Marcos 8
Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI
1 Gahan kuuhan gon ihir tarmutperhan den oh timbas hayarit Jisas oh orhe pinggit pisapat han ihirnong Gur nohe pat teinong moh apris tap tei hatina pongopri.
1 Veya nati wanawananamaim sabuw rou’ay gagamin tabo hiru’ay maiye. Nati ana maramaim sabuw isah men abistan ta ma’am boro hita’aan aurih bay en. Jesu ana bai’ufununayah eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo,
2 Potporhan ihir apris tap tei hatperhan oh Kuuhan maihir norhorsi patin yitir dah pahohsi indamur. Ihat indao rim noh ihirnong kamahara mara ake tom deimur.
2 “Ayu sabuw iti ai’itih abiyababan anayabin hina bairi ama’am veya tounu sawar naatu boun boro abistan hina’aan.
3 Ihir pahohsi moh noh iraire apteinong darherhanoh kat ihir meihdapat apdori tei ohoh ihan ihir mandap kin parper ham or wandas haputipririm noh kinmat ihirnong darhetin hahmur pongopri.
3 Ayu a murumurubih aniyafarih au bar hinanan, asir boro efamaim bayumih matah nabib anayabin sabuw afa ef yok hina.”
4 Gipotporhan orhe pinggit pisapat han ihir Hanip timbas dus moh den oh demdapat dara pandiprohe potpari.
4 Naatu bai’ufununayah Jesu hiya’afut hi’u, “Iti i arar yan tama’am, bay boro menamaim tanab sabuw tanituwih?”
5 Potperhan Gur kinhei den pat pongopri. Potporhan ihir den beshei ohwi patmur potperhan
5 Jesu ibatiyih eo, “Bo kwa aur rafiy bai’ab tema’am?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Rafiy fafar etei umat roun rou’ab.”
6 Jisas oh ama kuuhan ihirnong Gur kakdah tongnotina pongopri. Pora den beshei oh dara Got ohnong weso pora brisbras por erer mara orhe pinggit pisapat han ihirnong Gur nitat mar pandina por apingopri.
6 Jesu sabuw iuwih me yan himarir naatu rafiy fafar etei umat roun rou’ab bow God ana merar yi naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
7 Apriporhan aning ep bok ti pathan oh dara Got ohnong weso pora Gur mohsi pandina por apingopri. Apriporhan ihir nitat mar pandipari.
7 Na’atube siy gidigidih matan ta auman bow God ana merar yi naatu ana bai’ufununayah iuwih hibow sabuw hifaramih.
8 Pandiperhan ihir dama gonsi pei hangopari. Pei hapti kat ma mandaya oh Jisas orhe han ihir dara ung mima beshei ung oh teip mat itpari.
8 Sabuw etei’imak hi’aa hai fofonin bai, naatu bay hi’aa ufunamaim momosarih bai’ufununayah hibiwanen sakasak etei umat roun rou’ab awah hikartanen.
9 Ama den dipa kuuhan ihir han ihirnongwi sama 4,000 hatpamur.
9 Sabuw etei i 4,000 na’atube hiru’ay, imaibo Jesu sabuw iyafarih hai ubar hin.
10 Ihtiperhan Jisas oh kuuhan ihirnong kapkep mara darhengopri. Darherpat asut orhor orhe pinggit pisapat han ihirsi irair bot dahnong rus tongnoma mong Darmanuta mongnong pipari.
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi wa tafan hiyen hin tafaram Daramanuta wanawananamaim hitit.
11 Sus patin gahan Parisi ihir apris Jisas ohnong Go nuhurnong na wandeipti da tit namgirit nuhur Moh arpin Got ohe nadarhetip hanhe dahatper pora orhornong heisup mar imtinmat dasuh meng ohnong kis deingopari.
11 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit hibusuruf hibabatiy baikubibiruwin isan, hai kok i ina’inan ta marane tasinaf hita’itin.
12 Kis matperhan Jisas oh da er ham nah isip tit pamrasa Epe. Gin mama pati han bap gur kinham dipwi Na wandeipti kis han tit namgitino napor nohnong dahanahapti.
12 Jesu kwairin tom naatu iyafutih eo, “Aisim iti boun ana sabuw ina’inanen itin isan tefefeyan? Anababatun a tur ao’owen, ina’inan ta boro men iti boun ana sabuw isah ana sinaf hina’itinimih!”
13 Gur ihtin kis han tit nuhurnong namgitina naporipti orhora; noh ama ihtin kis han tit eimat arpinnap na namgitiprohmur pongopri. Pora oh ihirnong atei mandama it bot dahnong rusa tom han tannong deihpari.
13 Basit nati’imaim sabuw ihamiyih wa afe’en yen rabon harew kukuf rewan rounane.
14 Jisas orhe pinggit pisapat han ihir den ti oh hanhan hama tit pokwi bot dahnong mara deihpari.
14 Bai’ufununayah nuhih bur rafiy ta baina’e i rafiy fafar ta’imonamo hibai hitit wa hisra’at hirabon.
15 Deptin Jisas oh Gurri Parisio Heroto ire den pipirpat han oh hatin inahatipra daham potahat patenmur pongopri.
15 Jesu iten ya’ih eo, “Mata toniwa’an kwanakaifi gewas, Pharisee naatu Herod bairi hai faraw ra’ara’at wabin yeast isan.”
16 Potporhan ihir Nuhur den na popriya ohe meng oh napor ma hapat goshatpari.
16 Naatu bai’ufununayah taiyuwih hima hibabatiyih, “Iti eo anayabin it rafiy ta men tabai tanan isan.”
17 — ausente —
17 Jesu so’ob i abistan isan hima hio, imih ibatiyih, “Aisim rafiy baina’e tanan isan kwama kwao’o? Kwa mata men toiwa’an naatu tur naniyan men kwabaib? Dogor boro’ika tefofokar?
18 — ausente —
18 Mata ema’am baise men kwa’i’itin, tain ema’am baise men kwanonowar? Naatu men kwanotanot,
19 Noh den hanen oh dara brisbras por 5,000 ihirnong pandem ma mandatiri oh gur ung mit ma saringweri oh gur kinhei ung mit itiri pongopri. Potporhan ihir Nuhur nathei ung mit itirimur
19 Ayu rafiy fafar etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw etei 5,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?” Bai’ufununayah hiya’fut hio, “Sakasak etei 12.
20 potperhan oh Noh 4,000 ihirnong den pandem ma mandatiri oh gur kinhei ung mit itiri pongopri. Potporhan ihir Nuhur beshei ung mit itirimur potpari.
20 Bo rafiy etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw 4,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?”
21 Potperhan oh Gur ohnong hanhan mar Den ohe mengnong na naporkin na dahaptida pongopri.
21 Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Sakasak etei umat roun rou’ab.” Jesu iuwih eo, “Kwa i boro’ika kwakakasiy.”
22 Jisaso ihir tom han tannong desa Betsaida mong tei kotpari. Kotperhan kat han ihir kin kwisi han tit popingopari. Poprisa Jisas ohnong Gin go kin kwisi han mohnong bes asar pomtina por kandeingopari.
22 Hina tafaram Bethsaida hitit imaim sabuw afa orot matan fim hibai hina Jesu biyan hitit butubunin isan hifefeyan.
23 Por kamtiperhan oh kin kwisi han ohnong bes marima ap mutuh ohe kot dahnong ohom rosa ohe kinnong andeh tumbe gut asara bessi amaringopri. Amaripat Gin go erer mohhe wandeida por dahandeingopri.
23 Jesu orot matan fim uman bai hairi bar merar hihamiy hitit hin sa’ab, Jesu orot matan kwaitutur uman matanamaim rumum naatu ibatiy, “Sawar afa ku’i’itah?”
24 Por dahamtiporhan oh wataham Noh watahah ohor erer oh pomat na wandeimur. Hanip ihir irat hatin hat patim saptihe pongopri.
24 Orot nuw ra’at naatu eo, “U, ayu sabuw ai’itih, baise ai’itih i boun ai’ibe hibat tereremor.”
25 Potporhan Jisas oh it ohe kin andeh amarinporhan oh potahat watahama kin yah hama erer oh pomat wamtipri.
25 Jesu iban maiye umanamaim orot matan rumum. Imaibo orot matan kubuna nuw naatu sawar itih gewagewas.
26 Pomat wamtiporhan oh Go ire ap mutuhnong hatipra gorhe apteinong it sonmur por orhe apteinong darhengopri.
26 Jesu orot ana ubar biyafar iu, “Men ina’intabir maiye inan nati bar merar inatitamih.”
27 Gahan Jisaso orhe pinggit pisapat hano irair Sisaria Piripai mongnong susa ama mong ohe aptei aptei pipari. Susa mandap oh Jisas oh orhe han ihirnong Kuuhan gonsi ihir nohnong oh de hana naporiptingweri por dahandeingopri.
27 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar Caesarea Philip i wanawananamaim hitit, efamaim hinan ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwao anowar, sabuw ayu isou i mi’itube te’o kwanonowar?”
28 Por dahamtiporhan ihir Kat han ihir gonong Jon tom patirisuh han orhormur naporiptimur. Kat han ihir Oh Iraija orhormur naporiptimur. Kat han ihir Oh rih Got orhe meng pot pisashe han propet ihir it da aprisa pat han orhormur naporiptimur potpari.
28 Hiya’afut hio, “Sabuw afa te’eo o i John Baptist, afa Elijah, naatu afa i dinab orot ta.”
29 Potperhan oh Gin guraguroh nohnong de han naporipti por dahamtiporhan Pita oh Go Got oh Noh hanip ihirnong amburin han tit darhetipramur rim ma kis matip han Krais oh gomur potipri.
29 Naatu Jesu ibatiyih, “Bo kwa mi’itube ayu isou kwa’o?” Peter iya’afut eo, “O i Roubininenayan.”
30 Potporhan Jisas oh Gur ihirnong Oh ama han hat patmur poripri por baso por anggungopri.
30 Naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen ayu isou.”
31 Gahan Jisas oh ohe sutin ohe meng oh duup mar ma potip oh rotu ap wamat pati han pohono Got ohe ap yawar ohe hanat bok han ire duuptei hano sawa am hat pati hano ihir Hanip Brer nohnong garnaham kom nasara batbet nahatiprimur. Batbet naham nitperhan noh haputipramur. Hapura yot dah timama bimrip oh it da apris masapramur pongopri.
31 Naatu Jesu busuruf ma i’obaibiyih eo, “Orot Natun i boro sawar moumurih wanawanan narun ni’akir. Jew sabuw hai ukwarih, firis ukwarih, ofafar kirumayah boro hinakwahir naatu hinarab namorob, baise veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Ameng oh pomat potporhan Pita oh amrama Jisas ohnong ambura manggap teinong asoh mara We. Go ihtin meng oh ritipra por imtipri.
32 Tur bebeyan iti na’atube eo hinowar, Peter bai hairi hin sa’ab naatu busuruf Jesu kwarar eofafar.
33 Imtiporhan Jisas oh tamburkera orhe pinggit pisapat han ihirnong wamara Pita ohnong Go mama giri oh Got ohe dahapat da oh ha tarpatinoh na daham kakdah orhe danong ham Satan hatin hat patim giri ohoh ihan gori nohe kinteinong mohri hatipra. Nohe kom kat orhor sonmur por indeingopri.
33 Baise Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah nuw naatu Peter kwarar iu, “Au’uf kwen Satan mowan, o a not i men Godane enan, baise orotone enan.”
34 Pora Kuuhan ihir norhe pinggit pisapat han ihirsi nohe pat ha apringwe potperhan apriperhan ihirnong Gur Noh ohe danong ham dimtipora ma dahapti kuuhan gur guragure ma Nuhur ihat inpera ma dahapti da oh mandama Noh Jisas ohe danongwi hat sapatin nohnong ruumsup naham nitperhan hapurhanhe yahwa dahat orhorwi nohe danong ham dinahenmur.
34 Jesu ana bai’ufununayah sabuw bairi eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait nakok ayu bai’ufununu’umih taiyuwin nakwahir ana onaf na’abar ayu ni’ufnunu.
35 Gur Nuhur matei orhorwi trun mihat orhorwi pateprineng daham inin hat ma sapti bap guroh eimat yah hat paten ohe da oh na datipri han bap gurmur. Nuhur Jisas ohe danong hat saptin niyarit hapuriyahan yahwa daham ma dinahapti bap gur eimat yah hat paten ohe dasi hat patepri bap gurmur.
35 Anayabin orot yait taiyuwin ana yawas ebobotan boro nikasiy, baise orot yait ayu wabu isan naatu tur gewasin isan ana yawas nakwakwahir boro natita’ur.
36 Gur yah hat eimat paten ohe da oh mandama kakdah ohe erernong moh ruumsan erer oh gonsi dariyahanoh gure erer ruumsan ma dariya han oh gurnong batbet naham er nahatipra tei oh ama ihir napanggeim yah nahatiprida. Basra. Ama erer ihir na napanggeitiprimur.
36 Orot tafaram tutufin etei nab nabiyasisir wanawanan i namomorob ana gewasin boro abisa nab?
37 Gur kian han dara eimat paten danong mohoma eimat paten dasi hatipri. Ti na mohotin hatin hat patmur.
37 Men abisa ta ema’am boro orot nab ana yawas natubun nab maiye.
38 Gin mama pati han gur er danong hat son ohe da oh bisei saw hat hatin sapti han bap gur norhornongo norhe mengnongo oh kasna nahayahanoh kaput Hanip Brer noh norhe has da ohsi; ato yahnap hat pati ensero ire has ohsi gon gurus rim apris gurnonghe noh kasna nahatipramur pongopri.
38 Anayabin iti boun i veya kakafin, God bat ufutin naatu tenagogor i erara’at, imih yait ayu isou naatu au tur isan biya na’ohow, Orot Natun boro obo isa biyan na’ohow Tamah ana marakaw wanawanan ana tounamatar kakafiyih bairi hinanan ana veya’amaim.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.