Marcos 14

Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Rih Isrer ihir Isip ire hrepdapat hat patin amongnong mandam sonmat oh heimsi ap gwatei oh enser oh einggahatporhan ihir den pipirpat han timbas dipamur. Gahan ama ihtipa ohe dik oh kakduup hata tei oh hanat bok han ire duuptei hano sawa meng am hat pati hano ihir tarmuripti Dir kinmat Jisas ohnong ahar sus dasuh mar sutipri.
1 Tar Nowaten naatu Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw i veya rou’ab nahimaim bat. Naatu firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah i wa’iwa’iramaim ef hinuwet mi’itube Jesu hitab hita’asabun isan.
2 Hanip den dam tarmuriya tei moh patem irairnong sut patin sut patin goshatiproh ohoh ihan dir mama dik moh na sutiprohemur gosham meng ama wanin matpa oh.
2 Naatu hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawanan tanasinafumih, anayabin rakit boro tanaku’ub.”
3 Gahan Jisas oh Betani apteinong ama ruhup oh. Rusa Saimon rih ina tohohesi patesuh han ohe ap ama ruhup oh. Rosa ihir tongnom den daptin kuu tit maras kwei tom san yahnap san tem oh gapgwe tom gap pamditpa san yan ruumsan mohoptisi san oh pamrasa Jisas ohe kak bas moh duket asaringop.
3 Jesu in Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana bar wanawanan run, ma bay eaau basit babin ta kibub kabayamaim hikwak raiy yamurin gewasin hisuwai batabat bai narun, iti raiy i ana baiyan gagamin, kibub sikan ana gigiwaiyomaim takakir Jesu aribun yan isuwai re.
4 Duket atporhan orhe pinggit pisapat han ihir Epe. Kuu moh be duket manda hatin hah moh kinhah.
4 Sabuw afa nati’imaim hima’am hi’i’itin yah so’ar naatu taiyuwih hima higam hio, “Aisim iti raiy yamurin gewasin asir ebisuwai kwanikwaniy?
5 Yan ruumsan mohopti tom san moh it mohoma yan ruumsan dara borop han ihirnong panggeitin hatin moh be duker sar moh kinham ihaho por uhnong indeingopari.
5 Iti raiy i 300 denari tafanamaim auman boro hitatubun naatu kabay sabuw bai’akirayah hitibaisih!” Naatu babin hi’i’iyab higam hiu kwanikwaniy.
6 Imtiperhan Jisas oh am hapat Gur uhnong imtipri. Uhra nohnong yah da tit nahahmur. Ihan uhnong imtipri.
6 Baise Jesu eo, “Babin kwaihamiy! Aisim kwaowa’awa’an? Sawar gewasin maiyow ayu isou sinaf.
7 Noh kakun dir patimur. Borop han ihir gursi dipwi patepri ohoh ihan kaput guragur borop han ihirnong panggeitper riyahanhe panggeitinmur.
7 Kwa boro mar etei bai’akirayah bairi kwanama, veya afa baibaisih isan kwanakokok boro kwanibaisih. Baise ayu boro men mar etei bairit tanama’amih.
8 Uh Noh kian han sa ohnong apriproh dahapat gapgwesi yah san moh pato rima nohnong yah nahahmur. Uh nohe boknong namor moh nohe sein oh gapgwesi ha nitingwe rim inahahmur.
8 Babin abistan sisinaf i karam ayu isou sinaf, raiy yamurin gewasin biyau imaim isuwai re’er i ayu yanowahu biyau eyayabunai ufibo hinayai.
9 Noh arpin meng napormur. Uhe yah tit nohnong ma nahah moh kaput mong mong moh gonsi nohe meng moh pot ma pisasipri oh uh ihtin kuuhe ha dahatingwe rim uhe ma inahah meng mohsi pot pisasiprimur pongopri.
9 Anababatun a tur ao’owen, iti Tur Gewasin tafaram tutufin wanawanan hinao hinabibinan, iti babin abisa sisinaf sabuw boro isan hinao naatu hinanuh.”
10 Gahan Jisas ohe pinggit pisapat han nathei irair tit han Judas Iskariot oh Noh Jisas ohnong nang ham hanat bok hat pati han ire duuptei han ire bes teinong matiprohwa daham ire patinong susa ihirnong Noh Jisas ohnong ihir ama gure bes teinong namtipramur ama potip oh.
10 Imaibo Judas Iscariot Jesu ana bai’ufununayan orot ta nah 12 wanawanahimaim tit in firis ukwarih biyah tit saise ef tanuwet Jesu umahimaim tayai hitarab tamorob.
11 Potporhan ihir amrama amam isip tit hapti Yahwa. Ihan nuhur gonong yan napriprimur ama potpa oh. Potperhan Judas oh Gin noh kinmat sa Jisas ohnong ambura ire bes teinong amtiproh daham ama kin pomtip oh.
11 Naatu abistanawat eo hinonowar hiyasisir men kafaita, naatu kabay baitinin isan hi’omatan. Judas misir ef ana gewasin nuwet imaim Jesu tab titih hita’asabun isan.
12 Gahan bret pipirpat han timbas dipa ohe dik oh ama hatip oh. Ama dik oh hatporhan tipan orhor ire sipsip supti dik hatpari. Ihama tipan orhor Jisas orhe pinggit pisapat han ihir susa Jisas ohnong Nuhur susa heim ma einggahatip ohe danong ham den din ohe ap oh de ap oh sus ha namamen matingwe dahah por dahamtipari.
12 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw aa ana veya wantoro’ot ebubusuruf, nati’imaim Tar Nowaten ana hiyuw aa isan bobaituw sheep natunatuh wabih lamb imaim terouw tisisibor. Imih Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “O kukokok boro menamaim Tar Nowaten ana hiyuw ana bogaigiwas o isa?”
13 Por dahamtiperhan oh Gut ap mutuh ohe doho kat oh royaoh han tit tom san yohom marim apripat hatiprohmur. Apripathan gut ohe kom oh susa oh ap tit rohan guthe ama ro ap oh ronmur.
13 Basit Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih eo, “Kwanan bar oto’otowen kwanatitit nati’imaim orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nan bairi kwanitar,
14 Rosa ama ap nita han ohnong Go nure namgipat han oh orhe han nuhursi orhorsi; de dah Pasopa deno rim ha dingwe dahahri por dahamtinmur.
14 naatu kwani’ufunun bairi kwanan, bar menatan erur imaim kwanarun. Nati’imaim bar matuwan kwanau, ‘Bai’obaiyenayan ebibat bar awan menatan ayu au bai’ufnunayah bairi Tar Nowaten ana hiyuw anaa?’
15 Dahamtiperhan oh ap tan isip tei dah ruh den ohe tei saro tongnopti teio oh patsi dah ruh namgitiprohmur. Namgitporhan gut adah oh Pasopa deno rim diradire din oh adah oh mamen deiptinmur por darhengopri.
15 Naatu bar tafantoro’ot awan ta gewasin hiyabun inu’in nabi’obaiyi imaim kwanabogaigiwas.”
16 Por darhetporhan ihit sus orhor ma porru hatpari. Hapti Pasopa deno rim din oh mamen matpari.
16 Bai’ufnunayah hitit hin bar oto’otowen hitit naatu Jesu iu’uwih na’atube sawar etei’imak hitita’uren, naatu Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
17 Mamen tahaya tei Jisas oh kwihan ohe pinggit pisapat han nathei han ihirsi apingopari.
17 Veya re birabirab Jesu ana bai’ufununayah 12 bairi hina
18 Apris tongnom daptin Jisas oh Gur arpin mama norhorsi tap ham den dapti han guragur tit han tit nohnong mahaw han ire bes teinong nahatinmat nang han hat patmur pongopri.
18 hima bay hi’aa wanawanan Jesu misir eo, “Anababatun a tur ao’owen kwa wanawananamaim orot ta boro babau nao anamorob, nati orot i ayu airi efan ta’imon ama a’au.”
19 Gipotporhan ihir da er hama Hanipyaha. Go nihnong gipor. Nohri timbasmur irair gigoshat pipari.
19 Bai’ufununayah gubamih hurir himisir ta’ita’imon Jesu hibabatiyih, “O kunotanot ayu ai en?”
20 Ihat gigoshat saperhan Jisas oh Mama nathei han norhorsi pati han guragur tit han tit nohnong nang ham mahaw ire bes teinong nahatipramur. Ama han ohe bes ohsi nutanut tap mat den san dahnong mar den dar marim dayahan Ama han oh ohe nang han hat pat ma hapat dahatinmur.
20 Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12 wanawanamaim yait ana rafiy nab ayu airi tew yan anabubutu’ub orotoban nati.
21 Ohe ma inahatipra oh ma brak matpa mengru Hanip Brer nohnong arpin inahatiprohemur. Inahatiprohe orhora; Hanip Brer nohnong nang ham mahaw han ire bes teinong nahatipra han oh batbet isip dara hinhinsi han hatipramur. Orhornong nohnong ma nang hah ohe pe oh batbet isip ma datipra oh ohnong na itpaneng batbet isip na datipranengmur. Ohnong itpa ohoh ihan orhornong batbet isip datipramur pongopri.
21 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikikirum na’atube, baise yait Orot Natun baban eo emomorob i boro bai’akir kakafin maiyow nab, gewasin nati orot iti tafaramaim men tatufuw.”
22 Pora den daptin Jisas oh den dara Got ohnong Weso pora den moh bopok mara orhe han ihirnong Moh norhe ina bokmur namde. Ihan gur dar dina pora pandengopri.
22 Bay hi’aa wanawanan Jesu rafiy bai merar yi yoyoban sawar imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Kwabai kwa’aan, iti i ayu biyou.”
23 — ausente —
23 Naatu kerowas bai God ana merar yi sawar, ana bai’ufununayah itih etei’imak hitom.
24 — ausente —
24 Naatu iuwih eo “Iti i ayu au rara au Obaibasit Boubun kwa etei isa abisuwai.
25 Diperhan Jisas oh Noh irat gwe tom gap oh arpin na dam patru patin orhor At ohe napapindin hrepnong hama gursi tap ham it kopenohe wan tom dam pateprimur pongopri.
25 Anababatun a tur ao’owen, Ayu iti wine boro men anatom maiye, anama’am wine boubun Tamai ana aiwobomaimibo anatom.”
26 Ihama ihir ga tit rimo hama kot rosa Orip yeinong pipari.
26 Naatu ew hitabor sawar himisir hitit hin Olive oyawemaim hitit.
27 Susa mandap oh Jisas oh orhe han ihirnong Ihir nohnong inahatperhan gur norhe danong hat ma pati da oh kas ham namdama tandutiprohemur. Gure ma ihtiprohe oh ma brak matpa meng oh arpin dam timdiprohmur. Ma brak matpa oh Got noh sahapti han ire nita han ohnong sutporhan sahapti han ihir kas ham kukutiprimur ritporhan brak matpamur. Ma brak matpa oh arpin dam timdiprohmur.
27 Jesu ana bai’ufununayah hai tur eowen eo, “Kwa etei’imak boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, anayabin Bukamaim iti na’atube hikirum.”
28 Ihtiprohe orhor noh it masasa nohri mong Garirinong sapramur pongopri.
28 Baise morobone ana mimisir ufunamaim ayu boro wan anan Galilee anatit.”
29 Potporhan Pita oh Gorhe han nuhur maihir gonsi namdayahanoh nohra gonong eimat na namdapramur potipri.
29 Peter iya’afut eo, “Au ofonah boro hinabihir, baise ayu boro men anihamiy ana bihiramih.”
30 Potporhan Jisas oh Es. Mohnong dahat patenmur. Go mama kwi hatiproh morhor kwitem kakaruk oh yot dah na mengit patin orhor go kas ham ihirnong yitir dah Noh Jisas ohe han ihir basmur. Noh ohnongri hanhan hat patmur por nohe win oh naremdiprohmur. Go arpin ihtiprohmur pongopri.
30 Jesu Peter isan eo, “Anababatun a tur ao’owen boun gugumin o mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro mar rou’ab nao’o inanowar.”
31 Potporhan Pita oh Es. Gwe win oh noh na naremdiprohmur. Nohnong Go Jisas ohe hanmur napor nitperim ihyahanhe noh gwe win oh na naremdiprohmur potipri. Gipotporhan irair gonsi tap dawi ham gipotpari.
31 Peter fair raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo nati tur ana’omih, ayu o airit morobomih wabin abatun.” Naatu bai’ufununayah etei’imak tur ta’imon hio.
32 Pora irair Getsemani mongnong susa atei kotpari. Koripti Jisas oh Kat gur matei tongnot patinmur. Noh masoteinong hama Got ohsi mengitiprohmur pongopri.
32 Naatu hina efan wabin Gethsemane imaim hitit, Jesu ana bai’ufununayah isah eo, “Iti’imaim kwanama ayu anan anayoyoban.”
33 — ausente —
33 Peter, James, naatu John buwih bairi hin. Dogoron wanawanan busuruf yababan naatu biyababan ana bit tatam.
34 — ausente —
34 Naatu ana bai’ufununayah nah tounu isah eo, “Dogorou wanawanan yababan i ra’at kwanekwan kafa’imo nimfufuru, imih iti’imaim kwamare naatu mata nanuw kwanama.”
35 — ausente —
35 Jesu in kafa’imo yumatan aubabe me yan ra’iy naatu yoyoban saife ef tama’am na’at bai’akir ana veya tanan men tab.
36 — ausente —
36 Jesu yoyoban eo, “Tamai, Taimaya! Sawar etei i hamehamen karam boro inasinaf iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok baise o a kok.”
37 Dahamara aprisa ihir timon patin apris pamsangopri. Pamsasa We Pita. Gur kinham timon pati. Kakun tei patin watahat na ayada.
37 Naatu Jesu matabir maiye nan ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih Peter isan eo, “Simon o mata fot ku’inu’in? Karam boro one hour ana fofonin mata hitanuw bairit tatama?”
38 Gure da teinong apris kis naham er nahatin han oh apris kis naham er da teinong pranahat napisaprarim gur kin watahat patim beten hamwi patenmur. Hanip gur damdapat noh yah hat patepora dahapti orhor ina teimdapat er hat son inasi hat pati ohoh ihan watahat patim beten hamwi patenmur pongopri.
38 Nah tounu isah eo, “Mata to’iwa’an kwayoyoban saise men routobon kwanab, ayub i ekokok baise biya i himorob.”
39 Pora it susa it rih ma por meng orhor it tap meng orhor Got ohnong pora sa dahamtipri. Dahamara ihir it kin timdin deirit ihir timon patin
39 Jesu matabir maiye yoyobanamih in, tur ta’imonabanak eo yoyoban.
40 oh it apriporhan ihir masasa Ohnong gin dir kian meng sa potiprohe daham kas ham kimiritpari.
40 Naatu matabir maiye nan ana bai’ufununayah biyah tit matah koun bit sawar hi’inu’in itih, naatu Peter tur o isan kasiy awan bit.
41 Ihtiperhan oh it susa ihir it timdipari. Timon patin oh it bimrip oh aprisa ihirnong We. Gur kin ruumsan timama tupet mandatada. Gin gure timon pati oh kimur.
41 Jesu mar baitounin matabir maiye na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa i boro’ika kwai’in kwabiyarir? Kwaiyariraka! Mata tenuw. Orot Natun i sabuw kakafih umahimaim hiyai hinab hinafatumimih.
42 Ginra han oh apris Hanip Brer nohnong mahaw han ire bes teinong nahatin han oh gin ama kor ohmur. Gin gurhe masasa orhe patnong sapera pongopri.
42 Kwamisir tan, kwa’itin, orot yanuwayan i natitaka, nabuwu’umih.”
43 Jisas oh ameng oh giporpatin orhor orhe nathei han irair nat han Judas ohsi; Got ohe ap yawar nita han ire duuptei hano han pohono ire ma darheriya han ihirsi tap ham ruumsan han ihir apingopari. Apriyaoh bioro kawo ohsi marim tap hat apingopari.
43 Jesu ana tur eo sawara’e, bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim Judas yanuwayan, firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in kou’ay gagamin kaiy kefat auman Judas nawiyih bairi hina hitit.
44 Nang han ohdapat Noh susa ga tam pedapat amam deihanoh gur Ama han oh ma hapat daham ambur pomat pisonmur por mengri am deipat apingopari.
44 Yanuwayan i kou’ay eobaimanih, “Orot menatan ayu anab ana mamamay kwa a kok orotoban nati, kwanab kwanafatum naatu kwanakaif auman kwanan.”
45 Aprisa kapkap orhor Judas oh Jisas ohe pat teinong susa Nohan tisa. Gohe sa pat por ga tam pedapat amam deingopri.
45 Basit hina hititit ana veya Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Bai’obaiyenayan!” Naatu mamay.
46 Amam matporhan ohsi ma apriya han ihir apris net por ambungopari.
46 Naatu Jesu hibai hirab hifatum.
47 Ambutperhan orhorsi sapti han ihir tit han oh bior dap oh pras pora Got orhe ap yawar hanat bok han ire duupteinap han ohe atamreipat han tit ohnong pung poroh nat kak moh hrarmat atipri.
47 Baise orot ta nati’imaim batabat kaiy bai firis ukwarin ana akir wairafin tainin buru’um.
48 — ausente —
48 Jesu awan tara’ah kou’ay isah eo, “Kwa a kaiy, a kefat kwaiteten kwanan ayu fatumu’umih ana itinin ayu i bainowan orot na’atube.
49 — ausente —
49 Mar etei Tafaror Baremaim ama abibinan men imaim kwatafatumu? Baise abisa Bukamaim hi’o hikikirum i nan niturobe.”
50 Potporhan orhe han ihir gonsi mandama tandutpari.
50 Nati’imaim ana bai’ufununayah etei’imak hihamiy hibihir.
51 Jisas orhe han ihir Jisas ohnong mahaw han ihir ambur pisaperhan kas ham tandutpa orhor tit han oh watah tan titwi an patin Jisas ohe pisaya kom oh pipri. Sapatin mahaw han ihir apris ohnong net potperhan
51 Orot boubun ta ana faifuw baban akisin ius Jesu bi’ufunun, hisinaftobon hitab hitafatumimih,
52 oh bes tarpir saporhan watah tan ohor ire besnong hangopri; oh eit pita tandutipri.
52 baise ana faifuwawat hibai i segar bihir.
53 Tandutporhan Jisas ohnong ambur apriya han ihir pisusa Got ohe ap yawar hanat bok han ire duupteinap han ohe patnong pisangopari. Pisaperhan hanat bok han ire duuptei hano han pohono sawa meng am hat pati hano ihir apris ohe pat duup oh ama tarmutpa oh.
53 Firis Gagamin, orot ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah, etei hiru’ay hima’am Jesu hibai hina firis ukwarih ana baremaim hirun.
54 Tarmutperhan Pita oh meihdapat susa Got ohe ap yawar hanat bok han ire duupteinap han ohe doho dahnong ruhupri. Rosa dupsi han ire tap irat kak oh tongnoma dame tinggim wamat indipri.
54 Peter ef yokaika i’ufnunih bairi hina Firis Gagamin ana bar merar hitit imaim ma’utenayah wairaf hi’asir hima rararih i na bairi hima rarih.
55 — ausente —
55 Firis ukwarih naatu kanisel ana kou’ay sabuw tutufin etei hisinaftobon baifuwen tur hibow hitit saise imaim Jesu hita’asabun isan, baise ana kakafin men ta hitita’urimih.
56 — ausente —
56 Sifrubonayah moumurih maiyow Jesu isan hifufuwen, baise hai tur hio men Jesu sisinafumaim hi’o’omih.
57 — ausente —
57 Naatu sabuw afa himisir Jesu isan baifuwen tur hibow hit hio.
58 — ausente —
58 “Aki eo anowar, ‘Sabuw umahimaim Tafaror Bar hiwowowab ayu boro anataraboun nare naatu veya tounu ufunamaim boro ana wowab maiye, men sabuw umahimaim hiwowowab na’atube.’”
59 Potperhan Got ohe ap yawar hanat bok han ire duupteinap han oh tandeima Jisas ohnong Meng oh gwe boknong mama nahaya moh go it diteim na porda. Meng kimirit mandada pongopri.
59 Baise hai tur hio men ta sisinafumaim hi’o’omih.
60 Potporhan Jisas oh kimirit mandangopri. Kimirit mandatporhan Go Got orhe Ama han ohnong bapkei mar armi dasi mar darhetipramur ma ritip han Krais oh goda por dahandeingopri.
60 Imaibo Firis Gagamin misir sabuw nahimaim bat Jesu ibatiy, “Orot hairi sif hirurubon inowar naatu boro hai tur wan inay ai en?”
61 Dahamtiporhan oh Dawa go ama ri ohwa. Gur wanahayaoh Hanip Brer noh han kasipnap han ohe bes oper tan oh tongnoma rian tap aw tei maruh apripatin wanahatiprimur pongopri.
61 Baise Jesu men kafa’imo tur ta eomih, Firis Gagamin ibanak ibatiy maiye, “O i Roubininayan God Baigegewasinayan Natun?”
62 — ausente —
62 Jesu iya’afut eo, “Ayu i Natun, naatu kwa etei boro Orot Natun God fairin uman asukwafune namare rofom wanawanan nanan kwana’itin!”
63 — ausente —
63 Naatu Firis Gagamin iti tur nonowar ana faifuw bow seb naatu eo, “Aki men akokok sif rubonayah!
64 Pora kat han ihir tumbe gut asariyao hangopari. Imtiperhan ti ihir kin moh apapti bessi tingtung pora Gonong Mama han moh propetmur naporipti ohoh ihan gin go na wamat patin gonong ma niya oh gorhordapat Gin ama han oh nihemur rim win napotinmur por tang asar dasei deingopari. Tang atperhan dupsi han ihir aprisa bessi tingtung por sungopari.
64 Baigigimen tur eo kwanowar, mi’itube kwanotanot?” Etei’imak hio, “I bowabow kakafin sinaf naatu i boro namorob?”
65 Pita oh ap doho dah oh tongnot patin ap yawar hanat bok han ire duupteinap han ohe atamreipat kuu tit maras wandeingopri.
65 Sabuw afa Jesu yumatan hikwaitututur naatu matan faifuwamaim hisum hirab hio, “Kuo anowar yait o rabi?” Ma’utenayah auman rebareban hifafar.
66 — ausente —
66 Peter ufun bar meraraka ma’am basit Firis Gagamin ana akirwairafin babitai na sisibinamaim tit,
67 — ausente —
67 Naatu Peter ma wairaf rarar babitai bat itin kikin naatu eo, “O auman Jesu airi Nazarethane kwana.”
68 Mengitporhan ama kuu uh it apris wamara ihirnong Mama han mohri ama han irairmur pongopri.
68 Baise Peter youb, “Ayu men aso’ob o abitur ku’o.” Basit i bar merar ana etawan gagamin ufunane tit, naatu kokorere eo.
69 Potporhan oh Nohri ama han ihir basmur. Noh wan hanmur potipri.
69 Akir babitai Peter itin maiye, naatu nati’imaim sabuw hibatabat tur ta’imon hai tur eowen, “Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta!”
70 Porpat patemo hama ama han ihir tit han tit Pita ohnong Go Gariri meng ripat han guragur ohoh ihan go Jisas orhe han basda pongopri.
70 Baise Peter ibanak youb maiye, hima kikimin sabuw bairi hibatabat Peter hiu, “Tur anababatun o i Jesu ana bai’ufununayan orot ta, anayabin o auman i Galilee orot.”
71 Gipotporhan oh Ato. Noh geten awamnapmuro. Noh dasuh meng naporhanoh Got oh norhornong nitiprohmuro. Arpinpok ama han oh noh hanhanmur napormuro potipri. Giripatin ner kakaruk oh tipnerip mengingopri.
71 Peter eobaifaro eo, “Anababatun a tur ao’owen, God baimakiy nitu ayu ana bifufuwen na’at, ayu nati orot men aso’ob!”
72 Mengitporhan oh Jisas orhe ohnong ma pot meng oh Go kakaruk oh yot dah oh na mengit patin go yitir dah Nohri Jisas ohnong hanhanmur por nohe win naremdiprohmur pot meng oh it dahapat da er ham kot rosa yimtin danong ham ruumsan yimtipri. Yimtiporhan ihir timdipari.
72 Mar ta’imonamo kokorere mar bairou’abin eo, naatu imaibo Peter nuhin taseb Jesu mi’itube eo not, “Kokorere mar rou’ab nao ana veya o boro mar tounu ayu inayoubu.” Naatu Peter busuruf rerey.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.