Mateus 18
Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI
1 Gahan nuhur susa Jisas ohnong Nohana. Got orhe napapindin hrepnong nahat pat han nuhur de han ohri winsi yahnap han hat pat. Gin go napotina gipor dahamtipa.
1 Nati ana maramaim bai’ufununayah hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “Mar ana aiwobomaim yait i orot gagamin?”
2 Dahamtiperhan oh tit brernong tit Gin go aprisa ire mutuh moh tandeitin potporhan brer oh apris nure mutuh moh tandeingop.
2 Jesu kek kikimin eaf na nahimaim bat.
3 Tandeitporhan Gin gur brer moh wamtin. Gure dahe brer mihtin ire dahapti da hatin na hayahanoh gur Got ohe napapindin hrepnong eimat na hatiprimur.
3 Imaibo eo, “Anababatun a tur ao’owen, o yait ayawas men inabotabir inan iti kek gidigidih na’atube mar ana aiwobomaim boro men inarun.
4 Gur nohwi ihtin han hat pat ma hapat ma dahapti da oh mandama brer maire supir itapir ire danongwi hat pati da hatin hat orhorwi hayahanoh ama ihya han gur Got ohe napapindin hrepdapat hat patim win isipsi hat pati bap gurmur.
4 Isan imih orot yait taiyuwin yare iti kek kikiminabe emamatar mar ana aiwobomaim i orot gagamin.
5 Gur ihat ma brer ire dahapti da hatin hat ma pati bap ihirnong oh Moh Got orhe nita ma hapat. Noh ambutpor daham amburiyahanoh ama ihat sapti han gur nohnong namburipti han bap gurmur napongop.
5 “Naatu orot yait kek kikimin iti na’atube ayu wabu’umaim ana merar eyiy, i ayu au merar eyiy.
6 Naporpat gahan Jisas oh tit meng ginapongop. Mihtin brero ihirnong gur yah mat na ambura er matperhan ihir gure er da pinggiya ohe pe oh er hat sayahanoh ama ihya gurnong ama er da pinggitiri ohe pe oh gur ruumsan batbet dariprimur. Gur kwei gon tit guragure manbi dahnong moh nadumama tom hru dahnong tahe napotperhan was hapuriyahanoh ama ohe batbet oh garpokmura; er da pinggiya ohe batbet oh isipnapmur.
6 Baise orot yait iti kek kikimin ayu bitutumu eoraraf in bowabow kakafin esisinaf, gewasin nati orot i boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare na’atomatom namorob.
7 Hanip dirnong er nahatin da kakdah mama ruumsan pat da moh Got oh ihirnong er mat papat da moh timbas matpora daham ma timbas matipra er da bap ihir hininsi han baprano. Ihtin da oh pat orhora; ama ihtin da oh gure tei oh tarpama ihirnongsi aprisipri. Ihirnongsi apriyahan ama imat apriya ohe pe oh kamahara hininsi bap gurmur.
7 “Tafaram i kakafin wanawanan run, imih nati sawaramaim sabuw bonawiyih bowabow kakafin tisisinaf. Sawar kakafih nati na’atube i boro hinamatar, baise orot yait biyanamaim iti sawar temamatar i boro kakafin anababatun nab.
8 Ihtin ohoh ihan buho beso ihir er nahat napison ina nahahhanoh ama inahaya da oh gatmat mandatinmur. Buh gatesi bes gatesi hama Got ohe patnong sayahan yahmur. Buhsi bessi yah hat patin orhor irat has teinong hayahan ermur.
8 O yait uma o a nabonawiy kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun, saise a uma duboduboh inan ma’ama wanatowan inarun. Men basit a uma hai ubaramaim o biya etei itan wairaf wan itayen ta’arahi.
9 Kin oh er nahat napison ina nahahhanhe kin tan hwet mandatinmur. Kin tan hwetinsi hama Got ohe patnong eimat sayahan yahmur. Kin yotsi orhor irat has teinong sayahan ermur napongop.
9 Naatu mata nuw kwanekwan kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun. Mata rounawat saise inan ma’ama wanatowan inarun, men basit mata ta’imon ana ubaramaim mata rou’abaka inan wairaf wan inayen na’arahi.
10 Naporpat gahan tit meng ginapongop. Mihtin brer ihirnong Got ohe enser ire bes tei paptimur. Imat papti ohoh ihan gur imtiperhan ihir gure indeiya meng oh Got ohnong poriptimur. Imat Got ohnong poripti ohoh ihan mihtin brer ihirnong dasei meng poripri. Pomar paptenmur.
10 “Abisa kusisinaf i inaso’ob men kek gidigidih inanuw furuwih, a tur ao’owen anayabin kek gidigidih hai tounamatar mar etei maramaim Tamai nan tebatabat.
11 Hanip Brer noh win timbas hat pati han bap ihirnong ambur yah matporim apdap ohoh ihan gur pomat paptenmur napongop.
11 Orot Natun nan ana’an i sabuw kasikasiyih bow baiyawasih isan na.
12 Naporpat gahan Jisas oh nuhurnong tit meng tit napongop. Nohe ma napotiproh meng moh gur dahenmur. Tit han tit orhe sahapat han sipsip oh 100 patina tit timbas hathanoh orhe damdapat 99 mama pat ohwa. Tit pokwi timbas hat moh ha ihtinoh daham mandatiprohda. Basra. Yah hat ma pati ihirnong atei mandama ma timbas hat hannong angmar saprohmur.
12 “Orot ana bobaituw 100 hitama’am ta’imon takakasiy isan a not i mi’itube kwanotanot? Ana bobaituw 99 tihamiyen oyaw wan hitama, i tare tan ta’imon kakasiy tanuwih ai en?
13 Angmar susa pathan amburpat amam ham 99 ire mutuhnong matiprohmur. Deipat 99 yah hat patio rim amam mat ma pat oh garpokmur. Ma timbas hat han oh Gin ambur popirwa daham amam isipnap matiprohmur.
13 Naatu ana bobaituw tatita’ur tabaib ana maramaim, a tur ao’owen ana for ta’imon isan boro tiyasisir men kafaita, men 99 isah ebiyasisir na’atube anayabin i men hikasiy.
14 Amaru hat orhor At aw tei pat han ohhe mihtin brer ihir tit han tit timbas hatipra dahama wanahat napapatmur napongop.
14 Imih ef ta’imon nati na’atube Tamat maramaim men ekokok boro ana kek kikimin ta nakasiy.
15 Jisas oh naporpat gahan tit meng ginapongop. Arwananah ihir tit gonong er nahahanoh gomdapat ahar susa gutarhe teinong hama gonong ma er nahat ohe meng oh pomtinmur. Pomara oh Dawa. Nohe ma ihpat da oh gin mandamur. Gin ditadit yah hat paten ohe danong hahmur rihanoh gutagut yah han hat pateprimur.
15 “O taituwa ta wanawanamaim isa bowabow kakafin nasisinaf na’at wa’iwa’iramaim inan biyan ana kakafin matanamaim ini’obaiy. Inao fana nanonowar na’at i boro airi kwanitafen tutur.
16 Na amrahanoh go it yot hando yitir hano ti ambura susa ire kintei meng pomtinmur. Patem ihir arpin orhe er hatir meng oh pomat ri ma hapat ha dahatingwe rim ire kintei meng pomtinmur.
16 Baise inao men nanonowar, orot ta’imon o rou’ab inabuwih bairi kwanan, saise o abisa’awat inao orot rou’ab boro sif hinaruboun. Buk Atamaninamaim hio na’atube.
17 Pomara oh Gure meng moh na amram er da orhor patepramur rihanoh sios ire kintei pomtinmur. Pomara it ihtin da orhorwi hat patepra rim na amrahanoh gur ohnong Go takis yan gapah hat dar paten han haho Got ohnong hanhan hat paten han haho patena por mandanmur napongop.
17 Baise hinao men nanonowar na’at, basit ekaleisia matahimaim kwanakurereb kwanao, naatu ekaleisia hinao men nanowar na’at, basit kwanihamiy eteni orot na’atube nama o tax o’onayan na’atube nama.
18 Naporpat Noh arpin meng napormur. Gur kakdah moh meng arpiyahanoh Got ohe pat teihe meng tarpirpatmur. Kakdah moh meng na arpiyahanoh Got ohe pat teihe meng na tarpirpatmur napongop.
18 “Anababatun a tur ao’owen, abisa iti tafaramamaim ku’a’uh maramaim boro ana’uh. Naatu abisa iti tafaramamaim kururufam maramaim boro anarufam.
19 Naporpat Noh titsi napormur. Kakdah han guragur yot hando yitir hando guragur tit dawi hapti Dir mama meng moh Got ohnong dahamtipera daham Got ohnong dahamtiperhan guragure tit dawi ham dahandeiya han oh at aw tei mahat pat han oh arpin napriprohmur.
19 “Iban ao maiye, orot rou’ab iti tafaramamaim abisa isan hairi hibasit tefefeyan, Tamai maramaim boro isah nasinaf.
20 Guragur yot hando yitir hando gur Nuhur at orhe nita hat pati sa daham tap tei hayahan noh ama ihat tap tei haya han gure mutuh patmur napongop.
20 Orot rou’ab o tounu ayu wabu’umaim tekuku’ay, ayu i nati wanawanahimaim bairi.”
21 Gahan Pita oh Jisas ohe duupnong hama Hanipyaha. Ihirdapat kinhei dah nohe boknong er nahayahanoh nohdapat kinhei dah it ire boknong diteim na matiproh. Tap han oh inahapatin besheio kirheio hahrit it noh diteim potin hatinda por dahandeingop.
21 Imaibo Peter na Jesu biyan tit ibatiy, “Regah, ayu taiu isau mar etei bowabow kakafih nasisinaf mar boro bai’ab ana kakafih ana notawiyen? Ana kakafih ana notawiyen nayen seven nanatabir?”
22 Dahamtiporhan Jisas oh Es. Go beshei daho kirhei daho ohnong dahatipra. Na satin hatin dus moh go it diteim potipra. Eimat hanhan mar mandatinmur pongop.
22 Jesu iya’afut eo, “Men seven, baise mar etei 70 tafanamaim seven auman.
23 Porpat gahan tit meng ginapongop. Got ohe napapindin hrepdapat hat patim ohe it diteim na potin ohe da menghe moh hatinmur.
23 “Anayabin aiwob maramaim ana itinin i aiwob orot ana akir wairafih hai bowabow nunutitiy na’atube.
24 Daham sapatin tit han tit ohe yan oh isipnap na satin ina hangopri.
24 Nuteteyan ana bowabow busuruf ana veya aiwob orot kabay million na’atube orot ta bai ma bowabow hibai hina hirun.
25 Ihama ohe yan oh it kinmat ohnong aprin hatin hangopri. Hatporhan mong erer ohdapat papat han ama yan ruumsansi hat pat han ohnong We. Gwe ma yan hat pat oh ha timbas hatinoh. Ihan gorhor brer imdero gur tit han ohe hrepdapat hat patim be atamreinmur. Gure be ihat atamreipri ohe yan oh nohnong ha napinoh. Ama ohe yan ohsi; gorhe erer ma tamohotiproh ohe yan ohsi tap mara gwe rihohe ma yan hat pat yan oh sar timbas matinmur potipri.
25 Naatu nati akir wairafin aiwob orot ana kabay wan yin isan aurin men karam. Imih aiwob orot iuwih orot aawan, natunatun naatu ana sawar etei hitabow hitan sabuw afa hitatobon hai akir wairafihimih hitabow, saise nati kabayamaim aiwob orot ana kabay wan tab isan eo.
26 Potporhan oh da er hama katin mong ambipira ohnong Go nohnong ina ruumsup meng moh napotipra. Hinhina naham ihat patinmur. Kaput nohe bes tei moh tarpapathan tit tit mat napripatin timbas matipramur por kandeingopri.
26 “Baise akir wairafin aiwob orot nanamaim sun yowen fefeyan eo, ‘Regah a kokok yate nanub naatu ayu boro ana sinaftobon a sawar etei wah anayow anit.’
27 Por kandeipatin mong papat han oh hinhina mara Ihan gin yan oh eimat ha ihtinoh por it yansi na mara amdatipri.
27 Aiwob orot ana akir wairafin itin yan baban naatu ana kabay wan yin isan auman ibagun naatu iu tit ana ubar in.
28 Amdatporhan yan isipsi hat patesuh han oh ros wandeioh orhorsi tap tamreipti han ihir tit han ohnong hanen pu pokwi ma apin patsi yan han oh patgopri. Pathan oh susa ohe manbi dahnong net pora Gin orhor go kapkap nohe hanen pu yan oh kapkap napina por imtipri.
28 “Baise nati akir wairafin tit in naatu ana kabay bai’abamo bowayan turan biyanamaim bai ma’am biyan tit, eof sikan bai eo, ‘Au kabay o biya inu’in boun wan inay initu.’
29 Por imtiporhan oh katin mong ambipira ohnong Go ihat patina. Noh gwe yan oh napripramur pongopri.
29 “Bow turan orot nanamaim sun yowen ifefeyan eo, ‘Yate nanub mar kafai ayu boro a kabay wan anay anit.’
30 Potporhan oh na hinhina deipat heisup yah tit mara Es. Go na napir oh ihan karapusnong hat patina ama ohe yan oh ha timbas hatinoh por karapusnong deingopri.
30 “Baise orot men kok boro turan fanan tanowar, imih bai furisiman itih hibai hin dibur bar hiya’ariy. Naatu orot turan iu, ‘Iti’imaim inama au kabay wan inay initu imaibo inatit.’
31 Karapusnong mat patin orhorsi tap hat tamreipti han ihir wamar am hama da isip er hatpari. Da er hama susa mong ohe hrepnong mat papat han ohnong ama indei ohe meng oh potpari.
31 Akir wairafih afa iti sawar matar hi’itin men hiyasisir, imih hin abisa’awat himamatar isan aiwob orot ana tur hiowen.
32 Potperhan mong ohe hrepnong mat papat han oh Ihan ama indei han oh ha maronoh potporhan oh ohe pat dah maraporhan oh Epe. Nohe natamreipat han orhor go ernap hat sapat hanmuro. Go nohnong hinhina nahatina napotporhan noh nohe yan isip gwe bok pat orhor noh arpin gonong hinhina nahama yansi na naham namdatirmuro.
32 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafin eaf na iu eo, ‘O i anababatun orot kakaf. Ayu au kabay gagamin maiyow o biyamaim ma’am i asafam, anayabin ayu ifefeyanu.
33 Gin gomdapat gorhorsi tap hat tamreipat hannong moh kianorim imtiro. Nohe gonong ma nahangweru na mara por imtipri.
33 Gewasin bow tura itakabibir o akakabibiri na’atube.’
34 Por indeipat karapus mar indeipti han ihirnong Gin gur ohnong imaro karapus maro mat paptin ohe rihohe yan oh ha timbas matinohmur por ire bes teinong matipri. Ihtipri napongop.
34 Aiwob orot yan so’ar tatabir ana dibur kaifenayah iuwih hifatum dibur hiya’ariy naatu iu, ‘Iti’imaim inama’am au kabay wan inay initu imaibo inatit.’”
35 Naporpat Gin gur dahatinmur. Arwananah ihirdapat gurnong er nahatperhan gurdapat Dir it diteit patin na goshatiprohemur eimat mandayamur por it yansi na mar mandayahan yahmur. Damdapat Eimat mandayamur na dahama it gut diteit patin goshayahanoh at aw tei mahat ma pat han orhor Noh gonong isip dat namdatporhan gin gorhe gar ma inahaya ohe pe oh na mandam yansi hahda napor atnap isip batbet napris nitipramur napongop.
35 “Ef ta’imon ayu Tamai maramaim kwa ta’ita’imon isa boro iti na’atube nasinaf, o yait taituwa ana kakafin men dogor tutufin etei inanotanotawiy na’at.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.