Lucas 19
Cohãcjʉ̃ Yere Yahuducuri Tju (PIRNT) vs AAI
1 Sa ye Jesu Jericópʉ esa, ti macapʉ yʉhdʉ cãno taro niahye.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Doeri cjẽ upʉro Zaqueo wame tiriquiro wapa ne cohteyequina pʉhtoro topʉ ijiahye.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Sa yero tiquiro Jesure “¿Diquiro boro ijiagari?” ni ihña masino taro Jesure ihña duamahye. Sa tiquiro ihña duepegʉ̃ta ʉhmʉediquirogã ijigʉ̃ masa peyequina tiquirogãre cahmotahye.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Sa yero tiquiro masare oma yʉhdʉ cã, sicómoro wame tidʉ yucʉgʉpʉ mʉjahye Jesure ihñano taro. Came cjũnogã tʉ cahapʉ Jesu yʉhdʉaro taro niahye. Sa yero Zaqueo tʉpʉ cohtero niahye.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Tiquiro sa cohte pesari watoa Jesu pehe tʉ dahpotopʉ esadʉca, Zaqueore ihña mʉo, tiquirore pisuahye:
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Tiquiro sa nigʉ̃ Zaqueo pehe sojaro mehna dijia ta, tutuaro bucueye mehna tiquiro ya wʉhʉpʉ waha dutiahye Jesure.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Tiquiro sa piti cagʉ̃ ihñañe, ijipihtiyequina masa tiquina basi ohõ saha ni yahuducuahye:
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Zaqueo pehe piti ca tuhasa topʉ ducuro, Jesure yahuahye:
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Tiquiro sa nigʉ̃ Jesu pehe yahuahye tiquirore:
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ pecapʉ wahaboriquinare macagʉ ahtagʉ nii. Topʉ wahaboriquinare quehnoano yʉhdʉogʉ ahtagʉ nii, niahye Jesu Zaqueore.
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Sa ye tiquirore tʉhoyequinare Jesu apeye queoye mehna yahuahye. Mehenogã dʉhsahye Jerusalẽpʉ tiquiro esato. Sa ye tiquirore tʉhoyequina ohõ saha ni tʉhotuahye: “Cohãcjʉ̃ pʉhtoro yojopʉre iji dʉcaro taro nine”, ni, tʉhotuahye tiquina.
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Tiquina sa ni tʉhotugʉ̃ Jesu yahuahye tiquinare:
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Coã warore tiquiro wahato panore pʉhtoro pʉa omopequina dahra cohteyequinare pijioahye. Sa pijioro, tiquiro tiquinare tiquinape cjoeri niñeru cjoeri wapa bʉjʉye cjoeri uru cjoerire ohoahye. Oho tuhasa, yahuahye tiquinare: “Yʉhʉ mariedagʉ̃ ahri niñeru mehna mʉsa wapata nemoatire macaña”, niahye tiquiro dahra cohteyequinare.
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Sa ye tiquiro ya maca cjẽnata tiquirore cahmedahye. Sa cahmedaye, apequinare tiquirore pʉhtorore yahu dutiye ohoahye. “Mʉhʉ ʉsã pʉhto ijigʉ̃ cahmedaja ʉsã”, niahye tiquina yahu dutiriquina pehe.
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 Sa tiquina cahmedapegʉ̃ta came tiquina pʉhtoro sajãhye tiquiro. Pʉhtoro sajã tuhasa tiquiro ya wʉhʉpʉ tojoa tahye.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Tiquiro pijiori bato, wihi mʉhtariquiro tiquirore yahuahye: “Pʉhto, mʉhʉ niñeru cjoe, yʉhʉre mʉhʉ ohori cjoe mehna pʉa omope cjoeri wapata nemou yʉhʉ”, niahye dahra cohteriquiro pʉhtorore.
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 “Quehnoano yeaya mʉhʉ. Mʉhʉ quehnoagʉ dahra cohtegʉ ijire. Mʉhʉ mehenogã mehna yʉhʉ dutiriro sahata ye pehogʉ ijigʉ yojopʉ pʉa omope macari cjẽna tiquina pʉhto ijiacjʉ wahagʉta mʉhʉ”, niahye pʉhtoro dahra cohteriquirore.
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Tiquiro bato wihiriquiro tiquiro mehna cjʉ̃no ohõ saha niahye: “Pʉhto, mʉhʉ ya cjoe niñeru cjoe yʉhʉre mʉhʉ ohori cjoe mehna ihcã omope cjoeri wapata nemou yʉhʉ gʉ̃hʉ”, ni yahuahye tiquiro pʉhtorore.
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 “Ihcã omope macari cjẽna pʉhto ijiacjʉ wahagʉta mʉhʉ”, niahye pʉhtoro tiquirore.
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 Tiquiro sa nidi bato apequiro dahra cohteriquiro wihi, yahuahye: “Pʉhto, mʉhʉ niñeru cjoe ohõ ijire. Suhtiro cahsero mehna coma, ti cjoere ihbou.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Mʉhʉ tutuaro dahra dutigʉ ijire. Sa tutuaro dahra dutigʉ ijigʉ mʉhʉ basi oterapegʉta ti dʉcare nene mʉhʉ. Sa yegʉ mʉhʉre cue nii”, niahye tiquiro pʉhtorore “Ti cjoe mehna wapataerʉ yʉhʉ”, ni yahuro.
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Tiquiro sa nigʉ̃ tiquiro pʉhtoro ohõ saha niahye: “Mʉhʉ sa nigʉ ñagʉ ijire mʉhʉ. Yʉhʉre mʉhʉ sa nidi buhiri mʉhʉre buhiri dahregʉtja yʉhʉ. Yʉhʉ mʉhʉre tutuaro dahra dutigʉ yʉhʉ ijigʉ̃ masine mʉhʉ. Apequina yere yʉhʉ negʉ̃ yʉhʉ oterarigʉ ijiepegʉta dʉcare negʉ yʉhʉ ijigʉ̃ masine mʉhʉ.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Yʉhʉ sa ijigʉ̃ ihñaepegʉta ya cjoere niñeru ihbori wʉhʉpʉ cũedahya mʉhʉ. Tire tiquina wasori wapa wapata nemoboaya mʉhʉ. ¿Dʉhsegʉ sa yerari mʉhʉ? Tire mʉhʉ yegʉ̃ tojoa wihigʉ wapata nemoboaya yʉhʉ”, niahye tiquina pʉhtoro.
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Sa ni tuhasa tiquiro cahapʉ ducuyequinare dutiahye: “Niñeru cjoere ehmaña tiquirore. Pʉa omope cjoerire cʉoriquirore ohoya”, niahye pʉhtoro.
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Tiquiro sa nigʉ̃ tiquina pehe yahuahye tiquirore: “Pʉhto, pʉa omope cjoeri cʉoriquiro peye cʉo tuhasare”, niahye tiquina.
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Tiquina sa nigʉ̃ pʉhtoro yʉhtiahye: “Mʉsare niita niaja. Ijipihtiyequina cʉoyequinare oho nemoutja. Cʉoeriquiro pehere mehenogã tiquiro cʉoepegʉ̃ta tire ehmagʉtja.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Yojopʉ pũritare yʉhʉre ihña tuhtiyequinare yʉhʉre tiquina pʉhtoro iji dutierariquinare yʉhʉ cahapʉ ne cãhtaya. Sa yena yʉhʉ ihñonopʉ wejẽña tiquinare”, niahye pʉhtoro dahra cohteyequinare, ni, buheahye Jesu.
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Sa ni tuhasa Jesu apequina pano Jerusalẽpʉ wahahye.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Tiquiro Betfagé wame tiri maca cahapʉ Betania wame tiri maca cahapʉ esa, cʉnʉ Olivo wame tidʉ cahapʉ esa mʉhtahye. Jerusalẽpʉ tiquiro esato mehenogã dʉhsatjiãhye. Sa yero pʉaro tiquiro buheyequinare Jesu ohoro ohõ saha niahye:
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 —Si macapʉ burrogãre nena wahaya. Topʉ esana, burrogãre tiquina dʉhte docoriquirogãre boca sanata. Apequina pesamehnediquirogã ijiaga. Tiquirogãre bocana, yuta dare pã, ne cãhta basaya yʉhʉre.
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Mʉsa sa yegʉ̃ ihñano, burrogã upʉro “¿Dʉhsena burrogãre pãjari?” tiquiro nigʉ̃ tʉhona ohõ saha ni yʉhtiya tiquirore: “Mari pʉhtoro burrogãre cahmedoqueo nidi”, ni, yahuya tiquirore, ni yahu duti ohoahye tiquiro buheyequinare pʉarore.
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Tiquiro sa nigʉ̃ tiquina pʉaro pehe tiquiro nidiropʉ esahye. Tiquina sa esagʉ̃ ijipihtiye Jesu tiquiro nidiro sahata ijiahye.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Sa ye tiquirogãre tiquina pãgʉ̃ ihñañe tiquirogã opana tiquinare sinituahye:
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 —Mari pʉhtoro burrogãre cahmedoqueo nidi, ni yʉhtiahye tiquina.
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Sa ni yahu tuhasa tiquirogãre Jesu cahapʉ ne sahye. Ne sa tuhasa tiquina bui cjẽ suhtire tiquirogã bui seõ peo, tiquirogã buipʉ Jesu mʉja pjegʉ̃ yedohoahye tiquina.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Jesu tiquirogã bui pesagʉ̃ tiquiro wahato pano masa tiquina bui cjẽ suhtire tu we ne, mahapʉ seõ cũ mʉhtahye Jesure ño peoye.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Sa ye tiquina Jerusalẽ cahagãpʉ esa, Olivo wame tidʉpʉ dijia tari mahapʉ esahye. Topʉ Jesu buhegʉ̃ tʉhoyequina peyequina ijipihtiye Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna tiquiro ye ihñorire, tiquiro quehnoañe yerire tiquina ihñarire wacũñe, Cohãcjʉ̃re “Quehnoagʉ, tutuagʉ ijire”, ni sañuducuahye. Sa ye tutuaro sañuducu, Cohãcjʉ̃re ño peoye, ohõ saha niahye:
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 —Ahriquiro Cohãcjʉ̃ tiquiro ohoriquirore, mari pʉhtorore Cohãcjʉ̃ quehnoano yeahro. Ʉhmʉse cjẽna quehnoano ijiahro. Cohãcjʉ̃ tiquiro tutuariquiro ijigʉ̃ ijipihtiyequina masiahdo, ni ño peoahye tiquina.
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoye fariseo masa meheñequinagã tiquina watoa ijiyequina Jesure yahuahye:
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 —Mʉsare niita niaja. Tiquina sañuducueragʉ̃ ʉtã paca pari pehe sañuducuboaga, niahye Jesu fariseo masare.
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Sa ni tuhasa Jesu Jerusalẽ cahagãpʉ esa, ti macare ihñano, utiahye.
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 Ohõ saha niahye tiquiro:
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Mʉsare ihña tuhtiyequina mʉsa ijiri macare cahmota sotoa peho quẽheeta. Sa ye, mʉsare tiquina wijia dutisi.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Ti pjeta tiquina mʉsa ya macare cohã pehoeta. Mʉsa gʉ̃hʉre wejẽeta. Mʉsare ihña tuhtiyequina quehnoano cohã pehoeta mʉsa ya macare. Cohãcjʉ̃ pecapʉ wahaborinare mʉsare tiquiro yʉhdʉoatire mʉsa masi duerari. Mʉsa masi duerari buhiri mʉsare ihña tuhtiyequinare Cohãcjʉ̃ mʉsare cohã dutirota, niahye Jesu Jerusalẽ cjẽnare.
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Sa ye Jerusalẽpʉ esaro, Jesu Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉ sajãa wahahye. Sa yero apee boro duayequinare ti wʉhʉpʉ ijiyequinare boca saro, tiquinare cohã wio cãhye. Ohõ saha niahye tiquinare:
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 —Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ ohõ saha nine: “Ya wʉhʉ Cohãcjʉ̃ mehna yahuducuri wʉhʉ wame tirota”, niahye tiquiro yere tiquina ojoari pũpʉ. Tiquiro sa niepegʉ̃ta mʉsa pehe ahri wʉhʉpʉ duana, mʉsa basi cahme yaquere mʉsa, niahye Jesu.
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Sa ye decoripe Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉ Jesu buheahye. Sa ye pahia pʉhtoa, judio masare buheyequina, masa pʉhtoa gʉ̃hʉ tiquirore tiquina wejẽatire wacũ macahye.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Masa ijipihtiyequina tiquirore sa tʉhoducuye, tiquiro buheyere quehnoano tʉho nʉnʉñequina ijiahye. Tiquina sa quehnoano tʉho nʉnʉgʉ̃ Jesure wejẽ duayequina pehe tiquirore tiquina wejẽatire bocaerahye.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.