Mateus 12

Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Gahan Jisaso nuhur tuperipti dik hat patin den wit ru dahnong ruhpa. Rosa orhe namgit napisapat han nuhur pahoh ham wit dam oh kapom dipa.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Kapom daptin Parisi kat han tit aprisa wanahama Jisas ohnong Epe. Gwe pinggit ma pisapat han maihir sawa meng oh tuperipti dik oh denhe daripri rim awammur ritip dik moh ihir kianorim den kapom daptio por Jisas ohnong indeingopa.
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Por imtiperhan Jisas oh Wa. Gur Depito orhorsi pati hano ire pahoh ham ihtiperhan ma brak matpa meng oh gur sam na dahaptida.
3 — ausente —
4 Ihir mamaru hatpamur. Ihir pahoh ham Depit oh Got ohe ap yawar oh rosa Moh Got orhe asariyamur por asaripti den oh Depit oh dara dipmur. Dama kat orhorsi pati han ihirnong apriporhan ihirhe dipamur. Ire ma dipa den oh dire sawa meng oh Ama den oh be han ihir na daptimura; hanat bok han ihirwi daptimur sawa meng ohe ma giripat den oh dat dipamur. Den awam dat dipa orhora; ire boknong ti na tarpatipmur. Ama ihtipa meng oh gur sama na dahaptida.
4 — ausente —
5 Gur Moses ohe sawa meng oh sama na dahaptida. Moses ohe rim ma brak matip oh mamarumur. Got ohe ap yawar nita han gur tuperipti dik orhor Got ohe ap oh rosa mamaru hat tamreinmur. Tuperipti dik orhor tamreinperhan gure boknong oh er nahatin han oh ti na tarpatipramur por ma brak matip meng oh gur sama na dahaptida.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Amratin. Got ohe ap yawar dik awammur ma poripti ap moh na tamreipti dik orhor isip hat pat orhora; oh garpok hat patmur. Got ohe kopen napapindin mengnong moh isipnap hat patmur.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Ihan gur brak mengnong moh dahatinmur. Got norhornong apop ha natemtingwe dahatin ohe danong oh noh na isip hapatmur. Ihirnong hinhina matin danong oh isip hapatmur ritporhan ma brak matip mengnong dahatinmur. Gur mamengnong oh dahayaneng ihirnong na indeiyanengmur.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Tuperipti dik moh Hanip Brer norhe hrepnong mat papat ohoh ihan noh norhe da orhor Noh ihtipora daham ihahhanhe yahwimur pongop.
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Pora nuhur susa ire rotu ap oh ruhpa.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Rosa wandeiyaoh bes tan wasi han tit patgop. Pathan kat han ihir Jisas ohe da adason mar imtinmat ohnong Dire sawa meng oh Tuperipti dik moh tamreiya hatin hat hanip pondeiyahan yahmur ripatda da Tuper na pondeiyahan yahmur ripat por dahandeingopa.
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Dahamtiperhan oh Guragure ihapti danong oh sama dahenmur. Gure sipsip bap sahapti tit tuperipti dik orhor tanggap tem wahanoh nita go wamat mandatiprohda. Basra. Nita gorhor it ambura yah teinong matiprohmur.
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Gur sipsip sahapti bap ohnong isipo daham indeiptimur. Basra. Oh isip basmur. Hanip ihirnong atnap isipnap hat patimur. Isipnap hat pati ohoh ihan gure ma ihaptiru hat orhor tuperipti dik moh haniphe imat orhor yah deiyahan yah ma hapat dahenmur pongop.
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Pora bes tan wa han ohnong Gin gwe bes tan oh dirhis potin potporhan oh arpin bes dirhis poroh yahnap hapat bes tan ma hat patru hangop.
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Hatporhan Parisi ihir kat susa tarmuripti ohe sutin meng oh ama wanin matpa oh.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Wanin matperhan ire ihya da oh Jisas oh am hama nuhur wan teinong pipa. Saperhan ruumsan kuuhan ihir nure kom apingopa. Apriperhan sik hat pati gonsi ihirnong yah deingop.
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 Yah mara Gur nohe wino nohe ma ihpat da mengo moh ripri pora baso pora anggungop.
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Ma anggutip oh rih Got oh ritporhan Aisaia ohe rim ma brak matip meng oh dam ha timdinohrim ihtipmur. Ma brak matip meng oh mamaru hat patmur.
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 Go Got norhe natamrein hanmur por ma kis matip han oh mama pat ohmur. Ihat pat han ohnong noh amam maro bopor maro deipatmur. Noh norhe Yahsup oh ohe da mutuhnong matporhan oh among among ma pati aptei aptei ihirnong nohe ihirnong sama ihir ihat patingwerimura; ihat patingwerimura ma dahat pat ohe da meng oh pot pisasipramur.
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Pot ma pisasipra oh ihirnong na sakarap maro tarmuriya tei oh akit kasip mengtei na poro manap meng teiwi poro mat pisasipramur.
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Imat pot pisusa hanip bur san gapa hetin hatin hat patihan na hendeipramur. Hanip tanggam na has ham tuhupwi hatin hat patihanhe na dikimapramur. Ama ihat pati bap ihirnong oh na er mara panggeim meng pot yah mat pisasipramur. Imat pot pisapatin yah da ohdapat er danong oh ohe merwi mat pisasipramur.
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Pisapatin isip hatporhan among among ma pati han ihirhe gonsi Ohwi inahatin hatin hanwa daham minhan indiprimur.
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Gahan mongsup oh kin akwi deio atem apao mat pat han tit Jisas ohe patnong popingopa. Popriperhan Jisas oh yah matporhan oh mengiro kin watahaho hangop.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Hatporhan ama tarmuriya kuuhan ihir sein bupang rima Mama mihah han moh Depit ohe puh Got ohe darhetipra ma ritip han ohkin gigoshangopa.
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Gigoshatperhan Parisi ihir amrama Es. Mohra Got ohe kasipsi indeipatda. Basra. Mongsup ire duuptei han Biersebur ohe kasip ohsiwi mongsup ihirnong er mat darherpatmur por indeingopa.
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Por imtiperhan Jisas oh amrama ire ama ihat mengriya danong oh am hama Gur nohe mama napotiproh mengnong moh dahatinmur. Tit kakhan ohe hrepdapatwi hat patimdapat amuk orhe amuk orhe gosham sut patin goshayahanoh irair tap hat gonsi timbas hatiprohemur. Tap aptei yot gutagut tam tuker gusuyahanhe gurangur tap hat na pateprimur. Timbas hatiprohemur.
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Timbas hatipririm tap han gurangur na ihaptimur. Ihat orhor Satan oh orhe nita ihirsi tam tuker gusuyahanoh irairnong na patem tap hat timbas hatiprohemur. Timbas hatipririm orhe han ire ga na apetiprohmur. Ihtin ohoh ihan nohnong Oh Satan ohe kasip ohsi patin na indeipat ma hapat dahenmur.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Gur nohnong Biersebur ohe kasip ohsi Mongsup gur maras sona por er mat darherpatmur naporiyahanoh guragure han ire mongsup ihirnong ma er mat darheriptinong oh gur nihohe kasip ohsi er mat darheripti ma hapat dahapti. Ihir Got ohe kasip ohsi indeipti ma hapat ma dahapti oh nohnonghe Moh Got ohe kasip ohsi indeipat ma hapat dahenmur. Gur ihat ma na dahat pati oh guragure mongsup ihirnong er mat darheripti han bap ihirdapathe gurnong Oh Biersebur ohe kasip ohsi na indeipatmur. Got ohe kasip ohsi indeipatmur napotiprohemur.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Noh Got ohe kasip ohsi mongsup ihirnong er mat darherpat ohoh ihan Got orhe kasip hrepnong naham napapindin oh apris gin mama pat oh ma hapat dahenmur.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 Mohnong dahenmur. Kasip han ohe erer oh adatper daham be ap ros adariptida. Basra. Orhornongri nang bok mat sara erer oh adariptimur. Amaru hat orhor noh kasip han Satan ohnong nang bok mat sara indeipatmur.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 Nohe danong na hapti han gur nohnong er nahapti han bap gurmur. Hanip ihirnong ambura Jisas orhe tapnong mat mandatpera ma na dahapti han bap guroh ihirnong okmat mandam er deipti han bap gurmur. Gur ihat pati han bap ohoh ihan noh mameng moh napotiprohmur.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 Gur er hat son ohe da tit hayao Got ohnong dasei meng poriyao hayahanoh ama ihya ohe yan oh dat namdatin hat patmura; Yahsup ohnong dasei deiyahanoh ama ohe yan oh dat na namdatin ina hat patmur. Ohe pe oh wamtiprimur.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Hanip Brer nohnong dasei nahayahanoh ama ohe yan oh natimbas matin hatin mat patmur. Mat patmura; Yahsup ohnong dasei deiyahanoh ama ohe yan oh gino kaputo orhorsi na natimbas matin hatin hat patmur.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 Ket yah san oh dam yah orhor timdiporhan wamara Moh ket yah sanhe rim am haptimur. Ket er san oh dam er orhor timdiporhan wamara Moh ket er sanhe rim am haptimur. Amaru hat orhor hanip dire ma pati danonghe ihat am haptimur.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Ihat ma pati oh inapawam hatin hat patim er hat ma pati han gur yah mengnong na ripti han gurmur. Hanip dire mutuh ma teip mat papti da oh pamrasa atem teinong mar mengripti ohoh ihan kinmat yah mengnong ritin haptimur.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Yah danongwi ruprup mar ma saripti han ihirhe Ama yah da orhorwi hat sasipera daham yah hat orhorwi saptimur. Er danong ruprup mar ma saripti han ihirhe Ama er danong orhorwi hat sasipera daham er da hat orhorwi saptimur.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Amratin. Kaput Got ohe dahanahatipra dik oh na daham ripti mengnong dahanahatipramur.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Dahanaham yah meng ma ripti han gurnonghe Gur yah han bapmur napotipramur. Er meng ma ripti han gurnonghe Gur er han bapmur napotipramur pongop.
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Gahan Parisi kat han ihiro sawa meng am hat pati kat han ihiro ihir aprisa Jisas ohnong Tisa. Go nure na wandeipti han tit namgitinmur. Namgitporhan nuhur wamar Moh arpin Got orhe darhetip han ma hapat dahatper pongopa.
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Potperhan oh Epe. Er da hat susa bisei saw hat saya hatin hapti gur na wandeipti han namgirit nuhur wamar am hatper ripti han gurnong noh na namgitipramur. Propet Jona ohe ma pinggitip han hatin orhor namgitipramur.
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Jona ohe ma pinggitip oh mamarumur. Oh pis isip ohe ake mutuh oh patin yitir dah indipmur. Amaru hat orhor hanip brer nohhe mong tem maham patin yitir dahwi indipramur. Nohe ma namgitipra oh ama ohwi namgitipramur.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Ninipa ap mutuh ma pateshe kuuhan ihirhe Jona ohe meng oh potporhan ihir amrama Dir er hat pati sa daham iraire er hat sapti da oh mandatpamur. Jona ohe ma potip meng oh kasip meng potip orhora; gin nohe mama naporpat mengnong moh atnap Kasipnap meng naporpatmur. Ihtin ohoh ihan kaput pepe dik ma nasatipra dik oh Ninipa kuuhan ma pateshe ihir masasa gurnong kasipnap han ohe meng moh gur de tei pateshe. Kinham pomat na amrashe napor inahatiprimur.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Rih Soromon oh mong ohe kakhan ham patesuhmur. Ihat patim dakuu mengwi am deisuhmur. Am deipatin wan mong kak hat pat kuu tit ohe dakuu meng amrapat meihdapat orhor Ohe meng oh amratpora daham ohe meng amratinmat apdapmur. Oh dakuu han hat patesuh orhor gin mama dik ohe dakuunap isip hat ma pat han oh norhor pokwi mama dakuu han hat pat ohmur. Ihtin ohoh ihan ama ihtip kuu uh kaput pepe dik oh masas gurnong Dakuu isipsi hat pat han moh ohe meng oh kianorim na amrashe napor inahatipramur pongop.
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 Pora Gin gur mongsup bap ihirnong dahatinmur. Mongsup tit hanip mutuh patdapat Gin noh ga taper saporo rim saprohmur. Susa tupetporim ohe indin gat mong teinong angtahatiprohmur. Angtahama ohe indin mong tei timbashanoh
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 Noh it hanip mutuhnong sapora rim it apriprohmur. Apris wandeioh ama han ohe mutuh oh yah hat indin tei huhun hirmar yah mat papat orhor yah da oh ti na pathanoh oh wamat mandama
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 it susa atnap er matin ohe mongsup beshei ihirnong ambura apris irair ros indiprohemur. Ma ihat indiprohe oh rih er da oh gar hat patesuhmur. Gin oh atnap isipnap er hatiprohmur. Ihtin ohoh ihan er da mandapti orhor yah danong oh it gure mutuhnong na deiyahan er da oh it apris atnap er nahaprohmur pongop.
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Pora Jisas oh ama tarmuriya kuuhan ihirnong kopen meng am deipatin orhe nap gapiniro supo ihir sa apris kot tei oh inpari.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Patin tit han tit maras Gin gwe suao arwaniro ihir apriyamur. Apris gosi mengitperim gonong naminhan patimur pongop.
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Potporhan oh Nohe emo nap gapiniro oh de ihira.
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Nohe emhero nohsi taptemo ihir mama pati ohmur pora orhe namgit napisapat han nuhurnong bes namgingop.
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Namgima Nohe at aw tei ma pat han ohe dahapat danong ma dindeipti guroh nohe nap nanip kuunango wanango emhero gurmur pongop.
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.