Marcos 10
Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI
1 Gahan Jisaso orhe han ihir among tei oh mandama Juda mongnong susa Jodan tom han tannong deihpari. Deperhan kuuhan ruumsan ihir Jisas ohe pat teinong apris tarmungopari. Tarmutperhan oh it orhe ma hapatru hat orhor Got ohe meng oh am deingopri.
1 Jesu nati efan ihamiy harew Jordan rabon rewan rounane Judea wanawananamaim tit. Ibanak maiye sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay naatu Jesu ana yawas mar etei esisinaf na’atube ma i’obaibiyih.
2 Imat am deipatin Parisi kat han ihir tit aprisa Jisas ohe danong adason mar imtinmat ohnong Nohana. Tit han tit kuu dara it mandatporo daham mandahanoh diradire sawa meng oh Oh yahwa. Mandatina naporpatda da Oh ermur naporpat. Go kiano dahapat. Go ritina por dahandeingopari.
2 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit naatu hisinaftobon hitikubibiruw isan hibatiy hi’o, “Ku’o anowar ai ofafar eo i karam orot aawan boro nakwahir?”
3 Por dahamtiperhan Jisas oh Moses ohe sawa oh kiano napotip pongopri.
3 Jesu ibatiyih eo, “Moses ana ofafaramaim mi’itube eobaiyuni?”
4 Potporhan ihir Moses oh Han ihir kuu mandatpero dahayahanoh kuu mandatin ohe brak oh brak mat asarwi mandanmur napor brak matipmur pongopari.
4 Hiya’afut hi’o, “Aki Moses ibasit orot aawan kwahirin isan boro kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.”
5 Potperhan Jisas oh Es. Guragurdapat kuu mandatin ohe danong isip hat saperhan Moses oh ama sawa meng oh brak mar natipmur.
5 Baise Jesu iya’afutih eo, “Moses iti ofafar kirum, anayabin kwa obai’obaiyen tur nowar isan dogor i fokar kwanekwan.
6 Got ohe ma dahatip oh kuuhan ihir gosdaripti it sa gosmandapri oh ti na dahatipmur. Rih Got ohe kopenat erer ma darpatip oh haniphe kuusi hansi darpatipmur.
6 Baise aneika mar tafaram mamatar ana veya God ‘Orot babin hairi sinafen himatar.’
7 Imat darpapat Got oh Noh mama darpa oh han orhe supsi itap ihitnong mandama kuu dara orhe ma dar kuu uhsi tit inawi hat sa patepri rim nadarpatipmur.
7 ‘Ana an nati isan orot boro hinah tamah nihamiyih naatu i boro aawan hairi hinita’imon.
8 Imat nadarpatip ohoh ihan kuusi hansi gosdaripti yot ina na hat patimur. Tit inawi hat sa pateprio rim nadarpatipmur.
8 Naatu rou’ab boro nan biyah ta’imon namatar.’ Imih i boro men biyah rou’ab baise biyah ta’imon.
9 Got orhor tit inawi matip tei ohoh ihan hanip dirdapat it yot inasi matiproheda. Basra. Hanip dir na imtiprohemur pongopri.
9 Isan imih orot babin hairi God bita’imonih men yait ta natarbounih.”
10 Pora ihirnong mandama ap roporhan orhe pinggit pisapat han ihir Gwe ma ri meng oh nuhur na dahayamur. Go pomat napotina por dahamtipari.
10 Imaibo himatabir hin bar hititit ana veya Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “Iti tur anayabin i abisa?”
11 Por dahamtiperhan oh Han oh orhe dat pat kuu oh mandama wan kuu darhanoh uhnong bisei saw kuu deipatmur. Ihat ma sapat han orhornong oh bisei saw hat sapat hanmur.
11 Hai tur eowen eo, “Orot yait ta a wan nakwahir nare babin ta nabaib ana moser i takweb.
12 Kuu uhhe urhe dat pat han ohnong mandama wan han darhanoh ama kuu uh bisei saw hat sapat kuumur pongopri.
12 Na’atube babin yait aawan nakwahir, nare orot ta nabaib ana moser i takweb.”
13 Gahan kuuhan ihir Nohe brer moh Jisas oh bes oh brer ire boknong ha marindinoh daham Jisas ohe patnong popingopari. Popriperhan orhe pinggit pisapat han ihir baso por imtipari.
13 Sabuw afa kek gidigidih hibow Jesu butubunih isan hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Imtiperhan Jisas oh wamara heimse rim da er hama ihirnong Gur ihirnong baso por imtipri. Got orhe napapindin hrepnong ma hapti ihir oh mihtin brer hatin hat ma pati ihir Got orhe napapindin hrepnong hapti ohoh ihan gur ihirnong baso poripri. Ihir nohe patnong moh ha apringwemur.
14 Baise Jesu iti i’itin ana veya men iyasisir, naatu ana bai’ufununayah isah eo, “Kek gidigidih kwaihamiyih tena isou men kwanarufutih, anayabin God ana aiwob i kek gidigidih iti na’atube i nowah.
15 Noh arpin meng napotiprohmur. Hanip gur brer ire Itapir supir ihir napaptiwa daham ire hrepnong hat ma patiru gurhe ihat orhor Got oh napapat hanwa daham orhe hrepnong na hayahanoh gur eimatnap Got ohe napapindin hrepnong na hatiprimur pongopri.
15 Anababatun a tur ao’owen, o yait God ana aiwobomaim runamih, inayare ana itinin kek gidigidih inamamatar boro inarun.”
16 Pora brer ihirnong tuhup mara bes oh ire boknong amarima Got oh gurnong bapkei naham yah mat ha napapten oh pongopri.
16 Imaibo Jesu kek gidigidih buwih uman tafah yara’aten naatu igegewasinih.
17 Gahan Jisaso ihir Gin dir wan apteinong sapero rim mandap oh saptin tit han tit sakat aprisa Jisas ohe duup oh katin takir tongnongopri. Tongnoma Jisas ohnong Tisa. Yah hatwi sapat hana. Noh kinhat ushanoh yah hat eimat paten dasi hatiproh por dahandeingopri.
17 Jesu misir busuruf inan auman, orot ta nunuw na Jesu nanamaim tit sun yowen, ibatiy, “Bai’obaiyenayan gewas, abisa ana sinaf boro yawas wanatowan nowau’umih namatar?”
18 Dahamtiporhan Jisas oh ohnong Wa. Got orhap yah hat pat hanmur. Gin nohnong yah hatwi sapat hanmur ma napor oh Oh Got hatin hat pat hanmur daham naporda da na gidaham napor.
18 Jesu iya’afut eo, “Aisimamih ayu gewasu irouw ku’o? God akisinamo i gewasin men yait ta.
19 Go Got ohe sawa meng Moses ohe atem teimdapat ma napotip meng oh go am hat patmur. Sawa meng oh mamarumur. Haniphe ha haputinoh dahamhe supri. Bisei sawheri hapri. Gapahhe hapri. Dasuh inin menghe hanip ire boknong deipri. Hanip ire yan oh behe adaripri. Suanir itanir ire danong ham ire mengnong pomar amram dindeinmur. Ama sawa meng muk oh go am hat pat ohoh amram dindeinmur pongopri.
19 Ofafar o iso’ob. ‘Men asabunuwen isa nama, men turanah a’aawah ufuh inan, men inabain, men inakutabitabir, men inifufuwen, hinat tamat inabosiyasiyarih.’”
20 Potporhan oh Ama sawa meng ohra noh rih brer garsut orhor gonsi pomat amram dindeisuhru ginhe imat orhorwi dimar patru patmur pongopri.
20 Orot eo, “Bai’obaiyenayan, ayu kek kikimu ana veya iti ofafar etei’imak abosiyasiyar.”
21 Potporhan Jisas oh wandeipat ohnong bopor mara Go imat dindeipat orhora; mama tit da mohoh go na ihpatmur. Gwe ma na ihpat oh mamarumur. Gin noh napotiprohmur. Gorhe ihsen erer ruumsan ma papat oh gin wan han ihirsi mohoma mani oh dara borop hat ma pati han ihirnong apinmur. Ihahhanoh go aw tei Got ohe napaptepra tei mahat ohhe ruumsansi han hatipramur. Ihpat nohsi tap hat sashen han hat aprishenmur pongopri.
21 Jesu mutufor nuw orot itin naatu isan yabow auman iu, “Sawar ta’imonamo men isinaf. Inan a sawar etei sabuw hinatobon, kabay inab gagaganiy sabuw initih naatu o inan ayu i ni’ufnunu, saise maramaim o boro guguw wairafi inama.”
22 Potporhan oh Noh ihsen ruumsan pat moh gonsi ha mandatiproh dahama heimse rim da er ham mandam sangopri.
22 Orot iti tur nonowar anamaramaim gubamin hurir naatu ereyababan auman in anayabin orot i guguw wairafin.
23 Saporhan Jisas oh kinkin tahama orhe pinggit pisapat han ihirnong Ihsen ruumsansi ham kamah han hat ma pati han ihiroh Got orhe napapindin hrepnong hatinmat kinhat son ham butahaptimur pongopri.
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah eo, “Guguw wairafih God ana aiwob efanamaim run isan i fokar kwanekwan.”
24 Potporhan ihir ameng oh amrama da darhetperhan Jisas oh it Brera. Got orhe napapindin hrepnong hatinmat kinhat son ham butahaptimur.
24 Bai’ufununayah iti tur hinonowar hifofofor men kafaita, baise Jesu ibanak eo maiye, “Ayu natunatu, God ana aiwob run isan ana ef i fokar anababatun.
25 Sahapti han kemar ihir sur tem kat oh kinhat ron ham butahaptimur. Amaru hat orhor erer ruumsansi hat pati han ihiroh Got orhe napapindin hrepnong sonmat oh atnap butahaptimur pongopri.
25 Sinak ana sou’umaim camel sorabon isan i hamehamen maiyow boro nasorabon, baise orot guguw wairafih God ana aiwobomaim run isan i fokar kwanekwan.”
26 Potporhan ihir ameng oh amrama Epe. Kamah han ihirnongri Got oh amburpatmur dahapti tei moh gin Jisas oh Kamah han ihir na saprimur ri moh ihan kinhatin han ihirnongwi ambura yah hat eimat paten dasi matipra por dahamtipari.
26 Iti tur hinonowar bai’ufununayah hikasiy men kafaita naatu taiyuwih hima hibabatiyih, “Yait boro yawas nab?”
27 Dahamtiperhan Jisas oh Es. Hanip guragurdapat nambutin inasi na matin hat patimur. Got orhordapatwi nambutin inasi naham namburpatmur pongopri.
27 Jesu mutuforomo nuw itih naatu iya’afutih eo, “Sabuw isah iti i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow, anayabin sawar etei God boro nasinaf hinamatar.”
28 Potporhan Pita oh Nuhur erer oh mandam ohe kom sapti ohoh ihan Got oh amam nahat patkin daham Jisas ohnong Nohana. Nuhurra nure erer oh mandama gonong ma dinahapti ohwa potipri.
28 Peter Jesu isan eo, “Kwi’itin aki sawar etei aihamiyen naatu o abi’ufnuni.”
29 Potporhan Jisas oh Noh arpin meng napotiprohmur. Hanip gur Got orhe napapindin ohe danong ham apo kuu brero taptemo supir itapiro ihirnong mandam ihat sayahanoh
29 Jesu eo, “Anababatun a tur ao’owen, yait ta ana bar, taintuwan, ruburubun, hinah, tamah, natunatun, naatu ana tafaram ihamiyen, na’atube ayu isou naatu tur gewasin isan iti sawar bihamiyen.
30 isip mat naprisipramur. Isip mat ma naprisipra oh apo kuu brero taptemo supiro mongo ama erer oh naprisipramur. Naprisa kuuhan ihirdapat gurnong Moh Jisas orhe hano rim garnaham inahatin da ohsi tap mat naprisipramur. Kaput ma patepri teihe ama ihat sapti han gurnong oh Got oh Gin kakdah moh patinhe gure mandaya ohe erer oh isip mat orhor naprisipramur. Kaput ma patepri teihe Got oh yah hat eimat paten dasi nahatporhan eimat yah hat pateprimur.
30 Iti boun ana veya i boro ana bar, taintuwan, ruburubun, hinahinah, natunatun naatu ana me etei i boro hundred ta’ita’imon tafan anayababar anitin, bai’akir kakafin auman, yomaninamaim boro yawas wanatowan nab.
31 Ihapti Nohri win timbas hanwa. Noh win timbas han hat pat oh yahwa ma dahapti han guroh kaput gurri winsi han hatiprimur. Nohri winsi han hatpor ma dahapti han ihiroh kaput komdapat win timbas han bap hatiprimur pongopri.
31 Baise sabuw moumurih maiyow boun wan tibi’iyon boro hini’uf naatu sabuw iyab tibi’uf boro hini’iyon.”
32 Gahan ihir Jerusarem ap mutuhnong rupero rima mandap kup ruhpari. Rusa Jisas ohri hatporhan orhe pinggit pisapat han ihir komdapat Jisas ohsi Jerusarem ap mutuhnong saya moho daham da darhera ohe kom oh ruhpari. Kuuhan ihirhe isip isip tit kas ham kom apingopari. Ihat ruptin Jisas oh orhe pinggit pisapat nathei han ihirnong irairhe teinong mara ihirnong orhornong imar ma sutipri ohe meng oh ihirnong pomat am deingopri.
32 Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit Jerusalem ana ef hibai naatu Jesu ana bai’ufununayah aunah i’iyon, ana bai’ufununayah ufun hinan hinuw hi’i’itin ana veya hai kasiy ra’at, naatu sabuw iyab hibi’ufunun hai bir ra’at. Jesu ana bai’ufununayah 12 buwih nabinamaim hin naatu busuruf hai tur eowen sawar boro mi’itube hinamamatar isan.
33 Meng ma am matip oh Gur amratin. Dir Jerusarem ap mutuhnong ruptimur. Rus hat kotperhan Hanip Brer nohnong ihir nang hama napisusa Got ohe ap yawar hanat bok han ire duuptei hano sawa am hapti hano ire bes teinong nahatiprimur. Nahatperhan ihir dahanahama suyarit ha haputinoh napotiprimur. Napora Juda na hat pati han ire bes tei nahatiprimur.
33 Hai tur eowen eo, “Kwananowar, it i au Jerusalem tayey nati’imaim Orot Natun boro hinabonawiy nan firis hai ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah biyah natit. Imaim boro morobomih hinao naatu hinabonawiy nan Eteni Sabuw biyah.
34 Nahatperhan ihir be tang nahayo kaw boksi niyao irat bok sur garnahayao naham nitperhan Hanip Brer noh haputipramur. Hapura yot dah timama bimrip oh it da apris masapramur pongopri.
34 Imaim hini’i’iyab, hinakwaitututur, hinarab, naatu hina’asabun namorob, baise veya tounu ufunamaim i boro nayawas na misir maiye.”
35 Potporhan Sebedi ohe mon yot Jemissi Jon ihit Jisas ohe duupnong aprisa Tisa. Go nute ma dahat pati da tit nahatiprohda potpari.
35 Zebedee natunatun rou’ab, James naatu John hairi hina Jesu biyan hitit naatu hifefeyan, “Bai’obaiyenayan aki akokok abisa isan anabifefeyani inasinaf.”
36 Potperhan oh Gut noh de ohe da oh gutnong ha inahatinoh dahat pati pongopri.
36 Jesu ibatiyih, “Bo abistan kwakokok boro isa anasinaf?”
37 Potporhan ihit Gwe has yah dasi hat ma napapindipra tei oh nuhutnong Gut nohe kat tan tongnoya kat tan tongnoya hat patenmur napotporhan nuhut ihat gwe kat tan tongnoya kat tan tongnoya hat pateprinengo dahat patimur potpari.
37 Hiya’afut hi’o, “O a aiwob ana bonamanamarinamaim inabi’ukwarin ana veya, aki akokok ina’uwi ta uma a’asukwafune namare ta uma a beyawane namare.”
38 Potperhan Jisas oh ihitnong Gut hanhan hat patim mama meng oh naporiyada. Gut Nuhut ohsi tap hat winsi hatiprineng ma dahaya da oh ohsi tap hat batbet dariyahan yahwa daham nohnong dahanahayada pongopri.
38 Jesu iyafutih eo, “Kwa men kwaso’ob abistan isan kwabifefeyan? Karam biyababan ana kerowas ana tomatom boro kwanatom? Naatu morob wanawanan anarun ana momorob boro kwanarun?”
39 Potporhan ihit Dawa. Gosi tap hat diradir batbet dariyahan yahwa dahayamur pongopari. Potperhan oh Gut arpin batbet datiprimur.
39 Hiya’afut hi’o, “Aki karam.” Jesu uwih eo, “Biyababan ana harew i karam boro kwanatom naatu morob wanawanan boro kwanarun.
40 Ihtin orhor nohe kat tan tongnoya kat tan tongnoya ma hatipri oh nohe basmur. At orhe damdapat orhor Mama ap tan moh mama han yot ihit sa tongnotipri rim mamen mat at pat yot han ihitwi orhe amamen mat pat ap tan tei oh tongnotiprimur pongopri.
40 Baise o ta au asukwafune mare naatu ta au beyawane mare i men karam boro ayu kwa anit. Nati i sabuw iyabowat God isah yayabuna boro nitih.”
41 Potporhan kathei han ihir ite meng amrama Epe. Ihitri winsi han yot hatiproheda daham heimse rim ihitnong heisup matpari.
41 Bai’ufununayah nah ten iti tur hinonowar yah so’ar, James, John hairi isah.
42 Heisup matperhan Jisas oh Gur apris tap tei hatinmur potporhan ihir sus tap tei hatpari. Tap tei hatperhan oh Gur Juda na hat pati han bap ire kakhan hama Ihirnong dire hrep mat paptim dirnong winsi han hat inper ma dahapti da hatin hathe dahapri. Ihir winsi han bap hatinmat ihirnong kasip mengtei paptimur.
42 Basit Jesu etei’imak eafayuwih hina biyan hitit naatu uwih eo, “Eteni Sabuw wanawanahimaim orot hirurubin akisinamo ana fair ema’am boro sabuw nakaifih, naatu i akisinamo ana fairamaim boro nabonawiyih.
43 Guroh Nohri winsi han hatpor dahayahanoh ire ihapti da hatin hathe patepri. Gur arwananah ire hrepdapat hat patim ihirnonghe panggeitin dasiwi mat orhor paptenmur.
43 Baise kwa wanawananamaim iti na’atube i men ema’ama, o yait kukokok iti kou’ay wanawanan orot gagam mataramih, o i boro turanah isah ini’akir inabow.
44 Gur Nohri kakhan winsi han hatipraneng gidahapat han go Norhor bisei han hat patin ihirnong panggeim paptepora daham hanip ihirnong panggeimo hat patenmur.
44 naatu o yait kukokok iti kou’ay wanawanan wan bai’iyonamih, o i boro bai’akirayan inamatar.
45 Amaru hat orhor Hanip Brer norhor hat patmur. Noh winsi han hama gurdapat nohnong ha napanggeingwe rim na wanhupmur. Basra. Nohdapat win timbas han hatin ham gurnong napanggeinmat wanhupmur. Noh gur eimat paten ohe dasi hat ha patengwe rim noh gure danong hama haputinmat wanhupmur. Ihan gurhe nohe ma dahat patru hat orhor patenmur pongopri.
45 Anayabin Orot Natun i men sabuw isan bowamih na; baise sabuw isah nabow ana yawas isah ni’inuw, saise sabuw moumurih natubunih.”
46 Gahan Jisaso kuuhan gonsi ihir Jerusarem ap mutuhnong saperim sus Jeriko aptei kotpari. Jeriko aptei oh koro hama aptei mandama Jeriko aptei han dah asoh kin kwisi han Timias ohe mon Batimeas oh mandap manggap tan amdapat tongoma hanip ihirnong manio erer oh ti namdina por deip deipatgopri.
46 Hina tafaram Jericho hitit, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan baihamiyinamih sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu orot matan fim fefeyanayan wabin Bartimais, Timias natun ef sisibinamaim ma’am.
47 Deip deipatdapat Nasaret aptei han Jisas oh apripatmur ritperhan oh amram Jisas Depit ohe mon go apris kamahara naham yah nahatinmuro por uangopri.
47 Jesu Nasaret mowan na inan hi’o nowar. Basit eaf, “Jesu David uwan kwiwanbabanu!”
48 Uatporhan ohri hat saya kuuhan ihir Ai. Kin kwisi han go ihatwi uatipra por baso por indeingopari. Baso por imtiperhan oh ire meng na amram atnap akit orhorwi Depit ohe mon go nohnong kamahara naham yah nahatina por ut patwi hangopri.
48 Sabuw moumurin maiyow orot matan fim hi’u awan fotamih. Baise men karam fanan aumetawat iwow eaf, “David uwan kwiwanbabanu!”
49 Ut patwi hatporhan Jisas oh sapatdapat tandeim kimiringopri. Kimiripat Ginra kin kwisi han oh ha aprinoh potporhan ihir susa kin kwisi han ohnong Gin oh ha aprinoh napor ohoh ihan go da yah ham tandeim sona potpari.
49 Jesu an kutan naatu eo, “Kwa’af kwa’u ena.” Basit orot matan fim isan hi’af, “Yate inbainub! Kumisir, isa eafa’af.”
50 Potperhan oh orhe an pat tei ohe watah oh daphot mandama pung rim tandeim Jisas ohe patnong amam ham apingopri.
50 Orot duku iwa’an misir ana faifuw tafan bosair yare remor na Jesu biyan tit.
51 Apriporhan Jisas oh Gin noh gonong ha kinnahatinoh rim go nohnong unar por dahandeingopri. Gipor dahamtiporhan oh Hanipyaha. Nohe kin mama kwi hat pat moh nayah matporhan noh kin watahatporo daham ginapormur pongopri.
51 Jesu ibatiy, “Abistan kukokok o isa ana sinaf?” Matan fim iya’afut eo, “Bai’obaibiyenayan ayu akokok matu nigewasin ananuw maiye.”
52 Potporhan Jisas oh Go nohnong Ohwi yah nahatiprohwa ma dahah ohe pe oh gorhe kinnong noh nayah deimur. Gin wataham sonmur pongopri. Potporhan arpin kapkap asut orhorwi kin tandipekas rim watahangopri. Watahama Got ohnong weso pora armi mat Jisas ohe kom oh apingopri.
52 Jesu iu eo, “Kwen o abaitumatumamaim iyawasi.” Mar ta’imon matan igewasin nuw naatu busuruf Jesu efamaim inan i’ufunun hairi hin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.