Mateus 25

Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jisas oh Got ohe napapindin hrepnong hatinmat ma mamen tahapti oh mama paham meng moh hatinmur.
1 “Nati ana veya’amaim mar ana aiwob itinin i boro baibitar nah ten biyah numin tabin boubun itinamih hai ramef hibow hinan na’atube.
2 Ama tanggam mim pipa kuu ihiroh hanen kuu ihiroh dakuu kuu ihir pipamur. Hanen kuu ihiroh da timbas kuu ihir tap ham pipari.
2 Baibitar five i not wairafih, naatu baibitar five i men not wairafih.
3 Da timbas kuu ihir tanggam yot bok pok mat mim pipari.
3 Baibitar men not wairafih hai ramef hibow, baise karisin men ta hirirabar hibaimih.
4 Dakuu kuu ihir tanggam ruumsan ung mim pipari.
4 Baibitar five not wairafih hai ramef hibow naatu kibubumaim karisin hirirbaren hibow auman hin.
5 Mandap ririmat susa oh kapkap ti na apripathan kin timdin ham timdipari.
5 Tabin boubun ana orot men saise na, baibitar isan hima hikakaif matah fot hi’inurir hi’in.”
6 Timon patin kwit mutuh moh ut tit Gin kopen kuu dat han mahheri gin apripatrio. Ihan gur mandap ambutinmat ririmat sonmuro rim unggosar hangopari.
6 “Fainaiwan sabuw fanah sibisib hinowar, ‘Tabin boubun ana orot enan kwana kwa’itin.’”
7 Unggosatperhan ihir bupang rim masasa iraire tanggam oh has mara tanggam arga oh hirmat mandama pipari.
7 “Imaibo baibitar ten hi’inu’in himisir, hai ramef matah hibobaituturen naatu hito’aben.
8 Susa da timbas kuu ire tanggam oh pe hatporhan dakuu kuu ihirnong Nure tanggam oh pe hahmur. Ihan gure tanggam oh ti namdina por deip deingopari.
8 Baibitar men not wairafih turahinah not wairafih isah hio, ‘A karisin turin kwaibaisi, aki ai ramef temomorob.’”
9 Deip matperhan ihir Es. Nure mohra nuranure has mar marin pison ohe kiswi patmur. Gurnong napinoh timbasmur. Ihtin ohoh ihan gur guragure wan dar sonmur potpari.
9 “Baise baibitar five not wairafih hiyafutih hio, ‘Men karam boro kwa turin anit naatu aki turin anab. Gewasin boro kwanan sabuw biyahimaim kwabo isa kwanatobon.’”
10 Potperhan arpin ihir saya tei kopen kuu ma dar han oh apingopri. Apriporhan ama mamen tahat pati kuu muk ihir ohsi susa den tarmur dapti ter ap hatin oh ruhpari. Rosa ap taputpari.
10 “Basit baibitar karisin tobonamih hinan ufut, tabin boubun ana orot natit, baibitar five hibobuna hima’am bairi hin tabin ana yasisir wanawanan hirun etawan hitufabon.”
11 Taput mandaya tei kat kuu tanggam pe hatporhan it dar ma saya kuu ihirhe it kom aprisa Hanipyaha. Gin nuhurnonghe ap nadaputina por kandeingopari.
11 “Men manin baibitar five hina hitit hi’afririy ‘Regah, Regah, etawan kubotawiy arun!’”
12 Por kamtiperhan oh Es. Noh arpin gurnong hanhanmur. Ihan ap moh na nadaputiprohmur potipri. Ihtipari.
12 “Baise orot efatait eo, ‘Anababatun a tur ao’owen, ayu men aso’ob kwa iyab.’”
13 Amaru hat orhor Hanip Brer nohe ma apripra dik oh gur hanhan hat pati ohoh ihan desut apriprao rima kinkin da ham mamen tahat orhor patenmur napongop.
13 “Isan imih mata to niwa’an kwanama, anayabin veya o sumar men kwa so’ob, mar biy boro iti sawar hinamatar.”
14 Jisas oh Got ohe napapindin teinong nahatinmat ma nasatipra oh mama paham meng riya moh hatinmur.
14 “Maramaim mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube. Orot ef yok bainanawan isan bobobunabuna ana veya; ana akir wairafih e’afih hina ana sawar kaifen isan faramih.
15 Sonmat oh Mama han moh ohe da oh yahnap hat patgwer. Ihan noh ruumsan 5,000 kina moh ohe bes teinong matpor. Mama han moh ohe da oh ihtin da hapatgwer. Ihan 2,000 kina moh ohe bes teinong matpor. Mama han ohe da oh da hatip hat patgwer. Ihan 1,000 kina mohwi ohe bes teinong matpor daham imat nitat mar ire bes teinong mar oh wan mongnong pipri.
15 Hai so’ob ana fofoninamaim orot ta ana kabay 5,000 itin, orot ta 2,000, orot ta 1,000. Imaibo i ana nanawan busuruf in.
16 Sapatin orhor 5,000 kina ma dar han oh 5,000 moh ohe pe oh isip ha hatinoh daham ohe pe oh titsi ambur isip matipri. Isip mat pisus patin it 5,000 tit ohe boknong matipri.
16 Akir wairafin 5,000 baib in banikamaim yari’iy in bowabow, 5,000 tafan hiya’abar bai.
17 Mani 2,000 kina ma dar han ohehe tap da orhor matporhan it 2,000 kina ohe boknong matipri.
17 Akir wairafin bairou’abin i na’atube sinaf. Kabay 2,000 bai in imaim ma bikukumiyaw 2,000 tafan hiya’abar bai.
18 Mani 1,000 kina ma dar han ohehe mong pohmara aremdipri. Iham patesheri.
18 Baise akir wairafin ta ana kabay 1,000 baib i mutufor in hub bai regah ana kabay hub iwan taunafut in.
19 Pateshedapat gahan kamah han oh Gin norhe mani oh gin naisip matiriwa. Gin datpora daham datporim apdapri.
19 “Hima manin maiyow, imaibo akir wairafih hai orot ukwarin matabir na tit, naatu hai bowabow nuteteyan itah.
20 Apriporhan 5,000 ma datip han oh apris Hanipyaha. Gwe 5,000 nohe bes teinong ma matip oh noh it 5,000 tit nadatirmur pora dar apingopri.
20 Naatu akir wairafin kabay 5,000 baib na run ana regah nanamaim eo, ‘Regah o 5,000 itu, baise ayu abowabow tafanamaim 5,000 abaib i iti kubai.’”
21 Apriporhan oh wamara Go yahnap natamreipat hanmur. Noh garpok gwe bes teinong ma matip oh gin go pomat papat han ohoh ihan noh gin isip mat orhor gwe hrepnong matiprohmur. Ma imtiproh oh ditadite taman titwimur daham ditadit tap mat amam ham indiprohemur potipri.
21 “Regah iya’afut eo, ‘A merar ayiy, o i bowayan orot gewas naatu bosunusunubayan, bowabow gidigidih ibosunusunub kukakaifen gewas, imih boro anayara’ahi inayen sawar gagamih inakaifen. Kuna kurun au yasisir turin kubai!’
22 Potporhan 2,000 kina ma datip han oh aprisa Hanipyaha. Gwe 2,000 kina nohe bes teinong deingop mah gin moh wamtin. Noh it 2,000 titsi naambutirmur por dar apingopri.
22 “Naatu akir wairafin bairou’abin kabay 2,000 baib na run eo, ‘Regah o a kabay 2,000 ibitu i iti, naatu abowabow tafanamaim 2,000 abaib i iti kubai.’
23 Apriporhan oh wamara Go yahnap hat natamreipat hanmur. Noh garpok gwe bes teinong ma matip oh gin go pomat papat han ohoh ihan noh gin isip mat orhor gwe hrepnong matiprohmur. Ma imtiproh oh ditadite taman titwimur daham ditadit tap mat amam ham indeiprohemur potipri.
23 “Regah eo, ‘A merar ayiyi, o i bowayan orot gewas naatu bosunusunubayan, sawar matan ta ibosunusunub kukakaifen gewas. Imih boro anayara’ahi inayen sawar moumurihika inakaifen. Kuna kurun au yasisir turin kubai.’
24 Potporhan 1,000 kina ma datip han oh aprisa Hanipyaha. Go kasip mengtei ngarara naporo gorhe bes tei na gonom ire bes tei gonopti den oh suhum damo hapatgwer hano rima
24 “Imaibo akir wairafin baitonin kabay 1,000 baib na run eo, ‘Regah ayu aso’ob, o i a tur fokarin, turanah hai masaw o aribe kufafaur naatu turanah nowah o kutatanumabe kutaratar.
25 gwe 1,000 kina nohe bes teinong deingop mah noh naer matporhan go apris nohnong inahatiprakin daham noh kas ham nareman paptesuhmur. Gin mam pat ohmur pongopri.
25 Imih ayu o isa abir. A kabay abai an hub agais aibun inu’in, iti abai ana abit maiye kwitin.’
26 Potporhan oh Norhe natamreipat han go gapanwa han er hanmur. Go Oh den na gonoma nure bes wanin kakwi patgwer hanmur ma napor oh oh go arpin gidahat meng napormur.
26 “Ana Regah iya’afut eo, ‘O i orot kakaf nokonokow anababatun! O iso’ob, ayu i tebob nonowatih afafour naatu tetatanum nonowatih ataratar.
27 Oh ihtin han hapatgwero rim mani oh beng wamat pati han ire bes tei titsi ha aprinoh rim kinham ire bes teinong na matip. Imtipneng noh gin apris ohe pe oh titsi darnengmur. Go gapa ham ma mandatip oh er hanmur potipri.
27 Gewasin au kabay banikamaim itayi ta’in tabowabow, ayu atanan, saise tafan hitaya’abar auman hitutu atab.’
28 Pora orhe atamreipti han ihirnong Hanip gur erer pomat ma papti han gurnong titsi pei mat orhor naprisipramur. Napriporhan gur ruumsansi bap hatiprimur. Pomat na papti han gurnong oh noh titsi na naprisa ma napdor han oh it norhor daripramur. Ihan 1,000 kina ma apdap oh dara 5,000 kina ohe bes teinong mara it 10,000 kina ma datip han ohe bes teinong matinmur.
28 “Naatu orot ukwarin eo, ‘Kabay iti orot umanamaim kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay 10,000 baib i kwaitin.
29 Deipti norhe natamreipat han gapanwa er han moh kot dah kwitem dusnong tapan andutinmur. Ma andutiprohe mong tei oh batbet isip dara yimaya ga tikikir ga kup mar dayao ham paten ohe mong teinong matinmur pongopri. Imtipari napongop.
29 Anayabin orot yait uman ebi’e’etaw boro sawar tafan hinaya’abar moumurihika nabow isan nakaram. Baise orot yait uman nutanub ema’am biyanamaim sawar etei’imak boro hinabosairen.
30 Ama paham meng ma ginapotip oh Got orhe tamreindin oh pomat ha atamreingwe rim ginapotipmur.
30 Imih iti akir wairafin nukunukuwin kwabai kwan kwarauw ufun gugumin wanawanan ere, nati imaim nama narerey wan nayob nitafofofor.’
31 Jisas oh naporpat Hanip Brer nohe it ma apripra oh amam armi inasi ham Got orhorsi pati han enser ihirsi tap hat apripramur. Aprisa mong ohe kakhan ire tongnopti tei hatin tongnotipramur.
31 “Orot Natun ni’aiwob nanan ana maramaim ana tounamatar kakafiyih boro bairi hinan ana urama’am bonamanamarin tafan namare.
32 Tongnoma aw pe mong pe mong mong ma pati ihirnong gonsi tap tei nahama nasatipramur. Ma nasatipra oh imah sahapti han ire mat saptiru sipsip orhe teinong deiya meme orhe wan teinong deiya ma deiptiru mar nasatipramur.
32 Naatu tafaram wanawanan sabuw tutufin etei boro hinaru’ay Jesu nanamaim hinabat. Imaibo i boro sabuw nakusib rou’ab hinamatar, nabatanenayan sheep naatu goat bairi ekukusibih na’atube.
33 Nasama sipsip bap hatin hat ma pati gurnong oh Norhe yahnap hat pat ohe oper tannong tongnotin napotipramura; meme bap hatin hat ma pati bap gurnong oh Watah tandapat tongnotin napotipramur.
33 Sheep i boro uman ana asukwafune hinabat naatu goat boro uman ana beyawane hinabat.”
34 Ginaporpat oper tannong ma tongnoya gurnong oh Gur at Got ohe bapkeisi naham napapat han bap gurmur. Ama han bap gur rih mong na darpat patin orhor at orhor Norhe papindin hrepnong moh ham norhorsi dipdipwi pateprimur daham ma mamen mat natip da oh mama han bap gur apris datinmur napotipramur.
34 “Imaibo aiwob orot boro sabuw uman ana asukwafune isah nao, ‘Kwa i Tamai ebigegewasini, kwana mar ana aiwob nowamih kwabai. Anayabin tafaram matara’e ana veya God kwa isa yabuna.
35 Gur mamaru hat pati han bap gur ohoh ihan gur apris datinmur napotipramur. Mamarumur. Gur noh pahohsi patin gur den namdeyao tom dinsi patin tom namdeyao hohop han hat patin nambur ap naproyao
35 Ayu bayumih amomorob bay kwaitu, sikau mamamah harew kwaitu atom, abinanawan au merar kwayi a baremaim ama ra’at ama.
36 noh watah timbas hat patin watah napriyao noh sik hat patin napapayao karapus nahat patin gur wanaham apriyao hat pati han bap gurmur noh napotipramur.
36 Segar ama’am faifuw kwaitu aus, asawow ainu’in, kwakaifu naatu dibur bar ama’am kwana kwainanawanu.’”
37 Napotporhan ama yah danong duung rit pati han bap gur Epe. Nuhur tit gonong inahat napaptesheda. Hanipyaha. Go desut apris pahoh haho tom din haho hatporhan nuhur tom namdeyao den namdeyao hatpa.
37 “Sabuw gewasih boro hiniya’afut hinao, ‘Regah mar biyika bayumih imomorob ai’it bay ait, o sika mamamah harew ait itom?
38 Go desut apris hohop han hatin hatporhan nuhur nambur apnong naproyao watah timbas hatporhan watah napriyao
38 Naatu biyika inanawan inan ai’it a merar ayiy abuwi ai sebomaim imara’at? O segar ima’am faifuw ait ius?
39 sik hatporhan napapayao karapus hat patin wanaham apriyao hashe. Nuhur tit gonong inahasheda napotiprimur.
39 Naatu mar biyika isawow inu’in akaifi, o dibur bar ima’ama ainanawani?’”
40 Napotperhan kakhan nohdapat Es. Norhe taptem gur win timbas han maihirnong ma panggeishe oh arpin gur nohnong inahashemur napotipramur.
40 “Aiwob orot boro niyafutih nao, ‘Anababatun au’uwi, nati ana veya’amaim ayu taitu gidigidih isah kwasisinaf, i ayu isau kwasinaf.’”
41 Oh oper tannong ma nahah han gure napotipra ohe meng ohmura; watah tanong dei han ihirnong oh Gure boknong oh Got oh heisup nahat pat han bap gurmur. Ihtin han bap gur nohnong namdama at Got ohe irat hashe na tikimapat dipdipwi has hatwi patepra apteinong moh kaput Satan ohsi orhe enser ihirsi sa hatipri rim amamen matip apteinong oh mama gur nohnong namdam eimat sonmur napotipramur.
41 “Imaibo sabuw ana beyawane hinabatabat isah boro nao, ‘Biyau’umaim kwatit sa’ab kwan. Kwa i orarafen wanawanan kwarun, Demon Mowan ana tounamatar bairi isah wairaf wanatowan hibobogaigiwas kwan imaim kwarun bairi e’arahi.
42 Eimat er aptei patepri han guroh mamaru hat pateshe han bap gurmur. Gur noh pahoh hat patin na kasip nahashemur. Tom dinsi patin gur tom na namdeshemur.
42 Ayu aa amomorob, men abisa ta kwaitu aan, sikau mamamah harew men kwaitu atom.
43 Noh hohop han hat apripatin gur nohnong nambur gure apnong na napisashemur. Noh watah timbas hat patin gur watah na naprishemur. Noh sik haho karapus haho hat patin gur nohsi na napapteshemur por noh ihirnong imtipramur.
43 Ai nanawan anan men au merar kwayi a sebomaim amara’at. Segar ama’am faifuw men kwaitu ausimih, a sawow ainu’in, o dibur baremaim ama’am men kwana kwainanawanu.’”
44 Por imtiporhan ihir it Es. Hanipyaha go desut pahoh haho tom din haho hohop han haho watah timbas han haho sik haho karapus haho hat patin nuhur desut wanaham na napaptenipti napotiprimur.
44 “Naatu i boro hiniya’afut hinao, ‘Regah, mar biyika o aa imomorob, o harewamih sika mamamah, o ibinanawan, o segar ima’am, o isawow inu’in, o dibur bar ima’am men aibaisimih?’”
45 Napotperhan nohdapat Es. Gur win timbas han maihirnong ma na panggeishe oh nohnong na inahashemur potipramur.
45 “Imaibo i boro niyafutih nao, ‘Anababatun a tur ao’owen, ayu taitu gidigidih men kwabibaisih, nati i men kwakok ayu kwatibaisu.’”
46 Noh gipotporhan ama ihir dipwi batbet dar paten apteinong hatiprimur. Yahnap da duung rit pati han guroh eimat yah hat paten dasi hat paten ohe apteinong hatiprimur napongop.
46 “Naatu nati sabuw i boro hinan ma’ama wanatowan ana baimakiy hinab. Baise sabuw gewasih boro hinan yawas ma’ama wanatowan hinab hinama hiniyasisir.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.