Marcos 6
Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI
1 Gahan Jisas oh it orhe apteinong sapero rim orhe pinggit pisapat han ihirsi irair tap hat pipari.
1 Jesu efan nati ihamiy matabir maiye ana bai’ufununayah hitur bairi hina ana bar ana merar hitit.
2 Sus orhe aptei patin gahan tuperipti dik oh rotu ap oh ros meng am deingopri. Meng am deipatin kuuhan trun ihir amrama Han moh demdapat dakuu da darpato. Dakuu moh kinhat dakuu hapato. Na imtin hatin han ohe bes tei indeipat moh kinmat sa indeipato.
2 Baiyarir ana veya Kou’ay Baremaim busuruf sabuw i’obaibiyih, naatu sabuw moumurih ana tur hinonowar i hifofofor naatu hio, “Iti orot menamaim kirum so’ob? Naatu not rerekab yait itin ina’inanen fokarih esisinaf?
3 Moh wan han ihirda. Ap hapat han Maria uhe mon orhor basda. Jemiso Josepo Judaso Saimono ire arwap oh basda. Orhe kuunang taptem ihir dirsi na patida gigoshapti gardeingopari.
3 Iti orot i bar wowabayan. Mary natun taitin James, Joseph, Judas naatu Simon, ruburubun baibitar iti’imaim bairit tama’am?” Iti na’atube hio naatu hikwahir.
4 Garmatperhan Jisas oh Got ohe meng pot pisapti han ihiroh wan apteinong sus Got ohe meng potperhan winsi deiptimur. Iraire aptei oh meng oh potperhan winsi na deiptimur pongopri.
4 Naatu Jesu hai tur eowen bar merar afa’amaim dinab orot i tekakakafiy, baise orot taiyuwin ana bar merar, ana sabuw, ana rara men tekakakafiy.
5 Gipora ihir ohnong Ohwi imtin hatin hanwa na dahatperhan oh na imtin hatin han oh kinmat imtin hangopri. Er hat pati ut han ihirnongwi bes marima pondeingopri.
5 Naatu ana bar meraramaim ina’inan men ta sinaf, sawusawuwih bai’abamo biyah botobonen hiyawas.
6 Pondeipat Ihir nohnong Ohwi imtin hatin hanwa na dahapti moh kinham sa ihat na dahaptio daham da trun trun darhengopri. Da trun trun darhera aptei aptei oh sus meng am mat pisangopri.
6 Sabuw men hibitumatum isan Jesu ifofofor men kafai ta.
7 Gahan Jisas oh orhe nathei han ihirnongwi Gin gur norhe duup moh apris tap tei hatinmur pongopri. Potporhan ihir apris orhe duup oh tap tei hatperhan oh Gin noh gurnong yot han yot hanwi mat nadarhetiprohmur. Noh imat nadarhetporhan gur susa gure mengtei mongsup ga aper yah deiyao deiprimur.
7 Ana bai’ufununayah nah 12 eafih hina hitit afiy kakafih nunih isan fair itih naatu orot rouru’ab iyafarih hitit.
8 Ihat sonmat oh guragure mandap son ohe erer ohsi hat sapri. Mandap oh sonmat oh den ungsihe sapri. Manihe mim sapri. Tohwi marim sonmur.
8 Naatu iuwih, “Remor kwanabubusuruf a tu akisin kwanab, men sawar ta, men rafiy, men hafoy, naatu men kabay ta kwanab naiw a kikiramaim kwanarobere.
9 Tongaphe ara watahhe yot mat andipri. Tit pokwi ar sonmur
9 A baibiyon kwaniyoun, baise biya baibiyon men bairou’abin kwanab.”
10 Susa aptei koripti Gin mama ap moh ros inpera dahayahanhe ama ap ohwi indinmur. Tit apwi patimdapat mandama wan apteinong sonmur.
10 Naatu iuwih, “Bar merar menatan kwarur imaim kwanama kwanabow nanan a veya nab imaibo nati bar merar kwanihamiy.
11 Ihat saptin tit ap mutuhnong tit sus patin ihir gar nahayao gure meng na amrayao hayahanoh ihir Diradir san ham ihirnong na amburiya ohe pe oh dirnong atnap batbet napripra ma hapat ha dahatingwe rim gur gure tong ohe huhun tambor oh hirmat mandam sonmur gipor darhengopri.
11 Naatu efan menamaim a merar men hinay hinabubuwi, o fana men hinanonowar kwana’orarafih kwanana’ufut tafaram kwanihamiy kwanan, nati i hai baimatnuwen!”
12 Darhetporhan ihir susa Gure er hat sapti da oh kom asar mandatinmuro pot pihipari.
12 Basit hitit hin bowabow kakafihine dogor baikitabiren isan hibinan.
13 Pot pisapti mongsup oh ga at pat han trun tit ga aperiyao sik hat pati trun han ihirnong diap amor yah deiyao mat pihipari.
13 Wagabur moumurih maiyow hinunih hitit naatu sawusawuwih moumurih na’in biyah raiy hirarouw etei hiyawas.
14 Jisas oh ihat sapatin ohe ihat sapat meng oh aptei aptei oh gonsi rit saperhan Gariri mong ohe kakhan Herot oh ama amratip oh.
14 Jesu wabin ra’at aiwob orot Herod nowar, anayabin sabuw afa hio’o Iti i John Baptist morobone misir maiye, imih biyanamaim fair ma ina’inanen ta ta sinaf temamatar.
15 — ausente —
15 Afa hio, “Iti i Elijah. Afa ibanak hio’o, ‘Iti i marasika dinab orot ta na tit.’”
16 — ausente —
16 Baise Herod nonowar ana maramaim eo, “John sikan abuburu’um i morobone misir maiye?”
17 Herot ohe Jon ohnong ma kak agatmatip oh mamaru hat patmur. Oh rih orhor arwap Pirip ohe inap Herodias uhnong
17 Anayabin Herod taiyuwin iuwih John hifatum hibai hin dibur baremaim hiyaru’uy. Iti sisinaf ana’an i Herod tain Philip aawan bi’awan isan.
18 adatporhan Jon oh Go sawa mengnong amkara arwan ohe inap adat moh ermuro potporhan
18 Anayabin Herod tain aawan bi’aawan isan John gam tur fokarin maiyow eo, “O i ofafar iastu’ub yawas kakafin kusisinaf.”
19 inap uh Jon ohnong garmar heisup mar sutporo dahatipmur. Gidahat patin Herot oh Jon ohnong ambur poprina por ihirnong darhetipmur. Darhetporhan ihir ambur popriperhan karapus matipmur.
19 Imih Herodias yan so’ar kok kwanekwan boro John ta’asabun, baise ef men ta ma boro tasinaf.
20 Karapus deipat Herot oh Han moh han yahnap potahat sapat han moho rim kas hama pomar paptesuhmur. Pomar papatin Jon ohe meng oh amrapat Yah menghe daham da darherisuhmur. Da darherpatin ohe mengnong it amratiprohwa daham amrasuhmur. Ihama inap uhdapat Jon ohnong sutin oh kinmat sutpor dahasuhmur.
20 Baise Herod i John isan birubir anayabin i so’ob John i orot kakafiyin, ana yawas mutufurin imih tatafafar, John binan Herod nonowar ana not i’afiy baise Herod ana kok i John tabinan i tanowar.
21 Dahapatin gahan Herot orhe sup uh itip dik oh hatporhan orhe hrep ma pati kamoheimo ami ire kak hat pati hano Gariri ohe kamah hano ihirnong uatporhan ihir apriperhan den ruumsan temar dipamur.
21 Basit veya gewasin ta Herod tutufuw ana veya baiyasisir isan hiyuw bogaigiwas, ana sabuw nukwanukwarih, baiyowayah nukwanukwarih, naatu Galilee wanawanan sabuw gagamih etei e’af ayuwih.
22 Den daptin Herodias uhe kor uh ire den dapti ap oh marasa birhitipmur. Birhitporhan Heroto ohsi den dapti hano irair Uh yah hat birhi moho rima tam tapetpamur.
22 Nati’imaim Herodias natun babitai na run benaben Herod ana nanawan sabuw hiru’ay hima’am etei hiyasisir men kikimin ta.
23 Tam tapera Herot oh uhnong Gwe yah hat ma birhi ohe yan oh noh gonong kianhan sa napriproh. Go tit han tit napina ririt gwe ma ri han orhorwi napriprohmur. Nohe mengtei papat mong moh katket mar kat napin ririt noh ama han oh napriprohmur. Noh getenmur arpinpok napormur potipmur.
23 Naatu babitai isan eobaifaro eo, “Abisa isan inifefeyan au aiwob turin auman boro anit.”
24 Gipotporhan uh sup pat rosa sup uhnong. Ema. Nohe ma birhi ohe yan oh kianhan ha napinoh por sup uhnong ama dahamtip oh. Dahamtiporhan sup uh Jon ohnong sutporo dahat pat ohoh ihan onggem ha sutingwe daham kor uhnong Gwe birhi yan oh Jon tom patirisuh han ohe kak oh gatmara pret tei sar napin potinmur potipmur.
24 Babitai in hinah ibatiy, “Ayu boro abisa isan anifefeyan?” Hinah iya’afut iu, “John Baptist ukwarin!”
25 Potporhan kor uh kapkap it rosa ohnong Gin orhor Jon tom patirisuh han ohe kak oh gatmar pret tei sar napoprina potipmur.
25 Babitai matan kabiy in aiwob biyan tit ifefeyan eo, “Ayu akokok John Baptist ukwarin tew yan inayai iti boun inab inan initu.”
26 Gipotporhan oh Epe. Ha sutiprohe daham da er hatip orhor orhorsi tap hat den dapti han ire kintei awam tuker tei ohoh ihan kinhat mandatiproh daham
26 Aiwob orot yababan gagamin bai, baise men karam sabuw matahamaim babitai isan eo’obaifaro ta’astu’ub.
27 dupsi han tit ohnong go susa karapus ap ham sutinmur. Suma kak oh gatmar pret tei sar poprinmur pora ama darhetip oh.
27 Mar ta’imonamo tur iyafar sika afu’afuw orot iyun in John dibur baremaim ma’am sikan buru’um.
28 Darhetporhan oh arpin susa suma kak oh gatmar pret tei sara poprisa kor uhnong ama apdap oh. Aprisa arpin suya ma hapat ha dahatinoh rim sup pat pisusa ama apdap oh.
28 Naatu ukwarin tew yan iwan bai na babitai itin imaibo bai in hinah itin.
29 Ihtiporhan gahan Jon orhe pinggit ma pisasuh han ihir amrapti aprisa sein oh dar pisus itpamur.
29 John ana bai’ufununayah tur hinonowar ana veya hina biyan hibai hin rahamaim hiyai.
30 Ihama gahan Jisas oh yot han yot han mar ma darhetir han ihir it aprisa orhe pat duup oh tap tei hatpari. Tap tei hapti ire ma ihat piri ohe mengo ire meng potiri ohe mengo oh gonsi meng oh ohnong potpari.
30 Tur Abarayah himatabir hina Jesu biyan hitit mi’itube hibowabow naatu sabuw hibi’obaiyih ana tur hi’owen.
31 Potperhan gahan kuusi hansi trun trun ihir saya apriya hangopari. Trun trun ihir saya apriya haptin Jisaso orhe pinggit pisapat hano ihir den kinmat din hatpari. Den kinmat din hapti Jisas oh orhe pinggit pisapat han ihirnong Dirarhe hanip timbas dusnong susa tupetpera pongopri.
31 Naatu Jesu iuwih eo, “Tarabon tan efan sira’utubinamaim mar kafai taniyarir. Anayabin sabuw moumurih Jesu isan hirun hititit, ana bai’ufununayah bay men karam boro hitaa.
32 Porpat irairwi bot dahnong rus tongnoma hanip timbas dusnong tom han tannong deihpari.
32 Imih akisihimo wa afe’en hisra’at hin efan ana sira’utubinamaim hitit.
33 Deptin kuuhan trun tit sa wamtipari. Wamar am hapti aptei aptei amdapat apris pati kuuhan ihirri sa sakatpari. Kapkap sakat susa Jisaso ire sus diprohe tei oh sa kotpari.
33 Baise hinan sabuw moumurih na’in hi’itih hi’inanih, naatu hai bar hai merar hihamiyen aunah hi’iyon hina hima isan hikakaif na run,
34 Kotperhan Jisas oh bot dahdapat kakdah wandas wandeioh kuuhan isip isip tit tarmuriya hangopri. Tarmuriyahan Jisas oh wamara Maihir sipsip bap ire papti han ihir timbas na papti ohe tan hat pati moho daham ihirnong hinhina hangopri. Hinhina hapat trun meng tit am deingopri.
34 wa’ane bisure auman sabuw kou’ay gagamin hima’am itih iyababan, anayabin iti sabuw i sheep na’atube aurih nabatanenayan en, naatu busuruf sawar moumurih na’in i’obaibiyih.
35 — ausente —
35 Veya ra’iy birabirab auman, ana bai’ufununayah hina biyan hitit hio, “Iti efan i yok na’in naatu veya i sawar,
36 — ausente —
36 sabuw kwiyafarih ten bar merar afa iti yubinamaim naatu masaw baremaim bay hinatobon hinaa.”
37 Gipotperhan oh Es. Noh ihirnong na darhetiprohmur. Guragur den ti pandina pongopri. Potporhan ihir Hanip ruumsan moh ihan go nuhur yan ruumsan sar ha mohotingwe dahapatda potpari.
37 Baise Jesu iyafutih eo, “Kwa a efanamaim abisa ema’am i kwaitih te’aan.” Naatu hiya’afut hio, “Bay nati na’atube i boro sumar etei eight orot ta’imon ana baiyan ana fofonin tanatobon sabuw tanituwih.”
38 Potperhan oh Gur kinhei den pat. Wamar sonmur pongopri. Potporhan ihir wamar am hapti Nuhur den hanen gona; aning ep yot boka oh pokwi pathemur potpari.
38 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy fafar bai’ab isa tema’am? Kwan kwa’itin.” Hin hiso’ob hina ana tur hi’owen rafiy fafar etei five naatu siy rou’ab.
39 Potperhan oh Gur kuuhan amuk amuk mat pisusa Yah tei dus oh tongnotina potinmur pongopri.
39 Imaibo Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih matan, matan fotan gewasin yan timarir.”
40 Potporhan ihir arpin amuk amuk ham tongnotperhan
40 Naatu sabuw hi’uwih matan, matan fotan gewasin yan himarir, afa 100 na’atube afa 50 na’atube.
41 Jisas oh den hanen gon oha; aning yot bok oha dara aw teinong mahat wamara Got ohnong Weso pongopri. Weso pora den oh brisbras pora aning ohsi ohe pinggit pisapat han ihirnong apingopri. Apriporhan ihirnong nitat mat pandipari.
41 Jesu rafiy five naatu siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at God ana merar yi imseseben ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
42 Nitat mat pandiperhan ama kuuhan gonsi ihir dama pei ham kat mandangopari.
42 Sabuw etei nati bay hi’aa hai fofonin bai.
43 Pei ham kat mandatperhan kat ma mandaya oh orhe han ihir it dara ung mima nathei ung oh teip mat itpari.
43 Ana bai’ufununayah rafiy rebarebah, naatu siy turih sabuw hi’aa hibow sakasak etei 12 hiwan foten.
44 Den ama dipa han ihir 5,000 han ihir ama dipa ohmur. Kuuo brer ihir den dipa orhor na satpamur.
44 Oro’orot bay hi’aa i etei 5,000.
45 Gahan Jisas oh asut orhor orhe pinggit pisapat han ihirnong Gurri bot dahnong rus tongnoma tom han tan Betsaida mongnong deyona. Noh kuuhan maihirnong kapkep mar kom mandeprohmur por ihirnongri darhengopri.
45 Mar ta’imonamo Jesu ana bai’ufununayah iuwih wa hisra’at au Bethsaida wan iyafarih hirabon naatu i baise ma sabuw itubabarih hai ubar hin.
46 Darherpat kuuhan ihirnong kapkep mara oh Got ohsi mengitporim yei kanong ama ruhup oh.
46 Sabuw itubarih hinan ufunamaim yoyobanamih yen in oyaw wan tit.
47 Rusa patin gahan bot oh tom mutuh patin oh orhap mong kep tei oh patin wandeioh
47 Birabirab auman wa re in kuyowen naatu Jesu akisinamo i me yanamaim ma.
48 orhe pinggit pisapat han ire sapti bot oh inim oh apris itnong mermat wannong apisaporhan ihir han tannong deyon mat kawsi ama bung goshatpa oh. Bung goshaptihan gahan awtam kopdeipatin Jisas oh tom hru tan tei be tonggamara ire patinong ama apdap oh.
48 Ana bai’ufununayah i’itih i hiboy hibi’akir, anayabin yourabad nahine bababin, mar tot auman Jesu tit riy yan bat remor in biyah tit tanatabirihimih.
49 Aprisa ihirnong einggahatpor ihpatin ihir wamtipari. Wandeipti Epe. Moh kusemkin apripat daham kas isip tit hama ihir Yeo rit ngangatpari.
49 Baise hinuw harew yan bat remor nan hi’itin ana veya wagabur mowan ta hirouw hitar koukuw.
50 Ngangatperhan Jisas oh kapkap orhor We. Norhor apripat ohoh ihan gur kas ham bupar ngangaripri. Watahpei hat patenmur pongopri.
50 Anayabin Jesu iti na’atube sinaf hi’itin i hibir men kikimin ta, baise Jesu matan kabiy iuwih eo, “Ya hinakwat! Men kwanabirumih! Ayu anan.”
51 Gipora bot dah rosa ihirsi tongnongopri. Tongnotporhan inim oh gatera timbas hangopri. Gater timbas hatporhan ihir Jisas ohe ma ihah moh kinhat sa ihah rima da trun trun darher tupnet ritpari.
51 Naatu wa afe’en yen nuwarob eafuw ana bai’ufununayah hifofofor men kafaita.
52 Jisas ohe den ma pandi ohe pe oh ihir Ohwi imtin hatin hanwa na dahama da ban tahat patim da darher tupnet ritpari.
52 Anayabin rafiy bimasib ana kirikirifot men hiso’ob, baise dogorohine i fokar.
53 Ihama Jisaso ihir tom han tannong desa Genesaret mongnong mandeihpari. Mandesa kakdah wandasa atei oh bot oh nang dumat mandatpari.
53 Naatu harew hirabon tafaram Genesaret imaim hirun hai wa hirouw,
54 Mandatperhan ama pati han ihir Jisas ohnong wandeipti Jisas orhor apirhe daham am hangopari.
54 wa’ane hitit hirara’iy ana veya sabuw Jesu hi’itin hi’inan.
55 Am hapti ihir among ohe aptei apteinong sakat susa Jisas oh atei patmur ritperhan ihir amrama sik hat ma pati han ihirnong kaw tei sar popingopari.
55 Naatu nati tafaram wanawanan sabuw himatkabikabiy hinunuw sawusawuwih emo’em hiwan hi’abar Jesu ana tur hinonowar imaim hi’abar hin.
56 Gahan Jisas oh ap dap teio ap mutuho aptei apteio oh usoh ihir sik hat pati han ihirnong ha pomtinoh rima poprisa iraire tarmuripti mong teinong mandangopari. Mandatperhan sik hat pati han ihir Nuhur Jisas ohe an pat watah boknong moh mariyahan yah hatiprohewa daham Jisas ohnong Gwe watah an patnong marinpera por kandeingopari. Por kamtiperhan arpin watah rum pe ma mariya han ihir yah hangopari.
56 Bar merar kikimin o gagamin, naatu masaw bar imaim inan ana tur hinonowar, sawusawuwih hibow hitit ahar efanamaim hiya hifefeyan hai kok i mi’itube ana waifuw yomaninawat hitabutubun. Naatu sabuw etei Jesu hibubutubun iyawasih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.