Mateus 22

Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Gahan Jisas oh it paham meng tit ringop.
1 Naatu Jesu iban maiye oroubon tabo sabuw hai tur eowen eo,
2 Got ohe napapindin hrepnong hayarit ma inhatipra oh mamarumur.
2 “Mar ana Aiwob ana itinin i boro iti na’atube. Ana veya ta aiwob orot natun tabin isan ana hiyuw bogaigiwas.
3 Amamen deipat orhe atamreipti han ihirnong Gin gur norhe kis matip han ihirnong ambur sona por darhetipri. Darhetporhan ihir ambur sus poriyaoh ihir na saprohe rim garham na pipamur.
3 Naatu ana akir wairafih iyunih kob hin sabuw iyabowat hiyuw aamih hibowabow isah, baise etei’imak hikwahir hima.
4 Na saperhan it orhe atamreipti han kat han ihirnong Gur susa it norhe dik atip han ihirnong potinmur. Gur garhatipri. Oh burmakauo wusi han yah ohwi gatmat sara erer oh gonsi mamen mat it pathe. Ihan gurhe aprinmur potinmur por darhetipri.
4 “Imih aiwob orot iban maiye ana akir wairafih afa’abo iyunih eo, ‘Kwanan sabuw iyabowat na hiyuw aamih au’uwih hai tur kwana’owen, masanuw etei arauw hitab, naatu hiyuw etei abogaigiwas sawar, imih kwanan tabin ana hiyuw tanaa.’
5 Darhetporhan ihir it susa poriyaoh ihir garham na amrama kat ihir iraire tohan pa rang tamreindin danong ham sayao kat ihir iraire erer ambutin ohe danong ham sayao ham garham na amrama iraire danong ham kukungopari.
5 “Baise hin hi’o, sabuw hiyuw aayah tur men hinowar, hai kokomaim hire nanabin hin. Orot ta au masaw in, orot ta re ana sitow bowamih in.
6 Kat han ihir iham kukutperhan kat ihiroh ihirnong nitnet pora sein suyao war suyao mata hangopri.
6 Naatu sabuw afa akir wairafih hibow hirouw, afa hi’asbunubunuw himorob.
7 Imtahan mong erer ohe hrepnong mat papat han oh heisup hama orhe dupsi han ihirnong Gin gur susa ihirnong suyao ap andoriyao mar timbas matinmur por darhetipri. Darhetporhan ihir arpin susa sa imtipari.
7 Aiwob orot anababatun yan so’ar, basit ana baiyowayah iyafarih hin sabuw ana akir wairafih hi’asbunubunuw etei hibow hirouw himorob naatu hai bar etei hi’afusar.
8 Gahan oh orhe atamreipti han ihirnong Noh ire den mamen mat at moh gin ihir dinmat na apriya oh ihan ihir na diprohemur.
8 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafih afa’abo eaf hina iuwih eo, ‘Tabin ana hiyuw i abogaigiwas sawar, baise sabuw au’uwih men yait ta namih.
9 Gin gur susa mandap mindiskak teio oh hanip wan ihir ti patihanhe ambur poprinmur por darhetipri.
9 Imih kwanatit kwanan ef gagamih yahimaim sabuw kwana’i’itih etei kwana’uwih hinan tabin ana hiyuwamaim hinarun.’
10 Darhetporhan ihir arpin susa wandeiyaoh patihanoh era yaha gonsi ambur popingopari. Poprisa den dapti ap ter hatin ap oh rosa ap bokongopari.
10 Basit akir wairafih hitit hin ef gagamih yahimaim orot babin hi’itih etei hibow, kakafin, gewasin etei hiteten hinatabin ana efanamaim hitit.
11 Bokoriya tei mongo erer ohe hrepnong mat papat han oh ihirsi wenggosaro mengiro hatperim ruhupri. Rosa wandeioh han moh kuu datiproho rim ma orhe gon watah ma aripti watah oh ihir gonsi an patingopari. Patihan oh wandeioh tit han tit ama ihtin watah ti na an patgopri.
11 “Aiwob orot na nanawan hai merar yi ibabatiyih inan, basit orot ta tabin ana faifuw usina’e na ma’am itin.
12 Na an pathan Nohan gowa. Kopen kuu datinmat ma aripti watah oh go ar na marada. Ihan go kianorim ap moh pat por dahamtipri. Por dahamtiporhan ohe potin meng oh timbashan kimirit mandangopri.
12 Naatu ibatiy eo, ‘Au begon, o mi’itube’emih tabin ana faifuw usina’e ina irun kuma’am, etawan menane irun?’ Baise orot men tur ta eo.
13 Kimirit mandatporhan ap ma tamreipti han ihirnong Gin gur mama han ohnong buho beso oh nang bok mara kwitem dus kot dahnong tahe potinmur. Tahe potperhan ga tikikiro yimamo sa hatiproh potipri. Ihtipari.
13 “Basit aiwob orot ana akir wairafih iuwih eo, ‘Orot an uman kwafatum kwabai kwan ufun kwaisaroun ere gugumin wanawanan nama, narerey wan nitarfofor naso’ob.’”
14 Gin gur ama ohe paham meng oh daham am hatinmur. Amaru mat orhor Got oh gurnong Gur ruumsan aprinmur naporpat orhor orhe hrep ma nahapat han guroh pang pokmur napongop.
14 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw moumurih na’in God ea’afih, baise matan ta’amo boro narubinih.”
15 Jisas oh ama meng oh potporhan Parisi ihir amram sus tap tei hapti Dir de ohe meng oh da aban mar poriyarit oh da ban taham Moses ohe sawa mengnong amkatin ohe mengdo Rom ire sawa mengnong amkatin ohe mengdo rima orhe boknong ha tarpatinoh gigosham meng ama wanin matpa oh.
15 Basit Ofafar Bai’obaiyenayah afa hin sa’ab akisihimo hiku’ay Jesu baikubibiruwin isan hiyakitifuw.
16 Wanin mara iraire pinggit pisapti hano Herot ohe danong hat pati hano ihirnong Gin gur susa mama meng moh Jisas ohnong por dahamtinmur por ama darhetpa oh. Darhetperhan ihir Jisas ohe pat teinong aprisa Tisa. Nuhut gonong am hat patimur. Go arpin mengwi ripat hanmur. Go Moh winsi hanhe. Moh win timbas hanhe daham meng na porpat hanmur. Got ohe yah meng oh pomatwi porpat hanmur pongopa. Ma potpa oh Jisas ohnong da aban matinmat pongopa.
16 Imaibo hai bai’ufununayah afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa hin Jesu biyan hitit hio, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob. O i anababatun turamaim kuo, God ana sabuw isah abisa ekokokomaim kubi’obaiyih, abisa sabuw tenotanot isan men kubiyababan, anayabin o men orot babin ufuhine ku’i’itin.
17 Pora Ihat pat han gwe da oh kiano dahah. Rom ire gapman Sisa ohnong takis yan ma apripti oh Moses ohe sawa meng ohe ti imat aprishenmur ritipda da na giritip por dahandeingopa.
17 Imih kuo anowar. Caesar isan kabay tanabibaiyan boro ata ofafar tana’astu’ub, ai en? O mi’itube kunotanot?”
18 Por dahamtiperhan Jisas oh Norhe boknong tasutin ohe meng ha ritinoh rim imat naporiya ma hapat daham am hapat ihirnong Wa. Pang yotsi hat pati han bap gur norhe boknong tasutin ohe meng oh ha ritinoh rim dahanahaptida.
18 Jesu mar ta’imon hio hai tur naniyan bai uwih eo, “Kwa i wanawan rerekabih! Aisim ayu kwabikubibiruwu?
19 Gin gur takis yan saripti ohe mani oh tit pitap teinong matinmur potporhan ihir arpin dar pitap deingopa.
19 Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hina hitin.
20 Pitap teinong matperhan oh Gin mani mohnong wamtin. Wamara rumkin moh nihohe rumkin pathe. Winhe nihohe win pathe gur wamar ritina pongop.
20 Itin sawar imaibo eo, “Iti kabayamaim i yait ayubin naatu wabin tema’am?”
21 Potporhan ihir wamara Mohra Rom ire gapman Sisa ohe rumkino wino oh wino mam pat ohwa pongopa. Potperhan oh Ihan Sisa ohe rumkin pathan Rom gapman ohe ma hapat daham asarinmur. Got ohe erer ma apapti ohhe orhornongwi aprishenmur pongop.
21 Hiya’afut hio, “Caesar.” Basit Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, naatu abisa God nowan God kwanitin.”
22 Potporhan ihir Epe. Dakuu meng tit napor ma hapat daham sein bupang ringopa. Sein bupang rima kimirima sangopa.
22 Iti na’at eo hinonowar ana maramaim hifofor men kafaita. Naatu hihamiy himatabir maiye hin.
23 Ihir saperhan Sadyusi ihir Hanip dir haputperhanoh it da na tarpam na masaptimur ripti han bap ihir apris
23 Nati veya ta’imon kau’ay ta wabin Sadducee hai sabuw afa hina Jesu biyan hitit hio, “Sabuw morobone boro men hinayawas maiye.”
24 Jisas ohnong Tisa. Ihir Moses oh Han tit kopen kuu dara inap uh brer timbas patin imap oh hapurhanoh ohe tahem oh arwap go dara ma haputir han ohe puhsi ha hatinoh rim datinmur rim brak matipmur riptimur.
24 Naatu hio maiye, “Bai’obaiyenayan Moses eo tautabin orot ain natun en namomorob tain boro tuwah ana kwafur ni’aawan, saise hairi hina’in kek hinatufuw tuwah efanin.
25 Moses oh girim brak mat natip ohoh ihan nuhur dahatin ohe paham meng tit napor dahanahatiprohemur.
25 Imih marasika orot, ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu kek en morob. Ana kwafur tain i’aawan.
26 Han beshei han nanggamder moh patesheri. Patimdapat nanip oh kuu dara inap uh brer timbas hat patin hapungopri. Haputporhan arwap oh it tahem datipri.
26 I auman kek en morob. Naatu tain ta bo kwafur i’aawan maiye. Kek en morob ef ta’imon na’atube hisinaf re in yomanin hi’asa’ub.
27 Dat patin gahan uh brer timbas patin orhor arwap oh hapungopri. Haputporhan gahan mutuh tah oh datipri. Dat patin bap inap uh brer timbas hat patin orhor oh hapungopri. Ihat orhorwi sapatin gahan kom pepe han oh datipri. Dara uh brer timbas patin orhor ohhe hapungopri.
27 Uf toro’ot, babin morob.
28 Haputporhan gahan kuu uh brer timbas patin orhor hapungopri. Ihtipari.
28 Orot etei i babin ta’imon hi’aawan, imih ana maramaim morobone hinamimisir maiye, babin i boro menatan ni’aawan?”
29 Gin kuu mauh beshei han maihirnong gonsi ma datip oh kaput hanip da ma it masas patepri tei oh ama beshei han maihir de han oh eimat dat patepra por dahandeingopa. Ma dahamtipa oh ihir it masas patimur ma ripti mengnong oh dasei mar imat paham meng por dahamtipamur.
29 Jesu iyafutih eo, “Kwa i a not hikwaris. Anayabin Buk Atamanin men kwaso’ob, naatu God ana fair auman men kwaso’ob.
30 Por dahamtiperhan Jisas oh Epe. Gur Got ohe meng potporhan ma brak matpa mengo Got ohe kasip oh wan inasi naham napamsapra dao oh gur hanhan hat patim guragure damdapat dasuh dahapti meng riyamur.
30 Anayabin morobone hinamimisir ana veya tounamatar maramaim tabina’e tema’am na’atube bairi boro hinama.
31 Got ohe wan inasi naham ma napamsapra oh mamarumur. Got ohsi pati han enser ire ina hatin naham dipdipwi patepri ohe dasi nahat napaptepra ohoh ihan
31 Naatu morobone hinamisir maiye isan God eo Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin ei en? God iti na’atube eo,
32 Moses ohe Got oh imat napamsaprawa daham ma brak matip meng oh gur sam na dahaptida.
32 ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’ Nati God i sabuw yawasih hai God men sabuw murubih hai Godamih.”
33 Ma brak matip oh mamarumur. Got noh Eprahamo Aisako Jekopo ire Gotmur potporhan brak matipmur. Ma brak matip oh ihir haputpa tei orhor ire da oh na hapura patio rim oh Noh ama han ire Gotmur potipmur. Got oh hapuriyarit da timbas haptio rim oh Noh ire Gotmur ripatda. Basra. Hanip haputperhan ihir dasi hat orhorwi patio rim Got oh Noh ire Gotmur ripatmur pongop.
33 Sabuw rou’ay gagamin iti tur hinonowar, hifofor men kafaita, anayabin abisa bi’obaiyih i tur anababatun.
34 Potporhan kuuhan ihir amrapti Epe. Oh gin dakuu meng tit napor moho rim bupang rim kimirim sangopa.
34 Jesu tur eo Sadducee sabuw hai tur etei rabirab ana maramaim Pharisee sabuw hi’itin. Basit etei hina hita’imon.
35 Gahan Parisi ihir Jisas oh Sadyusi ihirnong dahatin meng potporhan ihir it diteim ohe boknong matin ina timbashemur ritperhan ihir amrama ama tarmutpa oh.
35 Wanawanahimaim ofafar so’obayan orot ta na Jesu ikubibiruw eo,
36 Tarmuripti Dir kian meng oh ohe boknong matperhan oh da ban taham wan meng tit ha ritinoh goshapti irair tit han tit gonsi sawa mengnong am hat pat han oh Nohdapat ohe boknong meng tit matiprohmur ama potip oh.
36 “Bai’obaiyenayan, obaiyunen tur menatan i gagamin ofafar etei wanawanahimaim?”
37 Pora aprisa Jisas ohnong Tisa. Gwe da oh kiano dahapat. De ohe sawa meng oh isipnap hat patin ohe hrep oh gonsi sawa meng pat. Go napotina por dahandeingop.
37 Jesu iya’afut eo, “Regah, a God isan dogor tutufin etei, a not tutufin etei, naatu biya tutufin etei iniyabuw.
38 Por dahamtiporhan Jisas oh sawa meng isipnap hat pat oh mohmur. Guragure Hanipyah Got ohnong bopor mat papten oh da mutuhdapat orhor orhornongwi bopor mat paptenmur. Dahe orhornongwi dahat patenmur. Kasiphe orhornongwi kasip hat patenmur. Amaru hat orhorwi bopor mat paptenmur ritporhan ma brak matip ohe meng oh noh Ohri isipnap hat pat sawa meng oh moh ma hapat dahat patmur.
38 Iti ofafar i gagamin naatu ofafar ana ukwarin.
39 Tit sawa meng isip hat ma pat oh Gur guragure boknong ma bopor tahat patiru arwananah ihirnong asohhe imat orhor ihirnong bopor mat paptenmur.
39 Naatu ofafar bairou’abin i iti. ‘Taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’
40 Ama sawa meng yot oh isipnap duupteinap hat pati sawa meng yot ohmur. Ama sawa meng yot ite kamen teidapat Moseso propeto ire sawa meng oh tarpam apripatmur pongop.
40 Moses ana ofafar tutufin etei naatu God ana dinab oro’orot hai bai’obaiyen etei i iti ofafar rou’ab tebi’ukwarih.”
41 Gahan Parisi ihir apris tarmutperhan Jisas oh ihirnong por dahandeingop.
41 Pharisee sabuw hiru’ay hita’imon, basit Jesu ibatiyih
42 Gur kiano dahaya. Got oh darhetipra ma ritip han Krais oh nih ohe puha. Gur napotina por dahandeingop. Dahamtiporhan ihir Oh Depit ohe puhmur pongopa.
42 eo, “Kwa a notamaim Keriso isan mi’itube kwanotanot? I boro orot yait natun?” Naatu i hiya’afut hio, “Keriso i boro David ana agirane nan.”
43 Potperhan oh Ihan Yahsup oh Depit ohe atem tei rit atporhan Krais ohnong Hanipyaha ma ritip ohwa. Oh arpin orhe puh na tarpat patinneng Hanipyaha potipnengda. Oh na gipotipnengmur.
43 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Bo aisim Anun Kakafiyin ana fairamaim David iwanasum, Regah isan eo,
44 Oh Hanipyaha por ma brak matip oh mama ohmur.
44 ‘Regah au Regah isan eo, Umau au asukwafune kumare inama’am. Ana maramaim ayu boro anatit a kamabiy sabuw anabow babamaim anaya.’
45 Depit oh Krais ohnong Hanipyaha ma potip oh orhe puh na tarpat patinneng na gipotipnengmur. Ihan moh orhe puh bas ma hapat. Ohri patesuh ma hapat dahatinmur pongop.
45 “David Roubininenayan orot isan i ana Regah rauw eo, imih men karam Roubininenayan orot i David ana agir narauw nao.”
46 Potporhan ihir Epe. Mihat daham mengripat han mohri dahamara da na ban matin hanhe daham it komdapat na dahandeishemur.
46 Men yait ta Jesu ana tur wan yimih. Nati ana veya’amaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.