Marcos 13
Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI
1 Jisas oh Got ohe ap yawar oh patim meng poro hapat Gin kot ropera rim kot ruhpari. Kotnong ros saptin orhe pinggit pisapat han tit Jisas ohnong Tisa. Got orhe ap yawaro gonsi kwei isipsi ap ap yahnap mat hatpa ap moh go wamtin potipri.
1 Jesu Tafaror Bar bihamiy ana veya, ana bai’ufununayah orot ta eo, “Bai’obaiyenayan kwi’itin! Kabay gewagewasin maiyow naatu bar hiwowowab ana’itin gewasin maiyow.”
2 Potporhan Jisas oh Go ap yahyah moh wandeida. Kwei apnong moh mahaw ihir apris urkamat itiprimur. Urkamat itperhan oktahat wandasa tit kwei oh tit kwei ohe boknong diptahat na pat hatipramur pongopri.
2 Jesu iya’afut eo, “Iti bar gagamin kwi’i’itin boro men kafa’imo kabay ta ana efanamaim kwana’itinimih, etei boro nihururuw nara’iy nasawar.”
3 Gipora ihir desa Orip yei oh ruhpari. Rusa Got ohe ap yawar ap dason oh Jisas oh yei ka tongnongopri. Tongnotporhan Pitao Jemiso Jono Andruo ihir susa irarhe tei oh Jisas ohnong
3 Jesu yen in Olive Oyaw tafan Tafaror Bar batabat rounane imaim mare ma’am basit Peter, James, John naatu Andrew wa’iwa’iramaim hina biyan hitit,
4 Nohana. Gwe ap yawarnong mandeh urkamat itiprimur ma ri oh desut urkamat itipri. Ama urkamat itipri oh Gin kis hah ma hapat daham nure ma am hatipri oh kian kis ohri apriporhan nuhur wamara Gin urkamat itin dik oh gin kakduup hah ma hapat daham nuhur am hatipri. Gin go napotinmur por dahamtipari.
4 hibatiy, “Kuo anowar mar boro biy iti sawar hinamatar? Naatu ina’inanen boro abisa ni’obaiyi ana so’ob veya ina ebiyubin.”
5 Dahamtiperhan oh Ei. Gurnong dasuh naham kis nahatin han ihir apripri ohoh ihan gur Nuhurnongri dasuh naham er nahatipri daham inin hat patenmur.
5 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Mata toniwa’an men yait ta nan nikubibiruwimih.
6 Ma dasuh nahatipri oh dasuh han ihir nohe win paham rim Got oh nadarhetipramur ma ritip han Krais oh nohmur napor norhor hatin hat apris dasuh nahat apriprimur. Apriperhan kuuhan ruumsan kat ihiroh Moh arpin meng naporiyahe daham ire mengnong amratiprimur. Ihat apripri ohoh ihan gur inin ham potahat patenmur.
6 Sabuw moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinao, ‘Ayu’uban iti!’ Naatu moumurih maiyow boro hinanawiyih hai ef hinasair.
7 Ihir arpin gusupti meng riyao dasuh inin meng gusuptimur riyao ritperhan gur amraprimur. Amrapti gurhe kas isipnap hapri. Ihtin kis nahatin sup ohri apriporhan komdapat mong pepe timbas matin dik oh apripra ma hapat daham watahpei hat orhor patenmur.
7 Baiyow nidun iti yubinamaim o ef yokamaim kwananonowar men kwanabir, sawar iti na’atube boro hinamatar, baise men kwananot mar yomanin i natit.
8 Tit mong tei ma pati han ihir wan mong tei ma pati han ihirsi mahaw gosham gusutiprimur. Tit mong kakhan ohe papat han ihir wan mong kakhan ohe papat han ihirsi mahaw gosham gusutiprimur. Ihaptin bipi oh mong mong oh aprisipramur. Ihpatin kat mong kat mong oh pahoh isip hapramur. Ama batbet ma aprisipra oh kuu ihir kopenat brer ake suma ma batbet gar dariptiru hat aprisipramur. Apriporhan komdapat atnap isip batbet oh apripra ma hapat daham am henmur.
8 Tafaram ta boro namisir tafaram ta hairi hiniyow, aiwob ta boro aiwob ta hairi hiniyow. Nati’imaim iriyoy tafaram etei boro nab, naatu baimar kakafin boro namatar. Iti sawar hinamamatar i babin taubumih kek ebobotukwar na’atube.
9 Gurnong dahanahatinmat dahanahapti han ire bes teinong nahayao rotu ap oh kapor nasariyao nahatipri ohoh ihan gurhe inin hat patim yah hat orhorwi sashenmur. Yah hat orhorwi saptin ihir Maihir Jisas ohe nita ihir ma hapat napor gurnong gapman ire bes teinong nahayao mong moh ohe kak hat pati han ire bes teinong nahayao nahatiprimur. Nahatperhan gurdapat oh ihirnong norhe yah meng ohwi porinmur.
9 Kwa i kwanakaifi gewas mata toniwa’an, kwa boro hinafatumi naatu hinabuwi kwanan baibabatiyi isan, Kou’ay Baremaim boro hinaborabirabi, bonawiyenayah hai ukwarih naatu aiwob nahimaim kwanabat ayu wabu’umaim tur Gewasin hai tur kwana’owen.
10 Got ohe yah meng ohri aptei aptei han ihirnong potperhan komdapat mong moh timbas hatipramur.
10 Baise wan tur gewasin tafaram wanawanan sabuw etei isah kwanabinan.
11 Gurnong nambura dahanahatinmat ire bes teinong nahayahanhe gur dir ihirnong kian meng sa potiprohe daham gur da trun darheripri. Guragure da oh na ihtiprohemur. Ita Got orhe Yahsup oh gure atem tei rit natporhan poriprohe ohoh ihan gur Nuhur ihirnong kian meng sa potiprohe daham da trun darheripri. Got orhe rit nasaripra meng ohwi porinmur.
11 Naatu hinafatumi baibabatiy isan kwananan men tur isan kwaniyababan kwanabirumih, tur o ana veya abisa a notamaim etitit i kwanao, anayabin men kwa kwao’omih, baise Anun Kakafiyin.
12 Ma ihtiprinong moh dahatinmur. Arwapir ihirdapat arwapir ihirnong sutperhan ha haputingwe rim nang han ham mahaw ire bes teinong matiprimur. Itapir ihirdapathe brer ire nang han hatiprimur. Brer ihirdapathe supir itapir ihirnong ha sutingwe rim mahaw ire bes teinong matiprimur.
12 “Oro’orot boro taiyuwih taituwah babah hinao hinamorob, regaregah boro natunatuh babah hinao hinamorob, kek boro hinitafasar hinah tamah babah hinao hinamorob.
13 Gurnonghe Maihir Jisas ohe nita han ihir ma hapat napor kuuhan gonsi ihir heisup nahat napapteprimur. Inahat napaptin gurdapat Got ohe danongwi kasip hat mandayahanoh kaput pepe dik oh ama ihat pati bap gurnong oh Got oh nambutipramur pongopri.
13 Sabuw etei boro hinifa’ifa’i anayabin ayu isou, baise orot yait nabatabatkikin yomaninamaim boro yawas nab.
14 Jisas oh ihirnong Gur erer timbas mar dasei mar mandatin han oh orhe pat tei oh mandama yah hat pati tei asoh tarpatporhan gin mama meng ma sapti han gur sam dahatinmur. Judia mong pati gur wamara Dirnong kapkap er nahatiprohkin daham kapkap yeinong tandutinmur.
14 “Gurugurusen ana sawar itinin birubir kakafin marasika nati’imaim men batabat boro nabatabat kwana’i’itin ana veya, sabuw iyab Judea tema’am boro hinabihir hin oyawamaim hinatit, o yait kubiyab iti tur anayabin i naso’ob.
15 Kot tei ros ma tupet pati gurhe it guragure erer oh datperim it ap ros datipri. Kot kat orhor kapkap tandutinmur.
15 Orot yait ana bar afe’en ema’am men narubir o nare ana bar wanawanan narun ana sawar nabow.
16 Den rang tei ma ung dapet sar tamreipti han gurhe ung danonghe hatipri. Ung mandam kapkap tandutinmur.
16 Orot yait ma masaw ebob men namatabir bar ana faifuw nabaimih,
17 — ausente —
17 Nati ana veya’amaim baibin iyab yah auman naatu kek tibitotomanen boro yababan gagamin maiyow hinab!
18 — ausente —
18 Kwanayoyoban saise iti sawar men yakukur ana veya namatar.
19 Ma inahatipra batbet sup oh rih mong darpam ma patesuhru ginsi mama pati oh ihtin batbet oh timbas patesheru gin mama pati ohmur. Kaputhe ihtin batbet sup ti na datiprimur. Ma ihtipra dik ohwi wanohe batbet sup datipri. Ihan mong er hat patim apris nitiprakin. Tuperipti dik patin apris er naham nitiprakin daham Got ohnong ama dik oh apris er nahatiprarim dipwi Got ohnong dahamar patenmur.
19 Anayabin iti bai’akir kakafin boun emamatar i aneika God tafaram bimatar iti na’atube men matar naatu boro men namatar maiye.
20 Ihtin batbet sup ma apripra oh Got oh na hatip matipraneng kuuhan gonsi timbas hatiprinengmur. Orhor Maihir norhe nitamur por orhe nita mat papat han ihir gonsi timbas hatipririm ama ihtin ruumsup batbetnong hatip matipramur.
20 Baise Regah nati veya men tayayakabum na’at, sabuw boro men yawas hitab, baise i ana sabuw rurubiniyih isah iti veya yakabum.
21 Asut oh ihir aprisa Wamtin Krais oh mam pat ohmur. Krais oh am pat ohmur naporiyahanoh gur amrapri.
21 Naatu nati ana veya orot yait isa nao, ‘Kwanuw Keriso enan kwa’itin’, o iban ‘Iti ema’am!’ Men kwanitumitum.
22 Ihir Noh arpin Kraismur. Noh arpin propetmur napor Got orhe Maihir norhe nitamur por kis nahat napapat han gur guragure arpin Gotnong mandama ihirnong ha dimtingwe rim gure kintei wandeipti na wandeipti han deiyao hat dasuh nahat apripri ohoh ihan gur ire meng amrapri. Gur Got ohe kis nahat napapat brer gur ohoh ihan gur ihtin mengnong oh na amratin inasi hat pati bap gurmur.
22 Anayabin Keriso na’atube naatu dinab orot na’atube boro hinatit ina’inan ta ta, naatu baifofofor fairih hinasinaf sabuw hinabonawiyih hai ef hinasair, naatu hai ef nama’am na’at God ana roubinen sabuw auman boro hai ef hinawasa’ir.
23 Ama han oh na tarpat patin orhor noh gurnong mengri mama am nahah ohoh ihan gur inin ham potahat patenmur pongopri.
23 Sawar iti etei isah ao kwanonowarabo namatar, imih kwanakaifi gewas!
24 — ausente —
24 Baise nati bai’akir hinamamatar ana veya,
25 — ausente —
25 daman auyomane boro hinihururuw hinare,
26 Ihat mandatperhan gur wanahayaoh Hanip Brer noh wanohe kasipo haso ohsi rian tap wanpatin gur wanahatiprimur.
26 “Nati ana veya’amaim Orot Natun boro kasakasaw wanawananamaim nanan kwana’itin ana fair bonamanamarin auman.
27 Wanahatperhan Got ohsi pati han enser ihirnongri darhetipramur. Darhetporhan ihir aprisa aw pe mong pe mong moh gonsi Got orhor Maihir norhe nitamur por orhe han ma mat papat han ihirnong oh ruprup mar ambutiprimur pongopri.
27 I boro ana tounamatar niyafarih hinatit tafaram tutufin wanawanan ana huhun etei kwafe’en imaim hinarun hinatit God ana roubiniyen sabuw hinabow hinan yomanin hinatit.
28 Jisas oh Gin gur irat gasam rino ohnong dahatinmur. Ama irat gasam rino oh popor hatporhan gur wamar Gin pohon apiap hah ma hapat daham am haptimur.
28 “Ai fofou rourinamaim ebi’obaiyi kwana’itin, ai famefamenamaim rourin narusasar kwana’i’itin kwa boro kwanao ai abeb ana veya tit,
29 Amaru hat orhor nohe ma napor meng mohhe tarpatporhan gur wamara Gin Hanip Brer ohe it aprin oh ap gwatei katnong hat pat ma hapat dahatiprimur.
29 ef i nati ta’imon sawar iti hinamatar kwana’i’itin, kwa i kwanaso’ob veya i nakabom, iyubin etawan awan ebatabat.
30 Noh arpin meng napotiprohmur. Mama Juda bap gur na timbas hat patin orhor nohe ma napor meng muk moh gonsi tarpatipramur.
30 Anababatun a tur ao’owen, sabuw iti tema’am boro hinama’am sawar namatar hina’itinibo hinamorob.
31 Aw tan mong tan moh gonsi timbas hatipramur. Nohe ma naporpat meng moh gonsi dam timdin meng ohoh ihan na timbas ham arpin dam timapramur pongopri.
31 Mar tafaram boro nasawar, baise ayu au tur boro men nasawar.”
32 Jisas oh Nohe it aprin dik oh hanhanwimur. Kakdah han gurhe hanhanmur. Got ohsi pati han enser ihirhe hanhanmur. Orhe mon norhorhe hanhanmur. At orhorwi am hat patmur.
32 “Men yait ta veya o fur so’obamih, tounamatar no maramaim na’atube i Natun, baise Tamah akisinamo so’ob.
33 Gur norhe it ma apripra dik oh hanhan hat pati ohoh ihan oh apris buporinsi nahatiprao daham kinkin da ham mamen tahat patenmur.
33 Mata toniwa’an kwanabat yewayew, anayabin veya men kwaso’ob mar biy boro namatar.
34 Mamen tahat ma pati ohe da oh mama paham meng moh hatin hat patmur. Han kamah han tit oh wan meih mongnong saporim orhe ap kak erer oh orhe atamreipti han ihirnong nitat mat aprisa tit han ohnong Go ap wamat patenmur. Tit han ohnong Go ap gwatei moh wamat patenmur imat nitat mat pora et deipat orhor wan mongnong saprohmur. Saporhan orhe atamreipti han ihir Ap nita han oh desut it apriproho rim kinkin da hat wamat orhorwi pateprimur.
34 Ana itinin i nanawan orot na’atube, orot bainanawanamih ana’akir wairafih boro ta’ita’imon bowabow nitih. Naatu orot etawan kaifin isan ya’iyai boro nau, matan toniwa’an etawan nakaif nama.
35 Amaru hat orhor gurhe ap nita han hatin hat pat han nohnong Oh desut sa apripra. Oh kwihan apriprohdo da kwit mutuh apriprohdo da ner oh na meng patin apriprohdo da ker sarpatin apriproho daham nohe aprin oh hanhan hat pati ohoh ihan kinkin da hatwi nohnong wanahat patenmur.
35 Imih mata toniwa’an, anayabin kwa men kwaso’ob orot bar matuwan i boro biy namatabir, rabirab nan, o fai inusabobor, kwasiy hinao ana veya, o yasi’uw,
36 Nohri timan patin oh apris buporinsi nahatipra daham nohe aprinnong oh kinkin da hatwi patenmur.
36 naniyan meyemeye natitit na’at men kwana’inu’in natitamih.
37 Noh ma napor meng moh han gonsi gurangurnong kinkin da hatwi wanahat patenmur napormur pongopri.
37 Abisa au’uwi, i sabuw etei isah ao’o, ‘Mata toniwa’an!’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.