Lucas 23

pdo (PDO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kanoꞌamba mpenggoti lowono mpupoꞌutuhi kara-kara laꞌa karo mewaweo i Yesu ai arono i Gubenuru Pilatu.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Lehea umboro mompuꞌu pasalaꞌo i Yesu, rompotae, “Kimehaweꞌo Mia nie mokotesampuꞌo tongkumami, Umono mompoꞌusi mia karo indoro mpobara sima ndi Datu Langkai ka Noꞌumakuio motae Umonoto i Kerisitu oto Datu.”
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Kanoꞌamba i Gubenuru Pilatu mesikeno ndi Yesu, “Ikotokee datuno to Yahudi?” Sumangki i Yesu, “Ikomiukaa henu pauꞌo.”
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Gagi i Gubenuru Pilatu motae ndi baꞌopioꞌiro Kapala Petewawo Pesomba ka mia orao laꞌira, “Laku haweꞌo mapo teꞌaso halano Mia nie.”
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Kanggo tetiangi mokora rodadario i Gubenuru Pilatu, rompotae, “Ako pompaguruNo, Nopoꞌusiꞌo palili ai lowono wute Yudea, teꞌumbu ai wute Galilea hawe endea.”
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Rumongoio pauro laꞌa i Gubenuru Pilatu mesikeno, “To Galileakee Mia nie?”
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 Tempono i Gubenuru Pilatu tumoꞌorio motae i Yesu umbu ai wute pomparentaꞌano Datu Herode, notenaꞌiro karo mewaweo i Yesu ndi Datu Herode, henu tempo laꞌa tekonai ai Yerusale mboꞌu.
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Tempono ai Datu Herode sumueꞌo i Yesu, mangaꞌu ngako aroano. Ako epieto nomokokumiteO ka oto menggoe norongoio mongkono i Yesu ka momperorohi olo kumiteO i Yesu mowowau aso tandangkohali-hali.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Gagi orao henu nopesikenoꞌakeo ndi Yesu, kanggo lalau napo teꞌaso henu nosangkiꞌo i Yesu.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Tempo laꞌa baꞌopioꞌiro Kapala Petewawo Pesomba ka Guru Agama lumeko ai arono karo pepau langkai mentulurio i Yesu.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Gagi mompamulato i Datu Herode ka sorodadu-sorodaduno mpoꞌewe-eweꞌo i Yesu ka mpesantalikiꞌakeO. RopokonoꞌakeO parewa pompelangkai gagi pompoꞌihe-ihero ndi Umono ka Datu Herode tumenaꞌiro pokuleꞌO ndi Gubenuru Pilatu.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Mompamula olo laꞌa ai Datu Herode ka ai Gubenuru Pilatu mewali-wali kaisaꞌa seꞌeluno umboro teposisala.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Kanoꞌamba i Gubenuru Pilatu pokosiꞌiro Kapala Petewawo Pesomba, petewawo to Yahudi ka palili,
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 ka potaeꞌakero, “Ikomiu mewaweo Mia nie ndi iaku ako tuluri henu motae Umono mokotesampuꞌo tongkumiu. Pekokoongo, ai mengkiteo temponggu paresaꞌo Mia nie ai aromiu, lalau napo teꞌaso halaNo menggena henu ai tuluriꞌakeO.
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Menggenakaa saru i Datu Herode, lalau nopohawe napo teꞌaso halaNo oto kano pokuleꞌakami. Menteeꞌano lalau napo teꞌaso hala henu Nowowauo hawe kano tekonoako pinotamba.
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 Gagi minggi kutenaꞌo sorodadunggu sumepiꞌO umari laꞌa kupokolipahO.”
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 Ai Gubenuru Pilatu motae menggena usie akono mondeeno umono olo mokolipaho aso mia tinarungku tiano mia orao ai sombo olo Pasa.]
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 Kanggo lowono mia henu lehea mengkumora, “Pepateo Mia sie! Pokolipahakami ai Baraba!”
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 Ai Baraba tinarungku akono morukai ai inie langkai laꞌa ka mompepate mia.
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Ai Gubenuru Pilatu minggi mokolipaho i Yesu, gagi nopepau mboꞌu tetiangi mekora ndi mia orao laꞌira.
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 Kanggo mia orao mengkokora-kora, “Potambaꞌo Mia sie! Potambaꞌo Mia sie!”
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Ka komenggotoluno ai Gubenuru Pilatu mepau ndi umboro, “Mbio suꞌukee winowauNo henu mosaꞌa? Lalau kuhaweꞌo napo teꞌaso winowauNo henu mosaꞌa kaNo pinokonoako pinotamba, gagi minggi kutenaꞌo sorodadunggu sumepiꞌO kaku amba mokolipaHo.”
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 Kanggo tetiangi langkai romengkumora dumadario ai Gubenuru Pilatu kano i Yesu pinotamba. Pokoꞌariano umboro ponangi ako kokora-koraro.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 Gagi i Gubenuru Pilatu putuio tumondaꞌo poꞌemaro mia orao.
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 Ka nopokolipaho i Baraba henu romeꞌemango, oto mia henu tinarungku akono morukai ka mompepate mia. Kanggo i Yesu nopeweangakeo ndi umboro karo mpowowau montonda poꞌehero.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Kanoꞌamba sorodaduno to Roma laꞌira mewaweo i Yesu meluarako umbu ai inie langkai Yerusale. Tempono koleko-leko, umboro tepotowoꞌakeo ai Simo umbu ai inie langkai Kirene, henu tekonai mendamo ai inie langkai Yerusale. Romentahango ka medadasio kano poꞌahango kau pinotambano i Yesu ka koleko-leko ai bungkuno i Yesu.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 Orao ngako mia henu tumonda bungkuꞌO. Ai oloro nio orao irowai henu mpeꞌiwi sesedu ka mokokolaroꞌakeo i Yesu.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 Kanggo i Yesu mewolili ka motaeꞌakero, “Oo irowai-irowai Yerusale! Indoto mpeꞌiwikiaKu! Mpeꞌiwikioto koroimiu ka ana-anamiu!
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 Akono minggi hawe tempono mia mpotae, ‘Memeꞌuraꞌiroto irowai henu biita, henu laro huru mpeꞌana, ka laro huru mompoꞌuo!’
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Ai tempo laꞌa mia minggi mpotae, ‘Aroanoto lowono tamungku dumusinggami ka lowono torukuno humuwuinggami!’
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Akono bano umboro mpowowau menggena unie ai puꞌu ngkau henu da tuwu, mbioto henu minggi romewowauo ai puꞌu ngkau henuto mosuꞌi?”
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Sorodaduno to Roma laꞌira mowawo mboꞌu oruo mia mesueno henu mosaꞌa gauro henu minggi pinotamba meronga i Yesu.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Temporo mehawe ai poꞌianga henu ninee Takuꞌulu, lehea baꞌopioꞌiro sorodaduno to Roma potambaꞌo i Yesu meronga oruo mia henu mosaꞌa gauro laꞌa, aso mia ai kuanaNo ka aso mia ai manggaliNo.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Kanoꞌamba i Yesu mepau, “Uma, oninioto halaro, akono laro mentoꞌorio mbio henu winowauro.”
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Orao mia menggoti lehea mesueꞌo lowono kegagia laꞌa. Umboro petewawo to Yahudi tekonai mpoꞌihe-ihengo i Yesu, rompotae, “Mia mesue Nokaduduio, bano loꞌoka suꞌu mentee Mia nie Datu Pongkadudui henu bininikiRo Ue Ala, poꞌinengoto kano Umonono kumaduduio koroiNo.”
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Umboro sorodadu mboꞌu mpoꞌihe-ihengo i Yesu, rompopoꞌinuakeo anggoro mosilu ndi Yesu,
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 ka rompotae, “Bano Ikoto datuno to Yahudi, kaduduio koroiMu!”
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Ai wawo uluno i Yesu ai kau pinotamba laꞌa pinotako inuki, “Tinieto datuno to Yahudi.”
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Aso mia henu mosaꞌa gauno henu pinotamba ai aso hileno i Yesu mboꞌu moꞌihe-ihengo, nopotae, “Lanoꞌokee Ikomiu Datu Pongkadudui? Bano menggena ulaꞌa, kaduduio koroiMu ka ikami!”
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 Kanggo mia henu mosaꞌa gauno henu asono meꞌuaꞌo, nopotae, “Laulaꞌa momeeke iiko ndi Ue Ala? Akono iiko pinotamba menggena Umono!
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 Menteeꞌano Mia nie lalau napo teꞌaso winowauNo henu mosaꞌa, kanggo ikito tekonoano bato dinosa akono powowaundo henu mosaꞌa.”
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Kanoꞌamba nopotae, “O Yesu pewowoloꞌo akukaa tempono Ikomiu hawe gagi Datu.”
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 I Yesu motae ndi umono, “Kupauꞌakomu, menteꞌano olo nie iiko minggi meronga Iaku ai suruga.”
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 — ausente —
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 — ausente —
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Kanoꞌamba i Yesu kumora, “O Uma, ai laro kaeMiu Kupeweangakeo penaoNggu!” UmariNo mepau menggena ulaꞌa, i Yesu maate.
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Tempono kapala sorodadu sumueꞌo kegagia laꞌa, noꞌundeꞌiRo Ue Ala, nopotae, “Mentee suꞌu Mia nie lano tehala!”
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 Lowono mia henu menterombu mpengginggito lehea, mengkiteo mbio henu tegagi. Rompekule memokokolaro ka pompesosoo.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Tempo laꞌa wali-walino i Yesu ka baꞌopioꞌiro irowai henu tumondaꞌo i Yesu umbu ai Galilea, umboro mpenggoti halaꞌolai ka mengkiteo kegagia laꞌa.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
52 Gagi umono lumeko ndi Gubenuru Pilatu ka umemango bakeno i Yesu.
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 Kanoꞌamba nopotiingo bakeno i Yesu kano tongoho ako bana mopute ka nopoleroo ai laro aso kaburu ai torukuno mewasu. Kaburu laꞌa ambono huru pinake.Bakeno i Yesu tinongo ako bana mopute|alt="Mayatnya si Yesus dibalut dengan kain putih" src="WA03927b.tif" size="span" copy="Graham Wade" ref="23:53"
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 Lowono laꞌa tegagi umbeda ai olo penao-naoꞌa to Yahudi.
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 Baꞌopioꞌiro irowai henu mehawe meronga i Yesu umbu ai Galilea, tumondaꞌo i Yusupu. Romengkiteo kaburu laꞌa ka ba helinde nopinolero bakeno i Yesu ai larono.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Umari laꞌa umboro mpekule ai Yerusale. Umboro umaturuꞌo rampa-rampa ka boka mana moꞌahi tiano bokaino bakeno i Yesu.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.