamarakaw, Orot Natun nanan ana marakaw boro nati na’atube.
28 Masa tiquina ñañe yeducuriropʉ topʉ Cohãcjʉ̃ tiquina ñañe buhiri buhiri dahrerota tiquinare, ni yahuri Jesu.
28 Menamaim orot babin biyan murubin inu’in mamu ikou boro etei imaim hinaru’ay.
29 Sa ye tiquinare yahu nemori:
29 “Yababan iti hinamamatar ufunamaim
30 Ti pjeta yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ ʉhmʉsepʉ yʉhʉ bajumehnenore yʉhʉ ihñogʉ̃ ihñaeta masa. Sa ye ijipihtiye cururi cjẽna utieta. Sa yegʉ yʉhʉ tutuaye mehna, yʉhʉ asi siteye mehna ʉhmʉano cjẽ ehmeo cururi bui ahri yehpapʉre yʉhʉ tojoa tagʉ̃ ihñaeta tiquina.
30 “Imaibo Orot Natun maramaim boro natit, tafaram wanawanan sabuw etei orot Natun ana fair ana marakaw bonamanamarin auman natit sakuk wanawanan nanan hina’itin hinama hinarerey.
31 Corneta bisirota. Sa yegʉ yeequina angelere ijipihtiropʉ ahri yehpapʉ ohoutja yʉhʉ. Sa ye ijipihtiropʉ yeequina yʉhʉ beseriquinare tiquina neeta.
31 Ana tounamatar boro taur douduf auman hinatit tafaram tutufin wanawanan umasusun kwafe’en etei God ana sabuw rurubinih hinabow hinita’ay.
32 ’Yojopʉre higueragʉre tʉhotuya mʉsa. Tʉ queoye mehna mʉsare buheitja. Tʉ yucʉgʉ pũri tigʉ̃ ihñana, cʉhma mehenogã dʉhsagʉ̃ masine mʉsa.
32 “Ai fofou raurihimaim ebi’obaiyih kwanaso’ob, ai raurih boubuh tititit kwa kwaso’ob, ai hai buwayan ana veya i natit.
33 Sata ahri ijipihtiye yʉhʉ nidire ti sa wahagʉ̃ ihñana, yʉhʉ tojoa tato mehenogã ti dʉhsagʉ̃ masinata mʉsa.
33 Bai’obaiyen i ta’imon, sawar iti na’atube hinamamatar kwa boro kwanaso’ob, veya i nakabom etawan awanamaim ebatabat.
34 Ijirota niita niaja mʉsare. Ti pje cjẽna tiquina yariato pano ijipihtiye yʉhʉ nidiro sahata sa waharota. Ʉhmʉse, ahri yehpa gʉ̃hʉ pihtia waharota.
34 Anababatun a tur ao’owen, sabuw iti boun yawas kwama’am boro iti sawar namatar kwana’itinibo kwanamorob.
35 Yʉhʉ yahuducuye pehe ne camesasi. Ijipihtiye yʉhʉ nidiro sahata sa waha sohtori tirota.
35 Mar tafaram i boro nasawar, baise ayu au tur boro men nasawar.
36 ’Ti decore yʉhʉ tojoa tati decore, ti hora gʉ̃hʉre masiedaja yʉhʉ. Angele gʉ̃hʉ tire masiedare. Masa gʉ̃hʉ masiedare. Yʉhʉ Pacʉ dihita tire masine.
36 “Orot men yait ta Jesu ana na isan veya o sumar so’obamih. tounamatar maramaim men hiso’ob na’atube i Natun auman men so’ob, baise Tamah akisinamo so’ob.
37 ’Noé tiquiro ijiri pje cjẽna tiquina ijiriro sahata ahri yehpapʉ yʉhʉ tojoa tato panogãre sata ijieta masa.
37 Noah ana veya’amaim abisa mamatar na’atube Orot Natun nanan boro na’atube namatar.
38 Yehpa miniato pano masa ihya, sihni, yeahye. Sa yeye ʉmʉa, numia mehna omoca dʉhteahye. Noé gʉ̃hʉ yucʉsapʉ tiquina sajãto pano sa yee timahye masa.
38 Nati ana veya tuw yena’e ana veya orot babin hiyuw hibow, hiaa hitom, hitabin hibiyasisir ufut Noah ark wanawanan run;
39 Duita tutuaro acoro ahta, wacũeno mehna yehpa minia wahahye. Masa gʉ̃hʉ mini pihtia wahahye. Wacũeno mehna tiquina minidiro saha yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ ahri yehpapʉre wacũeno mehna tojoa taʉtja.
39 naatu so’oba’e hima’am kwanekwan tuw yen etei e’aruwih hin himorob. Imih orot Natun nanan ana itinin i boro nati na’atube.
40 Ti pjere wesepʉ pʉaro dahrayequina ijigʉ̃ ihcãquiro yʉhʉre cahmediquirore neitja. Sa yero yʉhʉre cahmeediquiro topʉ tojoarota.
40 Orot rou’ab boro hai masaw hinama hinabob, Orot ta boro tounamatar hinabora’ah ta boro hinihamiy nama.
41 Ti pjere pʉaro numia ihcãnopʉ tiquina trigore ña mʉtoñequina numia ijigʉ̃ ihcãcoro yʉhʉre cahmedicorore neitja. Sa yero yʉhʉre cahmeedicoro topʉta tojoarota.
41 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hinabora’ah, babin ta boro hinihamiy nama.
42 ’Quehnoano wacũ masi cohteya. Yʉhʉ mʉsa pʉhto, yʉhʉ tojoa tati decore ne masiedare mʉsa.
42 “Isan imih mata to niwa’an, anayabin men kwaso’ob mar biy boro a Regah nan.
43 Ahrire wacũña. Yaqueriquiro wʉhʉpʉ tiquiro sajã yaqueato panore wʉhʉ upʉro masino, ti ñami tiquiro carĩedaboaga, yaqueriquirore cohtero. Sa yero yaqueriquirore tiquiro ya wʉhʉpʉ sajã dutieraboaga. Yaqueriquiro tiquiro wacũeno mehna tiquiro ahtariro saha wacũeno mehna ahtaʉtja yʉhʉ.
43 Baise tur iti ao i naniyan kwanab. Orot bar matuwan bainowan hai veya nasoso’ob, boro matan nanuw nama’am nanunih hinabihir, ana bar boro men hinakwib hinabainuwimih.
44 Sa yena yeere sa yeducuna yʉhʉre cohteya. Yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ ahri yehpapʉ tojoa tagʉ wacũeno mehna ahtaʉtja, nidi Jesu.
44 Imih mar etei mata to niwa’an kwanabobuna kwanama, anayabin Orot Natun boro men o veya kunotanotamaim natitamih.
45 Sa ye Jesu queoye mehna ohõ saha ni buhe nemori tja:
45 “Akir wairafin bosunusunubayan naatu not wairafin ana orot ukwarin boro nayara’ah akir wairafih afa nakaifih hai bay ana veya’amaim nitih.
46 Came pʉhtoro tiquiro ya wʉhʉpʉ tojoa wihire. Tiquiro tojoa wihigʉ̃ ihñano dahra cohteriquiro pehe tiquiro pʉhtoro dutiriro sahata ye pehoriquiro ijiro, bucueriquiro ijirota.
46 Naatu ana orot ukwarin namatabir nanan bowabow gewasin nabowabow na’itin boro niyasisir.
47 Ijirota mʉsare niita niaja. Tiquiro sa yegʉ̃ ihñano tiquiro pʉhtoro ijipihtiye tiquiro yere ihña ihboriquiro cũnota tiquirore.
47 A tur ao’owen nati akir wairafin boro nayara’ah sawar etei nakaifen.
48 Sa yepegʉ̃ta ñariquiro dahra cohteriquiro pehe “Yʉhʉ pʉhtoro bajuerare”, nino,
48 Baise akir wairafin nitafasar nao, ‘Au orot ukwarin men saise matabir enanamih.’
49 apequina dahra cohteyequinare quẽpe, pajiro ihya, sihni, queheyequina mehna queherota.
49 Naatu natatabir akir wairafih afa narauw ni’a’afiyih bay naa, harew tomayah bairi hinaa hinatom hinabikoko’aw wanawanan
50 Came tiquiro pʉhtoro wacũeno mehna tojoa tarota. Ti deco, ti hora gʉ̃hʉre ne masiedare dahra cohteriquiro.
50 veya naatu sumar so’oba’e nama’am kwanekwan ana orot ukwarin namatabir nan natit.
51 Pʉhtoro pehe tojoa taro ñariquiro tiquiro ñano yerire tʉhoro, tiquirore tutuaro buhiri dahrerota. Sa yero ni mehoñequina tiquina waharopʉ cohãnota tiquirore. Topʉre tiquiro tutuaro uti, bʉjʉa witiro mehna bahque dihorota, ni yahuri Jesu.
51 Naatu orot ukwarin nati ana akir wairafin boro nab narab ufun narauwatait, sabuw afa wanawanah rerekabih bairi baimakiy kakafin hinab hinama hinarerey wah takitak niwa’an.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.